Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 

08/28/2018

Sunkumus patiriantiems paaugliams – išskirtinis dėmesys
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Lietuvos rinktinės krepšininku Jonu Valančiūnu sostinėje atidarė naujus paauglių dienos namus „Išvien“. Prieš metus Prezidentės inicijuotos kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriumi tapusio Jono Valančiūno labdaros ir paramos fondo finansuojami paauglių dienos namai – pirmoji tokio pobūdžio įstaiga Lietuvoje, kuomet elgesio sunkumų turintys vaikai gauna specialistų pagalbą draugiškoje aplinkoje. Čia paaugliai problemas sprendžia vadovaudamiesi sporto taisyklėmis, išskirtinis dėmesys skiriamas saviraiškai, teikiama specialistų pagalba. Susidūrę su problemomis jaunuoliai ras ne tik namus, bet ir patarimų, rūpestį, pagalbą ir asmenybę ugdančias sąlygas. Pasak Prezidentės, tai, kad vienas geriausių mūsų šalies krepšininkų skiria dėmesio ir lėšų su gyvenimo sunkumais susiduriantiems paaugliams, yra puikus pavyzdys, kaip asmenine iniciatyva galima padėti šalia esančiajam. Šalies vadovė pasidžiaugė, jog Lietuvoje tokių iniciatyvų daugėja. Vis daugiau žmonių ir organizacijų sutelkia jėgas, aukoja savo laiką ir pastangas padėdami vaikams bei paaugliams ištrūkti iš nesaugios gatvės aplinkos ir užaugti dorais piliečiais – tokiais, kuriais Lietuva gali didžiuotis. Prezidentė taip pat pabrėžė, kad padėti sunkumų turintiems vaikams ir paaugliams galime visi, todėl kuo daugiau turėsime tokio pobūdžio erdvių, tuo greičiau pagalba taps efektyvesnė. Atidaromuose dienos namuose prieglobstį randa paaugliai, kurie jau per dideli lankyti vaikų dienos centrus, o dėl elgesio problemų jiems reikia ypatingo dėmesio. Šie namai, kuriuos jau lanko 8 paaugliai, yra unikalus sprendimas, kai socialinės paslaugos kuriamos bendradarbiaujant savivaldybei ir privačiai iniciatyvai. Šiai iniciatyvai patalpas suteikė Vilniaus miesto savivaldybė, jas įrengė ir veiklą remia Jono Valančiūno labdaros ir paramos fondas, o paramą teikia NBA žaidėjų asociacija, kitos verslo įmonės. Šiuo metu Lietuvoje veikia 338 vaikų dienos centrai, kuriuos lanko beveik 10 tūkstančių vaikų. Vis dėlto dar reikia 120 naujų centrų, kad juos galėtų lankyti visi 18 500 vaikų, įtrauktų į rizikos grupes. Per dvejus su puse Prezidentės inicijuotos kampanijos „Už saugią Lietuvą“ metų vaikų dienos centrų skaičius išaugo nuo 250 iki 338. Vien kampanijos partneriai per pastaruosius dvejus metus įsteigė 20 tokių įstaigų.

Daugiau
08/28/2018

Seime bus diskutuojama apie translyčių asmenų teisių užtikrinimą
Rugsėjo 6 d., ketvirtadienį, 8.45 val. Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) vyks tarptautinė konferencija-apskritojo stalo diskusija „Translyčių asmenų teisių užtikrinimas: teisingos pusiausvyros paieškos“. Tarptautiniai standartai translyčių asmenų apsaugos srityje auga – tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, tiek Europos Tarybos, Europos Sąjungos rekomendacijose. 2018 m. Pasaulio sveikatos organizacija tarptautinėje ligų klasifikacijoje pašalino transseksualumą iš psichikos ligų sąrašo ir įtraukė translytiškumą tarp būklių, susijusių su asmens seksualine sveikata. Teisė į lytinę tapatybę vis plačiau pripažįstama ir užsienio valstybėse. Tuo metu Lietuvoje Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje L. prieš Lietuvą, kuriuo nustatytas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas dėl neužtikrintos galimybės įgyvendinti Civiliniame kodekse numatytą teisę pakeisti lytį, nevykdomas daugiau nei dešimtį metų, kiek tai susiję su teisėkūros iniciatyvomis, kuriomis siekiama sureguliuoti translyčių asmenų lytinės tapatybės pripažinimo ar medicininių paslaugų prieinamumo klausimus. Bet kokie bandymai šiuos klausimus teisiškai sureguliuoti sulaukdavo didelio pasipriešinimo ir (ar) priešingų teisėkūros iniciatyvų, pasitelkiant įvairius teisinius, medicininius ir vertybinius argumentus. Akivaizdu, kad šis klausimas Lietuvoje vis dar yra vertinamas nevienareikšmiškai ir mūsų visuomenėje kelia aštrias diskusijas, todėl reikalauja platesnės ir gilesnės analizės, kuri, be kita ko, prisidėtų ir prie translyčių asmenų socialinės atskirties sumažinimo. Šiuo renginiu, kuriame dalyvaus tarptautiniai žmogaus teisių ekspertai, Lietuvos teisėjai, ombudsmenai, nevyriausybinių organizacijų ir akademinės bendruomenės atstovai, siekiama plėtoti geresnį supratimą apie translyčių asmenų apsaugos standartus, valstybės pareigas ir būtinas garantijas šiuo požiūriu, kartu panagrinėti, kokiose srityse ir dėl kokių aspektų valstybė vis dar turi diskreciją nustatyti galimą translyčių asmenų apsaugos apimtį.   Konferencijos programa. Renginys bus tiesiogiai transliuojamas internetu ir televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“, taip pat Seimo „YouTube“ paskyroje.

Daugiau
08/28/2018

Gyventojai tampa jautresni sunkumus patiriantiems vaikams
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį, rugpjūčio 29 d., 13 val., lankysis Rukloje veikiančiame vaikų dienos centre, kuris šią vasarą buvo tapęs ilgiausia vasaros stovykla šalyje. Valstybės vadovė kartu su vaikais, miestelio bendruomene ir socialiai atsakingo verslo atstovais dalyvaus stovyklos uždarymo šventėje, aptars „Padovanok vaikui vasarą“ akcijos rezultatus. Į Prezidentės kvietimą aktyviai atsiliepė šalies žmonės, verslo įmonės ir savivaldybės. Už aukotojų lėšas nupirkta 116 kelialapių į stovyklas. Akcijos dalyviai ne tik prisidėjo finansiškai, bet ir patys inicijavo veiklas: organizavo Robotikos stovyklas (40 vaikų), vežė vaikus į pažintines, dienos ir savaitgalio išvykas. Galimybę pirmą kartą pamatyti jūrą šiemet vėl padovanojo Palangos savivaldybė (500 vaikų), šalies kaimelius ir jų vaikus lankė Keliaujančios architektūros dirbtuvės (300 vaikų). Prie akcijos tradiciškai aktyviai prisidėjo užsienio šalių diplomatinės atstovybės ir kiti partneriai: į edukacinę išvyką vaikus pakvietė Izraelio ambasada (150 vaikų), kelialapius į stovyklas padovanojo Amerikos prekybos rūmai, Vilniaus tarptautinis klubas vaikams iš globos namų ir sunkumus patiriančių šeimų organizavo pramogas Nemenčinės miškuose (200 vaikų). Jau trečią kartą vykusi akcija šią vasarą suteikė galimybę atostogauti beveik 3000 šalies vaikų, o per visą kampanijos laikotarpį turiningos vasaros dovana pasiekė apie 8000 vaikų, augančių sunkumus patiriančiose šeimose. Akcija taip pat paskatino duris atverti 270 švietimo įstaigų, bibliotekų, muziejų, kultūros centrų visose savivaldybėse. Skaičiuojama, kad į įvairias laisvalaikio veiklas čia įsitraukė apie 21 tūkstantis vaikų visoje Lietuvoje. Šalies vadovei raginant vis daugiau dėmesio skirti turiningoms vaikų vasaros atostogoms, jau antri metais iš eilės auga ir valstybės skiriamos lėšos vaikų vasaros stovykloms finansuoti. Iniciatyva padovanoti vargingiau gyvenantiems vaikams turiningą vasaros laisvalaikį kilo prieš dvejus metus, kai paaiškėjo, jog vasaros stovykloms skirtų lėšų atostogauti užtenka tik labai mažai daliai Lietuvos mokinių, o socialinėje atskirtyje esantys vaikai tokios galimybės beveik visai neturi. Todėl Prezidentės inicijuota akcija „Padovanok vaikui vasarą“ sutelkė visus neabejingus žmones, socialiai atsakingas įmones vaikams dovanoti galimybę vasaras leisti smagiai ir turiningai. Ruklos vaikų dienos centre veikianti stovykla – vienas iš akcijos „Padovanok vaikui vasarą“ gerųjų pavyzdžių. Šiam projektui Rukla pasirinkta neatsitiktinai. Seniūnija išsiskiria didesne socialinių problemų koncentracija, o Jonavos rajone gyvena didžiausias skaičius socialinės rizikos šeimų visoje Kauno apskrityje. Unikali, net 3 mėnesius veikusi dienos stovykla – reklamos agentūros „YNOT Media“ dovana miestelio vaikams. Visą vasarą stovyklą lankė kviestiniai svečiai, vaikai dalyvavo ekskursijose, išvykose. Projektas pasibaigus vasarai nesustos ir bus tęsiamas toliau. Dienos centrą čia galės lankyti apie 40 socialinėje atskirtyje esančių šeimų vaikų, tarp jų ir Rukloje gyvenančių ukrainiečių, pabėgėlių iš Sirijos šeimų vaikai. Su Prezidente Rukloje lankysis kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriai dailininkas Algirdas Gataveckas ir radijo laidų vedėjas Jonas Nainys.

Daugiau
08/27/2018

Kas tie tikrieji Lietuvos ambasadoriai pasaulyje?
Šiuo metu Lietuvos edukologijos universitete vyksta lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai, kuriuose dalyvauja užsieniečiai, užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai. Štai keli įdomūs žmonės: Evelina Lissoni – italė turinti lietuviškų šaknų, nes jos mama - lietuvė. Atvyko išmokti lietuvių kalbos, nes mokėjo tik kelis lietuviškus žodžius. Merginos seneliai gyvena Tauragėje, tad po kelerių metų susitiko su jais praėjusį savaitgalį.  Edgar Bokov – lietuviškų šaknų turintis baltarusas, atvyko su seserimi mokytis lietuvių kalbos. Vaikino tikslas – išmokti lietuvių kalbą ir eiti į savanorius Lietuvoje. Tamta Petrasvili – gruzinė, kelerius metus mokosi lietuvių kalbos, jaučia artimą santykį su mūsų šalimi, puikiai lietuviškai kalba, moka dainas. Tikra ambasadorė Lietuvoje. Jekaterina Bertašienė – mokytoja dirbanti Airijoje lituanistinėje mokykloje, meilės emigrantė, veikiama 2008 metų ekonominės krizės, su vyru lietuviu emigravo į Airiją. Aurelija dirba lituanistinėje mokykloje, moko emigrantų vaikus, bando išsaugoti lietuvybę svetur. Vilma Leonavičienė – Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų organizatorė, kitakalbių dėstytoja. Žino daug istorijų apie užsieniečius, pati kartais moko užsieniečius svetur: Kazachstane, Lenkijoje, Zanzibare. Tad daug galinti pasakoti įdomių istorijų iš kelionių ir savo profesinės srities. Erasmus+ ambasadorė Lietuvoje. 

Daugiau
08/27/2018

Vladimiras Putinas, šokdinantis Europą
Praėjusios savaitės akiratyje - Europą šokdinantis Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas. Šokdinantis ne vien todėl, jog Austrijoje dalyvavo šios šalies užsienio reikalų ministrės Karinos Kneisl (Karina Kneissl) vestuvėse ir pašoko vieną šokį su nuotaka. Šokdinantis ir todėl, jog praktiškoji Europa nenori apsieiti be pigių „Gazprom“ dujų. Ir šie praktiškieji interesai, jei ne vairuoja, tai bent gerokai veikia valstybių vadovų politinę elgseną. Tik, aišku, ne Lietuvos.

Daugiau
08/26/2018

Mirė senatorius Johnas McCainas
Mirė JAV senatorius Johnas McCainas, pralaimėjęs kovą su smegenų vėžiu, pranešė senatoriaus veterano biuras. Jam buvo 81-eri.

Daugiau
08/24/2018

Mokytojai patyliukais ginkluojasi
Kai Donaldas Trumpas, reaguodamas į eilines šaudynes mokykloje, pasiūlė apginkluoti mokytojus, dauguma pedagogų į tai sureagavo su siaubu. Tačiau mokytojai Kolorade imasi veiksmų, kad galėtų neštis ginklus į mokyklas. Pelno nesiekianti grupė „FASTER“, įkurta po to kai Sandy Hook pradinėje mokykloje buvo nužudyta 20 vaikučių, yra paruošusi per 1300 mokyklų darbuotojų (daugiausia Ohajuje) naudotis šaunamuoju ginklu šaudynių mokykloje atveju. 63 iš jų buvo treniruojami Kolorade, kur 1999 metais įvyko šaudynės Columbine mokykloje. Politiškai neutralios valstijos gubernatorius yra demokratas, o Senate ją atstovauja abiejų partijų atstovai. „Manau, kad žmonėms baisu į mokyklą atsinešti šaunamąjį ginklą, – sako Denverio Džefersono apygardoje pirmokus mokanti 27-erių Katie, nenorėjusi nurodyti savo pavardės. – Jie mato tik neigiamą pusę, o ne teigiamą – kad ginklai gali išgelbėti žmones.“ Katie šią savaitę dalyvauja $1,000 kainuojančiuose trijų dienų mokymuose Komers Sityje, netoli Denverio. Jungtinės Valstijos yra vienintelė išsivysčiusi pasaulio šalis, nuolat kamuojama susišaudymų mokyklose – čia jie vyksta maždaug kas savaitę, nurodo ginklų aprobojimų siekianti organizacija „Everytown for Gun Safety“. Amerikos ginkluoto smurto epidemija kasmet nusineša apie 33 000 gyvybių. Nuo 1999 metų su šaudynėmis mokykloje susidūrė per 214 tūkstančių mokinių, rodo „Washington Post“ duomenų bazės informacija. Šaudynėms toliau daugėjant, o Kongresui nesiimant jokių realių veiksmų, „FASTER“ pastebi didesnį susidomėjimą jų rengiamais mokymais – dar iki tol, kol po Valentino dienos šaudynių Floridoje prezidentas Trumpas paragino apginkluoti mokytojus. „Šiais metais paklausa buvo tokia didelė, kad teko į tvarkaraštį įtraukti ketverius papildomus mokymus, tačiau nemanau, kad tai susiję su prezidento pasisakymu“, – sako organizacijos direktorius Ohajuje Joe Eatonas. Šią savaitę trijų dienų mokymuose, kuriuos veda keturi policijos pareigūnai, dalyvavo 24 mokyklų darbuotojai iš Kolorado, įskaitant mokyklų direktorius, mokytojus ir pastorius. Kolorado valstijos įstatymai draudžia į mokyklos teritoriją įsinešti šaunamuosius ginklus (tai leidžiama tik apsaugos darbuotojams ir už mokyklų saugumą atsakingiems teisėsaugos pareigūnams). Dauguma dalyvaujančiųjų mokymuose teisės įsinešti ginklą į mokyklą neturi, tačiau viliasi, kad jų pasirengimas padės šiuos sprendimus priimantiems asmenims persigalvoti. „Aš būtinai apie tai pasikalbėsiu su savo mokyklos direktoriumi ir apsauga“, – sako 40-metis fizikos mokytojas Johnas MacFarlane’as, kuriam šie mokymai padėjo įžvelgti spragas dabartiniame jo mokyklos apsaugos protokole. Wayne’as, dirbantis ūkvedžiu provincijos mokykloje, skaičiuoja, kad policijai sureaguoti į šaudynes jo mokykloje prireiktų 20-25 minučių. Dviems paaugliams Columbine mokykloje savo klasiokus iššaudyti pakako 7.5 minutės, susirinkusiems į kursus pasakojo Evanas Toddas, tąkart išgyvenęs tragediją. 1999 metais Litltone, Kolorado valstijoje, žuvo 12 mokinių ir mokytoja. 35-erių Toddas sako esąs „absoliučiai“ tikras, kad žuvusiųjų būtų mažiau, jei mokytojams būtų buvę leista nešiotis ginklus. Tačiau netrūksta ir šios idėjos kritikų. „Aš suprantu, kad problema gali būti sunkiau išsprendžiama nuošaliose provincijos mokyklose, – sako už ginklų kontrolę pasisakančio politinių veiksmų komiteto „Colorado Ceasefire“ atstovas spaudai Tomas Mauseris. – Tačiau mokytojai turi būti mokytojais, o ne greitojo reagavimo kovotojais.“ Mauserio 15-metis sūnus Danielis buvo vienas iš žuvusiųjų Columbine šaudynėse. Mokiniai šiuo klausimu taip pat laikosi įvairių nuomonių. „Manau, kad tai gera idėja, kad nereikėtų laukti ir baimintis dėl savo gyvybės“, – sako 14-metis Alexas Eastonas iš Auroros, Kolorado valstijos. 16-metis Andre Fouque, iš Luisvilio, Kolorado valstijoje, buvo nusiteikęs labiau skeptiškai. „O kaip policijai žinoti, kas turėjo ginklą? Mokytoja tokiu atveju būtų pirmasis asmuo, kuris būtų nušautas. Manau turime šiuos dalykus palikti policijai“, – sako jis.

Daugiau
08/24/2018

Griežtės bausmės vairuotojams
Nuo ateinančios vasaros, vairuotojai sučiupti prie vairo rašantys žinutes, sulauks daug griežtesnių nuobaudų, o jei pažeidimai kartosis – galės netgi netekti vairuotojo pažymėjimo. Sugriežtintas nuobaudas numatantis įstatymas, įsigaliosiantis nuo 2019 metų liepos 1 dienos, buvo priimtas praėjusią savaitę. Pasak valstijos pareigūnų, šis laikotarpis yra skirtas visuomenei ir policijai priprasti prie naujos tvarkos. Pasak naująjį įstatymą rėmusios valstijos demokratės senatorės Cristinos Castro, dabar galiojančios nuobaudos yra nepajėgios atgrasyti vairuotojų nuo neteisėto naudojimosi elektroniniais prietaisais vairuojant. Visoje šalyje 2016 metais dėl nukreipto vairuotojų dėmesio žuvo 3450 žmonių. Ilinojaus transporto agentūros duomenimis, 2017 metais užfiksuota, kad elektronikos prietaisais už vairo neleidžiamai naudojosi apie 9 procentus vairuotojų. Pernai policija išrašė 35 036 baudos kvitus už susirašinėjimą žinutėmis ar kalbėjimą telefonu vairuojant. Pagal naująjį įstatymą be baudos bus taip pat gaunamas nepanaikinamas įspėjimas, o po trijų įspėjimų bus atimama teisė vairuoti. Pagal naująjį įstatymą bus sugriežtintos tik bausmės, o draudimai išlieka tokie pat kaip 2014 metais priimtame įstatyme. Primename, kad vairuojant draudžiama: – Kalbėti įsijungus garsiakalbį laikant telefoną rankoje; – Kalbėti naudojantis laisvų rankų įranga leidžiama tik vyresniems nei 18 metų vairuotojams; – Laikant telefoną rankose kalbėti galima tik pranešant tarnyboms apie nelaimę. Tai daryti galima sustojus šalikelėje arba sustojus, esant blokuojamam eismui – prie šviesoforo arba geležinkelio pervažos. – Ausinės yra draudžiamos, išskyrus vienos ausies ausines; – Leidžiama paspausti vieną mygtuką, kad būtų pradėtas arba užbaigtas pokalbis.

Daugiau
08/24/2018

Ilinojuje – vienas saugiausių universitetinių miestų
Rinktis koledžą pagal triukšmingiausius studentiškus vakarėlius jau seniai nebemadinga. Šiais laikais dėmesys pirmiausia krypsta į akademinę kokybę ir...saugumą. Neseniai išplatintoje universitetinių miestelių apžvalginėje ataskaitoje matyti, kad Deerfieldas tapo antruoju pagal saugumą Jungtinėse Valstijose. Saugesniu aukštesniąsias mokyklas turinčiu miestu yra laikomas tik Masačiusetso valstijoje esantis Bruklainas. Į pirmąjį saugiausių universitetinių miestelių dešimtuką 2018 metais nepakliuvo nė viena kita Ilinojaus vietovė. Apžvalginę ataskaitą atliko saugumo ir apsaugos temomis rašantis internetinis portalas „SafeWise“. Kad vietovė būtų laikoma „universitetiniu miestu“, joje turi gyventi mažiausiai 15 000 gyventojų ir būti bent vienas nekomercinis koledžas arba universitetas, siūlantis 4 metų aukštojo išsilavinimo programas. Nustatinėjant universitetinių miestų saugumą, „SafeWise“ žiūrėjo į smurtinių nusikaltimų (žmogžudysčių, išprievartavimų, ginkluotų užpuolimų ir apiplėšimų) kiekio 1000 gyventojų statistiką. Taip pat buvo žiūrima ir į nesmurtinius nusikaltimus (vagystes, chuliganizmą ir pan.), tačiau ši statistika galutiniam sprendimui įtakos neturėjo. Reitinguojant miestus buvo naudojami 2016 metų FTB duomenys apie nusikalstamumą. Deerfieldas, kuriame 2016 metais įvykdyti vos 5 smurtiniai nusikaltimai, yra miestelis, kuris nebijo imtis iniciatyvos, kad apsaugotų savo gyventojus. Birželį miestelis papildė savo kodeksą kovinių šaunamųjų ginklų ir didelės apimties magazinų draudimu, nepaisydamas tam prieštaraujančių interesų. Prie bendruomenės saugumo ir gerovės ko gero prisideda ir tai, kad čia esantis Tarptautinis Trejybės koledžas (Trinity International College) buvo įkurtas remiantis krikščioniškomis vertybėmis. Kasmet į Deerfieldą atvyksta apie 2500 daugiausiai tikinčiųjų studentų, o tai prisideda prie saugios ir draugiškos čia gyvuojančios bendruomenės.    Į saugiausių universitetinių miestų dvidešimtuką dar patenka Ilinojaus miestas Naperville, kuriame yra mažiausiai septyni studentų miesteliai.

Daugiau
08/24/2018

Kaip pajusti malonumą dirbti
Yra tokia formulė: „Laimė – ne daryti tai, ką nori, o norėti to, ką darai.“ Jeigu kiekviena savaitė jums – tarsi nesibaigiantis košmaras, vadinasi, atėjo pats metas keisti savo gyvenimą. Jeigu jūs nepriklausote tiems keliems procentams keistuolių, kurie gali džiaugsmingai stryktelėti sulig pirmuoju žadintuvo signalu ir bėgti į darbą – žinokite, kad tokių kaip jūs yra daug. Ką daryti, jeigu jūs sunkiai įveikiate pasidygėjimo darbu jausmą, o „pirmadienio ryto“ sindromas jus ištinka penkias darbo dienas per savaitę? Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kad dirbti ir uždirbti pinigus – šiuolaikinio gyvenimo būtinybė. Svarbu, kad tai suvokdami jūs nežiūrėtumėte į savo darbą kaip į prievolę, bet iš jo gautumėte malonumą. Kodėl tai svarbu? Slegiantis nenoras kasdien eiti į biurą ir atlikti savo darbą gerokai apkartina gyvenimą. Paskaičiuokite, kiek valandų per savaitę jūs praleidžiate darbe. Toks didelis skaičius vertas to, kad nebūtų švaistomas vėjais! Antraip jūsų gyvenimas virs tiesiog pilku egzistavimu. Iš to kilusi depresija gali baigtis nesėkmėmis ir kitose gyvenimo srityse. Pažvelkime į save Atsakykite: dėl ko jūs dirbate? Tikriausiai didžioji dalis skaitytojų pamanys, kad dėl pinigų. Ir tai nėra blogai – materialinė gerovė yra kertinis darbo akmuo ir pagrindinis stimulas, skatinantis visus pasaulio žmones pradėti karjerą. Uždirbti pinigai suteikia nepriklausomybę, stabilumą. Šis faktas pats savaime turėtų kelti nuotaiką ir suteikti malonumą dėl kiekvienos dienos! Deja, materialiniai veiksniai dažniau paskatina pareigingumą, o ne kūrybingumą. Tad pažvelkite giliau, kad suprastumėte, jog pinigai – ne vienintelė priežastis, dėl kurios vaikštote į darbą. Darbas – jūsų išėjimas į pasaulį, jūsų vieta visuomenėje. Mintys apie tai, kad jums nemielas darbas dienas paverčia nuobodžiomis ir trukdo gyventi – klaidingos. Vieną minutę įsivaizduokite, kiek laiko jūs galėtumėte gyventi be savo darbo ir tuo mėgautis? Ar nenutiktų taip, kad po kelių dienų ar savaičių imtumėtės ilgėtis įdomių minčių ir projektų? Svarbiausia – atsikratyti saviapgaulės ir pripažinti sau, kad kiekvienas darbas turi savo pliusų ir jame jūs save realizuojate, kaip asmenybę. Keiskime darbo aplinką Pasikapstę savyje ir įveikę vidinius barjerus, įtvirtinkite šią sėkmę. Kaip? Jums padės keletas paprastų, bet veiksmingų patarimų. - Daugiau domėkitės tuo, kas vyksta! Dirbkite su susidomėjimu, ieškokite galimybių pritaikyti visus savo sugebėjimus, sužinoti kažką naujo ar padėti savo kolegoms. Pamėginkite išeiti iš įprastos rutinos ribų. Nauji įdomūs užsiėmimai pripildys gyvenimą ryškių spalvų ir azarto. - Leiskite sau užsiimti įvairiais reikalais. Neverta visą dieną atkakliai spoksoti į monitorių ir mėginti suvokti šimtą kartų perskaitytą sakinį. Pailsėkite maloniai – pavartykite mėgstamą interneto puslapį, panaršykite pozityvius ir motyvuojančius paveiksliukus, paskambinkite draugei. - Apsupkite save maloniomis smulkmenomis. Darbo aplinka taip pat yra labai svarbi mūsų savijautai, tad ant stalo pasidėkite savo šeimos nuotrauką, pasikabinkite juokingų paveikslėlių. Nepamirškite ir apie monitoriaus užsklandą – standartinis Windows fonas gali sukelti depresiją net ir didžiausiam optimistui! - Siekite idealo, bet jauskite saiką. Būna, kad einate į darbą kaip į katorgą todėl, kad ten reikės imtis atsakomybės, priiminėti sprendimus, atsakyti už klaidas? Su tokia būsena reikia kovoti iš esmės – nebijokite klysti, nes idealių žmonių nėra ir būtent klaidos mus priartina prie tobulybės. - Būkite dėkingas. Džiaukitės kiekviena diena, kiekvienu įvykiu ir projektu. Mylėkite savo darbą – šiais laikais daug žmonių apskritai jo neturi. Kuo dažniau prisiminkite gerus dalykus, kuriuos darbas atneša į jūsų gyvenimą, o ne atvirkščiai.

Daugiau
08/24/2018

Jei ne D. Kreivys ir A. Kubilius, investicijų nepritrauktume
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas ir kiti aukšti valstybės pareigūnai neseniai dalyvavo naujo fabriko statybos iškilmėse bei džiaugėsi investicijomis Akmenėje. Per paskutinius dvejus metus Lietuvoje sparčiai gausėjo užsienio, o ir Lietuvos, įmonių, kurios kuria arba plečia veiklą Lietuvoje. Tuo šiandien galime džiaugtis todėl, kad prieš 7–8 metus valstybė tinkamai ėmėsi vykdyti investicijų pritraukimo politiką.

Daugiau
08/24/2018

Lietuviai – tarp labiausiai savo namus mylinčių žmonių
Tarptautinis IKEA tyrimas rodo, kad pasaulyje ryškėja tendencija, jog vis daugiau žmonių savo namus sieja nebe su gyvenamąją vieta, bet tiesiog su vietomis, kuriose jaučiasi gerai ar dažniausiai lankosi. Tuo metu lietuviams namai – vis dar viena svarbiausių gyvenimo erdvių. Tiesa, ir čia netrūksta streso – lietuviai namuose labiausiai nesutaria dėl tvarkos ir asmeninės erdvės trūkumo.

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu