Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 

08/13/2018

Įvardytas Sietle lėktuvą pagrobęs vyras
Lėktuvą Sietlo oro uoste pagrobė Vašingtono valstijos gyventojas Ričardas Raselas (Richard Russell), kuris aviacijos kompanijoje „Horizon Air“ dirbo apie trejus su puse metų. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“, remdamasi šaltiniais JAV teisėsaugos institucijose.

Daugiau
08/13/2018

NASA paleido zondą Saulei tirti
Sekmadienį iš JAV kosmodromo Kanaveralo kyšulyje Floridos valstijoje pakilo nešančioji raketa „Delta IV Heavy“ su zondu „Parker Solar Probe“, tirsiančiu Saulės karūną.  Kompanijai „United Launch Alliance“ priklausanti raketa turi išvesti į aukštą elipsinę orbitą nedidelio automobilio matmenų aparatą.Zondas „Parker Solar Probe“, taip pavadintas astrofiziko Eugene`o Parkerio garbei, per ateinančius septynerius metus 24 kartus apskries apie Saulę. Aparato kūrėjai tikisi, kad jam pavyks priartėti prie žvaigždės 6,1 milijono kilometrų atstumu. Taip arti Saulės dar nėra buvęs nė vienas žmogaus sukurtas zondas.„Parker Solar Probe“ prietaisus nuo Saulės spindulių turi apsaugoti masyvus terminis skydas. Anksčiau NASA pranešė, kad aparatas pirmą kartą priartės prie Saulės lapkričio mėnesį, o pirmosios nuotraukos bus perduotos į Žemę gruodžio mėnesį.  

Daugiau
08/13/2018

Premjeras žada, kad skurdo lygis jau kitais metais mažės
Premjeras Saulius Skvernelis tikina, kad jau kitais metais skurdas Lietuvoje nebedidės. Kartu S. Skvernelis pabrėžia, kad dėl to, jog 2017 m. skurdo lygis Lietuvoje augo, kalti ne tuo metu sprendimus priiminėję valdantieji, bet ankstesnių Vyriausybių sprendimai.

Daugiau
08/13/2018

Paskelbus skurdo statistiką, SADM vardija, ko imtasi
Statistikos departamentui paskelbus šalies skurdo rizikos rodiklius, paaiškėjo, kad 2017 m. didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje, duomenis apibendrina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM)

Daugiau
08/13/2018

Tarp inovatyviausių pasaulyje žaliųjų idėjų – ir lietuvių kuriami produktai
Baigėsi žaliųjų technologijų (angl. cleantech) konkurso „ClimateLaunchpad“ nacionalinis etapas Lietuvoje. Septynios komandos iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Tauragės apsk. varžėsi dėl geriausių TOP-3 idėjų titulo ir galimybės atstovauti Lietuvai tarptautiniame tvariųjų idėjų konkurso finale Škotijoje. Ar lietuvių idėjos šiemet vėl bus įvertintos pasauliniu lygiu? Rugpjūčio 10 d. vykusiame nacionaliniame finale komandos pristatė savo žalias verslo idėjas, atskleidė jų inovatyvumą, technologinį potencialą, įtaką visuomenei, galimybes plėsti rinką. Daugiausia dėmesio buvo skiriama teigiamam verslo idėjų poveikiui aplinkai ir galimybėms praktiškai prisidėti prie klimato kaitos stabdymo. Komisija išrinko TOP-3 idėjas. Pirmąją vietą laimėjo „Biovala“ komanda, kuri pasiūlė inovatyvų užterštų teritorijų valymą uždaro ciklo principu. Jų siūloma inovatyvi idėja leidžia teritorijas išvalyti pigiau nei trandiciniais metodais, be to - nedarko kraštovaizdžio. Antrąją vietą užėmė „Hemp Cup“ komanda. Jos nariai kuria technologiją, leisiančią pakeisti neperdirbamus vienkartinius puodelius. Komandos siūlomas produktas - organiški puodeliai, pagaminti iš kanapių pluošto. Trečiosios vietos laimėtojai – „Popa Boat“ komanda, siekianti į rinką įvesti inovatyvią vandens transporto priemonę. Jie siūlo išmanų, saulės energija varomą „katamaraną“, kurį būtų galima išsinuomoti tiek poilsiui, tiek kelionei iš taško „A“ į tašką „B“. Finalo metu pirmosios vietos laimėtojai - komanda „Biovala“ - taip pat buvo apdovanoti specialiu prizu. Prieš išvykdami į tarptautinį finalą komandos nariai turės galimybę susitikti su Didžiosios Britanijos ambasadore Lietuvoje Claire Lawrence. Komandas finalo metu vertino „Lietuvos energija“ inovacijų projektų vadovas Andrius Šliužas, verslo angelų tinklo „LitBAN“ iniciatorius ir valdybos narys Gytenis Galkis, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė Laima Kaušpadienė, Baltijos aplinkos forumo Lietuvoje darnaus vystymosi politikos specialistė Audronė Alijošiūtė ir UAB „Saulės grąža“ direktorius Tomas Šimanauskas. Trys geriausiomis pripažintos Lietuvos komandos iškovojo teisę atstovauti Lietuvai lapkričio 1-2 d. Edinburge, Škotijoje vyksiančiame didžiajame žaliųjų idėjų konkurso finale, kuriame komandos rungsis dėl geriausių žaliųjų idėjų titulo ir specialiai įsteigtų prizų. Dešimties „ClimateLaunchpad“ didžiajame finale geriausiai pasirodžiusių komandų laukia 18 mėnesių trukmės verslo akseleravimo programa žaliųjų idėjų vystymo verslo akseleratoriuje „Climate-KIC Accelerator“. Pirmosios vietos nugalėtojui taip pat bus įteiktas 10 000 EUR piniginis prizas, antrosios vietos laimėtojui – 5 000 EUR, o trečiosios – 2 500 EUR piniginis prizas. Du mėnesius trukusios programos „ClimateLaunchpad“ metu dalyviai mokėsi verslo vystymo pagrindų ir savo žinias gilino 2 dienų trukmės mokymų stovykloje (Bootcamp) kartu su verslininku, pasaulinio lygio švariųjų technologijų ir tvarumo ekspertu Michael Goodfellow. Taip pat dalyviams buvo surengtos mokymų ir konsultacijų sesijos, kurių metu jie grynino savo žaliojo verslo idėją, tobulino verslo modelį, tyrė rinką ir ruošėsi savo projekto pristatymui nacionaliniame finale. „Būtina skatinti naujas ir inovatyvias idėjas bei padėti idėjų autoriams pasiekti rinką. Tai vienas iš būdų, kuriuo galime atskleisti Lietuvos švariųjų technologijų potencialą ir taip prisidėti prie tvarios plėtros. Švariųjų technologijų sprendimai yra pagrindas sėkmingam ateities verslui. Ankstesnių metų patirtis rodo, kad Lietuvių idėjos yra lygiavertės varžytis su kitais novatoriais Europoje ir ne tik. Nekantriai laukiame rudens, kai lietuvių komandos vėl pristatys save visam pasauliui“, – teigė Laima Kaušpadienė, programą „ClimateLaunchpad“ Lietuvoje įgyvendinančio Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė. 

Daugiau
08/13/2018

5 patarimai, kaip užtikrinti drabužių ilgaamžiškumą
Kad ir kaip tobulėtų skalbimo mašinų bei audinių gamybos technologijos, retkarčiais drabužiai vis dėlto traukiasi, plyšta ar praranda formą. Ekspertai teigia, kad kitaip niekada ir nebus, nes dalis šių negerovių nutinka dėl paties žmogaus kaltės. Pateikiame 5 patarimus, kaip rūpintis drabužiais, kad jie per kelias savaites nesusidėvėtų. Šilkas – jautrus ir glamžytis linkęs audinys Nors šilkiniai apdarai itin patogūs bei dailūs, daugelis juos mėgstančių žmonių turbūt puikiai žino, kokia ši medžiaga jautri. Nuo intensyvios saulės šviesos šilkas praranda spalvą, o neišplaunamas dėmes ant jo gali palikti net dezodorantas ar kvepalai. Šilkinius audinius reikia kruopščiau prižiūrėti, todėl netinkamai parinkta skalbimo mašinos programa ar net netinkamas skalbimas rankomis audinį gali sugadinti. „Electrolux“ buitinės technikos ekspertas Petras Gendvilis aiškina, kad jautrioms medžiagoms plauti reikia specialių programų. „Jautriam audiniui skalbimo mašinos turi specialias programas. Šilko (Silk) programa skalbia itin švelniai, žemoje 30 °C temperatūroje, o drabužiai gręžiami mažesniu greičiu. Jei tokios galimybės nėra, galima pasirinkti Vilnos ar Skalbimo rankomis programas (30 °C temperatūra ir mažesnis gręžimo greitis)“, – teigia P. Gendvilis. Prakaitas: kasdien plauti ar leisti išdžiūti? Aktyviai sportuojantiems žmonėms nuolat kyla klausimas, ką daryti su šlapiais nuo prakaito drabužiais? Kasdien juos skalbti nepraktiška, ypač žiemą, nes jei neturite džiovyklės, jie iki ryto neišdžius ir kitą dieną sportuodami galite neturėti ką apsirengti. Bet skalbti tik kartą per savaitę taip pat ne išeitis. Mažai suteptą sportinę aprangą galima skalbti ir greita skalbimo mašinos programa, tačiau tokiu atveju nepadauginkite skalbimo priemonių, nes šios gali neišsiskalauti. Neturintiems laiko skalbti, gali praversti Garų (Steam) programos, kurios atgaivina audinius, per trumpą laiką pašalina nepageidaujamus kvapus, be to, aprangos nereikia džiovinti. Tačiau jei drabužiai jau tikrai purvini, be specialios sporto programos neišsiversite.  Sportinius orui laidžius lauko drabužius reikėtų skalbti ir džiovinti Lauko drabužių (Outdoor) programomis, kurios ne tik gerai išskalbia jautrius audinius, bet ir išsaugo orui pralaidų sluoksnį. Kaip užtikrinti, kad M netaptų XL Jei jau skyrėte laiko ir brangesnį drabužį išskalbėte rankomis, mažiausiai norisi, kad jis ištįstų. O būtent taip nutinka, kai išplovę laikote palaidinę ar megztinį pakėlę leisdami vandeniui nubėgti. Vanduo tempia audinį žemyn ir drabužis šiek tiek išsitempia. Kelis kartus tai pakartojus rūbas tarsi be jokios priežasties ima ir pailgėja. „Ypač jautri yra vilna, todėl jeigu ruošiatės vilnonį drabužį skalbti skalbimo mašina, naudokite Vilnos (Wool) programą. Nedėkite daugiau nei 2 kg skalbinių. Jeigu norite būti tikri, kad vilnoniai drabužiai bus išskalbti ir išdžiovinti saugiau, rinkitės skalbimo mašinas ar džiovykles su „Woolmark“ sertifikuotu ženklu. Tiek skalbiant, tiek džiovinant tinkama temperatūra ir būgno sukimo greitis nesuvelia ir neištampo vilnonių audinių. Be to, šia programa galima skalbti ir kitus itin jautrius audinius, ypač tuos, kurie pažymėti „skalbti rankomis“ ženkliuku“, – aiškina P. Gendvilis. Kartais skalbti išvis nebūtina Prieš dedant drabužį į skalbimo mašiną, derėtų savęs paklausti – ar tikrai jį jau reikia plauti? Neretai skalbti padedame nebetinkamus nešioti, tačiau dar ne purvinus apdarus.  „Reikia pripažinti, kad dažnas skalbimas aukštesnėje temperatūroje neišvengiamai blukina spalvas ir gali pažeisti audinio struktūrą. Skalbimas žemoje temperatūroje ne visada gelbsti, nes tokiu atveju gali ne visai ištirpti plovimo ir skalavimo priemonės, o nuo to nukenčia ir skalbimo kokybė, ir pats drabužis. Išeitis – garų programos. Garai medžiagas atnaujina, naikina kvapus bei mažina susiglamžymą, bet iš tiesų neskalbia. Su Atšviežinimo (Refresh) programa džiovyklėse galima „atgaivinti“ net batus ar paltą“, – sako „Electrolux“ buitinės technikos ekspertas. Skalbiniai – kaip žmonės – turi derėti Rodos, tai turėtų būti akivaizdu, tačiau dažnai lengvai pamirštama. Skalbiamus drabužius reikėtų skirstyti ne vien pagal spalvas, bet ir pagal medžiagas. Pavyzdžiui, vienu kartu skalbti sumetę rankšluosčius ar megztinius drauge su velvetinėmis ar paprasčiausiomis juodomis kelnėmis, ištrauksite tiesiog nebepataisomai susivėlusį drabužį. „Kartais siekdami sutaupyti žmonės stengiasi išskalbti kuo daugiau skalbinių, todėl neatsižvelgia į jų audinį. Būtina pabrėžti, kad šiuolaikinės skalbimo mašinos pritaiko vandens ir energijos kiekį bei skalbimo trukmę prie skalbinių kiekio – kuo jų mažiau, tuo trumpiau ir skalbs. Todėl skalbdami vienodus audinius drauge ne tik lengviau juos apsaugosite, bet dar ir sutaupysite“, – teigia P. Gendvilis.

Daugiau
08/13/2018

Teroristinius nusikaltimus kurstanti informacija bus draudžiama
Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos parengtoms Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms ir teiks jas Seimui. Šiuo teisės aktu į nacionalinę teisę perkeliamos Europos Sąjungos direktyvos dėl kovos su terorizmu nuostatos. Pakeitimais siekiama nustatyti kovos su internetiniu turiniu, kuriuo viešai skatinami ar kurstomi teroristiniai nusikaltimai, priemones, įgalinančias greitai pašalinti žalingą interneto turinį arba panaikinti galimybę jį pasiekti, kartu užtikrinant, kad šios priemonės būtų būtinos ir proporcingos. Europos Komisijos rekomendacijoje teigiama, kad tokia informacija žalingiausia pirmą valandą po jos pasirodymo internete. Įsigaliojus pataisoms, policija įgis teisę duoti nurodymus tokią informaciją blokuoti arba pašalinti. Pildant Visuomenės informavimo įstatymą nustatoma, kad draudžiama skleisti teroristinius nusikaltimus skatinančią arba kurstančią informaciją. Kartu, siekiant teisinio aiškumo, apibrėžiama tokios informacijos sąvoka. Tai informacija, kuria tiesiogiai skatinama ar kurstoma vykdyti teroristinius nusikaltimus, įskaitant informaciją, kuria šlovinami ar pateisinami šie nusikaltimai, niekinamos jų aukos, skleidžiami jų vaizdai siekiant užtikrinti paramą teroristiniam elgesiui ar stipriai įbauginti gyventojus. Policija, sužinojusi apie internete paskleistą tokio turinio informaciją, elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams pasiūlys savanoriškai per 2 valandas nuo pranešimo gavimo pašalinti šią informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti. To nepadarius, policija turės duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams (kai informacija yra saugoma Lietuvoje) ir tinklo paslaugų teikėjams (kai informacija yra saugoma ne Lietuvoje) blokuoti tokią informaciją iki 72 valandų. O siekiant pašalinti šią informaciją arba ją blokuoti ilgiau nei 72 valandoms policija privalėtų gauti Vilniaus apygardos administracinio teismo leidimą. Privalomi nurodymai blokuoti arba šalinti informaciją turės būti įvykdyti ne vėliau kaip per 2 valandas nuo jų gavimo momento. Poįstatyminiu teisės aktu bus nustatyta tvarka, kaip viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, vartotojai bus informuojami apie blokavimo arba šalinimo priežastis.

Daugiau
08/10/2018

JAV sankcijos Iranui: padės nuversti režimą ar tik jį sustiprins?
Pastarosiomis dienomis keliuose Irano miestuose netyla protestai: jų dalyviai piktinasi sudėtinga šalies ekonomine situacija. Ekonomikai dar didesnį smūgį gali suduoti antradienį įsigalėjusios JAV sankcijos, privertusios iš Irano pasitraukti tarptautines įmones. Ar šie Vašingtono veiksmai išprovokuos režimo pokyčius Teherane? „Laisvosios Europos radijas“ rugpjūčio pradžioje rašė, kad sparčiai smunkant vietos valiutos rialo vertei dolerio atžvilgiu ir augant nedarbui, iš Irano į karo siaučiamą gimtinę išvyksta net kadaise čia geresnio gyvenimo ieškoję afganai. Iraniečiams siekiant apsaugoti savo santaupas ir rialus keičiant į dolerius, liepos 31 dieną Irano valiuta juodojoje rinkoje pasiekė rekordines žemumas: vienas doleris buvo vertas 119 tūkst. rialų. Sparti rialo devalvacija sutapo su JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimu pasitraukti iš 2015-ųjų Irano branduolinio susitarimo, kuriuo Teheranas įsipareigojo nebevystyti branduolinių ginklų programos. Ekonominiai sunkumai palietė ir Irano gyventojus. Remiantis pastarųjų dienų žiniasklaidos pranešimais ir įrašais socialiniuose tinkluose, matyti, kad sostinėje Teherane, taip pat Mašhade, Isfahane ir Širaze vyksta protestai. Sunku pasakyti, kiek žmonių dalyvauja protestuose, kadangi vyriausybė bando kontroliuoti informacijos sklaidą Vis dėl panašu, kad demonstracijos nėra masinės – dalyvauja nuo kelių dešimčių iki šimtų žmonių. Daugiausia – vyrai, bet įsijungia ir moterys. Anot liudininkų, šiuose protestuose ekonominis nepasitenkinimas, reiškiamas tokiais šūkiais kaip „mirtis aukštoms kainoms ir infliacijai“, dažnai perauga į politines skanduotes: „mirtis diktatoriui“, „mūsų priešas yra čia. Jie meluoja sakydami, kad tai – Amerika“, „mirtis Hezbollah“. Irano lyderiai – tiek ajatola Ali Khamenei, tiek prezidentas Hassanas Rouhani – protestų nekomentuoja. Liudininkai tikina, kad saugumo pajėgos protestuotojų išvaikymui panaudojo jėgą, įskaitant ašarines dujas, juos mušė guminėmis lazdomis. Pranešama apie suėmimus, tačiau jų skaičius nežinomas. Be to, praktiškai neįmanoma patikrinti, ar šie pranešimai nėra melagingi. Revoliucijos tikėtis neverta Pasak „The Guardian“, Irane manoma, kad sankcijomis pasireiškiantis JAV spaudimas iš esmės yra skirtas išprovokuoti režimo pokyčius. Panašu, kad D.Trumpas švelninti pozicijos tikrai neketina: šią savaitę prezidentas pareiškė, kad „užsiimantys verslu su Iranu negalės daryti verslo Amerikoje“. JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimas Johnas Boltonas kaltinimus bandymu nuversti režimą neigė. Buvęs Irano prezidentas, reformistas Mohammadas Khatamis vietos žiniasklaidai sakė, kad pastangos pakeisti režimą būtų vaisingos tik tuo atveju, jei iraniečiai tikėtų reformomis. Kol kas analitikai sako, kad šie protestai nekelia rimtos grėsmės Irano vadovybei. Vis dėlto jei prie demonstracijų prisijungtų daugiau žmonių, ypač viduriniosios klasės atstovų, situacija galėtų pasikeisti. Tiesa, panašu, kad šį kartą jie laikosi nuošalyje. „Nėra vizijos, lyderystės, protestai nesukels grandininės reakcijos šalyje, bent jau šiuo metu. – „The New York Times“ sakė aktyvistas Bahmanas Amoei. – Turiu pripažinti, kad valstybė, jos saugumo ir propagandos mašina sugeba labai sėkmingai formuoti visuomenės nuomonę bei didžiąją dalį jos įtikinti, kad status quo jai naudingas, o pokyčiai kainuotų per daug.“ Teisės profesorius Ghasemas Sholehas Saadis spėjo, kad vis dėlto protestai tęsis. „Pareigūnai negali suvaldyti šio judėjimo, kadangi vadovybė negali išspręsti protestuoti skatinančių politinių ir ekonominių problemų“, – sakė G.S.Saadis. „Nėra vilties, kad situacija pagerės. Žmonės tikisi, kad, geriausiu atveju, ji nepablogės“, – teigė Teherano universiteto politikos mokslų profesorius, garsus vyriausybės kritikas Sadeghas Zibakalamas. Patys iraniečiai, nors ir itin nepatenkinti dabartine ekonomine situacija, apie naują revoliuciją kalba atsargiai. „Neįmanoma apibrėžti šią šalį apėmusios krizės masto, – „The Guardian“ sakė 31 metų amžiaus Homeira iš Šiaurės Irano. – Gyvenimas tęsiasi, tačiau viskas sukasi tik apie šį klausimą. Dėl infliacijos ir valiutos nuvertėjimo viskas tapo labai brangu – tarsi reikėtų mokėti net už deguonį, kuriuo kvėpuoji.“ „Tačiau visų blogiausia yra tai, kad protesto metu neturi teisės nieko pasakyti. Daug žmonių galvoja, kad turėtų būti dar viena revoliucija, tačiau manau, kad dar viena revoliucija situaciją tik pablogintų. Mums reikia sutvarkyti dabartinę situaciją“, – pridūrė ji. Nukenčia tik eiliniai iraniečiai? Tyrimų centro „The Atlantic Council“ iniciatyvos „Future of Iran“ direktorė Barbara Slavin teigė, kad JAV spaudimas turi didžiulį poveikį Irano ekonomikai, ypač valiutai. Vis dėlto istorija rodo, kad vienašalės Vašingtono sankcijos dažniausiai nepadeda nuversti režimų, į kuriuos jomis taikomasi. „Jei žiūrėsime į sankcijų poveikį autoritarinėms vyriausybėms, paprastai (sankcijos – red.) jas tik sustiprina, kadangi žmonės tampa labiau priklausomi nuo centrinės vyriausybės išteklių. Jei situacija taps pakankamai bloga, vyriausybė turės kiekvienam gyventojui tiekti maistą. Todėl žmonės, ypač neturtingi, taps visiškai priklausomi nuo vyriausybės“, – „The Wall Street Journal“ prognozavo B.Slavin. Analitikei pritaria žurnalistė Afua Hirsch. Ji „The Guardian“ rašo, kad Iranui skiriamos sankcijos yra „morališkai neteisingos“ bei neveiksmingos. Anot A.Hirsch, JAV prezidento Baracko Obamos administracijai 2010-2012 metais Iranui skyrus sankcijas, padvigubėjo skurde gyvenančių iraniečių šeimų skaičius, milijonai neteko prieigos prie būtiniausių medicininių paslaugų, padaugėjo vaikų santuokų – vos galą su galu suduriančios šeimos ištekino dukras tam, kad palengvintų finansinę naštą. A.Hirsch teigia, kad sankcijos turėjo ir netikėtų padarinių, pavyzdžiui, lėktuvų katastrofose žuvo beveik 2 tūkst. iraniečių: šalies izoliacija nuo tarptautinių kompanijų apribojo galimybę nusipirkti lėktuvams reikalingų dalių. „Bandymas pasiekti savo tikslą, kuris paprastai yra režimo pokytis, galiausiai nulems eilinių žmonių kančią“, – rašė žurnalistė. Prieštaringas D.Trumpo sprendimas  Nepaisydamas sąjungininkų prieštaravimų, D.Trumpas gegužę pasitraukė iš branduolinio susitarimo, 2015-iaisiais pasirašyto Teherano ir šešių galingųjų šalių – JAV, Rusijos, Kinijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos. Jis vėl įvedė JAV sankcijas, kurios buvo įšaldytos mainais į Teherano branduolinės programos kontrolės mechanizmą, ir iš esmės uždraudė tarptautinėms bendrovėms prekiauti su Iranu. Šiemet D.Trumpas teigė, kad Iranas susitarimo nesilaiko, jo įtarimus dar labiau pakurstė Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, balandžio pabaigoje paskelbęs, kad turi įrodymų, jog Iranas vykdė branduolinę programą po 2015-ųjų. Teheranas tokius Izraelio kaltinimus neigia. Jam antrina Tarptautinės atominės energetikos agentūra (TATENA), paskelbusi, kad nežino „jokių patikimų veiklos Irane po 2009 metų požymių, atitinkančių branduolinio sprogstamojo įrenginio kūrimą“.

Daugiau
08/10/2018

Kuriamos mecenavimo tradicijos
Kultūros ministerija priima siūlymus suteikti nacionalinio ar savivaldybės mecenato vardą ir prašymus suteikti mecenuojamojo projekto statusą. Prašyti suteikti projektui mecenuojamojo projekto statusą ir (arba) nacionalinio ar savivaldybės mecenato vardą gali fiziniai ir juridiniai asmenys, susiję su tokio projekto inicijavimu, vykdymu ar vertinimu. Siūlymai priimami iki spalio 1 dienos. Kaip numato rugsėjo 1 d. įsigaliosiantis Mecenavimo įstatymas, nacionalinio mecenato vardas gali būti suteikiamas asmeniui, skyrusiam ne mažiau kaip vieno milijono eurų dydžio paramą mecenuojamajam projektui (projektams) įgyvendinti valstybės arba daugiau negu vienos savivaldybės lygmeniu. Savivaldybės, kurioje nuolatinių gyventojų yra 25 tūkst. ar mažiau, mecenato vardas gali būti suteikiamas asmeniui, skyrusiam ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų dydžio paramą mecenuojamajam projektui (projektams) įgyvendinti savivaldybės lygmeniu. Savivaldybės, kurioje nuolatinių gyventojų yra daugiau kaip 25 tūkst., arba savivaldybės, kuriai suteiktas Lietuvos Respublikos kurorto statusas, mecenato vardas suteikiamas asmeniui, skyrusiam ne mažiau kaip 250 tūkst. eurų dydžio paramą mecenuojamam projektui (projektams) įgyvendinti savivaldybės lygmeniu. Seimui priėmus Mecenavimo įstatymą ir įteisinus mecenato statusą, siekiama formuoti mecenavimo kultūrą, skatinti privačias iniciatyvas kultūros ir meno plėtrai, sudaryti palankias sąlygas remti visuomenei svarbius kultūros, meno, kitų sričių projektus. Jų atitikimą įstatymo reikalavimams vertins Mecenavimo taryba, kurią sudarys asmenys, atstovausiantys valdžios institucijoms, kultūros ir verslo sritims. Mecenatai galės naudotis visomis mokestinėmis lengvatomis, kuriomis naudojasi ir labdaros bei paramos davėjai. Numatyta, kad nacionalinio mecenato ženklus iškilmingoje aplinkoje įteikia Ministras Pirmininkas ar jo įgaliotas ministras sausio 25-ąją – Vilniaus pagarsinimo (Gedimino laiškų) dieną. Savivaldybės mecenato ženklus iškilmingoje aplinkoje įteikia savivaldybės meras savivaldybės tarybos parinktą atmintiną dieną. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Daugiau
08/10/2018

Daugiau lengvatų ir pareigų
Naujos minimalių socialinio draudimo įmokų „grindų“ išimtys – visiems neįgaliesiems, taip pat pareiga darbdaviams primokėti ne tik draudėjo, bet ir apdraustojo socialinio draudimo įmokų dalį. Tokios nuo liepos įsigaliojusios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos užtikrins didesnį socialinį teisingumą, o jautriausios socialinės grupės taps konkurencingesnės darbo rinkoje. Birželį socialinio draudimo įmokų papildomai primokėta už 30 tūkst. darbuotojų, gaunančių mažesnę nei minimalią algą. Šis skaičius nuo metų pradžios mažėja, tačiau ženkliai sumažėjo ir darbuotojų, kuriems ši nuostata gali būti taikoma. Palyginti, pernai gruodį buvo apie 150 tūkst. dirbančiųjų, kurių pajamos nesiekė minimalios algos, o birželį tokių jau 103 tūkst. Šį pokytį galėjo lemti ir taikomas „grindų“ reikalavimas – dalis darbdavių, užuot primokėję įmokų, tokiems darbuotojams pradėjo mokėti bent minimalų atlyginimą. „Skaičiuojame, kad teigiamą socialinio draudimo įmokų „grindų“ poveikį dėl sumokėtų papildomų įmokų arba dėl to, kad buvo padidinta alga, galėjo pajusti apie 80 tūkst. gyventojų. Tiek, kiek gyvena Panevėžio dydžio mieste. Įstatymas padėjo įgyvendinti tai, ko siekėme – mažinti socialinę atskirtį ir padidinti garantijas mažiausiai uždirbantiems – jie gaus didesnes pensijas, ligos, motinystės, nedarbo išmokas“, – sako „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius. Įvertinus minimalių socialinio draudimo įmokų įtaką dirbantiesiems įstatymo pakeitimais nuo liepos siekiama detaliau apibrėžti išimtis, kad jos būtų sąžiningos ir užtikrintų, jog jautriausios socialinės grupės liktų konkurencingos darbo rinkoje. Nuo liepos 1 d. pakeitus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnį, jeigu darbo užmokestis yra mažesnis nei patvirtinta minimali mėnesio alga, darbdavys turi apskaičiuoti ir sumokėti ne tik draudėjo, bet ir apdraustojo socialinio draudimo įmokas nuo ne mažesnės nei minimaliosios mėnesio algos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba

Daugiau
08/10/2018

Aktyvūs vartotojai – verslininkų galvos skausmas
12 700 – tiek kartų per 2018 m. pirmąjį pusmetį asmenys kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (Tarnyba). Vartotojai kreipėsi prašydami užtikrinti jų teises, apginti teisėtus interesus ar suteikti konsultaciją dėl ginčo su pardavėju/paslaugos teikėju. Verslininkai dažniausiai domėjosi tinkamu savo pareigų įgyvendinimu bei prašė išaiškinti vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. „Vartotojų aktyvumas ginant pažeistus interesus rodo, kad didėja jų sąmoningumas ir savo teisių išmanymas. Vis dar pasigendame aktyvesnio verslininkų vaidmens siekiant taikiai išspręsti iškilusius ginčus – norėtųsi, kad vartotojams ir verslininkams dažniau pavyktų patiems rasti kompromisą,“ – teigia Tarnybos direktorė Neringa Ulbaitė. Daugiausia problemų dėl avalynės ir drabužių Kaip ir kasmet, daugiausia vartotojų prašymų ir skundų pirmąjį metų pusmetį gauta dėl avalynės bei drabužių. Be minėtų prekių, nemažai vartotojų kreipėsi dėl mobiliųjų telefonų, kompiuterių, buitinės technikos prietaisų, namų apyvokos daiktų, naudotų transporto priemonių ir jų dalių kokybės. Pastebėta tendencija, kad vartotojai retai pasinaudoja Civiliniame kodekse įtvirtinta daiktų patikrinimo teise. Tai aktualu tiek įsigyjant smulkius daiktus, kuriuos pristato kurjeris, tiek ir gerokai brangesnius pirkinius, pavyzdžiui, naudotus automobilius, kai po automobilio įsigijimo išaiškėja defektai. Laisvalaikio paslaugos ir automobilių remontas Paslaugų srityje reikšmingą vartotojų nusiskundimų dalį sudarė laisvalaikio paslaugos. Vartotojai kreipėsi dėl neįvykusių sporto, kultūros renginių, pasiūlymų neatitikusių ar nekokybiškų apgyvendinimo paslaugų, klaidinančios arba neišsamios informacijos apie kelionės metu teikiamas paslaugas. Bendrųjų vartotojams skirtų paslaugų srityje ir toliau vyravo vartotojų nusiskundimai dėl automobilių remonto, baldų gamybos, elektros prietaisų ir įrenginių remonto bei cheminio valymo paslaugų kokybės. Populiarėjanti elektroninė prekyba mažina budrumą? Vartotojų prašymų analizė rodo, kad vartotojai vis dažniau renkasi elektroninę prekybą – tokį prekybos būdą analizuojamu laikotarpiu pasirinko 30 proc. į Tarnybą besikreipusių vartotojų. Dažniausiai vartotojai skundėsi nepristatomomis prekėmis, aprašymo neatitikusiomis prekėmis ar pardavėjo nesutikimu nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, kai vartotojas atsisako nuotolinės sutarties per 14 dienų nuo prekės pristatymo. Nors vartotojų informavimui apie internete tykančius pavojus skiriama pakankamai daug dėmesio, vis daugiau vartotojų „pakimba“ ant nesąžiningų prekybininkų kabliukų ir užsisako prekes už itin mažą kainą iš jokios kontaktinės informacijos neskelbiančių interneto svetainių, abejotinų paskyrų socialiniuose tinkluose ar trečiosiose šalyse registruotų tinklalapių. Nepritaikomos nuolaidos ir nepageidaujama reklama Prekybos centruose apsiperkantys vartotojai išlieka budrūs ir vis dažniau Tarnybai praneša apie nepritaikomas arba netinkamai pritaikomas nuolaidas bei klaidingai nurodomas prekių kainas. Per 2018 m. pirmąjį pusmetį daugiau nei 150 atvejų vartotojai skundėsi vykdoma galimai nesąžininga komercine veikla. Vartotojams pro akis neprasprūdo ir elektroninėje prekyboje vykdyta nesąžininga komercinė veikla, kuomet po prekės apmokėjimo vartotojai buvo informuojami, kad pardavėjas prekės už nurodytą kainą neturi arba siūlo įsigyti tą pačią prekę brangiau. Reklamos srityje vartotojai dažniausiai kreipėsi dėl nepageidaujamos reklamos siuntimo elektroniniu paštu, telefonu bei į pažymėtą pašto dėžutę. Ginčai sprendžiami taikiai Pirmąjį metų pusmetį iš viso buvo išnagrinėta 2 312 tarp vartotojų ir pardavėjų ar paslaugų teikėjų kilusių ginčų, iš kurių beveik pusė – 1 064 – išsisprendė vartotojams ir verslininkams pasiekus taikų ginčo sprendimo būdą. Išnagrinėjus ginčus buvo priimti 433 nutarimai, kuriais vartotojų reikalavimai buvo visiškai arba iš dalies patenkinti, beveik 400 vartotojų prašymų buvo pripažinti nepagrįstais, o beveik 300 vartojimo ginčų nagrinėjimas buvo nutrauktas nepateikus prašomų įrodymų ar paaiškinimų, vienai iš šalių kreipusis į teismą, ar kitais įstatyme numatytais pagrindais. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

Daugiau
08/10/2018

„Mamų unija“ kuria ambicingą projektą Lietuvoje
Vėžiu sergančių vaikų gydymas vidutiniškai trunka nuo 5 mėn iki 2 metų. Visą šį laiką tik vienas iš tėvų gali būti kartu su sergančiu vaiku. Kitiems šeimos nariams gyventi kartu galimybių nėra. Nors šalies gydymo ir susijusios įstaigos deda visas pastangas siekdamos užtikrinti efektyvų gydymo procesą ir pagalbą sergančių vaikų šeimoms, kompleksinio sprendimo šeimai nėra.

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu