Šv. Romos popiežius, Klemensas IV, vienoje iš savo bulių 1268 metais, karalių Mindaugą, žuvusį 1263 metais, pavadino „šviesios atminties valdovu“. Tai yra reikšmingas faktas, įrodantis, kad Lietuvos valstybės priešų klastinga versija apie karaliaus Mindaugo „apostazę“ 1261 metais yra klastingi pramanai. Lenkiška versija apie Lietuvos krikštą Lenkijos karaliaus Jogailos valdymo laikotarpiu yra akivaizdus noras pažeminti lietuvius. Lietuvius, karalių tautą, niekšai vadina „pagonimis“, laukiniais. Prie šių piktų pramanų prisideda ir tragiškas lietuvių istorikų neveiksnumas. Karaliaus Mindaugo karūnavimas 1253 yra ir Lietuvos valstybės krikšto metai. Tokia yra Europos tradicija. Akivaizdu, oficialiai įmontuotas „istorijon“ lenkų karaliaus Jogailos „atliktas“ Lietuvos krikštas yra menkavertis politinis anekdotas, nes faktas klastingai vėlavo 137 metus, kas leido Lietuvoje dominuoti lenkiškoms bažnytinėms struktūroms. Lietuvos valdžios vyrai Valstybės dienos proga galėtų Lietuvos krikšto datą įtvirtinti atitinkamu įstatymu. Ar dar ilgai teks laukti? Deja, Lietuvos istorijos vagystės vyksta lietuvių tautinio abejingumo aplinkoje, nes save gerbianti tauta neturėtų leisti save taip ilgai ir atkakliai mulkinti.

Istorijos klastotės skatina lietuvių tautinį nihilizmą, abejingumą, emigraciją.

Arvydas Damijonaitis