Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 

09/21/2018

Dešimtmetis po krizės: pasaulio ekonomikai vėl kylanti rizika
Prieš dešimtmetį JAV finansų sistemos griūtį sukėlė blogos investicijos, vadintos paslaptingomis santrumpomis. Šiandien veiksniai, keliantys riziką pasaulio ekonomikos stabilumui, turi žinomus pavadinimus, kaip antai Kinija, galimas problemų išplitimas iš besivystančių rinkų, „Brexit“ ar net Donaldas Trumpas. Per ilgus metus, praėjusius nuo 2008 metų krizės, dėl kurios dešimtys milijonų žmonių neteko savo namų, šimtai milijonų neteko darbo ir buvo sunaikintas trilijonų JAV dolerių vertės turtas, pasaulio ekonomika atsigavo. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad pasaulio bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet ir kitąmet padidės po 3,9 proc., o tai įrodo, kad viso pasaulio ekonomika atsitiesia. Tačiau Jungtinėms Valstijoms atsidūrus daugybės prekybos ginčų epicentre, dėl pasaulio ūkio plėtros perspektyvų ima kilti abejonių. TVF vyriausiasis ekonomistas Maurice Obstfeldas yra įspėjęs, jog „didžiausią grėsmę pasaulio ekonomikos augimui artimiausiu laikotarpiu kelia ... galimas tolesnis dabartinės įtampos prekyboje didėjimas“. Ir Jungtinių Valstijų federalinio rezervo sistema (FRS) – galingiausias pasaulyje centrinis bankas – šį įspėjimą atkartojo beveik pažodžiui: „tarptautinių prekybos ginčų paaštrėjimas kelia riziką, galinčią slopinti realųjį aktyvumą“. „Pirmiausia Amerika“ Persikėlęs į Baltuosius rūmus, JAV prezidentas Donaldas Trumpas, per savo rinkimų kampaniją žadėjęs „padaryti Ameriką vėl didžią“, sujaukė prekybos santykius, nedarydamas skirtumo tarp sąjungininkų ir priešininkų. Vienu pagrindinių jo taikinių tapo Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartis – prieš 25 metus su kaimyninėmis Kanada ir Meksika sudaryta sutartis, kurią jis yra pavadinęs plėšikavimu ir katastrofa. D.Trumpas pareikalavo iš naujo derėtis dėl NAFTA, o po to, kai susitarimas jau beveik buvo pasiektas, supeikė Kanadą – pagrindinę JAV prekybos partnerę, vos nesužlugdęs derybų. Jis yra užsipuolęs Europos Sąjungą (ES) ir kaip tik tuo metu, kai bloką slegia neapibrėžtumas dėl „Brexit“. O Kiniją JAV prezidentas bando priversti padaryti nuolaidų ir vis didina spaudimą Pekinui, įvesdamas vis daugiau muitų iš Kinijos importuojamoms prekėms. Šią savaitę jis gali pradėti naują savo agresyvios kampanijos prieš Pekiną etapą, kuriame importo muitus nori nustatyti dar 200 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms. Antras pagal dydį pasaulio ūkis jau pradeda jausti šios kampanijos poveikį ir jeigu tas poveikis toliau didės, jis gali išprovokuoti vadinamąjį sniego gniūžtės efektą investicijoms, tiekimo grandinėms ir pasitikėjimui. Kita krizė? 2008 metų rugsėjo 15 dieną, kai buvo leista žlugti „Lehman Brothers“, paaiškėjo katastrofos mastas. Paaiškėjo, kad į itin sudėtingas – ir neaiškias – finansines priemones, kurios buvo pagrįstos melu, buvo investuotos milžiniškos sumos. Šios priemonės buvo susijusios su antrinėmis būsto paskolomis, kurios labai mažų palūkanų normų laikais daugeliui žmonių leido įsigyti namus neatsižvelgiant į jų gebėjimą grąžinti paskolą. Tačiau po to, kai 2004 metais FRS pradėjo didinti palūkanų normas, kortų namelis subyrėjo. Ir dabar po daugelio nulinių palūkanų metų FRS vėl didina normas. O Didžiosios recesijos veteranai nėra tikri, kada kils kita didelė krizė. „Perfrazuojant Levą Tolstojų, visos laimingos rinkos panašios viena į kitą, bet kiekviena krizės ištikta rinka skiriasi nuo kitų“, – pareiškė Nicholas Colas iš „DataTrek Research“. Taigi kur yra įspėjamieji ženklai? JAV ekonomika sparčiai auga, nedarbo lygis yra pasiekęs istoriškai žemą maždaug 4 proc. lygį, nėra infliacijos ženklų, o akcijų birža siekia vis naujų rekordų. 2010 metais priėmus Doddo Franko įstatymą, buvo apribotos finansų įstaigų galimybės prisiimti riziką ir bankai buvo priversti suformuoti dideles atsargas. Taigi „bankų sektorius dabar yra vienas griežčiausiai reguliuojamų sektorių...“, pareiškė Steve‘as Eismanas, vienas iš finansininkų, kuris pastebėjo burbulą antrinių būsto paskolų rinkoje ir sugebėjo iš to pasipelnyti. Tačiau ekonomikos atsigavimas tęsėsi dešimt metų, tad neabejojama, kad ateis ir nauja krizė. „Nežinau, kas sukels kitą krizę, bet esu gan tikras, kad tai nebus olandiškos tulpės ... ir ne antrinės būsto paskolos“, – pareiškė Aaronas Kleinas, Brukingso instituto reglamentavimo ekspertas. O politinės rizikos ekspertui Ianui Bremmeriui iš konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ kyla abejonių, ar šios dienos pasaulio galiūnės sugebėtų reaguoti taip pat veiksmingai, kaip 2008 metais ar po rugsėjo 11-osios teroristų išpuolių. „Nūdienos pasaulyje yra daugiau nei pakankamai politinio stabilumo tvarkyti svarbiausius kasdienius reikalus, – pareiškė jis. – Tačiau kalbant apie kitą krizę, nebūčiau dėl to toks tikras.“ Milijardieriaus pranašystė Tuo tarpu didžiausio pasaulyje rizikos draudimo fondo „Bridgewater Associates“ įkūrėjas, milijardierius Ray Dalio pranašauja pasauliui naują finansų krizę artimiausioje perspektyvoje – jau per ateinančius dvejus metus, rašo „Business Insider“. Dalio teigia, kad kiekviename ekonominiame cikle būna ankstyvasis laikotarpis, kai palūkanų normos pasiekia žemiausią lygį, skolos auga, siekiant gauti daugiau pajamų iš gamybos, ir turto vertė didėja. Kitai stadijai, kuri seka po šio laikotarpio, paprastai būna būdingas monetarinės politikos sugriežtinimas, nes bendrovėms tampa vis sunkiau aptarnauti augančias skolas, o ekonomika jau nebegali augti sparčiai. Sąlygų sugriežtinimas kreditų rinkoje paprastai priveda prie paklausos sumažėjimo, o centriniai bankai, priešingai, pradeda mažinti palūkanų normas beveik iki nulio, dėl ko ekonomika nugrimzta į depresiją. Dalio sako, kad turto vertė dabar yra didelė, palūkanų normos mažos, ir pradėtas monetarinės politikos griežtinimas. „Maždaug taip, kaip ir 1937 metais (Didžiosios depresijos metu. – Red.). Be to, mes susiduriame su didėjančiu atotrūkiu tarp turtingųjų ir vargšų, ir dėl to atsiranda populizmas“, – apibendrino milijardierius. Liepos pradžioje „Bank of America“ paskelbė, kad gali pasikartoti 1997–1998 metų įvykiai, kai pasaulis paniro į sunkią ekonominę krizę, o Rusiją ištiko „defoltas“ – nebegalėjo vykdyti įsipareigojimų. Pasak analitikų, tokią tikėtiną įvykių eigą pranašauja sudėtinga indeksų dinamika. Pavyzdžiui, besivystančių šalių rinkos traukiasi, aukštųjų technologijų įmonių akcijos brangsta, o JAV ekonomika stabiliai auga. Birželio pradžioje apie artėjančią pasaulinę finansų krizę perspėjo ir Pasaulio bankas. Tada ši institucija pažymėjo, kad per artimiausius dvejus metus globalių sukrėtimų neturėtų būti, tačiau po 2019 metų situacija gali pradėti kelti nerimą. Vienintelė paguoda, kad krizės ateina ir praeina.

Daugiau
09/21/2018

Per pasaulį ritasi vienkartinių plastiko gaminių draudimo banga
Plastiko atliekos tampa globalia problema, todėl per pasaulį ritasi vienkartinių plastikinių gaminių draudimo banga. Europos Sąjunga priėmė teisės aktus, kuriais vadovaujantis valstybės narės taikys priemones, sumažinsiančias plastikinių maišelių vartojimą. 2018 m. priimta Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija padėjo pamatus nuosekliam plastiko atliekų kiekio mažinimui. Šiuo metu Europos Sąjungoje vyksta intensyvios diskusijos dėl numatomo teisinio reguliavimo, kurio tikslas - į jūrą patenkančių plastiko atliekų prevencija ir mažinimas. Didžiąją pastarųjų dalį sudaro vienkartiniai plastikiniai gaminiai ir žvejybos įrankiai, kurių sudėtyje yra plastiko. Pasaulio šalys imasi veiksmų: Lietuvoje nuo 2019 metų vartotojams nemokamai galima bus tiekti tik pačius ploniausius, dėl higieninių sumetimų būtinus plastikinius maišelius. Didesnius ar mažesnius plastikinių maišelių naudojimo ribojimus yra įvedusios arba jų naudojimą apmokestinę Airija, Prancūzija, Italija, Kanada, Australija, Kinija bei kitos šalys ar atskiri miestai. Pirkinių į plastikinius maišelius pakuoti nuo 2017 metų nebegalima Kenijoje, o nuo 2021 metų visi vienkartiniai plastiko gaminiai – šiaudeliai, buteliai, puodeliai, maišeliai taps nelegalūs Kosta Rikoje. „Skaičiuojama, kad vienas plastikinis maišelis vidutiniškai naudojamas vos 12 minučių ir tai yra blogąja prasme pribloškiantis laikas, turint omenyje, kad pasaulio mastu perdirbama nedaug plastiko atliekų ir vėliau tokie, vos keliolika minučių atitarnavę maišeliai net keletą šimtų metų yra, užteršdami sąvartynus, upėmis pasiekdami jūras, vandenynus. Turime būti labiau sąmoningi ir rinktis tvaresnius, aplinkai draugiškesnius būdus susipakuoti prekes ar gėrimus“, – sako viešosios įstaigos „Circular Economy” vadovas Domas Tracevičius. Pavyzdžiui, daugkartinio naudojimo medžiaginius arba popierinius. „Sukuriamų“ plastiko pakuočių atliekų kiekis šalyse skiriasi- pvz. 2015 metais vidutiniškai vienas ES gyventojas generavo 166,3 kilogramo pakuočių atliekų, tačiau Kroatijoje tokių atliekų susidarė tik 51,2 kilogramo, o Vokietijoje net 222,2 kilogramo vienam žmogui. Lietuvoje 2015-aisiais vienas gyventojas vidutiniškai sunaudojo 37 lengvuosius (15-50 mikronų storio) ir 239 labai lengvus (iki 15 mikronų storio) pirkinių maišelius, o 2016 metais – atitinkamai 36 ir 224. Europos Sąjungos statistikos tarnyba Eurostatas, renkanti ir analizuojanti atliekų, jų rūšių susidarymo bei perdirbimo tendencijas pastebėjo, kad prasidėjus 2008 metų pasaulinei ekonominei bei finansų krizei, pakavimo atliekų kiekis Bendrijoje buvo sumažėjęs, tačiau atsigavus vartojimui vėl ėmė augti. Svarbu ne tik tai, kiek vienkartinių plastikinių gaminių sunaudojame, bet ir tai, kaip elgiamės, kai jie tampa mums nebereikalingi. Nešiukšlinti, tinkamai surūšiuoti ir surinkti šias atliekas, jas perdirbti – tai irgi mūsų, žmonių, pareiga, nes atliekos neatsiranda iš niekur, ir pačios niekur nedingsta. Lengvos, vėjo pakeliamos ar be kliūčių vandeniu plaukiančios, šimtmečiais nesuirsiančios plastiko atliekos formuoja milžiniškus dreifuojančius plastiko atliekų sąvartynus vandenynuose. Pasaulį sukrėtė šokiruojančios nuotraukos, kuriose – vėžlio šnervėje įstrigęs plastiko šiaudelis ar rožinį vatos pagaliuką uodega apsivijęs jūrų arkliukas. Teršdamos aplinką plastiko atliekos taip pat patenka ir į maisto grandinę. Į vandens gyventojų skrandžius patenka ir kosmetikoje naudojamos plastikinės mikrogranulės, pasitaikančios veido bei kūno šveitikliuose, dantų pastoje – šioms granulėms kai kurios pasaulio šalys taip pat skelbia ribojimus. Toks „plastiko racionas“ pražūtingas ne tik gyvūnijai, bet ir žmonėms, nes gyvūno, mitusio plastiko atliekomis, mėsa patenka ir ant mūsų stalo. Skaičiuojama, kad vienas žmogus per metus suvalgo apie 70 tūkst. plastiko mikrogranulių. „Akivaizdu, kad  mūsų vartojimo įpročiai, aplinkos teršimas atliekomis trikdo pusiausvyrą gamtoje ir atsisuka prieš mus pačius. Be kita ko, Didžiojoje Britanijoje mikrogranulių naudojimo ribojimas yra vienas iš svarbiausių prioritetų, kaip ir plastikinių maišelių, gėrimų šiaudelių, vatos pagaliukų. Plastiko mažinimo keliu žengia daug šalių“, – teigia D. Tracevičius. Aplinkos ministerija šiuo metu organizuoja iniciatyvą „Misija: nulis”, kurios dalyviai yra mokomi atpažinti ir įvertinti savo individualų poveikį aplinkai, pamažu keisti kasdienius vartojimo bei elgesio įpročius, pastebėti šių pokyčių naudą aplinkai, sveikatai ir piniginei.

Daugiau
09/21/2018

Ar pasuksime Maskvos, ar Kopenhagos keliu?
Automobilių skaičius Lietuvoje nuolat auga, o eismas – intensyvėja. Vien Vilniaus gatvėse darbo dienomis galima suskaičiuoti per 340 tūkst. automobilių. Taip pat 90 proc. paros dauguma šių automobilių laikomi specialiai jiems išbetonuotose miesto vietose. Bet dabar, kaip teigia mobilumo ekspertė dr. Kristina Gaučė, yra lūžio taškas: arba užleisime kelią automobiliams ir po dešimtmečio tapsime kamščiuose ir dūmuose amžinu miegu užmigusia Maskva arba pradėsime keistis bei tapsime panašesni į visų Europos sostinių svajonę – Kopenhagą. O tam reikia ne vien miesto pastangų, bet ir jo gyventojų įpročių pokyčio. „Kopenhagoje vienas gyventojas per metus spūstyse praleidžia vidutiniškai 100 valandų, o Maskvoje beveik dvigubai daugiau – 189. Ir nors Maskvoje yra visos svarbiausios infrastruktūros dalys – nuo metro iki „Park and Ride“ aikštelių ar intelektinės transporto sistemos – šiame mieste judumo problemos tvarkyti buvo pradėtos paprasčiausiai per vėlai. Todėl šiandien perskirstyti automobilių srautus tiesiog nėra kaip. Tuo metu Kopenhaga taip pat nuolat imasi iniciatyvų judumui gerinti ir netgi kelių vienu metu, bet šiame mieste vairuotojai kamščiuose praleidžia 89 valandomis mažiau nei Maskvoje ir todėl, kad Danijos sostinėje miesto judumu buvo pradėta rūpintis labai anksti“, – lygina dr. K. Gaučė. Kiek sudėtinga Vilniaus situacija? Pernai 18-oje Lietuvos miestų pradėti rengti pirmieji darnaus judumo planai, kuriais iki 2030 metų siekiama pagerinti gyventojų keliavimo kokybę, sutrumpinti kelionių trukmę bei sumažinti neigiamą kelionių poveikį aplinkai ir miesto erdvių perkrovimą automobiliais. Su bene didžiausiais iššūkiais iš Lietuvos miestų šiuo metu susiduria Vilnius, kurio darnaus judumo plano parengimą koordinavo dr. Kristina Gaučė. Ji pabrėžia, kad didžiausia problema šalies sostinėje – dramatiškai augantis motorizacijos lygis, kurį reikia stabdyti, o vėliau ir mažinti. „Tam, kad Vilnius taptų panašus į Kopenhagą, gali prireikti eilės metų ir kryptingų pastangų. Bet šiandien, nepaisant gerų tendencijų mieste – atnaujinto viešojo transporto parko, naujų dviračių takų ar dalijimosi sistemų plėtros – automobiliai ir toliau kemša bei teršia miestą. Tam, kad tai pasikeistų, labai reikia pačių žmonių įsitraukimo. Tik jų sąmoningumo dėka kelionių automobiliu paklausa galėtų būti suvaldyta: t.y. vietoje to, kad būtų kuriama nauja pasiūla automobilių pralaidumui didinti – tiesiamos naujos arba platinamos senos gatvės, įrengiamos parkavimo aikštelės – žmonės gali rinktis alternatyvias judėjimo priemones ar keliauti tuo pačiu automobiliu išmaniau“, – teigia dr. K. Gaučė. Pasak judumo ekspertės, tam, kad mieste būtų užtikrintas darnus judėjimas, Europos miestuose jau daugiau nei penkmetį yra naudojama geimifikacija ir programėlės: „Kalbant apie darnų judumą tikrai nereikia bijoti technologijų. Europoje kasdien plačiai naudojamos programėlės, kurių paskirtis yra kaupti judumo duomenis, suteikti informaciją vartotojui arba žaisminga forma paskatinti jį judėti kitaip. O programėlės bei kitos technologijos itin darniai veikia tandemu su strateginiais miesto sprendimais, pavyzdžiui, įdiegtas unifikuotas e-bilietas regionui vėliau tampa programėle telefone. Todėl sėdėjimas kamštyje ir galvojimas, kad nieko negali padaryti, šiandien yra tiesiog ydingas.“     Išmaniai judėti gali visi Kaip pastebi bendrovės „Bitė Lietuva“ rinkodaros vadovas Arūnas Mickevičius, Lietuvoje taip pat labai prigijo programėlės, kurios savo judėjimo po miestą įpročius leidžia supaprastinti tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems, dviratininkams ar keliaujantiems kitomis priemonėmis. „Šiuo metu dažnas Vilniuje keliaujantis žmogus prieš kelionę įsijungia kurią nors programėlę. Pavyzdžiui, nesinaudojantys automobiliais gali pasikliauti programėle „Trafi“, kuri siūlo visus viešojo transporto tvarkaraščius bei kitų transporto priemonių galimybes ar kainas vienoje vietoje. Tuo metu norintys pasinaudoti pavėžinimo paslauga bet kuriuo metu gali rinktis mažiausiai iš trijų žinomų bendrovių programėlių. Na, sėdančių prie vairo tarpe viena populiariausių kelyje naudojamų programėlių yra „Waze“. Tai bendrovei „Google“ priklausanti sutelktinių duomenų (angl. crowd-sourcing) principu veikianti išmanioji navigacija, kuri realiu laiku rodo situaciją keliuose. Jos naudotojai saugiai, vos keliais paspaudimais gali pranešti apie eismo sąlygas bei kliūtis. Programai apdorojus šią informaciją, vairuotojui pasiūlomas greičiausias maršrutas“, – išskiria A. Mickevičius.

Daugiau
09/21/2018

JAV planuose – grandioziniai pokyčiai
Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos suskaičiavo, kad joms reikia beveik 25 proc. padidinti savo kovinių eskadrilių skaičių: tik tada šalis galėtų dalyvauti didelio masto kare su kita supervalstybe, pavyzdžiui, Kinija ar Rusija. Tokie skaičiavimai signalizuoja apie potencialią didžiausią Amerikos karinių oro pajėgų plėtrą nuo Šaltojo karo laikų. Oro pajėgų sekretorė Heather Wilson teigia, kad oro pajėgos nori iki maždaug 2025–2030 metų savo kovinių eskadrilių skaičių padidinti nuo dabar turimų 312 iki 386. Toks pokytis būtų tik dalis gynybos sekretoriaus Jameso Mattiso plano dėmesį nuo kovos su terorizmu Artimuosiuose Rytuose nukreipti į potencialius konfliktus su to paties lygmens konkurentais. Tokį strateginį planą Wilson pristatė neseniai sakydama kalbą Karinių oro pajėgų asociacijos kasmetinėje Oro, kosmoso ir kibernetinės erdvės konferencijoje Merilando valstijoje. Pastaruosius kelis dešimtmečius Rusija ir Kinija analizavo Amerikos karinę strategiją ir investavo į būdus, kaip sumažinti šalies pranašumą, teigia oro pajėgų štabo viršininkas generolas Davidas Goldfeinas. Nauja pajėgų struktūra siekiama neutralizuoti naujus Rusijos ir Kinijos kuriamus gynybinius ir kovinius pajėgumus, tokius kaip tolimojo nuotolio lėktuvai ir branduoliniai ginklai, sakė jis. „Mes, kliaudamiesi tiksliausiais mūsų karinio štabo ir žvalgybos agentūrų įvertinimais, kokia kryptimi eina mūsų priešininkai, privalome pasirūpinti, kaip išlaikyti pranašumą“, – sakė generolas. Pagal planą Karinės oro pajėgos pasipildys dešimtimis tūkstančių lakūnų ir moderniais lėktuvais bei kitais pajėgumais. Visa tai JAV mokesčių mokėtojams ateinantį dešimtmetį kainuos dešimtis milijardų dolerių, jei ne daugiau. Pareigūnai vengia įvardinti tikslią sumą, tačiau sako, kad bus įsigyjama daugiau bombonešių, degalų papildymo lėktuvų, naikintuvų ir bepiločių skraidyklių, taip pat desanto, žvalgybos, stebėsenos ir specialių operacijų lėktuvų. Strateginių ir tarptautinių studijų centro ekspertas Toddas Harrisonas skaičiuoja, kad šis pajėgų padidinimas papildomai per metus gali kainuoti 13 mlrd. JAV dolerių. Šiuo metu Karinės oro pajėgos per metus išleidžia maždaug 53 mlrd. JAV dolerių lėktuvų operacijoms, apmokymui ir samdymui, pažymėjo ekspertas. Gerai informuotas „Foreign Policy“ šaltinis teigia, kad oro pajėgos neišgalės sau leisti tiek didinti išlaidas. „Iš esmės tai tarsi laivynas sakytų, kad jiems reikia 355 laivų, nors jie neturi lėšų, – sakė minėtas šaltinis. – Tai rodo atotrūkį finansinės realybės ir siekiamų saugumo reikalavimų.“ Wilson pripažįsta, kad sumokėti už naujus lėktuvus gali būti sudėtinga. „Kalbant apie biudžeto realybę, nesame naivūs, – sakė ji. – Tuo pat metu manome, kad esame skolingi savo tautiečiams sąžiningą atsakymą, ko reikia, siekiant apsaugoti gyvybiškai svarbius šalies interesus pagal mūsų išdėstytą strategiją. Todėl manome, kad tai, jeigu nėra tobulas atsakymas, tai bent jau yra sąžiningas atsakymas į tą klausimą. Ko reikia Karinėms oro pajėgoms? Jeigu mes negalime atsakyti į šį klausimą, tuomet kas gali?“ Remiantis minėtu pasiūlymu, labiausiai išaugtų bombonešių eskadrilių skaičius – nuo devynių iki 14, sakė Wilson. Didesnis dislokuotų bombonešių skaičius yra itin svarbus kalbant apie Ramiojo vandenyno regioną, kur Kinija formuoja salas ir dislokuoja karines pajėgas Pietų Kinijos jūroje ir Spratlio salose bei praktikuojasi numušti bombonešius iš didelio nuotolio, „potencialiai siekdama smogti Jungtinėms Valstijoms“, sakė Wilson. Kinija taip pat sparčiai plečia savo bombonešių ir degalų papildymo lėktuvų parką, pridūrė ji. Wilson teigimu, vidinė Karinių oro pajėgų komanda per praėjusius šešis mėnesius atliko išsamią galimų grėsmių 2025–2030 metais ir karinių poreikių analizę. „Mes atsižvelgėme į šias prielaidas bei parametrus ir atlikome simuliacijas, įvertinome maždaug 2 tūkst. skirtingų variantų, bandydami atsirinkti, ko iš tiesų reikėtų“, – sakė ji.  „Cato“ instituto viceprezidentas gynybos ir užsienio politikos studijoms Christopheris Preble'as mano, kad Pentagonui reikia naujos strategijos, o ne papildomų dolerių. „Mes skolinamės pinigų finansuoti mūsų šalies kariuomenę iš šalies, nuo kurios turėtume gintis“, – sakė jis, turėdamas omenyje Kiniją. Tačiau Wilson pabrėžia, kad Jungtinės Valstijos susidurtų su rimtomis nacionalinio saugumo pasekmėmis, jeigu Karinės oro pajėgos nesulauktų šio finansavimo. „Tai reikštų, kad pradėtų didėti mūsų atotrūkis nuo stambaus priešininko. Tai reiškia, kad krizės atveju Jungtinių Valstijų prezidentas turėtų mažiau galimybių, ir tai reiškia, kad būtų didesnė rizika, jog negalėtume įgyvendinti tikslų, kuriuose užsibrėžėme Nacionalinėje gynybos strategijoje“, – sakė ji.

Daugiau
09/21/2018

Mokslų ir darbų sezonas: nepameskite galvos ir atminties
Sugrįžti į intensyvesnių darbų ir mokslų ritmą po vasaros ne kiekvienam greitai pavyksta. Mūsų smegenys ir atmintis gali nespėti prisitaikyti prie staiga užplūdusio didesnio informacijos ir darbų srauto, įtampos, pagreitėjusio gyvenimo tempo. BENU vaistininkė Vaida Poškaitienė sako, kad atmintį reikia lavinti nuolat, nes protinės veiklos trūkumas ją silpnina. Taip pat svarbu nepamiršti smegenų veiklai reikalingų vitaminų ir mineralinių medžiagų, be kurių mūsų mąstymas praranda aštrumą, tampa sunkiau susitelkti į užduotis, greitai priimti sprendimus. Vaistininkė dalinasi patarimais, kaip nepamesti galvos ir pagerinti atmintį, prasidėjus naujam mokslo ir darbų sezonui. Aprūpinkite smegenis vitaminais ir mineralais Smegenims, kaip ir bet kuriam kitam organui, reikia „maisto“ – vitaminų ir kitų naudingųjų medžiagų. Smegenys nuolat ir intensyviai dirba, kasdien turi atlikti daugybę užduočių, kontroliuoti viso organizmo funkcijas ir veiklą. Todėl, jeigu jos nepakankamai aprūpintos reikalingomis medžiagomis, tampa sunkiau susikoncentruoti, mąstyti, didėja depresijos ir kitų psichikos ligų rizika. „Kad smegenų veikla išliktų aktyvi, o mąstymas aštrus, smegenis riekia aprūpinti aminorūgštimis (ypač taurinu), B grupės vitaminais, omega rūgštimis, antioksidantais (vitaminais A ir E), kofermentu Q10. Todėl svarbu į savo mitybą įtraukti riešutų, žuvies, ankštinių daržovių, pieno produktų, šviežių ir džiovintų vaisių, pilno grūdo produktų. Taip pat nepamiršti gerti daug vandens. Tiek smegenų veiklai stimuliuoti, tiek ir nuotaikai pakelti tinka ir gabalėlis kokybiško, ne mažiau kaip 60 proc. kakavos turinčio šokolado gabalėlis“, – maistą smegenims vardija BENU vaistininkė. Daugiau laiko leiskite gryname ore ir judėkite Deguonis – pagrindinis kiekvieno gyvo organizmo kuras. Smegenims jis ypač svarbus, o judančio žmogaus smegenys deguonies gauna daugiau nei ramiai poilsiaujančio ant sofos. Fizinis aktyvumas skatina vystytis naujas galvos smegenų ląsteles ir stiprina nervinių ląstelių tinklą. Gerėja smegenų veikla, stiprėja psichinė sveikata. Be to, judėjimas pagerina ir galvos smegenų kraujotaką. „Taip pat svarbu atminti, kad netinkamas poilsio ir darbo rėžimas silpnina smegenų veiklą ir atmintį. Kai esame pervargę, sunku susikaupti, sutelkti mintis, prisiminti ir paprasčiausius dalykus. Todėl svarbu pakankamai ir kokybiškai išsimiegoti, darbo metu daryti pertraukėles, jei yra galimybė – išeiti į lauką įkvėpti gryno oro, pajudėti. Savo smegenims labai padėsite, jeigu po darbų atrasite laiko ramiam pasivaikščiojimui parke ar miške, o kelis kartus per savaitę užsiimsite ir intensyvesne sportine veikla“, – kaip stiprinti smegenų veiklą siūlo V. Poškaitienė. Reguliariai lavinkite atmintį Norint, kad atmintis išliktų gera, ją lavinti reikia nuolat. Pasak vaistininkės, tam nebūtina skirti itin daug laiko. „Ir paprastuose kasdieniuose darbuose galima atrasti būdų stiprinti atmintį. Pvz., kasdien įsiminkite po vieną telefono numerį. Ne tik lavinsite atmintį, bet jie ir pravers, jei prarastumėte telefoną su visais kontaktais ar skubiai prireiks kam nors paskambinti nelaimės atveju, o savo telefono neturėsite šalia ar jis bus išsikrovęs“, – pataria V. Poškaitienė. Atminčiai gerinti padeda ir tokie žaidimai kaip šachmatai, dėlionių dėliojimas, kryžiažodžių ir rebusų sprendimas. Kasdieniuose darbuose praversti gali ir paprasta atmintį gerinanti užduotis – svarbios informacijos, kurią reikia prisiminti, rimavimas. BENU vaistininkė taip pat atkreipia dėmesį į šiuolaikines technologijas. Kasdienėje veikloje jos padeda užduotis atlikti greičiau, efektyviau ir tiksliau, tačiau kartu daro meškos paslaugą mūsų atminčiai. Mokykloje daugybos lentelę galėjome berti kaip žirnius, o dabar dažnai pasitelkiame skaičiuotuvus. Todėl vaistininkė siūlo karts nuo karto išmaniąsias technologijas padėti į šalį ir pamankštinti smegenis.

Daugiau
09/21/2018

Vaikai priklausomi nuo technologijų? Psichologės komentaras
Leidykla „Šviesa“ kartu su vaikų ir paauglių psichologe Asta Blande ir „Metų mokytoju“ tituluotu pedagogu dr. Simonu Šabanovu sukūrė tėvams ir mokytojams skirtą testą „MokyklaTelefone.lt“, į kurį per vasarą atsakė daugiau nei 3 tūkst. tėvų ir mokytojų. Vienas įdomiausių rezultatų – tai, kad maždaug penktadalis tėvų yra susirūpinę, jog jų vaikas gali būti priklausomas nuo kompiuterio ar kitų išmaniųjų prietaisų. Interviu metu situaciją plačiau pakomentavo psichologė ir testo bendraautorė A. Blandė. - Tarp testą sprendusių tėvų maždaug penktadalis vaikų naudojimuisi technologijomis yra suteikę visišką laisvę. Dėl to reikėtų susirūpinti ar tikėjotės didesnio procento? - Bendraudama su tėvais pastebiu panašią tendenciją. Tai nėra mažai, ir šiuo klausimu labai norisi padrąsinti tėvus labiau pasitikėti auklėjimo galiomis. Kartais tėvai savo vaikams tampa kiemo draugais, kurie pamatę, kad niekaip su juo nesusitars, supyksta, nusivilia ir nuleidžia rankas. Tai blogiausia, ką vaikas gali matyti ir patirti, – praradusį pasitikėjimą ir savo tėviškas galias suaugusįjį. Ką daryti? Būtent tėvai turi parodyti vaikui ribas ir siekti, kad šeima turėtų aiškius susitarimus ir jų būtų laikomasi. Tai padės užtikrinti, kad vaikas jaustųsi namuose saugus, nes jam bus aišku, kas, kada ir kiek galima. - Net 20 proc. testą sprendusių tėvelių atsakė, kad mano, jog jų vaikas yra priklausomas nuo technologijų. Ką tai rodo? - Tai didelis skaičius, jei kalbėtume apie vaikus. Visgi, ar tikrai tai priklausomybė, kaip mano tėvai, drįsčiau abejoti. Kartais vaikas panyra į technologijas stokodamas šilto ir tvirto santykio su savo artimaisiais, taip ieško kitų žmonių, kurie su juo bendrautų ir jį suprastų. Galbūt vaikams stinga įdomios veiklos, kuria galėtų užsiimti patys ar su draugais, tad technologijos padeda tai kompensuoti. Ar konkreti situacija yra priklausomybė, ar suaugusiųjų neatidumas ir kitos po technologijomis „paslėptos“ problemos – reikėtų žvelgti individualiai. Kai vaiko paprašoma nustoti naudotis kompiuteriu ar telefonu, didžiausia dalis testą sprendusių tėvų (apie 42 proc.) pasirinko atsakymą, kad vaikas derasi. Panašu, kad technologijos yra naujas santykių tarp vaikų ir tėvų lakmuso popierėlis – kaip pavyksta arba nepavyksta susitarti. Tačiau atsakymas „nes aš taip pasakiau“ jau nebėra populiarus – derantis tenka argumentuoti tėvų sprendimus. Kaip šią situaciją pakomentuotumėte plačiau? Viena didžiausių žmogaus stiprybių yra gebėjimas aiškiai ir konkrečiai argumentuoti, kodėl norime vieno ar kito dalyko, koks elgesys tikėtinas, jei į mūsų prašymą bus ar nebus reaguojama. Be to, dar pridėkime geranoriškumą ir gebėjimą išgirsti kitą. Gausime labai gražią formulę, kurią taikant, ir maži, ir dideli puikiai moka susitarti. Jei kokią nors detalę išmesite – kažko neteksite. Galbūt šilto ir malonaus santykio su savo vaiku, o galbūt to, kas šiuolaikiniam žmogui yra būtina – gebėjimo derėtis, argumentuoti, bendrauti. - Nustebino, kad pagal testo atsakymus mokytojai, pasirodo, daug imlesni technologijoms negu tėvai. Šie į technologijas žiūri labai atsargiai ir linkę jų visai nenaudoti, tokių apie 11 proc., o atsargios pozicijos besilaikančių mokytojų – tik 4 proc. Kodėl taip yra? - Pastaruoju metu pastebiu nemažai tėvų, kurie jaučiasi pasimetę ne tik dėl technologijų naudojimo, bet ir dėl kitų auklėjimo klausimų. Jie stengiasi sutilpti į „gerų“ tėvų standartus ir dalyvauja konferencijose, skaito knygas, straipsnius, tačiau neretai arba neužtenka laiko kasdienei praktikai, arba taip išsigąsta, pvz., būsimų nesaikingo technologijų naudojimo pasekmių, kad visiškai jų nenaudoja ir izoliuoja vaiką nuo kompiuterio ir išmaniojo telefono. Todėl kurį laiką trunka laikotarpis, reikalaujantis mažiau kantrybės ir išbandymų, nes nereikia nuolat mokyti vaiko saikingai naudotis technologijomis ir laikytis susitarimų. Bet anksčiau ar vėliau šis laikotarpis baigiasi. Mokymosi aplinką „Eduka“ sukūrusi „Šviesa“ pristatė testą visiems tėvams ir mokytojams, norintiems geriau suprasti savo požiūrį į vaiko naudojamas technologijas ir gauti naudingų patarimų. Testas yra atviras ir nemokamas, prieinamas interneto svetainėje https://www.mokyklatelefone.lt/.

Daugiau
09/21/2018

Dar kartą apie Radvilas
Apie Radvilas – lietuvių kilmės didikų giminę, iškilusią XVI a. pradžioje ir vyravusią ne tik Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, bet ir pasaulio politiniame ir kultūriniame gyvenime iki XVII a. antrosios pusės, o taip pat nemažą vaidmenį vaidinusios ir XVIII a., parašyta daugybė straipsnių, tačiau apie Radvilas, kurie priklausė taip vadinamajai „Berlyno atšakai“ mūsų literatūroje mažai teužsimenama. Nuo XVIII a. pradžios didelę įtaką Abiejų Tautų Respublikai ėmė daryti Rusija. Buvo bandoma vykdyti reformas. 1791 metais gegužės 3 d. sudaryta Konstitucija (yra išversta į lietuvių kalbą), tačiau buvo jau per vėlu ir per įvykusius tris padalijimus valstybė buvo sunaikinta. Per Pirmąjį padalijimą (1772 m) valstybę pasidalino Rusijos imperija, Prūsijos karalystė ir Austrijos imperija. Per antrąjį (1793 m.) – Rusijos imperija ir Prūsijos karalystė. Per trečiąjį (1795 m.) – Rusijos imperija, Prūsijos karalystė ir Austrijos imperija. Dėl vis ryškėjančio valstybės sunaikinimo XVIII a. antroje pusėje keitėsi aristokratijos bei bajorijos vaidmuo. Tai turėjo įtakos ir Radvilų giminei: vieni jų tęsė darbus valstybės naudai, kovojo už jos savarankiškumą ir nepriklausomybę, o kiti nuėjo su taip vadinamais targovitėnais, kurių tikslas buvo su Rusijos pagalba likviduoti Ketverių metų Seimo pažangias reformas ir Gegužės Trečiosios konstitucijos nustatytą Abiejų Tautų Respublikos santvarką. 1795 m. įvykęs Lietuvos ir Lenkijos padalijimas, LDK didelės dalies atitekimas Rusijai vertė Radvilas ieškoti „naujos Tėvynės“. Likimas išblaškė kunigaikščius Radvilas beveik po visą pasaulį. Juos galima buvo sutikti Rusijoje, Anglijoje, Šveicarijoje Lenkijoje, Prancūzijoje, JAV, Italijoje ir kt. šalyse. Nemaža dalis paskutiniosios Radvilų Nesvyžiaus – Olykos atšakos atstovų pradėjo sąžiningai tarnauti Austrijos, Rusijos monarchams kiti. pasirinko „naują Tėvynę“ – Prūsiją, o dar kiti savo likimą siejo su Varšuvos kunigaikštyste, vėliau autonomine Lenkijos Karalyste. Kunigaikštis Antanas Henrikas Radvila gimė Vilniuje 1775 m., mokėsi Getingeno universitete, tačiau daug laiko praleido Berlyne. Dar jaunystėje jam susiformavo nuostata, kad lenkai turi bendradarbiauti su Prūsijos valdžia. Tuo pačiu jis puoselėjo lenkų idėją – atgaivinti Abiejų Tautų Respubliką 1772 m. ribose.1796 m Radvila vedė Frederiką Daratą Liudviką iš Hohencolernų giminės, Prūsijos karaliaus Fridricho Vilhelmo II Didžiojo seserį ir Ferdinando Augusto Hohencolerno dukrą. Suartėjęs su jos šeimos nariais, kartu planavo sustiprinti Prūsijos ir Lenkijos bendradarbiavimą. 1815 m įvyko taikos kongresas, po kurio Antanas Henrikas Radvila tapo Prūsijos valstybės tarybos nariu ir buvo paskirtas pirmuoju vieninteliu autonominės Poznanės Didžiosios kunigaikštystės kunigaikščiu – vietininku. Šios pareigos buvo daugiau reprezentacinės, bet kunigaikščiui pradžioje suteikė galimybę turėti didelę politinę įtaką. Kiek vėliau jo valdžia buvo apribota Berlynu. Lenkų istorikų nuomone, kunigaikščio charakterio dėka lenkams pavyko išvengti germanizacijos, kuri jau senokai lietė senosios Prūsijos gyventojus. Po 1830 – 1831 m. Lenkijoje įvykusio sukilimo vasalinė Poznanės kunigaikštystė pavadinta Poznanės provincija, kuri pradžioje buvo Prūsijos, o vėliau Vokietijos imperijos sudėtyje. Pasinaudojus šia situacija, Radviloms atsivėrė kelias į Berlyną. Radvilų giminės „Berlyno atšakos“ pradininku laikomas Nesvyžiaus – Olykos, jaunesniosios Klecko šakos atstovas Antanas Henrikas Radvila – Prūsijos ir Vokietijos valstybės ne tik karinis veikėjas, generolas, bet ir gabus kompozitorius, violončelininkas, dainininkas bei gitaristas. Antanas Henrikas Radvila stipriai mylėjo savo Tėvynę, todėl dėjo dideles pastangas lenkų kultūros puoselėjimui Poznanės Didžiosios kunigaikštystės sostinėje. Poznanėje jis suorganizavo keturias lenkų meno parodas, nors dėl to labai buvo nepatenkinta Prūsijos valdžia. Skaitytojo dėmesio nusipelno ir tai, kad kunigaikštis Antanas Henrikas Radvila bendravo su labai įžymiais žmonėmis: italų genijumi Nikolo Paganini, kompozitoriumi Liudviku van Bethovenu, lenkų kompozitoriumi ir pianistu Frederiku Šopenu, poetu Johanu Volfgangu Gete. Turbūt mažai kam žinoma, kad pirmasis sukurti muzikos libretą „Fausto“ operai ir ją parengti scenai užsibrėžė Antanas Henrikas Radvila. Kunigaikštis turėjo rūmus Berlyne, kuriuose vykdavo aukštuomenės vakarai. 1830 –1831 m. Lenkijos karalystėje vyko sukilimas .Antano Henriko Radvilos brolis Mykolas Gedeonas Jeronimas buvo vienas iš jo vadų. Pradžioje jis buvo išrinktas Administracinės tarybos nariu, o atsistatydinus diktatoriui Chlapinskiui, buvo paskirtas vyriausiuoju kariuomenės vadu. Dėl tokių brolio žygių Antanui Henrikui Radvilai teko atsisveikinti su politine karjera, tačiau meno srityje Poznanėje paliko jis didelius pėdsakus. Antanas Henrikas Radvila visą gyvenimą jautė nostalgiją savo tėvynei, stengėsi, kad šeimoje būtų nepamiršta lenkiška praeitis. Savo dukras ištekino už lenkų aristokratų, o sūnus apvesdino su lenkaitėmis. Be to, jie abu tarnavo Lenkijos kariuomenėje. Antanas Henrikas Radvila mirė 1833 m. Berlyne, Vokietijoje, ir su žmona palaidoti Poznanės arkikatedroje. Kiekvienais metais čia vyksta tarptautiniai muzikos festivaliai „Šopenas rudens spalvose“, pašvęsti kunigaikščiui Antanui Henrikui Radvilai.Nemaža nuopelnų yra padarę ir kunigaikščio sūnūs. Vilhelmas Povilas Radvila gimė 1797 m. Berlyne. Tarnaujant Prūsijos kariuomenėje, jam buvo suteiktas generolo laipsnis. 1847 m. išrenkamas Prūsijos ponų rūmų nariu. Kai 1848 m. vyko balsavimas dėl Poznanės Didžiosios kunigaikštystės įtraukimo į Vokiečių sąjungą, Vilhelmas Povilas Radvila balsavo prieš Poznanės įtraukimą į Vokiečių sąjungą. Nuo 1860 m. jis vadovavo Prūsijos inžineriniam korpusui. Vilhelmo Povilo namuose buvo griežta tvarka – visi kalbėjo vokiečių arba prancūzų kalbomis. Tiesa, apie lenkišką kilmę čia buvo užsimenama, tačiau nė vienas tos šeimos narys nesilankė Lenkijoje ir neaplankė ten esančių jų dvarų. Kunigaikščio nuopelnas, kad jis pasisakė už leidimą Poznanės mokyklose ir teismuose vartoti lenkų kalbą. Šis Radvilų atžala buvo sąžiningas karinis veikėjas, apdovanotas daugybe valstybinių ordinų ir medalių. Kitas Antano Henriko sūnus Boguslavas Frederikas Radvila gimė 1809 m. Karaliaučiuje. Jis buvo Prūsijos valstybės ir karinis veikėjas, generolas. Jiedu su broliu pastoviai gyveno Berlyne ir ištikimai tarnavo Prūsijos karaliui. Boguslavo žmona kunigaikštytė Leontina Clary et Aldringen, vyresnioji brolio Bpguslavo Radvilos žmonos Matildos sesuo.Jis, kaip ir brolis, 1848 m. balsavo prieš Poznanės įtraukimą į Vokiečių sąjungą. Kunigaikštis Boguslavas Frederikas Radvila buvo labai religingas. Jo pėdomis pasekė dalis vaikų: sūnus Vladislovas Radvila tapo jėzuitų vienuoliu, Edmundas Radvila – benediktinu. 1873 m. Edmundas Radvila mokykloje dėstė tikybą. Prūsijos valdžia reikalavo, kad lenkų vaikams tikyba būtų dėstoma vokiečių kalba, tačiau kunigaikštis jiems nepakluso. Matydamas nesutarimus tarp valdžios ir kunigaikščio, kardinolas Mečislovas Ledochovskis Edmundą Radvilą pasikvietė į Romą, ir čia kunigaikštis tapo dešiniąja kardinolo ranka. Kai atėjo laikas Edmundą Radvilą skirti vyskupu, Vokiečių valdžia jį nubaudė, neaprobuodama šio paskyrimo. Kunigaikštis Frederikas Radvila mirė 1873 m. Berlyne. Frederikas Vilhelmas Ferdinandas Antonijus Radvila, o kai kuriuose šaltiniuose tiesiog vadinamas Antanu Vilhelmu Radvila, gimė 1833 m. Cieplicoje prie Elblono. Pradžioje jis turėjo Prūsijos pilietybę, o vėliau Vokietijos. Baigęs Berlyno karo akademiją, sėkmingai atliko karinę tarnybą artilerijos dalinyje. Prūsijos ir Vokietijos karinis veikėjas tarnavo Prūsijos kariuomenėje, užsitarnavo generolo laipsnį. Buvo Prūsijos karaliaus, o vėliau ir Vokietijos imperatorių adjutantas. Antano Vilhelmo Radvilos tiesioginiai viršininkai buvo Vilhelmas I, Frydrichas III ir Vilhelmas II. Antanui Vilhelmui Radvilai karinėje tarnyboje darbas sekėsi, todėl Prūsijos valdžios buvo įvertintas ir apdovanotas ordinais ir medaliais. Kunigaikščio asmeninis gyvenimas susiklostė taip pat sėkmingai. Jis vedė prancūzaitę, kuri turėjo gerą išsilavinimą. Jos dėka jų namuose Berlyne lankydavosi aukšto luomo žmonės, kurie labai vertino bendrystę su kunigaikščio šeima. Svarbus kunigaikštienės Radvilienės nuopelnas tas, kad jos dėka prasidėjo Nesvyžiaus rūmų atgimimas ir prie pilies pasodintas dar iki šių dienų išlikęs parkas. Antanas Vilhelmas Radvila mirė 1904 m. Berlyne. Tai buvo paskutinis Radvilų giminės atstovas, susijęs giminystės ryšiais su Hohencolernais. Mirdamas jis „užbaigė Berlyno Radvilų epochą“. Šaltiniai Antanas Henrikas Radvila. LIETUVIŠKOJI TARYBINĖ ENCIKLOPEDIJA, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 306 psl. Witold Banach „Radziwillowie“ – Burzliwe Losy Slynnego Rodu. Wydawnictwo Poznanskie, 2017, psl. 214. Norman Davies Europa London 1997, Vilnius 2002 psl. 499, psl. 746 Doc. Dr. Genutė Kirkienė Radvilų likimas XIX – XX a. Dr. Virginija Elena Bortkevičienė, Dr. med. Juozas Prasauskas

Daugiau
09/21/2018

Kokią sportinę veiklą parinkti vaikams?
Šį rudenį daugelis moksleivių pradės dalyvauti tam tikroje sportinėje veikloje, tačiau tėvai turėtų daugiau dėmesio skirti sprendžiant, kokią sporto šaką pasirinks jų vaikas. Remiantis „4F“ tyrimo duomenimis, 76 % tėvų leis savo vaiką į sporto būrelį, kuriuo jie patys domisi, ir tik 6 % pirmiausia pasikonsultuos su pediatru apie tai, kokia sporto šaka labiausiai tinka jų vaikui. Tačiau pediatrai mano, kad tam tikri fiziniai aspektai turėtų būti treniruojami sulaukus skirtingo amžiaus, o tėvai būtinai turėtų pasikonsultuoti su gydytoju, jeigu jų vaikas serga lėtinėmis ligomis. Pediatrė Liene Smane sako, kad nuo 6 iki 7 metų amžiaus vaiko sąnariai tampa stipresni, tačiau nuo 8 iki 11 metų geriausia ugdyti vaiko greitį, todėl tokio amžiaus vaikams rekomenduojama bėgioti, o jėga ir ištvermė turėtų būti treniruojami tik sulaukus vienuolikos metų. Reakcija turėtų būti ugdoma 8-9 metų, ritmo pojūtis ir pusiausvyra – 9-12 metų, tačiau sulaukus 12 metų jau daug sunkiau gerinti erdvinį supratimą ar judesių kontrolę. „Daugelis tėvų nerimauja, kada pradėti leisti savo vaikus į sporto būrelius ar komandas. Jau 4-5 metų vaikus jūs galite supažindinti su įvairiomis sporto rūšimis ir pastebėti, kurią iš jų jūsų vaikas mėgsta labiausiai. Remiantis tarptautinėmis sporto organizacijų rekomendacijomis, vaikas turi būti fiziškai aktyvus ne mažiau kaip 60 minučių per dieną, tačiau Lietuvoje tėvai ne visada to laikosi. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl apie 25 % vaikų turi antsvorio“, - sako pediatrė Liene Smane. Gydytoja primena, kad bet koks fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį vaiko imuninei sistemai, nesvarbu, ar jis žaidžia lauke, važiuoja dviračiu, ar dalyvauja rimtesnėse veiklose, pavyzdžiui, žaidžia futbolą. Mažiausiai tris kartus per savaitę vaikui reikia tam tikros fizinės veiklos, kuri skatina raumenų funkcionalumą ir stiprina judėjimo aparatą. Tai taip pat taikoma vaikams, turintiems sveikatos problemų ar specialiųjų poreikių. „Tačiau viską reikėtų daryti apgalvotai“, - sako gydytoja. „Kiekvienas sportas turi teigiamų ir neigiamų aspektų. Pavyzdžiui, plaukimas gerina koordinaciją ir kvėpavimo sistemą, dailusis čiuožimas - pusiausvyrą, o jodinėjimas puikiai veikia laikyseną, plėtoja ryšį tarp žmogaus ir gyvūno, o ir vaikas praleidžia daugiau laiko lauke. „Reiterterapy“ – tai visame pasaulyje pripažintas gydymo metodas vaikams ir suaugusiems, sergantiems ligomis, susijusiomis su periferine nervų sistema, kvėpavimo sistema bei turintiems judesio sutrikimų ar sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Šis gydymo metodas taip pat yra labai naudingas vaikams, kurie kenčia nuo lėtinio streso, nerimo priepuolių ir apatijos.“ Atsižvelgdama į tai, kad skirtingo amžiaus vaikams rekomenduojama ugdyti skirtingus įgūdžius ir kad visos sporto šakos turi savo pliusų ir minusų, pediatrė Liene Smane rekomenduoja paįvairinti vaiko fizinę veiklą, retkarčiais pakeičiant sporto šaką, kurioje jis dalyvauja. „Daugelis mano, kad pagrindinė sporto užduotis – ugdyti atkaklumą ir charakterį, tačiau medicininiu požiūriu tai nėra pats svarbiausias dalykas“. O „4F“ tyrimo duomenys rodo, kad dauguma tėvų nori, kad jų vaikai žaistų futbolą (23 %), užsiimtų lengvąja atletika (18 %) ar šoktų (18 %). Mažiau populiarios sporto šakos (6-11 %): ledo ritulys, krepšinis, tinklinis, tenisas, bėgimas ir plaukimas. Nepriklausomai nuo sporto šakos, net 41 % tėvų nori, kad jų vaikas taptų profesionaliu sportininku. Nors dauguma tėvų planuoja, kad jų vaikas dalyvaus kokioje nors sporto programoje, o 71 % norėtų, kad jų vaikai tęstų savo treniruotes ir paauglystėje, pediatrė L. Smane pabrėžia ir kitas priežastis, kodėl sportas yra itin svarbus. Fiziškai aktyvūs vaikai auga sveikesni, geriau vystosi fiziškai ir psichiškai; fizinė veikla padeda jiems lengviau išgyventi stresą, įgyti teigiamų emocijų ir nukreipti dėmesį nuo mokyklos, todėl leidžia jų smegenis pailsėti. Jeigu vaikas nesportuoja, tada auga antsvoris, atsiranda rizika susirgti antro tipo cukriniu diabetu, silpsta kaulai ir raumenys, gali padidėti kraujo spaudimas ar cholesterolio kiekis kraujyje bei vystosi kitos su antsvoriu susijusios ligos. Nepakankamas fizinis krūvis taip pat yra viena iš širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių. „Yra tėvų, kurie mano, kad vaikas turėtų sutelkti dėmesį į mokslus, o ne praleisti laiką sportuodamas, tačiau tyrimai rodo, kad vaikai, kurie yra fiziškai neaktyvūs, sunkiau susikaupia ir turi problemų mokindamiesi. Idealiu atveju vaikai ir tėvai turėtų dalį laiko praleisti sportuodami kartu, tokiu būdu stiprindami emocinį tarpusavio ryšį, kuris teigiamai veikia vaiko psichinę sveikatą“, - priduria pediatrė Liene Smane.

Daugiau
09/21/2018

Bulvės kitų šalių virtuvėse
Bulvė – nuo seno lietuvių mylima daržovė. Šeimininkių virtuvėje šios naudojamos ne tik pagrindiniams patiekalams gaminti, bet ir garnyrui paruošti. Pažiūrėkime, ką įdomaus ir skanaus iš bulvių gamina skirtingų šalių kultūros.

Daugiau
09/21/2018

Dosni įspūdžiais šventė išskirtiniame Lietuvos regione  

Daugiau
09/21/2018

Lietuvių Fonde įsteigtas naujas vardinis fondas
Lietuvių Fonde š. m. rugpjūčio mėnesį įsteigtas naujas vardinis fondas. Fondą įsteigė Geraldas Tamkutonis, pavadinęs jį „Trakų fondu“. Šis vardinis  fondas skiriamas Lietuvos istorijos knygų leidimui, vertimui į anglų kalbą ir spausdinimui. G.Tamkutonis neabejingas lietuvybei, spaudai ir  mūsų šalies istorijai. „Draugo“ skaitytojams jis žinomas kaip straipsnių autorius, jį esame sutikę ne viename Lietuvių Fondo suvažiavime. Paragavęs G. Tamkutonis yra ir vertėjo duonos. 2011 metais leidykla „Vantage Press“ išleido  G. Tamkutonio išverstą Antonette Sabonaitis knygą „Unte: Life in the Soviet Union as Seen Through the Eyes of a Child and Teenager“. Lietuvių Fondo nariai ir vardinių fondų steigėjai savo įnašais ir palikimais yra suformavę pagrindinį Lietuvių Fondo kapitalą. Kapitalas yra investuotas, o iš investicijų gaunamas pelnas skiriamas lietuviškai veiklai remti, studentų stipendijoms ir Lietuvių Fondo tikslams įgyvendinti. Naujai įsteigto fondo stipendijos išmokamos praėjus metams nuo fondo įsteigimo dienos iš uždirbtų palūkanų, vadovaujantis LF gairėmis ir specialių vardinių fondų steigėjų nurodymu. LF informacija

Daugiau
09/21/2018

Teroristinių atakų sumažėjo, bet pasaulinė grėsmė sudėtingesnė
2017 metais teroristinių išpuolių skaičius pasaulyje buvo 23 proc. mažesnis nei 2016 metais. Tuo tarpu per tokius išpuolius žuvusių žmonių skaičius 2017 metais taip pat buvo 27 proc. mažesnis, skelbiama JAV valstybės departamento ataskaitoje. Teroristinių išpuolių pasaulyje skaičiaus mažėjimą daugiausia lėmė didelis išpuolių Irake sumažėjimas. Penkiose šalyse: Afganistane, Indijoje, Irake, Pakistane ir Filipinuose įvykdyta 59 proc. visų išpuolių. Daugiau kaip du trečdaliai aukų teko Afganistanui, Irakui, Nigerijai, Somaliui ir Sirijai. Pagrindinis teroristinių išpuolių kaltininkas buvo „Islamo valstybės“ (IS) grupuotė, nors ji ir prarado beveik visą kadaise Irake ir Sirijoje kontroliuotą teritoriją. Be kita ko, JAV vyriausybė ir toliau pagrindine pasaulyje valstybe terorizmo rėmėja laiko Iraną. Decentralizacija ir naujosios technologijos Beveik nugalėjus džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS) Irake ir Sirijoje ši grupuotė išsisklaidė, ir dėl to pasaulinė teroristinių atakų grėsmė tapo daug sudėtingesnė, sakoma trečiadienį paskelbtoje JAV valstybės departamento ataskaitoje. IS, „al Qaeda“ ir su jomis susiję džihadistai decentralizavosi ir imasi naujų technologijų, tokių kaip paprasti cheminiai ginklai ir mažos dronų sistemos, kad galėtų kelti grėsmę toli už savo tradicinių veikimo zonų, pažymima ataskaitoje apie terorizmą 2017 metais. „Jie labiau išsisklaidė ir tapo slaptesni, imasi per internetą įkvėpti toli esančių sekėjų atakas ir dėl to pasidarė mažiau veikiami įprastinių karinių veiksmų“, – rašoma ataskaitoje. „Dar daugiau, teroristų kovotojų iš užsienio grįžimas ar persikėlimas iš mūšio laukų prisidėjo prie... patyrusių, rafinuotų ir susietų teroristinių tinklų, galinčių planuoti ir vykdyti teroristines atakas, didėjimo“, – pažymima joje. JAV valstybės departamento kovos su terorizmu koordinatorius Nathanas Salesas sakė, kad 2017 metais, palyginti su 2016-aisiais, teroristinių atakų pasaulyje sumažėjo 23 proc., o dėl terorizmo žūstančių žmonių skaičius – 27 procentais. Sumažėjimą iš esmės nulėmė IS pralaimėjimas Irake, kur koalicijos ir vyriausybinės pajėgos užėmė daugumą kažkada šios grupuotės kontroliuotos teritorijos. Tačiau IS nariai pasklido iš Artimųjų Rytų ir su savo operacijomis bei tinklais atsiranda kitose pasaulio vietose, įskaitant Pietryčių Aziją. Pernai IS nariai įvykdė atakų Anglijoje, Ispanijoje, Egipte, Jungtinėse Valstijose ir Filipinuose, nurodoma ataskaitoje. Joje taip pat pažymima, kad prisidėjus Kinijos piliečių grupei, IS jau kelia grėsmę Kinijai ir Kinijos interesams pasaulyje. Tuo tarpu „al Qaeda“, nors kelerius metus ir buvo IS šešėlyje, išlieka labai didelė grėsmė visame pasaulyje, atsakinga už tokias atakas kaip sunkvežimio susprogdinimas 2017 metų spalį Mogadiše Somalyje, kai žuvo per 300 žmonių, sakė N. Salesas. „Al Qaeda“ yra ryžtingas ir kantrus priešininkas“, – sakė jis. Trečia didelė grėsmė, JAV nuomone, yra Iranas, kuris, pasak N. Saleso, unikaliai visos valstybės galia remia atakų sąmokslus. „Iranas išlieka pagrindinė pasaulio valstybė, remianti terorizmą, ir yra atsakingas už daugelio konfliktų intensyvėjimą bei kenkimą JAV interesams Sirijoje, Jemene, Irake, Bahreine, Afganistane ir Libane“, – nurodė N. Salesas. Ir IS, ir „al Qaeda“ ir Iranas „turi pajėgumų ir tikslų smogti Jungtinėms Valstijoms ir mūsų sąjungininkams“, sakė jis. Ataskaitoje minimas bendras didesnis pasaulio bendradarbiavimas kovojant su terorizmu, įskaitant finansinių srautų minimoms grupuotėms susekimą ir blokavimą. Bet tai vis dar yra iššūkis, pabrėžė N. Salesas. „Reikia sustabdyti pinigų srautą šioms organizacijoms“, – pažymėjo jis. „Taip pat reikia sustabdyti teroristų keliones“, – sakė pareigūnas ir kaip svarbų įrankį nurodė oro uostų susekimo sistemas, pavyzdžiui, veido biometrinio identifikavimo skaitytuvus. 2017 metais teroristinių išpuolių skaičius pasaulyje buvo 23 proc. mažesnis nei 2016 metais. Tuo tarpu per tokius išpuolius žuvusių žmonių skaičius 2017 metais taip pat buvo 27 proc. mažesnis, skelbiama JAV valstybės departamento ataskaitoje. Teroristinių išpuolių pasaulyje skaičiaus mažėjimą daugiausia lėmė didelis išpuolių Irake sumažėjimas. Penkiose šalyse: Afganistane, Indijoje, Irake, Pakistane ir Filipinuose įvykdyta 59 proc. visų išpuolių. Daugiau kaip du trečdaliai aukų teko Afganistanui, Irakui, Nigerijai, Somaliui ir Sirijai. Pagrindinis teroristinių išpuolių kaltininkas buvo „Islamo valstybės“ (IS) grupuotė, nors ji ir prarado beveik visą kadaise Irake ir Sirijoje kontroliuotą teritoriją. Be kita ko, JAV vyriausybė ir toliau pagrindine pasaulyje valstybe terorizmo rėmėja laiko Iraną. Decentralizacija ir naujosios technologijos Beveik nugalėjus džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS) Irake ir Sirijoje ši grupuotė išsisklaidė, ir dėl to pasaulinė teroristinių atakų grėsmė tapo daug sudėtingesnė, sakoma trečiadienį paskelbtoje JAV valstybės departamento ataskaitoje. IS, „al Qaeda“ ir su jomis susiję džihadistai decentralizavosi ir imasi naujų technologijų, tokių kaip paprasti cheminiai ginklai ir mažos dronų sistemos, kad galėtų kelti grėsmę toli už savo tradicinių veikimo zonų, pažymima ataskaitoje apie terorizmą 2017 metais. „Jie labiau išsisklaidė ir tapo slaptesni, imasi per internetą įkvėpti toli esančių sekėjų atakas ir dėl to pasidarė mažiau veikiami įprastinių karinių veiksmų“, – rašoma ataskaitoje. „Dar daugiau, teroristų kovotojų iš užsienio grįžimas ar persikėlimas iš mūšio laukų prisidėjo prie... patyrusių, rafinuotų ir susietų teroristinių tinklų, galinčių planuoti ir vykdyti teroristines atakas, didėjimo“, – pažymima joje. JAV valstybės departamento kovos su terorizmu koordinatorius Nathanas Salesas sakė, kad 2017 metais, palyginti su 2016-aisiais, teroristinių atakų pasaulyje sumažėjo 23 proc., o dėl terorizmo žūstančių žmonių skaičius – 27 procentais. Sumažėjimą iš esmės nulėmė IS pralaimėjimas Irake, kur koalicijos ir vyriausybinės pajėgos užėmė daugumą kažkada šios grupuotės kontroliuotos teritorijos. Tačiau IS nariai pasklido iš Artimųjų Rytų ir su savo operacijomis bei tinklais atsiranda kitose pasaulio vietose, įskaitant Pietryčių Aziją. Pernai IS nariai įvykdė atakų Anglijoje, Ispanijoje, Egipte, Jungtinėse Valstijose ir Filipinuose, nurodoma ataskaitoje. Joje taip pat pažymima, kad prisidėjus Kinijos piliečių grupei, IS jau kelia grėsmę Kinijai ir Kinijos interesams pasaulyje. Tuo tarpu „al Qaeda“, nors kelerius metus ir buvo IS šešėlyje, išlieka labai didelė grėsmė visame pasaulyje, atsakinga už tokias atakas kaip sunkvežimio susprogdinimas 2017 metų spalį Mogadiše Somalyje, kai žuvo per 300 žmonių, sakė N. Salesas. „Al Qaeda“ yra ryžtingas ir kantrus priešininkas“, – sakė jis. Trečia didelė grėsmė, JAV nuomone, yra Iranas, kuris, pasak N. Saleso, unikaliai visos valstybės galia remia atakų sąmokslus. „Iranas išlieka pagrindinė pasaulio valstybė, remianti terorizmą, ir yra atsakingas už daugelio konfliktų intensyvėjimą bei kenkimą JAV interesams Sirijoje, Jemene, Irake, Bahreine, Afganistane ir Libane“, – nurodė N. Salesas. Ir IS, ir „al Qaeda“ ir Iranas „turi pajėgumų ir tikslų smogti Jungtinėms Valstijoms ir mūsų sąjungininkams“, sakė jis. Ataskaitoje minimas bendras didesnis pasaulio bendradarbiavimas kovojant su terorizmu, įskaitant finansinių srautų minimoms grupuotėms susekimą ir blokavimą. Bet tai vis dar yra iššūkis, pabrėžė N. Salesas. „Reikia sustabdyti pinigų srautą šioms organizacijoms“, – pažymėjo jis. „Taip pat reikia sustabdyti teroristų keliones“, – sakė pareigūnas ir kaip svarbų įrankį nurodė oro uostų susekimo sistemas, pavyzdžiui, veido biometrinio identifikavimo skaitytuvus.

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu