Darbo pokalbiai yra vienas sunkiausių dalykų pasaulyje, o jeigu jiems tinkamai nepasiruošite, jūsų dialogas su potencialiu darbdaviu gali baigtis vos susitikus, sako patyręs šios srities ekspertas Barry Drexleris, atlikęs daugiau nei 10 000 darbo pokalbių ir turintis 30 metų patirtį tokiose kompanijose kaip „Lehman Brothers“ ir „Lloyds Bank Group“. Jo teigimu, yra šeši klausimai, į kuriuos žmonėms atsakyti sunkiausia.
Kokios yra jūsų silpnybės?
Viena vertus, jūs nenorite atskleisti silpnybės, dėl kurios jūsų nepriimtų į darbą. Kita vertus, vis tiek turite pateikti tinkamą atsakymą. Drexlerio teigimu, geriausia yra pateikti natūralią silpnybę, kurią turi dauguma žmonių, ir per daug į šį klausimą nesusitelkti, bei iškart paaiškinti, kokių veiksmų ėmėtės, kad atsvertumėte savo silpnybę, ir kokių rezultatų pasiekėte tai darydami.
Jis pateikia pavyzdį: tarkime, jūsų silpnybė yra ta, kad padarę klaidą, jūs jos negalite pamiršti bent kelias valandas. Tuomet jūsų veiksmas gali būti toks, kad jūs supratote, jog ši silpnybė trukdo jums atlikti savo darbus, tad užsibrėžėte tikslą apie klaidas galvoti tik iki 15 minučių. To rezultatas yra tas, kad dabar, vietoje to, kad liūdėtumėte ištisą dieną, jūs išliekate produktyvus net ir būdamas nusiminęs.
Beje, yra ir atsakymų, kurių turėtumėte vengti – pavyzdžiui, tokių klišių kaip „aš esu perfekcionistas“, sako Drexleris.
Koks jūsų didžiausias pasiekimas?
Tai turėtų būti dalykas, kuris parodytų jūsų asmenybę iš geriausios pusės arba būtų užduotis, kuria didžiuojatės labiausiai. Tačiau tai taip pat turėtų būti nesenas pasiekimas.
„Kartą vienas vyrukas man pasakė, kad jo didžiausias pasiekimas buvo tas, kad jis tapo metų laikraščių išnešiotoju, kai jam buvo 13 metų, – sako darbo pokalbių ekspertas. – Jis buvo vyresnis nei 30-ies.“
Kodėl išėjote iš paskutinio darbo?
Į šį klausimą atsakyti lengva, jei susidūrėte su etatų mažinimu, bet jeigu buvote atleistas ar susikivirčijote su bosu, jis gali atrodyti kur kas sunkesnis.
„Žmonėms sunku paaiškinti įdarbinimo spragas, – sako Drexleris. – Jie pradeda dėl to gintis, nors neturėtų.“
Atsakykite į šį klausimą nuoširdžiai, pataria jis. Pavyzdžiui, galbūt jūs palikote kompaniją, kad susirastumėte geriau apmokamą darbą ir jums iš karto nepavyko to padaryti, arba galbūt turėjote rūpintis sergančiu šeimos nariu. Kad ir ką beatsakytumėte, susilaikykite nuo gėdos jausmo, sako darbo pokalbių ekspertas: „Tai visada matosi žmogaus veide.“
Kur matote save po penkerių metų?
Sunku prognozuoti, kur būsite po penkerių metų, bet potencialus darbdavys nori žinoti, ar planuojate likti jo kompanijoje ilgam laikui, sako Drexleris. Tai reiškia, kad turėtumėte vengti akivaizdžių, bet dažnai pasitaikančių klaidų. Pavyzdžiui, jūs neturėtumėte atsakyti, kad po penkerių metų norite turėti savo kompaniją. Taip pat nesirinkite vaidmens, kuris smarkiai skirtųsi nuo tų pareigų, į kurias pretenduojate.
Kodėl pasirinkote šią profesiją?
„Tikėsite tuo ar ne, bet žmonės sunku atsakyti į šį klausimą“, - sako Drexleris. Problema nėra ta, kad jie nežino, kodėl pasirinko savo profesiją – tiesiog dažnai sunku tai nusakyti žodžiais, sako jis. Geriausias atsakymas į šį klausimą tiesiog remiasi tinkamu jo apgalvojimu. Padarykite tai jau dabar, kad netektų nejaukiai tylėti darbo pokalbyje.
Kodėl norite prisijungti prie mūsų kompanijos?
„Šis klausimas gali kainuoti skaudžiausiai“, - įspėja Drexleris, mat besidarbinantys žmonės dažnai į jį atsako netinkamai. Jie apibūdina pačią kompaniją vietoje to, kad paaiškintų, kodėl nori joje dirbti. Pavyzdžiui, žmogus gali pasakyti, kad žino, jog ši kompanija yra tarptautinė, bet „tai yra atsakymas į klausimą „ką jūs žinote apie mūsų kompaniją“, o ne atsakymas į užduotą klausimą“, sako Drexleris.
Tinkamas atsakymas būtų toks, kuris paaiškintų, kas tiksliai jus traukia kompanijoje. Pavyzdžiui, galėtumėte atsakyti, kad „tai yra tarptautinė įmonė, o aš noriu būti didelės kompanijos dalimi, kad turėčiau galimybių kopti karjeros laiptais“.
