Fidelis Castro po mirties skaldo visuomenę beveik taip pat, kaip tą darė per savo ilgą politinę karjerą, o pasaulio lyderiams buvo sunku nustatyti tinkamą toną prieš šios savaitės memorialinius renginius Kubos lyderio atminimui.
Revoliucionieriškojo lyderio mirtis penktadienį paskatino pagarbą jam išreikšti tokius asmenis kaip Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong Unas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ar Sirijos lyderis Basharas al-Assadas. Tačiau Vakarų politikams buvo kur kas sunkiau rasti tinkamus žodžius vertinant ginčytiną Castro politinį palikimą, o kontroversija išaugo dar labiau, lyderiams ėmus svarstyti, ką gi pasiųsti į šios savaitės renginius Havanoje.
Antradienį Havanoje buvo surengta speciali ceremonija Castro atminimui, pilna kone keturias valandas trukusių kalbų, ir tapusi labiausiai transliuotu savaitės renginiu. Trečiadienį prasidėjo lėta jo pelenų pergabenimo procesija per visą salą, kuri baigsis rytiname Santiago de Cuba mieste, kur sekmadienį palaikai bus oficialiai palaidoti šalia Kubos nepriklausomybės lyderio Jose Marti.
Turbūt niekur kitur dalyvavimo savaitės renginiuose klausimas nebuvo keliamas labiau nei Jungtinėse Valstijose, kur išrinktajam prezidentui Donaldui Trumpui artimas buvęs Kongreso pirmininkas Newtas Gingrichas pareiškė, kad Barackas Obama negali į ceremonijas siųsti jokių aukšto lygio pareigūnų.
„Jokiu būdu prezidentas Obama ar viceprezidentas Bidenas ar valstybės sekretorius Kerry negali vykti į Kubą dalyvauti Castro laidotuvėse. Jis buvo tironas“, - savo „Twitter“ paskyroje parašė Gingrichas.
Kubos amerikietis, senatorius Tedas Cruzas, varžęsis su Trumpu respublikonų pirminiuose rinkimuose, sakė: „Jeigu nevyktumėte į Polpoto laidotuves, ar Stalino laidotuves, ar Mao laidotuves, nes jie buvo žudikai komunistų diktatoriai, tuomet neturėtumėte daryti to, ką daro Barackas Obama ir Justinas Trudeau, t. y. garbinti Fidelio Castro, žudiko komunistų diktatoriaus.“
Nepaisant pastarojo meto diplomatinių santykių atnaujinimo, kurį inicijavo prezidentas Obama, jis užsienio lyderiams skirtame antradienio memorialiniame renginyje vis dėlto nedalyvavo, ir vietoje savęs pasiuntė du žemesnio rango pareigūnus - Baltųjų rūmų patarėją bei JAV misijos Havanoje vadovą.
Antradienio memoriale nedalyvavo ir daugelis kitų pasaulio lyderių, įskaitant Kanados ministrą pirmininką Trudeau, Rusijos lyderį Putiną, ar Kinijos prezidentą Xi Jinpingą. Tačiau svarbių svečių tarpe buvo daugumos Lotynų Amerikos šalių vadovai. Castro regiono kairiųjų tradiciškai buvo laikomas stipriu sąjungininku.
Nicolas Maduro, Venesuelos prezidentas, pavadino „El Comandante“ tėviška figūra, kuri „sukūrė jo šalies socialistinius idealus“. Jis taip pat nepraleido progos apkaltinti buvusį JAV prezidentą George‘ą W. Bushą siekiu nužudyti ankstesnį Venesuelos lyderį Hugo Chavezą.
Tuo tarpu Bolivijos prezidentas Evo Moralesas džiaugėsi sėkminga Castro „kova su JAV“ ir tuo, kad jis užtikrino, jog „prieš imperializmą nusiteikę pasaulio žmonės“ bus pasiruošę tęsti šią kovą.
„Fidelis yra labiau gyvas nei kada anksčiau, labiau reikalingas nei kada anksčiau. Kubos žmonės yra stipresni nei kada anksčiau ir pasirengę kovoti su imperializmu. Ir viso pasaulio antiimperialistai yra susivieniję labiau nei kada anksčiau“, - sakė Moralesas.
Ekvadoro prezidentas Rafaelis Correa savo ruožtu nusitaikė į Majamyje gyvenančią Kubos amerikiečių bendruomenę, kurią pavadino „Šiaurės Kuba“, ir kuri, anot jo, pakartotinai, bet nesėkmingai bandė nuversti Castro.
„Jie neįsiveržė į Kubą, nes negali nugalėti visos populiacijos“, - sakė jis susirinkusiųjų miniai, kuri jo žodžius sutiko su palaikymo šūksniais.
Raulis Castro, kuris valdžią iš savo brolio perėmė prieš dešimtį metų, antradienio memorialą baigė prisimindamas daugybę kartų, kai jiedu kartu šventė pergales toje pačioje Revoliucijos aikštėje, įskaitant ir tą kartą, kai Fidelis, nepaisydamas „JAV agresijos“, pareiškė, kad „Kuboje gyvena orūs žmonės, pasirengę ginti savo nepriklausomybę ir siekti bendro Lotynų Amerikos išvadavimo tikslo“.
