Daugiau 
 

5 dalykai, kurių nežinojote apie Joną Salką

10/03/2014 Aidas
science-21

Šešis dešimtmečius po to, kai 1894 m. vasarą netoli Rutlando, Vermonto prasidėjo pirma didelio masto poliomielito epidemija Amerikoje, ši smarkiai užkrečiama liga nepaliaujamai terorizavo Jungtines Valstijas. Poliomielitas, kuriuo dažniausiai susirgdavo vaikai, galėjo pulti centrinę nervų sistemą ir sukelti raumenų degeneraciją, paralyžių ir netgi mirtį. Amerikos virusologas, kuris gimė lygiai prieš 100 metų, 1914 m. spalio 28 d., sukūrė pirmą pasaulyje saugią ir veiksmingą vakciną nuo poliomielito. Šimtųjų Salko gimimo metinių proga kviečiame jus susipažinti su penkiais įdomiausiais faktais apie vakciną, kuri praktiškai išnaikino baisiausią XX a. ligą.

1. Nors poliomielitas yra laikoma baisiausia XX a. liga, ji vargiai buvo mirtiniausia.
„Poliomielitas niekada nebuvo žiniasklaidoje vaizduojama visa naikinanti epidemija, netgi savo įkarštyje 5-ajame ir 6-ajame dešimtmečiais“, - rašo Davidas M. Oshinsky savo Pulitzerio premiją pelniusioje knygoje „Polio: An American Story“. Per tuos dešimtmečius, 10 kartų daugiau vaikų mirė per nelaimingus atsitikimus, o 3 kartus daugiau – nuo vėžio. Oshinsky pažymi, kad poliomielitas tokią baimę sukėlė dėl to, kad jis prasidėdavo be įspėjimo ir medikai nežinojo, kaip tiksliai jis yra perduodamas iš žmogaus žmogui. Po Antrojo pasaulinio karo atliktos apklausos parodė, kad vienintelis dalykas, kurio amerikiečiai bijojo labiau už poliomielitą, buvo atominis karas.

2. Salkas išmėgino vakciną su savimi ir savo šeima.
Po to, kai sėkmingai paskiepijo tūkstančius beždžionių, Salkas žengė rizikingą žingsnį ir 1952 m. pirmą kartą išbandė vakciną su žmonėmis. Jis ne tik paskiepijo vaikus dviejose Pitsburgo ligoninėse, bet ir save, savo žmoną bei tris sūnus. Beje, jis tai padarė savo namų virtuvėje, pavirinęs adatas ir švirkštus ant viryklės. 1953 m. kovo 26 d. Salkas per nacionalinį radiją paskelbė sėkmingai atlikęs pirmuosius bandymus su žmonėmis.

3. Prie vakcinos kūrimo smarkiai prisidėjo Franklinas D. Rooseveltas.
Praėjus metams po demokratų kandidato į viceprezidentus nominacijos, kylanti politikos žvaigždė Franklinas D. Rooseveltas 1921 m. užsikrėtė poliomielitu atostogaudamas savo vasarnamyje Campobello saloje. Dėl ligos 39 m. amžiaus būsimo prezidento kojos liko amžiams paralyžuotos. 1938 m., praėjus penkeriems metams po įžengimo į Baltuosius rūmus, Rooseveltas padėjo įkurti Nacionalinį vaikų paralyžiaus fondą, vėliau pervadintą „March of Dimes“ fondu, kuris tapo pirminiu Salko vakcinų bandymų finansavimo šaltiniu. 5-ojo dešimtmečio pabaigoje fondas per metus surinkdavo daugiau nei 20 mln. JAV dolerių.

4. Salkas neužpatentavo savo vakcinos.
1955 m. balandžio 12 d., kai Salko sukurta vakcina buvo paskelbta „saugia, veiksminga ir greitai veikiančia“, legendinis CBS žinių pranešėjas Edwardas R. Morrow paėmė interviu iš mokslininko ir paklausė, kam priklauso vakcinos patentas. „Na, galima sakyti, žmonėms, - pasakė šis. – Nėra jokio patento. Argi galima būtų užpatentuoti Saulę?“ Reikia pažymėti, kad nors „March of Dimes“ fondo teisininkai svarstė galimybę vakciną užpatentuoti, jie to nepadarė – iš dalies dėl paties Salko nenoro.

5. Klinikiniai bandymai buvo didžiausias sveikatos eksperimentas Amerikos istorijoje.
1954 m. balandžio 26 d. šešiametis Randy Kerras buvo paskiepytas Salko vakcina Franklino Shermano pradinėje mokykloje McLeane, Virdžinijoje. Iki birželio pabaigos prie jo prisijungė precedento neturintis skaičius žmonių – 1,8 mln., įskaitant šimtus tūkstančių mokyklinukų, tapusių „kovos su poliomielitu pionieriais“. Medikai pirmą kartą istorijoje panaudojo dabar jau standartiniu tapusį dvigubai aklo tyrimo metodą, kuomet nei pacientas, nei vakciną leidžiantis asmuo nežino, ar tai yra vakcina, ar placebas. Nors tuo laiku dar niekas nebuvo tikras, ar vakcina yra visiškai saugi – tiesą sakant, lenkų kilmės virusologas Albertas Sabinas tikino, kad ji gali sukelti daugiau poliomielito atvejų, nei pagydyti – savanorių bandymams toli gražu netrūko.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu