Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 

10/13/2018

Lietuvoje pernai bankrotų padaugėjo 9,9 proc.
Naujausia pasaulinės kreditų draudikės „Coface“ nemokumo analizė parodė, kad nepaisant palankios ekonominės aplinkos bankrotų skaičius Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalyse pernai išaugo vidutiniškai 6,4 proc. Nors BVP augo sparčiausiai per pastaruosius devynerius metus – vidutiniškai net 4,5 proc., 2017 m. įmonių bankrotų skaičius VRE šoktelėjo 6,4 proc., o Lietuvoje šis rodiklis padidėjo pusantro karto daugiau – net 9,9 proc. Šie faktai rodo, kad palankios ekonominės aplinkos nepakanka siekiant užtikrinti įmonių likvidumą.

Daugiau
10/13/2018

Makiažo tendencijos: kaip dažysimės šaltąjį sezoną?
Kiekvienais metais šaltąjį sezoną pasitinkame ne tik su tamsiais drabužiais, be ir su tamsesniais spalvų tonais mūsų kosmetinėje. Tačiau anot Militos Daikerytės, šį kartą rudens-žiemos makiažo tendencijos kitokios – neskubėkite atsisveikinti su gaiviais vasaros tonais. Naujosios kosmetikos linijos „Artistry Studio“ pristatyme makiažo meistrė teigė, kad šiemet matinį lūpdažį keičia blizgūs ir „šlapio“ efekto lūpų blizgesiai, juodam akių pravedimui vietą užleidžia sodrios smaragdo ar bronzos spalvos, o ryškų kontūravimą keičia švelnūs aukso ar natūraliai paraudusios odos efektą imituojantys tonai.

Daugiau
10/12/2018

Internetinių seminarų ciklas – apie XX a. Lietuvos architektūrą
Lietuvos architektų rūmai imasi iniciatyvos organizuoti ne tik architektams, bet ir plačiajai visuomenei prieinamus seminarus „XX a. Lietuvos architektūra“, kurie bus transliuojami internetu. Keturių internetinių seminarų ciklas skirtas visiems, besidominties ir norintiems pagilinti žinias Lietuvos architektūros istorijoje. Tai viena iš Lietuvos kultūros tarybos 2018 m. finansuojamų Rūmų strateginių veiklų.  

Daugiau
10/12/2018

Šeimos gydytoja pataria, kaip gydyti vaiką nuo kosulio
Keičiantis sezonams dažnas pajunta pirmuosius peršalimo simptomus – slogą, gerklės peršėjimą bei sausą arba duslų kosulį. Tiesa, mažieji serga daug dažniau nei suaugusieji, kadangi jų kvėpavimo takų sandara yra mažiau atspari aplinkos veiksniams. Būtent kosulys, kuris vaiką ima varginti ir dieną, ir naktį, kelia daugiausia baimių bei pavojų, pastebi šeimos gydytoja Vidmantė Vilkė. „Atėjus rudeniui jau pajutome viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sergančių mažųjų mūsų pacientų antplūdį. Dažniausi simptomai, dėl kurių kreipiasi tėveliai su savo ligoniukais, yra sloga, gerklės skausmas, kosulys. Mūsų pagalbos dažniausiai prireikia pasireiškus kosuliui, nes šis simptomas dažnai gąsdina tėvelius, auginančius mažamečius“, – komentuoja V. Vilkė. Šeimos gydytojos teigimu, ne visi peršalimo simptomai turi kelti susirūpinimą: „Jei mažametį vaiką vargina sausas ar viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (dažniausiai slogos) sukeltas kosulys, tačiau temperatūra kyla nežymiai, vaikas žvalus, dažniausiai kartu pasireiškia ir sloga, greičiausiai tai – virusinė infekcija, ir galima pradėti gydytis namuose.“ Jeigu sausas kosulys dažniausiai byloja apie viršutinių kvėpavimo takų gleivinės pažeidimus, tai drėgnas, tirštas – apie pažeistus apatinius kvėpavimo takus – bronchus ir plaučius. Todėl pasireiškus tokiems grėsmingiems simptomams kaip dusulys, smarkus karščiavimas, vangumas, šlapias, klampus kosulys, reikėtų kuo skubiau kreiptis į savo gydytoją. Medikų pagalbos reikėtų ieškoti ir tais atvejais, kai pasireiškia lojantis kosulys arba kosėja naujagimis ar kūdikis iki vienų metų (mažiems vaikams būdinga greitai progresuojanti ligos eiga). Tikslas – padėti atsikosėti Šeimos gydytojos pastebėjimu, svarbiausia suprasti, kad kosulys – natūralus refleksas, kurio metu iš organizmo yra pašalinami patologiniai mikroorganizmai, dirginantys kvėpavimo takus. „Kosulio nereikia slopinti, mūsų tikslas – jį palengvinti, t. y. suskystinti gleives, nuraminti skaudančią, kosulio sudirgintą gerklytę, padėti vaiko organizmui kovoti su patekusiais virusais“, – pasakoja V. Vilkė. Pirmiausia ji rekomenduoja rinktis natūralias gydymo priemones – paskatinti vaiką išgerti kuo daugiau skysčių, daryti inhaliacijas, rinktis žoliniu pagrindu sukurtus sirupus vaikams, atkreipiant dėmesį, nuo kokio amžiaus juos galima vartoti. „Gleivėms skystinti puikiai tinka čiobrelių, svilarožių ekstraktai. Pastarasis taip pat vartojamas uždegimui slopinti, gerklės gleivinei nuraminti. Virusams blokuoti, temperatūrai mažinti siūlau rinktis šeivamedžių ekstraktus. Imuninei sistemai stiprinti reikalingi vitamino C šaltiniai, kurio gausa pasižymi juodieji serbentai, šeivamedis, erškėtuogė, malpigija, kivis, brokolis“, – vardija šeimos gydytoja. Kartu ji atkreipia dėmesį, kad svarbu pasirinkti tokį gydomąjį sirupą, kuris būtų geras ne tik sudėtimi, bet ir skoniu: „Bloga, „neskani“ patirtis apsunkina gydymąsi ne tik tos ligos atveju, bet ir ateityje. Rinkoje gausu įvairių preparatų, atidžiai perskaitykite etiketes ir išsirinkite tuos, kurie turi geriausias savybes ir vaikui gerti bus skanūs.“ Kiti naudingi patarimai Dar viena natūrali procedūra, kurią rekomenduojama atlikti mažyliams, neturintiems temperatūros, – vibracinis krūtinės ląstos masažas. Jo metu vaiko krūtinė yra švelniai stuksenama tam tikrose padėtyse, kad susirinkę skrepliai tekėtų burnos link ir būtų iškosimi. Nors šį masažą paprastai skiria mažylio gydytojas, o atlieka patyrusi masažistė, norintys tėveliai taip pat gali nesunkiai jo išmokti. Neturinčius temperatūros vaikus taip pat rekomenduojama išsivesti į lauką pasivaikščioti. Buvimas gryname ore palengvina kvėpavimą bei kosulį. Esant galimybėms, geriausia rinktis žalias alėjas, kuriose yra daugiau spygliuočių medžių. Svarbu žinoti ir tai, kad ligos atveju vaiko kambaryje būtina pasirūpinti tinkamu mikroklimatu. Optimalu, jei patalpos, kurioje jis praleidžia daugiausia laiko, temperatūra siekia 18–21 ºC, o drėgmės lygis yra ne mažesnis nei 40 proc. (idealu, jei siekia 60–70 proc.). Nepamirškite – jei ligos eiga sunkėja arba užsitęsia, t. y. vaikui negerėja ilgiau nei 2 savaites, dėl tolimesnio gydymo būtina skubiai pasitarti su savo gydytoju.

Daugiau
10/12/2018

Dirbti ar nedirbti? Kaip kovoti su virusais darbe
Staigūs temperatūros pokyčiai, perkaitęs kūnas, išėjus iš sporto salės, neužrištas šalikas - nebespėjame apsidairyti, kaip pradedame sloguoti, kosčioti. Šie iš pažiūros lengvi peršalimo simptomai dirbti netrukdo, tad ir toliau einame į darbą, negalvodami, kad galime užkrėsti savo kolegas. Kada yra ta riba, kai turėtume likti ir gydytis namuose, ir kaip elgtis, jeigu aplink – sirguliuoti pradedantys kolegos? Patarimais dalijasi BENU vaistininkas Marius Lukštaraupis. Pirmieji peršalimo požymiai Pasak vaistininko, prasidėjus ligų sezonui, pirmasis žingsnis, kurio reikia imtis – organizmo stiprinimas ir ligų prevencija. Tačiau virusas kartais pakerta ir, rodos, stiprų organizmą. Antrasis žingsnis, anot M. Lukštaraupio, yra pirmoji pagalba – pačių pirmųjų peršalimo simptomų palengvinimas ir gydymas. Trečio žingsnio – viruso gydymo – tenka imtis, jeigu liga visgi sugriebia ir įsisergame. Vaistininkas siūlo nedelsti ir, esant reikalui, apsilankyti ir pas gydytoją. Pirmuosius peršalimo simptomus atpažinti nėra sunku. Perštinti gerklė, varvanti nosis, čiaudulys ir skaudanti galva – visi šie požymiai įspėja, kad jus aplankė peršalimas. Nosis ir gerklė – lengviausias kelias virusams patekti į žmogaus organizmą. „Nereikėtų laukti – kuo greičiau pradėsite gydytis, tuo didesnė tikimybė, kad virusas nepaguldys į lovą. Net jeigu šiandien jums tik lengvai peršti gerklę ar, atvirkščiai, bėga nosis, nesiimant jokių gydymo priemonių, virusas ir toliau plis. Kitas etapas bus kosulys, kuris gali ūmėti ir sukelti jau rimtesnius negalavimus nei lengvas peršalimas“, - sako M. Lukštaraupis. Gripo atveju jums staigiai pakils temperatūra ir bus jaučiamas raumenų skausmas, liaudyje vadinamas kaulų laužymu. Vėliau gali atsirasti ir kosulys, perštinti gerklė ar bėganti nosis. Likti namuose ar eiti į darbą? Greitas ir aktyvus gyvenimo ritmas trukdo ligai pasišalinti, taip sukeldamas riziką jai progresuoti, pabrėžia vaistininkas. „Pajutus pirmuosius peršalimo ar viruso simptomus, aktyvų gyvenimo tempą reikėtų sulėtinti ir leisti organizmui kovoti su bakterijomis. Jeigu pradėjote karščiuoti, geriausia likti namuose, taip ir sveiksite greičiau, o ir virusai neplis biure. Karščiavimui nukritus, neskubėkite eiti į darbą, nes tikėtina, kad temperatūra gali vėl pakilti. Būdami namuose, gerai vėdinkite patalpas, gerkite daug liepžiedžių, čiobrelių, aviečių lapų arbatų, pasitelkite į pagalbą medų ar vitaminą C“, - kokios pirmosios pagalbos reikėtų imtis vardija BENU vaistininkas. Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 5 dienas, arba tuomet, kai liga progresuoja žaibiškai, pvz., ima skaudėti ausis. Aplink sergantys kolegos Dažnai nepaisydami peršalimo ar virusų simptomų, žmonės ir toliau eina į darbą, sukeldami riziką užsikrėsti šalia esantiems kolegoms. „Jeigu biure matote sergančius kolegas, laikykitės atstumo, stenkitės dirbti kitoje patalpoje. Tokios galimybės neturint, būtinai vėdinkite patalpas, dažnai plaukite rankas, nelieskite veido. O geriausias sprendimas būtų pasikalbėti su kolega ir išleisti jį namo ilsėtis ir sveikti“, - sako vaistininkas. Norėdami, kad virusai „neišsilaikytų“ darbo aplinkoje, periodiškai vėdinkite patalpas, valykite darbinių įrankių paviršių, neplautomis rankomis nelieskite veido: nekrapštykite nosies, netrinkite akių, o čiaudėdami - užsidenkite burną alkūnės linkiu. Ligų prevencija Norint išlikti sveikiems, svarbus tinkamas poilsio ir darbo režimas, kokybiškas miegas ir maistas. „Norėdami išvengti peršalimo ligų, savo organizmu rūpinkitės nuolatos. Vartokite pakankamai vandens, reguliariai maitinkitės, mokykitės suvaldyti stresą, nes bet koks stresas organizmą silpnina ir mažina atsparumą ligoms. Suaktyvėjus ligų periodui, venkite masinio susibūrimo vietų, tinkamai apsirenkite“, - pabrėžia M. Lukštaraupis. Jis taip pat primena, kad darbinėje aplinkoje svarbu turėti tradicinių priemonių, padedančių kovoti su bakterijomis. Gurkšnoti šiltą vandenį, kadangi tokio vandens gėrimas stimuliuoja imunitetą, gerti arbatas su imbieru, medumi, citrina.

Daugiau
10/12/2018

4 stebinantys faktai apie išmaniuosius
Išmanieji tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, daugeliui pakeitę įprastą laikrodį, fotoparatą ar net kompiuterį. Tačiau kai kurie faktai apie įrenginius, užkariavusius beveik visas šiuolaikinio žmogaus gyvenimo sritis, vis dar yra mažai kam žinomi. Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, pateikia 4 stebinančius faktus apie išmaniuosius. Kas anksčiau – „iPhone“ ar „iPad“? Nors „iPad“ buvo pristatytas keliais metais vėliau nei pirmasis „Apple“ išmanusis, iš tiesų – planšetė buvo ankstesnis šio gamintojo projektas nei telefonas. Be to, būtent ji ir įkvėpė sukurti pirmąjį „iPhone“. 2010-aisiais vienas iš „Appple“ įkūrėjų Steve Jobs interviu „All Things D“ pasakojo, kad visa ko pradžia buvo jo noras sukurti multifunkcinį liečiamą ekraną, kuriuo jis pasidalino su savo komanda. Po pusmečio ji šią idėją sėkmingai įgyvendino. Kai planšetės prototipinė versija dar buvo papildyta ir slinkimo (angl. Scroll) funkcija – S. Jobs nusprendė visa tai pritaikyti išmaniajame. Telefono projektas tapo svarbesnis, todėl planšetė buvo atidėta į šalį iki 2010-ųjų. Kurio telefonų gamintojo klientai ištikimiausi? Praėjusiais metais portalo „Statista“ pateikti apklausos rezutatai parodė, kad ištikimiausi savo pasirinktam telefonų gamintojų prekės ženkui yra „iPhone“ ir „Samsung“ savininkai. Mažiausiai prisirišę – turintys „Nokia“ išmaniuosius. Net 92 proc. apklaustų „iPhone“ savininkų teigė, jog, jei artimiausiais metais atsinaujintų telefoną, tikriausiai ir vėl rinktųsi „Apple“ įrenginį. Gamintojo nekeistų 77 proc. besinaudojančių „Samsung“ telefonais ir tik 42 proc. turinčių „Nokia“. „Samsung“ uždirba iš „iPhone“ pardavimų Nors apie „Apple“ ir „Samsung“ dažniausiai yra kalbama kaip apie didžiausius konkurentus, šie gamintojai yra susieti ir stipriu priklausomybės ryšiu. Korėjiečių bendrovė „Samsung“ yra vienintelė įmonė, kuri OLED ekranus, NAND atmintines bei DRAM lustus gali gaminti tokiais kiekiais, kurie atitiktų „iPhone“ įrenginių paklausą. „The Wall Street Journal“ praėjusiais metais skaičiavo, kad kiekvienas parduotas jubiliejinis Apple išmanusis „iPhone X“ konkurentams uždirbs 110 JAV dolerių. Tiesa, vis pasigirsta gandų, jog „Apple“ žvalgosi antrojo partnerio, galinčio tiekti OLED ekranus – dažniausiai minimas kitas Korėjos gamintojas „LG“. Vis tik nei viena pusė tokio bendradarbiavimo nepatvirtino. Išmanieji ir brangieji metalai Pastaruoju metu pasaulyje kasmet yra parduodama virš milijardo naujų telefonų, o tai reiškia, kad didelis kiekis senųjų tiesiog nugula stalčiuose arba sąvartynuose. Tačiau beveik kiekvienas telefonas gali būti perdirbamas. Išmaniuosiuose yra įvairių brangiųjų metalų: platinos, aukso, sidabro ar vario, taip pat perdirbamo plastiko bei panaudojamų elektroninių detalių. Nebereikalingus įrenginius perdirbimui surenka buitinės technikos ir elektronikos parduotuvės, o daugelis telefonų gamintojų – arba superka savus telefonus, arba už juos pritaiko nuolaidą įsigyjantiems naujesnės kartos išmaniesiems.

Daugiau
10/12/2018

Kaip išmanusis telefonas pakeitė reikšmingus išradimus
Amerikietis Česteris Karlsonas iki savo svarbiausio atradimo ėjo keisčiausių išradimų keliu: nuo lietpalčio su lietvamzdžiais ties kojomis iki dantų šepetėlio su keičiamais šeriais. Galiausiai 1942 metais, spalio 6 d. jam pavyko sukurti pirmąją dokumento kopiją ir savo vardą Česteris visiems laikams įrašė į istoriją. Bet šiandien kopijavimo prietaisų gimtadienio net nešvenčiame. Kodėl? Nes reikalingus failus jau kurį laiką nesusimąstydami kopijuojame savo išmaniuoju telefonu. Ta proga „Bitės Profai“ įjungė savo laiko mašiną ir nusprendė pasižiūrėti, kokius reikšmingus išradimus laikui bėgant pakeitė išmanusis telefonas, o mes net nepastebėjome. Kopijavimo aparatas. Nors kopijavimo aparatai vis dar stovi įmonių biuruose, šiandien jie liūdi: išmaniuoju telefonu pasidaryti norimo dokumento kopiją ir turėti ją skaitmeniniu būdu galima žymiai greičiau. „Išmanieji telefonai žmonių kišenėse savo skaičiumi šiandien gerokai pranoksta kopijavimo aparatus, esančius toli gražu ne visur. O ir kam jų ieškoti? Pakanka išsitraukti telefoną, nufotografuoti juo dokumentą, o vėliau specialios programėlės dėka paversti nuotraukos failą į PDF, kurį galima tiek siųsti kitiems, tiek spausdinti spausdintuvu. Tam tereikės programėlės „PDF Photos“ (jei naudojatės „iOS“) arba „Image to PDF Converter“ (jei turite „Android“) ir to visiškai pakaks, kad greičiau nei per minutę turėtumėte bet kurio failo ar dokumento skaitmeninę kopiją“, – pažymi „Bitės Profė“ Agnė Adomaitytė. Diktofonas. Kitas savo laiku nepakeičiamu laikytas išradimas, kuris ilgainiui neatlaikė išmaniųjų telefonų pranašumo, kaip teigia A. Adomaitytė, yra diktofonas. „Tie, kam kada nors reikėjo pasinaudoti diktofonu – gerai žino, koks jis gali būti vertingas. Ypač, kai reikia prisiminti imtą interviu ar balsu sau įsirašyti priminimą. Bet kada jūs juo paskutinį kartą naudojotės? Išmanusis telefonas nesiskaito! O kalbant apie išmanųjį, juose dažniausiai iš karto yra integruotas diktofonas, kuris puikiai atlieka visas įprastas šio įrenginio funkcijas ir netgi leidžia iš karto įrašytą failą siųsti el. paštu ar kitu pasirinktu būdu. Tačiau papildomos diktofonų programėlės, pavyzdžiui, „Voice Recorder & Audio Editor“ (skirta tik „iOS“ telefonams) leidžia dar daugiau – iš karto transkribuoti garso įrašą ir pateikti jį tekstu. Arba kita programėlė „Snipback“ (skirta tik „Android“ telefonams) leidžia atkurti net iki 30 sekundžių įrašo iki įrašymo pradžios“, – sako „Bitės Profė“. Skaičiuotuvas. Nors skaičiuotuvą jau nukonkuravo pirmieji kompiuteriai, išmanieji telefonai žengia dar toliau: „Taip, standartinę skaičiuotuvo programėlę telefone žino visi. Bet ar žinojote apie slaptąją skaičiuotuvo programėlę? Atsisiųskite „Fake Calculator“ (jei naudojatės „iOS“) arba „Smart Hide Calculator“ (jei esate „Android“ vartotojas) ir pasirenkite būti nustebinti. Taip, iš pirmo žvilgsnio – tai standartinis skaičiuotuvas. Bet suveskite jame savo iš anksto susikurtą slaptažodį ir būsite nukelti į savo slaptą saugyklą, kurioje galėsite laikyti nuotraukas, vaizdo įrašus, adresų knygos kontaktus, slaptažodžius ir kt. Žodžiu, viską, ko nenorite, kad matytų ar netyčia atrastų kiti. Na ir kaip įprastas skaičiuotuvas galėtų su tuo pakonkuruoti?“ TV pultelis. „TV pultelis ilgą laiką galėjo atrodyti kaip dievų dovana po ilgos dienos nusileidus ant minkštos sofos. O ir kas gali būti geriau? Spaudai per nuotolį mygtukus ir diriguoji vaizdui bei garsui. Bet geriau jau kurį laiką yra išmanieji telefonai su visa eile programėlių, kurios nesunkiai pakeičia TV pultelį. Ir išmaniajam telefonui nereikia keisti elementų. Dar geriau – viena programėle kartais galima valdyti netgi daugiau nei vieną įrenginį, todėl vien išmaniuoju šiandien galima diriguoti visame kambaryje esantiems įrenginiams. Tereikia atsisiųsti programėlę „AnyMote Smart Universal Remote“ („iOS“, „Android“) ir visus kitus pultelius galima tiesiog pamiršti“, – teigia „Bitės Profė“. Liniuotė. Kaip teigia „Bitės Profė“, liniuotė yra vienas tokių išradimų, kurie būna amžinai aktualūs, tačiau išmanieji telefonai kėsinasi pakeisti netgi tai. „Jeigu turite telefoną „iPhone“, tikriausiai pastebėjote, kad po naujausio atnaujinimo jame atsirado programėlė „Measure“. Kuo ji ypatinga? Ogi tuo, kad galite matuoti bet kurį paviršių, tik... darysite tai papildytoje realybėje. Panašią programėlę turi ir „Android“ telefonai – „Measure – Quick Everyday Measurements“, tad kai kitą kartą reikės kažką greitai pamatuoti – nebevarkite ir neieškokite liniuotės arba metro, o tiesiog įsijunkite savo išmanųjį telefoną, kuris visuomet po ranka“, – išskiria „Bitės Profė“.

Daugiau
10/12/2018

Lietuvos žurnalistų turas po Prienų kraštą (3)
(Tęsinys. Pradžia Nr. Nr.199-201) Pociūnų aerodromas Į Kauno rajone esantį Pociūnų aerodromą atvykusius žurnalistus pasitiko Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, žinomas politinis ir visuomenės veikėjas, 2007–2011 m. ir nuo 2015 m. – Prienų rajono savivaldybės meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos tarybos narys. Aerodrome įvyko neplanuota spaudos konferencija. A. Vaicekauskas trumpai supažindino žurnalistus su rajono problemomis, ateities planais, atsakė į žurnalistų klausimus. Merui nuo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus buvo įteikta kukli dovanėlė. Po informatyvaus bendravimo su Prienų meru prasidėjo pažintis su Pociūnų aerodromu, čia dirbančiais aviatoriais. Apie tai žurnalistams pasakojo Kauno apskrities aviacijos klubo (KAASK) direktorius Vytautas  Sabeckis. Dabar Pociūnuose veikia populiarus skraidymo centras, įsikūręs Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje. Aerodromas – valstybės nuosavybė, kurią pagal panaudos sutartį prižiūri Kauno parašiutininkų klubas, kurio viršininkas yra Kęstutis Milušauskas. Klubas vykdo šuolius iki 4000 m aukščio. Organizuojami apmokymai, šuoliai mėgėjams, stovyklos. Tradiciškai liepos mėnesį klubas organizuoja antrą pagal dydį Baltijos valstybėse parašiutininkų fiestą „Pociūnai Boogie“. Tai profesionalių parašiutininkų šventė, kurios metu atliekama daugybė šuolių, vyksta filmavimai, peržiūros. Čia skrydžius vykdo ne tik Kauno parašiutininkų klubas, bet ir Kauno apskrities aviacijos sporto klubas, UAB „Termikas“, UAB „Sportinė aviacija ir Ko“, UAB „Nerka“, Kauno aeroklubas bei Lietuvos orlaivių savininkų ir pilotų asociacijos orlaiviai. Periodiškai skraidyti aerodrome gali pilotai, turintys rašytinį Kauno parašiutininkų klubo viršininko leidimą arba naudotojo sutartį. Aerodrome skraido nedideli orlaiviai – maksimali masė 6400 kilogramų. Aerodrome yra modernus pakilimo – nusileidimo takas bei angaras, kuriame saugoma aviatechnika. Pociūnuose vyksta parašiutininkų šuoliai, akrobatinių orlaivių skrydžiai, mėgėjų pilotų skrydžiai, parasparnių skrydžiai, kurių pakilimui naudojamas autoišvilktuvas, mokomieji skrydžiai, oro balionų skrydžiai. Lietuviški sklandytuvai Apie sklandytojų veiklą norėtųsi pakalbėti plačiau. Čia vyksta bandomieji sklandytuvų, kurie pakeliami orlaiviais bei autoišvilktuvais, skrydžiai. Nuo pat Pociūnų aerodromo įkūrimo čia vyksta Lietuvos, anksčiau ir Sovietų Sąjungos, sklandymo čempionatai. Klubas organizuoja įvairių klasių Lietuvos sklandymo čempionatus, turnyrą tragiškai žuvusio sklandytojo Antano Ruko taurei laimėti. Pociūnų aerodrome taip pat vyksta Europos ir pasaulio sklandymo čempionatai: 2001 m. vyko Pasaulio moterų sklandymo čempionatas, 2004 m., 2007 m. ir 2009 m. – Europos vyrų sklandymo čempionatai. Klube suteikiama galimybė sklandyti asmeniniais bei klubui priklausančiais sklandytuvais. Aviacijos klubas rengia apmokymus-stovyklas vaikams. Šalia veikianti UAB „Sportinė aviacija“ projektuoja ir gamina lietuviškus sklandytuvus. Gamykla buvo įsteigta 1969 m. Šiuo metu projektuojami ir gaminami sklandytuvai LAK–17, LAK-19, LAK-20. Įmonė turi partnerių įvairiose Europos šalyse – Vokietijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje, Pietų Korėjoje, Italijoje, JAV, Japonijoje, Australijoje. Apie tai žurnalistams išsamiai papasakojo įmonės generalinis direktorius Viktoras Ramonas. Aviaturizmo centras Pociūnų aerodrome taip pat įsikūręs aviaturizmo centras – su aviacija susijusių paslaugų kompleksas. Šalia aerodromo veikia viešbutis, kavinė „Debesota“, turistams siūlomos aktyvios aviaturizmo pramogos: skrydis lėktuvu ar sklandytuvu, šuolis parašiutu. Taip pat nuo 2001 m. aerodromo angare vyksta Pažaislio muzikos festivalio koncertai. 2008 m. surengtas elektroninės muzikos festivalis „Tundra“. 2012 m. liepą iš aerodromo pakilo lėktuvas su „Žaislinių meškiukų desantu“, kuris buvo išmestas Baltarusijoje ir sukėlė tarptautinį skandalą. Taigi Pociūnai tapo ne tik garsi aviacijos vietovė, bet ir turiningo laisvalaikio praleidimo vieta. Kiekvienais metais vis atnaujinama ir gražėjanti klubo infrastruktūra yra viena geriausių ne tik visoje Europoje. Aerodromas skirtas aviatoriams, tačiau galima pasigrožėti sklandymu, parašiutininkų šuoliais, pakilti į pramoginį skrydį ar pailsėti gamtoje. Čia galima organizuoti renginį ar konferenciją, tai viena ramiausių ir įdomiausių vietų Kauno apskrityje. „Galima tik pasidžiaugti tokia aktyvia ir turininga Lietuvos aviatorių veikla Pociūnuose. Manau, kad tokio aviacijos centro galėtų pavydėti daugelis Europos šalių. Čia tikrai yra puikios sąlygos plėtoti įvairias aviacijos rūšis. Kaip buvęs malūnsparnio mechanikas pasigedau tik šių aviacijos „laumžirgių““, – sakė kartu keliavęs žurnalistas ir rašytojas Vytautas Žeimantas. Poeto Justino Marcinkevičiaus tėviškė Poetas Justinas Marcinkevičius gimė 1930 m. kovo 10 d. Važatkiemyje, Prienų rajone, augo ūkininko šeimoje – tarp devynių vaikų. Poeto Tėviškė – su savo Slyvyno kalneliu, Ilgapieve, Šeriuote ir Skrode, su maumedžiu pievoje, pasodintu  poeto kartu su tėvu. Maumedžiu, kuris išliko po karo gaisro, sudeginusio namus. Su maumedžiu siejasi atmintis – ne tik žmonės, artimi ir tolimesni giminės, bet ir medžiai, kurie jungia prie šios žemės. Tėviškėje poetas „turi“ du medžius – maumedį ir šimtametę obelį, kuri vienintelė likusi iš didžiulio sodo. Tarp šių medžių suposi poeto lopšys, kuriame visi poeto  atsiminimai ir visas poeto gyvenimas. Savo gyvenimą tėviškėje rašytojas vadina „kaimiškaisiais universitetais“: „Juose aš gavau viską: santūrią ir realią motinos meilę..., persisunkusį prakaitu ir nuovargiu visų žemės darbų ciklą, teisingumo, moralės ir etikos pagrindus.“ Karo metais sudegusi tėviškė ir motinos mirtis – skaudžiausi vaikystės prisiminimai. Galbūt dėl to pelenų motyvas dažnas poeto ankstyvoje kūryboje. 2013 m. Justino Marcinkevičiaus gimtinėje atidengtas paminklinis akmuo – Poeto atminimui įamžinti. Bus daugiau Loreta Nikolenkienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė

Daugiau
10/12/2018

Kas yra ausų akupunktūra ?
Aurikuloterapija arba ausų akupunktūra – tai gydymo metodas, kuris remiasi biologiškai aktyvių taškų, esančių žmogaus ausies kaušelyje, stimuliacija. Rytų medicinos teigimu, išorinėje ausyje aptinkama 100 – 200 skirtingą poveikį turinčių akupunktūrinių taškų. Ši refleksoterapijos procedūra atliekama tiek ir atskirai, tiek ir naudojama kartu su tradicine kuno akupunktūra. Aurikuline akupunktūra galima paveikti įvairius organus, jų funkcijas, taip pat ir žmogaus psichosomatinę būseną, įvairius biocheminius, fiziologinius procesus. Ausų akupunktūra – praeties  patirtys  ir  tyrimai Ausų taškų stimuliacijos poveikis buvo pastebėtas dar labai seniai. Visada buvo suvokiama, jog mūsų ausys yra unikalus ir sudėtingas organas, atsakingos už klausos ir pusiausvyros funkcijos – informacijos apie aplinką perdavimą smegenims. Ausies kaušelis praeities kultūrose dažnai buvo lyginamas su įsčiose gulinčiu vaisiumi ir kėlė susidomėjimą. Tyrimų ištakos randamos Persijoje, Egipte bei senovės Kinijoje. Buvo domimasi kodėl ausies kaušelis formuoja įvairias kreives ir kaip jos varijuoja. Žinoma, ausies kaušelio forma skirta akustiškai geresniam garso bangų priėmimui, tačiau vėlesni tyrimai parodė, jog labai savitas ir išskirtinis yra ir nervų išsidėstymas juose bei jų ryšys su smegenimis. Ausų akupunktūra  ir  jos  panaudojimas Dažniausiai ši akupunktūra yra naudojama kaip papildoma priemonė rytų medicinoje, bet paskutiniu metu ji yra vystytosi kaip atskiras gydymo metodas. Viena pagrindinių aurikulinės akupunktūros indikacijų yra skausmo malšinimas. Kita aiški indikacija – priklausomybės ligos, tokios kaip akupunktūra nuo rūkymo, taip pat norint atsisakyti alkoholizmo ar kitų priklausomybių. Taip pat aurikuloterapija ypač efektyviai naudojama svorio korekcijai, įvairios kilmės skausmų gydymui. Ausies taškai naudojami gydant astmą ir bronchitą, sutrikus virškinimui, esant menstruaciniams skausmams. Ypač efektyvus aurikuloterapijos ir korporalinės (kūno taškų) adatų terapijos derinys. Aurikuloterapija turi teigiamą poveikį, gydant įvairiausius skausmo sindromus, tokius, kaip skausmą nugaroje, kakle, galvos ir sąnarių skausmą. Taip pat atsiradus nemigai, baimei, seksualiniams sutrikimams  ir t.t. Aurikuloterapijos  procedūra Pacientui aurikuloterapija gali pasirodyti labai panaši į tradicinę akupunktūrą. Tai lemia panašūs diagnostiniai metodai – akupunktūros taškų palpavimas, taškų diagnostika elektronikos prietaisais, liežuvio apžiūra ir kita. Visgi, yra pakankamai didelis skirtumas, kadangi reikia labai kruopščiai atrinkti reikiamą tašką ir naudoti specifinę adatų įvedimo techniką. Dažniausiai aurikuloterapijos procedūra trunka 20-30 minučių, dažnai ją patartina derinti su tradicine akupunktūra. Taip pat ausies taškai gali būti stimuliuojami lazeriu arba elektros impulsais. Šie neinvaziniai metodai yra neskausmingi, todėl gali būti naudojami vaikų gydymui, taip pat jie tinka žmonėms bijantiems adatų. Norint pratęsti procedūrų efektyvumą pacientams duodami nurodymai, kaip, kada ir kiek ilgai reiktų masažuoti atitinkamus taškus ausyse. Pavyzdžiui, norint koreguoti antsvorį, atitinkamus taškus, su prie jų pritvirtintomis sėklomis, reikia masažuoti prieš valgį. Akupunktūra  nuo  antsvorio  / svorio  metimui Ausų akupunktūra arba aurikulinė terapija – naudojamas, kaip vienas iš pagalbimių metodų svorio reguliavimui. Taikomas kartu su subalansuota dieta ir tinkama mankšta gali duoti ilgai išliekantį rezultatą. Naudojant specialią diagnostinę įrangą, ausies kaušelyje randami tam tikri biologiškai aktyvūs taškai. Iš pradžių jie yra veikiami elektros srove arba mažo spindžio adatomis. Šių taškų stimuliacija suaktyvina fiziologinius procesus virškinimo sistemoje, pagreitina medžiagų apykaitą bei slopina alkio jausmą. Antsvorio problemos dažnai būna susijusios ir emocijomis, todėl aurikulinės akupunktūros procedūros metu veikiami ir taškai, susiję su emocijomis, vadinamieji „streso taškai“. Taip pat procedūros pabaigoje specialiuose taškuose pritvirtinamos augalų sėklos, kurios naudojamos kinų medicinoje ir turi specifinių savybių. Taip dar labiau padidinamas procedūros efektyvumas bei pagreitinamas svorio metimo procesas. Dr. Vadimas Dechtiaris  

Daugiau
10/12/2018

Veganiškos tendencijos keičia ir baldus
Mėsos produktų atsisako ir augalinę mitybą propaguoja 1 iš 5 pasaulio gyventojų. Nors gyvulinės kilmės produktų atsisakymas labiausiai veikia maisto pramonę bei gamintojus, tačiau rimtu iššūkiu tampa ir kitoms pramonės šakoms. Prie pokyčių turi prisitaikyti ne tik kosmetikos ar rūbų gamintojai, tokie automobilių pramonės gigantai kaip „Bentley“ ar „Tesla“, bet ir baldų industrija, ieškanti veganiškų alternatyvų ne tik medžiagoms, bet ir dizaino sprendimams. Įtakingas verslo leidinys „Forbes“ veganizmą įvardija viena pagrindinių 2018 m. ekonomikos tendencijų, kuri neabejotinai turės įtakos baldų kūrėjams bei gamintojams. Ieškoma alternatyvų Vienas didžiausių galvosūkių baldų gamintojams bei juos kuriantiems dizaineriams – alternatyvų gyvulinės kilmės medžiagoms paieškos. Suradus, kuo pakeisti natūralų kailį, odą, vilną ar net šilką, nauji inovatyvūs gaminiai išbandomi ir tik tada pasiekia prekybos vietas. „Sąmoningi, į aplinkos tausojimą ir tvarumą orientuoti pirkėjai ieško alternatyvų. Jiems svarbu, kaip baldas pagamintas, rūpi, kad jo dizainas būtų universalus, o pats gaminys tarnautų ilgai. Mes savo ruožtu tokį aplinkai draugišką požiūrį labai palaikome. Pavyzdžiui, turime tokią medžiagų grupę, kuri atrodo kaip versta oda, tačiau iš tiesų yra audinys. Be to, jis yra valomas vien vandeniu, todėl baldo priežiūra taip pat nekenkia nei aplinkai, nei pačiam žmogui. Taigi, vėl kalbame apie nuoseklų aplinkos tausojimą“, – sako Danijos prekės ženklo „BoConcept“ pardavimų vadovė Dovilė Miškelevičienė. Pasak jos, apsisprendę nesusigundyti greitos mados siūlomais produktais žmonės renkasi baldus, kurių dizainas jau tapęs klasika, o apipavidalinimas bei pateikimas atspindi aktualiausias tendencijas. „Gilias tradicijas turinčio daniško dizaino esmė yra tvarumas, siekis, kad daiktas tarnautų ilgai. Jie didžiuojasi pristatydami baldus, kurių dizainas nesikeičia dešimtmečius, nes tai reiškia, jog  pavyko sukurti baldą-ikoną, rasti tokį sprendimą, kuris žmonėms patinka ir yra reikalingas. Tuo tarpu neatsakingas vartojimas, būtinybė keisti baldus, nes jie nepatvarūs ar greit išeinantys iš mados – mūsų klientams svetimas požiūris“, – įsitikinusi D. Miškelevičienė. Atliekos tampa žaliava Miškelevičienės teigimu, dar viena įsitvirtinanti tendencija – natūralumo paieškos. Ir čia pirmu smuiku griežia jau net ne gamintojai, o baldų dizaineriai. „Veganizmas, vegetarizmas, galų gale natūralumo siekis ir noras rūpintis supančia aplinka, tai visų pirma vidinė žmogaus nuostata. Nuo jos viskas prasideda ne tik įsigyjant, bet ir kuriant baldą. Tarkime, danų dizaineris René Hougaardas yra labai aiškiai deklaravęs, kad savo kūriniuose visiškai atsisako plastiko, jį keičia natūraliomis medžiagomis. Ir nors tai jam nėra ekonomiškai naudinga, tačiau tai yra aiškus šio produktų dizainerio vertybinis sprendimas, atsisakymas dauginti ir taip milžinišką pasaulio šiukšlių kalną“, – pastebi D. Miškelevičienė. Baldų gamintojai dėl šios priežasties atsigręžia ir į tai, kas galėtų būti paprasta maisto pramonės atlieka, bet tampa puikia gamybine žaliava. „Atliekų, šiukšlių turime per daug. Todėl atsigręžiame ne tik į gamtą, bet ir į mūsų seniausių protėvių gyvenimo filosofiją – nėra nieko, ko negalima panaudoti. Tada žmonės medžiojo, mėsą suvalgydavo, o kailiu apsigaubdavo patys, pasitiesdavo ant gultų. Iš esmės tą patį darome ir mes – jaučių odas, kurios būtų tiesiog išmetamos, panaudojame baldų gamybai ir tokiu būdu mažiname išmetamų atliekų kiekius“,  – aiškina „BoConcept“ atstovė. Namai – ramybės ir natūralumo oazė Europoje vis labiau populiarėja ir lėto gyvenimo filosofija, kai didžiulio tempo nualinti, vidinės ramybės ir darnos su aplinka ieškantys žmonės namus nori paversti jaukumo oaze. „Šį sezoną siūlome lėto gyvenimo, meditacijos, jogos, veganizmo tendencijas perkelti ir į namus – pasirūpinti, kad namai būtų ramybės ir komforto oazė. Tai pasiekti gali padėti natūralios medžiagos – medis, keramika, stiklas, vilna ir gilios, ramios žemės spalvos – žalia, mėlyna, bordo, ruda, ochros. Beje, žalvaris vis dar lieka svarbus, ypač interjero detalėms“, – pagrindines tendencijas vardija D. Miškelevičienė. Visame pasaulyje išpopuliarėjusi daniškoji hygge filosofija jau tapo šilumos, saugumo ir vidinės ramybės sinonimu. Jos ašis – jaukūs namai. „Galima gyventi namuose, kurie labai patogūs, stilingi, tačiau juose „šalta“, nejauku, o atrasti vidinę ramybę – labai sunku. O galima sąmoningai rinktis jaukumą, komfortą ir šaltąjį metų laiką pasitikti su atidumu gamtai bei aplinkai pagamintame patogiame fotelyje pasiėmus puodelį arbatos žvelgti į žvakės liepsną. Interjeras turi galią padėti mums nurimti, sustoti, pajusti, kaip viskas stoja į vietas“, – įsitikinusi pašnekovė.

Daugiau
10/12/2018

Prekybos milžinė ant mirties slenksčio
Prieš 125 metus „Sears“ buvo didžiausia prekybininkė JAV. Amerikiečiai ją vadino parduotuve, kurioje galima rasti visko, ko gali prireikti buityje. Dabar ši prekybininkė atsidūrė ties bankroto riba, skelbiama, kad artimiausiomis dienomis bus pradėtos bankroto procedūros.  Eddie Lampertas, didžiausias įmonės akcininkas ir kreditorius, įmonės valdybai buvo pateikęs gelbėjimo planą, kurį pastaruoju metu likviduojant dalį turto buvo bandoma įgyvendinti, ir kuris, kaip manoma, nebuvo pakankamai veiksmingas. Dabar tiek Lampertas, tiek ir valdyba sutaria, kad kito kelio kaip skelbti bankrotą nebėra, teigia „Reuters“ šaltiniai.  1990 m. „Sears“ didžiausiojo titulą prarado, kai savo pozicijas ėmė stiprinti „Walmart“. Prekybininkams JAV tampa dar sunkiau įtaką didinant elektroninės prekybos žaidėjams, o visų pirma „Amazon“. „Šiandien prekybininkai patiria didelį konkurencinį spaudimą, nemanau, kad „Sears“ pavyks išgyventi. Mano tėčiui patiko „Sears“. Į jų parduotuves jis eidavo, kai reikėdavo įsigyti padangų ar bet ko, ko gali prireikti namą turinčiam amerikiečiui. Tačiau tai buvo dar prieš tai, kai „Home Depot“, „Lowe‘s“ ir „Costco“ atėjo į rinką“, – teigė Vicki Howard, knygos „Nuo prekybinės gatvės iki prekybos centro: amerikietiškų universalinių parduotuvių iškilimas ir nuosmukis“ autorė. 1880 m. „Sears“ buvo įkurta kaip laikrodžių bendrovė. 1930 m. ji jau buvo išaugusi į 400 parduotuvių tinklą, ir pardavinėjo ne tik laikrodžius. „Kai „Sears“ atidarė pirmą universalinę savo parduotuvę 1920 m., patyrė didelę sėkmę. Tai buvo ekonomikos pakilimo laikai, suklestėjo miestų kultūra ir universalinės parduotuvės tapo visos prekybos ašimi“, – sako Howard. Tačiau maždaug 1980 m. išaugusi didžiųjų prekybos tinklų, tokių kaip „Walmart“ ir „Target“, konkurencija privertė „Sears“ kapituliuoti. Galima numanyti, kad tuomet buvo priimta nemažai netinkamų sprendimų, kurie pakeitė įmonės judėjimo trajektoriją nepalankia kryptimi, sako anksčiau įmonėje dirbę žmonės, kai kalbėjo su CNBC. Kelios dešimtys buvusių darbuotojų konfidencialiai pareiškė savo nuomonę, kad dar prieš Lamperto vadovavimą buvo padaryta nemažai lemiamų klaidų, užkirtusių kelią tinklui klestėti. 1980 m. „Sears“ vadovai leido suprasti darbuotojams, kad dabar svarbiausias tikslas yra produktyvumas, todėl „nereikėtų pernelyg ilgai patarti vienam klientui, besidominčiam dulkių siurblių ar grąžtų ypatybėmis“. Pardavėjo prigimčiai būdinga patirti pasitenkinimą, kai pavyksta parduoti daiktą, o kai pardavėjas nebemotyvuojamas siekti konkretaus pardavimo, t. y. pasakoti pirkėjui apie gaminį ir taip jį įtikinti pirkti, padėtis pasikeičia iš esmės. „Sears“ kritikuojamas ir dėl 1980 m. priimto sprendimo suvienodinti visų parduotuvių prekių asortimentą. Iki tol kiekvienos parduotuvės vedėjas, reaguodamas į konkretaus regiono poreikius, pats spręsdavo, kurios prekės atsidurs salėje, kurių verta užsakyti daugiau, kurias sudėti labiau matomose vietose. Kiekvienos parduotuvės vadovas šeimininkavo joje beveik kaip savininkas. Tačiau pagrindinės įmonės vadovai nusprendė, kad visose parduotuvėse turi būti vienodas asortimentas ir analogiška prekių išdėstymo tvarka. Parduotuvių vadovai, iš kurių buvo atimta sprendimo teisė, tapo mažiau įsitraukę į prekybą, kai kurie apskritai paliko įmonę, nes nebeturėjo galimybės išreikšti savų idėjų. Universalinė parduotuvė pradėjo prarasti konkurencinį pranašumą: ligi tol ji buvo giriama už ypatingą klientų aptarnavimą ir suasmenintus regioninius pasiūlymus. Naujasis vadovas Lampertas bandė realizuoti savo idėjas: 2000 m. „Sears“ prekybos centruose ėmė diegti interneto kavines, 2006–2007 m. jų buvo per šimtą. „Sears“ patalpose pradėjo veikti daugiau prekybininkų, tarp jų ir katalogų pardavėja „Lands‘ End“. Buvo siekiama „Sears“ paversti prekybos centru, kuriame būtų daugiau prekių ir paslaugų, nei siūlė pati „Sears“, įsileidžiama išorės partnerių. Neilas Saundersas, „GlobalData Retail“ vykdomasis direktorius, sako, kad „Sears“ negebėjo keistis ir nepakankamai investavo, todėl ėmė kentėti. 2006 m. „Sears“ su jai priklausančiomis bendrovėmis turėjo 355.000 darbuotojų, o pastarąjį ketvirtį jų tebuvo likę 89.000. Pastaraisiais metais sklando gandai apie „Sears“ gresiantį bankrotą, bet Lampertas žada nesitraukti be kovos. „Esu įsipareigojęs investuotojams ir būtų gėdinga nerasti sprendimo. Iš tikrųjų mes pasiryžę ne tik išgyventi, bet ir nukeliauti ten, kur, manau, ši kompanija gali atsidurti“, – sako Lampertas.

Daugiau
10/12/2018

Keista ir netikėta Čikagos gyvūnija
Ankstyvą pirmadienio rytą, netoli Waukegan prieplaukos žvejojantis vyriškis pamatė matąs negyvą lašišą, tačiau tai pasirodė esąs 4 pėdų ilgio Misisipės aligatorius. Davidas Castaneda apie radinį pranešė Waukegan Gyvūnų kontrolės tarnybai. Nors iš pradžių buvo manyta, kad tai gali būti krokodilinis kaimanas, Laukinės gamtos centras vėliau patvirtino, kad tai iš tiesų yra Misisipės aligatorius. Lincoln Parke zoologijos sodo kuratorius Dave’as Bernieras įtaria, kad kažkas gyvūną čia atgabeno visai neseniai ir kad šiam neteko patirti čikagietiško sausio mėnesio. „Jis niekaip nebūtų galėjęs išgyventi mūsų žiemos“, – sako Bernieras. Lincoln Parko zoologijos sodo tvenkinį namais laiko įvairūs laukiniai gyvūnai, pavyzdžiui, gyvatės, varlės ir net bebrai. Tačiau jei gyventojai pastebi netikėtą laukinį gyvūną, jie turėtų skubiai pranešti gyvūnų kontrolei, kaip tai padarė Castaneda, sako Bernieras. Castaneda, beje, nėra vienintelis, kuriam teko susidurti su netipišku mūsų krašte gyvūnu. Štai dar keli netikėti padarai, aptikti Čikagos regione: Amerikinis upinis ungurys 2014 metais Orland parke žvejys Tampier ežere sužvejojo dviejų su puse pėdų ilgio, penkis svarus sveriantį Amerikinį upinį ungurį. Tuo metu tai buvo trečias Amerikinis upinis ungurys aptiktas Kuko apygardos miškų draustinio vandens telkiniuose per pastaruosius 25-erius metus, tuo metu pranešė „Chicago Tribune“. Amerikiniai upiniai unguriai gimsta Atlanto vandenyno Sargaso jūroje, o tuomet traukia ieškoti gėlo vandens. Minėtame „Chicago Tribune“ straipsnyje biologas Steve’as Silicas apie žvejo ištrauktą slidų žalią ungurį sakė: „Iš pradžių labai nustebau, tačiau vėliau nuostabą pakeitė džiaugsmas dėl galimybės tapti šio keisto ir netikėto radinio liudininku.“. Dar vienas aligatorius Šio pirmadienio įvykis nėra pirmas kartas, kai Čikagos regiono vandens telkiniuose aptinkama reptilija iš šiltesnio klimato vietų, pavyzdžiui, Floridos. 2010 metais Čikagos upėje po Belmonto aveniu tiltu buvo sučiuptas aligatorius. Šio aligatoriaus gelbėjimo misijos ėmėsi Čikagos herpetologijos draugijos savanoris „Aligatorius Bobas“. Bobas paspendė penkerius spąstus, bandydamas privilioti aligatorių vištienos šlaunelėmis, tačiau gyvūnas nesusiviliojo. Tuomet savanoris aligatorių ištraukė plačiai užmesdamas tinklą. Piranija 2006-aisiais žvejys Edwardas Reinhartas iš Des Plaines upės ištraukė piraniją, o šį įvykį aprašė „Tribune“. Plėšri žuvis buvo aprašyta buvusi dydžio sulig pietų lėkšte ir turėjusi raudoną pilvą. Nors piranijos gyvena Pietų Amerikoje, nemažai žmonių laiko jas akvariumuose namuose ir dėl įvairių priežasčių paleidžia jas į vietos vandens telinius. Piranijų yra rasta keliose kitose Ilinojaus upėse ir net Mičigano ežere. „Esu pagavęs dygliaryklį, esu pagavęs europinę lydeką. Taip pat ešerių, karpių, baltųjų katžuvių, juodųjų katžuvių, mėnulžuvių, čiulpikių, – tuomet „Tribune“ pasakojo Reinhartas. – Tačiau pirmą kartą matau ar girdžiu, kad kas nors pagautų piraniją.“ Emu Vienam priemiesčių gyventojui, paleidusiam kelis emu į draustinio teritoriją, tai kainavo $150 baudą ir metų trukmės teismo priežiūrą. 2005-aisiais Isidoro Lujano Gonzalesas prisipažino kaltas paleidęs emu – paukščius, užaugančius iki 6 pėdų aukščio – Skokie Lagoons draustinyje netoli Glencoe. Lujano Gonzalesas laikė Australijoje natūraliai gyvenančius neskraidančius paukščius savo namų kieme ir tiekė juos į Viskonsiną, tuomet žurnalistams patvirtino Elmwood Parko policija. Iš pradžių policija sutiko jo nebausti, kai jis pažadėjo paukščius iš gyvenamosios vietos išgabenti. Tačiau mažiausiai trys emu vėliau buvo aptikti draustinyje, o pasak policijos Gonzalesas planavo nušauti paukščius ir palikti kojotams suėsti.

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu