Nors dauguma iš 11 tūkstančių moksleivių, kurie neteko mokyklų, kai CPS visam laikui uždarė 50 mokymo įstaigų 2013-aisiais metais, buvo perkelti į mokyklas, kurios priklausė geriau vertinamoms mokyklų apylinkėms, tačiau trečdalis mokinių vis tiek pateko į tas mokslo įstaigas, kurias CPS vertina prasčiausiai.
Kai CPS vykdė rekordinį pusės šimto mokyklų uždarymą, buvo aiškiai žadama, kad mokiniai iš panaikinamų mokymo įstaigų bus perkelti į daug geresnes mokyklas – esančias aukštose pozicijose pagal CPS vertinimą. Tačiau iš antradienį išplatintos Čikagos mokyklų tyrimo, kurį atliko Čikagos universiteto konsorciumas, ataskaitos matoma, kad į aukščiausiai kotiruojamas mokyklas pateko vos 20 procentų visų mokinių.
93 procentai visų perkeltų moksleivių iš tiesų pateko į geresnes mokyklas nei tos, kurios buvo uždarytos (o ar įmanoma kitaip? Juk buvo uždaromos prasčiausios...), tačiau 25 procentai moksleivių šiuo metu lanko mokyklas, kurios yra prasčiau vertinamos nei tos, į kurias jie buvo teoriškai paskirti.
Taip yra todėl, kad nemažai šeimų pasirinko mokyklas pagal tai, kaip arti namų jos yra, o ne pagal jų reitingą, sako viena iš tyrimo autorių Marisa de la Torre. Be to, CPS apribojo mokinių iš uždarytų mokyklų priėmimą į pačias geriausias mokyklas iš tų, kurios yra daugiausiai juodaodžių gyvenamuosiuose rajonuose, kur ir buvo uždaryta didžioji dauguma mokyklų.
De la Torre apgailestavo dėl tokio CPS žingsnio, sakydama, jog ankstesni tyrimai yra patvirtinę, kad mokiniai iš uždarytų mokyklų turi būti perkelti į daug geresnes nei jų buvusios, nes tik tada yra užfiksuojama akademinė nauda šiems mokiniams.
„Kai tėvai akis į akį susiduria su realybe, t.y., kad jiems kasdien teks užtikrinti, jog jų vaikas atvyks į mokyklą ir grįš iš jos, jiems tenka galvoti apie labai daug kitų dalykų“, – sako de la Torre, kurios komanda kalbėjosi su 95 šeimomis iš 12 uždarytų mokyklų. Buvo kalbinamos įvairaus amžiaus vaikus auginančios ir įvairiuose rajonuose gyvenančios šeimos.
Tyrimo ataskaita parodo, kad svarbu ne tik tai, kokias galimybes rinktis kitą, ne vaikui paskirtą, mokyklą sudaro tos vietos mokyklų situacija apskritai. „Pasirinkimas yra, tačiau labai daug šeimų yra smarkiai apribotos to, kas joms yra pasiekiama“, – sakė de la Torre.
Tačiau vienas iš CPS mokyklų uždarymo projekto architektų Toddas Babbitzas konsorciumo tyrimo rezultatus interpretuoja kaip labai teigiamus, patvirtinančius, „kad mums pavyko išsiųsti didžiąją daugumą mokinių į tas mokyklas, kurios buvo vertinamos geriau“.
Maždaug trys ketvirtadaliai iš 3 464 moksleivių, kurie nepradėjo lankyti CPS jiems parinktų mokyklų, atsidūrė tose mokymosi įstaigose, kurios yra vertinamos geriau nei jų buvusios mokyklos, sako Babitzas. Jis taip pat pabrėžė, kad 2 000 mokinių iš uždarytų mokyklų pateko į aukščiausiai vertinamas mokyklas, į kurias „anksčiau patekę nebūtų“.
Tačiau mokinių perkėlimas ne visur ėjosi sklandžiai, tad CPS užtikrino, kad maždaug vienoje iš penkių vaikus priėmusių mokyklų būtų papildomos mokytojų ir psichologų pajėgos, o taip pat išplėtė Safe Passage programas, pasakojo viena iš CPS akademinių reikalų specialisčių Denise Little.
CPS duomenimis, iki 2013-2014 akademinių metų vidurio perkeltieji vaikai akademiniais pasiekimais pranoko savo bendraamžius, tačiau pilnos ataskaitos už visus mokslo metus CPS nepaskelbė. Tuo tarpu Chicago Sun-Times žurnalistų atlikta mokyklų, priėmusių perkeltuosius vaikus, standartizuotų testų rezultatų iš 2013-2014 mokslo metų analizė atskleidė mažų mažiausiai labai įvairius ir nevienareikšmiškus rezultatus: kai kur rezultatai lyginant su praėjusiais metais yra smarkiai išaugę, o kai kur – nukritę smarkiausiai visame mieste.
De la Torre ataskaita atskleidžia, kad uždarytas mokyklas lankė didesnis skaičius vaikų iš pažeidžiamų socialinių grupių, nei CPS vidurkis, t.y. iš skurdžių šeimų, esančių žemesnėje klasėje nei priklauso pagal amžių, specialiųjų poreikių ir pakeitusių gyvenamąją vietą per praėjusius metus. De la Torre tikina, kad kito tyrimo tikslas bus aiškintis, kaip naujosiose mokyklose sekasi būtent šiems moksleiviams.
