Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 

02/08/2019

Šaltasis karas sugrįžta
Jeigu manot, kad Europa dabar patiria didelę įtampą – palaukit, kol ji susidurs su naujomis branduolinio ginklavimosi varžybomis. Būtent tai mūsų laukia po praeitą savaitgalį JAV ir Rusijos priimto sprendimo įšaldyti dalyvavimą Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartyje. Ši istorinė ginklų kontrolės sutartis buvo sudaryta laikais, kai Sovietų Sąjunga turėjo bauginamą karinį pranašumą Europoje. Varšuvos sutarties bloko puolimas Jungtinėms Valstijoms būtų pateikęs nykų pasirinkimą: susitaikyti su pralaimėjimu arba panaudoti branduolinius ginklus. Būtent tai 9-ame dešimtmetyje nulėmė sprendimą dislokuoti vidutinio nuotolio sparnuotąsias ir „Pershing“ raketas Didžiojoje Britanijoje, Vakarų Vokietijoje ir kitų sąjungininkių teritorijose. Vadovaujant Michailui Gorbačiovui Sovietų Sąjunga pasitraukė iš ginklavimosi varžybų ir 1987 metais pasirašė INF sutartį. Abi pusės sunaikino daugiau kaip 2 600 labai lengvai paleidžiamų raketų. Rezultatas – mes visi tapome saugesni. Šis pasaulis pasikeitė. Dabar Kinija yra vienintelė rimta Jungtinių Valstijų priešininkė. Rusija gali kelti grėsmę atskiroms Europos šalims – ypač toms, į kurias ji gali įsiveržti, pavyzdžiui, Ukrainai. Ji padėjo vykdyti skerdynes Sirijos režimui, bet negali lygiuotis su vieninga NATO. Rusija gynybai išleidžia tik šiek tiek daugiau nei Britanija (ir tik dešimtadalį sumos, žeriamos JAV kariuomenei). Aišku, maži atlyginimai ir pigios investicijos į žemę ir išteklius lemia, kad Rusija už tą pačią sumą padaro daugiau. Vis dėlto dėmesį atkreipiančios kosmoso amžiaus hipergarsinės raketos, branduolinės torpedos ir kiti ginklai, apie kuriuos itin išdidžiai paskelbė Vladimiras Putinas, yra skirti skatinti pasididžiavimą ir pasipuikuoti, o ne kovoti per tikrus karus. Jie egzistuoja, kad užtikrintų rusus, jog jų šalis tebėra supervalstybė, nepaisant stagnuojančios, žaliavų eksportu pagrįstos ekonomikos, apgailėtinos infrastruktūros, nustekentų viešųjų paslaugų ir mažėjančio gyventojų skaičiaus. Akivaizdžiai pati veiksmingiausia Kremliaus užsienio politikos taktika – kurstyti nesantaiką tarp Vakarų šalių ir jų viduje. Mūsų pačių veiksmai palengvina šias pastangas. Prezidento G. W. Busho administracija įtraukė sąjungininkes Europoje į pragaištingą karą Irake. Obamos administracija paaukojo savo interesus, naiviai siekdama santykių su Rusija „perkrovimo“. Donaldas Trumpas galvoja, jog aljansai – tik bailiams, ir mieliau renkasi bičiuliautis su diktatoriais. Dauguma europiečių savo ruožtu šykšti išlaidų gynybai ir atsainiai ignoruoja amerikiečių susirūpinimą dėl jų verslo ryšių su Kinija, Iranu ir Rusija. Amerikiečių požiūriu, priežasčių atsisakyti INF sutarties – apstu. Rusija nuo 2008 metų plėtojo naują nuo žemės paleidžiamą sparnuotąją raketą 9M729 (SSC-8 pagal NATO klasifikaciją), pažeisdama sutarties taisykles. Šnipai skambino pavojaus varpais, bet Obamos administracija, kaip ir reikėjo tikėtis, ne vienus metus vengė viešai konfrontuoti su Kremliumi. Trumpo Baltieji rūmai mielai to ėmėsi – visų pirma dėl to, kad jie nori patys pasigaminti nuo žemės paleidžiamų vidutinio nuotolio raketų, tik dislokuoti jas ne Europoje, o Azijoje, kur šie ginklai galėtų padėti atgrasyti didėjantį Kinijos dominavimą regione. Rusijai INF sutartis irgi jau įkyrėjusi. Kadangi jos lėktuvai ir laivai išklerę, nuo žemės paleidžiamos raketos atrodo ypač patrauklios, o draudimas jų turėti – neparankus. Ši sutartis nesugebėjo apsaugoti nuo JAV balistinių raketų technologijų dislokavimo Lenkijoje ir Rumunijoje. Šios sistemos daro mažą poveikį Rusijos branduoliniam potencialui (jos nukreiptos prieš Irano grėsmę). Tačiau Kremliui jos nepatinka, nes jis iš principo nusistatęs prieš bet kokios modernios Vakarų ginkluotės laikymą jo buvusioje imperijoje. Lengvabūdiškas INF sutarties atsisakymas gali paskelbti naujas trišales ginklavimosi varžybas tarp JAV, Rusijos ir Kinijos, įskaitant didesnius strateginius ginklus – tarpžemynines balistines raketas, sudarančias branduolinio atgrasymo pagrindą. Paskutinysis senojo ginklų kontrolės režimo šulas yra naujoji START sutartis, bet ji galios tik iki 2021 metų. Trumpo administracija neatrodo linkusi ją atnaujinti. Nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas, regis, laiko bet kokias tarptautines sutartis silpnumo ženklu. Vis dėlto pagal keistą branduolinio atgrasymo logiką vienos pusės triuškinamas pranašumas karo tikimybę gali padidinti, o ne sumažinti. Silpnesnės šalys pradeda nerimauti galinčios tapti niokojamo „pirmojo smūgio“ aukomis. Pirštai slenka arčiau paleidimo mygtuko, o apokalipsinio karo, galinčio kilti dėl atsitiktinumo arba nesusipratimo, pavojus didėja. Mums vos ne vos pavyko išvengti šių branduolinių košmarų per ankstesnį šaltąjį karą. Kitą kartą mums gali mažiau pasisekti. Edwardas Lucasas

Daugiau
02/08/2019

Politinis palikimas ir kova dėl mero posto
Tiek daug kandidatų į Čikagos mero postą nematėme mažiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo laikų: iš posto besitraukiantį merą Rahmą Emanuelį vasario 26-ąją vyksiančiuose rinkimuose pakeisti tikisi net 14 kandidatų.

Daugiau
02/08/2019

Kandidatai į Lietuvos prezidento postą ir jų politinės vertybės
Artėjant Lietuvos prezidento rinkimams, politinė šalies scena pasipuošė kandidatų į aukščiausią šalies postą veidais ir agitacijomis. Turbūt net ir idealus šalies prezidentas negalėtų kardinaliai pakeisti šalies gyvenimo ritmo ir politinio gyvenimo. Politika kaip ir istorija turi savo inerciją ir judėjimo dėsningumus. Tuo labiau, kad Lietuvos prezidento politinės galios yra labai ribotos ir orientuotos į reprezentaciją ir užsienio politikos vystymą.

Daugiau
02/08/2019

L. Linkevičius: transatlantinis bendradarbiavimas išlieka svarbus
Vasario 5 dieną vizito JAV metu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius susitiko su JAV Senato finansų komiteto pirmininku ir „Baltijos šalių laisvės draugų grupės“ ko-pirmininku Chucku Grassley, valstybės sekretoriaus padėjėju Wessu Mitchellu, Atlanto Tarybos ekspertais bei G. Washingtono universiteto studentais ir akademine bendruomene.

Daugiau
02/08/2019

Kodėl Donaldas Trumpas ir Kim Jong Unas susitiks Vietname?
Oficialu: JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas vasario 27-28 dienomis susitiks Vietname. Komunistų valdoma, tačiau į kapitalizmą linkstanti valstybė kadaise taip pat konfliktavo su Jungtinėmis Valstijomis.

Daugiau
02/08/2019

Tyrimas: pasaulyje sumažėjo savižudybių
Pasaulyje nuo 1990 metų daugiau kaip trečdaliu sumažėjo savižudybių skaičius, rodo ketvirtadienį paviešinta didelio masto analizė, kurios autoriai nustatė didžiulių skirtumų tirdami nusižudančių vyrų ir moterų skaičius.

Daugiau
02/08/2019

Lietuvių diasporos „dekalogui“ – 70 metų
Daug girdėję, bet niekada nematę „Lietuvių chartos“ nustebs sužinoję, jog praėjusio šimtmečio penktojo dešimtmečio pabaigoje sukurtas atsiliepimas į karo audrų išblaškytus lietuvius, davęs pradžią ne tik Pasaulio Lietuvių Bendruomenei (toliau PLB), bet ir lietuvių bendruomenėms pasaulyje, tėra trijų puslapių dokumentas, paskelbtas į kišenę telpančiame leidinyje Pasaulio Lietuvių Bendruomenė. World Community of Lithuanians (Druck: P. Haas & Cie., KG., Augsburg).

Daugiau
02/08/2019

Tūkstančių mylių kelionė: iš Lietuvos per Čikagą į... Lietuvą
Prieš daugiau nei dešimt metų jie save vadino emigrantais. Lietuvoje palikę artimuosius ir namus, išvyko į Čikagą ir nesitikėjo kada nors sugrįžti. Šiandien jie laimingi ir sėkmingi gimtinėje – augina vaikus, puoselėja rožinį verslą, o jų šeimos sukurti produktai iš Lietuvos keliauja ir į Europą, ir į JAV. Ši istorija – apie Vilmantę ir Egidijų Markevičius, prekės ženklo „Genial Day“ kūrėjus.

Daugiau
02/08/2019

Mylimiausia Amerikos mergytė
Gimusi 1928-aisiais, 1930 metais per Didžiąją depresiją Shirley Temple jau žavėjo pasaulį savo dailiomis garbanėlėmis, duobutėmis skruostuose ir neeiliniu talentu. Tuo metu Shirley buvo vos dveji, tačiau tai nesutrukdė jai laimėti „Oskarą“. 1935 metų pradžioje Temple pelnė specialų JAV Kino akademijos apdovanojimą už „ypatingą indėlį į kiną“. Tuo metu ji uždirbdavo daugiau negu kai kurios suaugusios kino žvaigždės, tokios kaip Clarkas Gable’as, Bingas Crosby, Robertas Tayloras, Gary Cooperis ir Joan Crawford.

Daugiau
02/08/2019

Naujausios programėlės, kurias turi išmėginti šį vasarį
Vasaris – trumpiausias metų mėnuo, bet net ir jo metu knieti atrasti ar išbandyti naujus dalykus. Ne išimtis ir išmanieji telefonai, kuriems nuolat kuriamos bei išleidžiamos naujos programėlės. Arba dar dažniau atnaujinamos jau išleistos bei naudojamos programėlės. Tačiau kurias pasirinkti? Mėnuo – trumpas, tad išbandyti norisi tik verčiausias dėmesio.

Daugiau
02/08/2019

4 gudrybės „Android“ savininkams
Vienas didžiausių „Android“ telefonų operacinės sistemos privalumų – galimybė ją pritaikyti prie savininko poreikių. Technologijų kūrėjai dalinasi gudrybėmis, kokius nustatymus ir kaip pakeisti, kad išmanusis veiktų sparčiau, ilgiau ir efektyviau. Jūsų dėmesiui – 4 patarimai, padėsiantys transformuoti telefoną į patogesnį sau ir sutaupyti mobiliųjų duomenų bei baterijos energijos.

Daugiau
02/08/2019

Augaluose užkoduotos savybės, apsaugančios žmogaus širdį
Kada verta pasikliauti vaistais, o kada – vaistiniais augalais? Tokio atsakymo ieško ne vienas žmogus, užpultas įvairių negalavimų. Daugelis augalų yra kaip unikali receptūra, prie kurios neprisilietė žmogaus ranka. Tačiau ištirtos ir aprašytos augalinės kilmės veikliosios medžiagos – tik menka dalis to, ką dovanoja gamta.

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu