Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 

09/21/2018

Po uragano
Uraganas „Florence“ JAV krantus pasiekė praėjusį penktadienį kaip 1-osios kategorijos uraganas. Milžiniška audra didžiąją dalį laiko sukosi Šiaurės ir Pietų Karolinose, kur sukėlė istorinio masto katastrofiškus potvynius.   „Mūsų valstijai tai yra nenusakomo masto tragedija“, – sakė Šiaurės Karolinos gubernatorius Roy’us Cooperis. Trijų valstijų – Šiaurės Karolinos, Pietų Karolinos ir Virdžinijos – gyventojai buvo priversti palikti vandens užlietus savo namus. Gatvės ir keliai pavirto upėmis, kuriomis keliauti buvo įmanoma tik valtimis. Trečiadienį prezidentas Donaldas Trumpas vyko į tragedijos vietą, kad susitiktų su nukentėjusiais ir įvertintų būtiną federalinį atsaką į stichiją. Nuo audros žuvo mažiausiai 36 žmonės, 27 iš jų – Šiaurės Karolinos gyventojai. Uragano padariniams likviduoti Pietų Karolinoje buvo dislokuota apie 2600 Nacionalinės gvardijos narių. Nuotraukose – uragano pasekmės.

Daugiau
09/21/2018

Prekybos karas nerimsta
Prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį nusprendė nepaisyti perspėjimų bei dar labiau pakurstė prekybos karą su Pekinu. Trumpas paskelbė, kad nuo kitos savaitės muitais bus apmokestinamos iš Kinijos importuojamos prekės, kurių vertė per metus sudaro 200 mlrd. JAV dolerių. Maža to, Jungtinių Valstijų vadovas pagrasino muitais apmokestinsiantis dar didesnę dalį kiniško importo, jei Pekinas į šį jo sprendimą reaguos taikydamas atsakomąsias priemones. Anot Trumpo, Kinija atsisakė keisti nesąžiningas prekybos praktikas, kurios esą kenkia JAV verslams ir darbininkams. „Ne vieną mėnesį raginome Kiniją keisti šias nesąžiningas praktikas bei sąžiningai elgtis su amerikiečių įmonėmis“, – oficialiame pranešime sakė JAV prezidentas. „Šios praktikos kelia didžiulę grėsmę ilgalaikei Jungtinių Valstijų ekonomikos būklei ir klestėjimui“, – pridūrė jis. Tarp pagrindinių Baltųjų rūmų skundų yra per dideli barjerai amerikiečių įmonėms bei technologijų vagystės. Kuomet naujieji muitai įsigalios rugsėjo 24 dieną, baudžiamieji tarifai bus nustatyti jau maždaug pusei iš Kinijos į JAV eksportuojamų prekių. Anksčiau šiemet JAV apmokestino kiniško importo už 50 mlrd. JAV dolerių. Iki kitų metų naujųjų muitų tarifas sieks 10 proc., o vėliau pašoks iki 25 procentų. Tačiau Trumpas perspėjo, kad „jei Kinija imsis atsakomųjų veiksmų prieš mūsų ūkininkus ir kitus sektorius, mes iškart pradėsime trečiąją fazę, kuri yra tarifai maždaug 267 mlrd. JAV dolerių vertės papildomam importui“. Trečioji fazė reikštų, kad muitais apmokestinamas visas importas iš Kinijos. „Aš vėl raginu Kinijos lyderius imtis staigių priemonių bei užbaigti savo šalies nesąžiningas prekybos praktikas. Tikiuosi, kad ši situacija bus išspręsta, galiausiai, tarp manęs ir Kinijos prezidento Xi, kurį labai gerbiu“, – sakė Trumpas. Naujieji muitų mokesčiai palies platų produktų spektrą, įskaitant Kinijoje pagamintus garso imtuvus, kompiuterių atminties modulius, automatinius duomenų procesorius, kopijavimo aparatus ir t.t. – šie plačiai naudojami produktai iškart taps brangesni pirkėjams. Tačiau aukšti Baltųjų rūmų pareigūnai žurnalistams teigė, kad palyginti su liepą paskelbtais apmuitintinais produktais, realus sąrašas buvo sumažintas 300 produktų linijų po to, kai administracija gavo 6 tūkst. rašytinių pastabų iš vartotojų ir verslų. Tarp produktų, išgelbėtų nuo naujų baudžiamųjų muitų, yra tokie elektroniniai prietaisai kaip išmanieji laikrodžiai ar „Bluetooth“ įranga, automobilių sėdynės bei tam tikri saugos produktai, pavyzdžiui, dviračių šalmai ar aukštos kėdės vaikams, sako pareigūnai. Anot jų, Kinijai buvo suteiktas „šansas po šanso“ pakeisti savo prekybos praktikas, kurios yra laikomos nesąžiningomis JAV verslams, bet Pekinas „liko užsispyręs“. Nors valdžios atstovai teigia, kad muitų įtaka JAV ekonomikai kol kas yra minimali, įmonės visoje šalyje skelbia apie prarastus verslus, darbuotojų atleidimus ir galimus bankrotus, nes auga jų išlaidos, o eksportas mažėja. Pareigūnai žurnalistams tvirtino, jog žemesnis pirminis muito tarifas leis JAV verslams surasti naujų tiekėjų. Lobizmas prieš Trumpo tarifus Vašingtone išaugo pastebimai, o JAV prezidento prekybos politika į keistą poziciją pastatė kandidatus, kurie kovos lapkritį vyksiančiuose Kongreso kadencijos vidurio rinkimuose. Kai kurie respublikonai, ypač šalies regionuose, kurie smarkiai priklausomi nuo eksporto, prekybos klausimu arba tyli, arba priešinasi. Tuo tarpu demokratai, kurie visuotinai prieštarauja prekybos politikai ir tikisi, kad atsikovoti Kongresą jiems padės prezidento nepopuliarumas, griežtai kritikuoja Trumpo veiksmus ir reiškia paramą laisvos prekybos sistemai. Kinija antradienį patvirtino, kad planuoja „imtis atsakomųjų veiksmų“ dėl JAV sprendimo nuo kitos savaitės įvesti 10 proc. muitus 200 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškam importui. „Siekdama apginti savo teises, interesus ir pasaulinę laisvos prekybos sistemą, Kinija neturi jokio kito pasirinkimo, apart imtis atsakomųjų veiksmų“, – pranešime teigė prekybos ministerija, neužsimindama apie ankstesnį grasinimą apmuitinti amerikietiško importo už 60 mlrd. JAV dolerių, jei Vašingtonas įves naujus muitus. „JAV toliau siekia didinti tarifus, kas įneš daugiau nežinomybes į diskusijas tarp dviejų pusių“, – priduria ministerija.

Daugiau
09/21/2018

Miškų kirtimas: kada bus imtasi veiksmų?
Kilus visuomenės nepasitenkinimui dėl Labanoro regioniniame parke ir kitur kertamų valstybinių miškų, Seimui siūloma griežtinti miškų kirtimus. Tiesa, pasak aplinkos ministro Kęstučio Navicko, diskutuojant dėl miškų kirtimo būtina įvertinti visus argumentus, taip pat ir ekonominius. Siūloma saugomose teritorijose apriboti plynuosius miškų kirtimus. Naujos kirtimų taisyklės galiotų maždaug 15-ai proc. miškų. Aplinkos ministras, reaguodamas į visuomenės pasipiktinimą, trečiadienį nurodė Labanoro regioniniame parke mėnesiui stabdyti valstybinių miškų kirtimus. K. Navickas LRT RADIJUI ketvirtadienį pažymėjo, kad, kalbant apie kirtimus, yra daug senų problemų, kurias bandoma spręsti, taip pat pabrėžė, kad būtina įvertinti visus argumentus, taip pat ir ekonominius. „Kur matau spragas, kur pirmiausia noriu kreipti dėmesį, tai pirmiausia į planavimą, <...> kai atsiranda dideli [iškirsti – LRT.lt] plotai. Tai jau yra signalas, kad kažkas nesuveikė. Nesvarbu, kad tai yra privataus ir valstybinio miško sanglauda, vis tiek turi būti nuoseklus planavimas. Antras dalykas – turime labai vertingus miško plotus dideliuose masyvuose, juos reikia saugoti. Ir trečia, jei visuomenė sutaria, kad reikia saugoti didelį masyvą, esame pasirengę netekti ekonomikai tam tikros dalies, – taip pat esame atviri apie tai kalbėtis, bet reikia dėti ant stalo visus argumentus už ir prieš – taip pat ir ekonominius“, – LRT RADIJUI kalbėjo aplinkos ministras. Premjeras Saulius Skvernelis šį pirmadienį su aplinkos ministru sutarė, kad turėtų būti griežtinama kirtimų vertinguose Lietuvos miškuose tvarka. Planuojama dvigubinti plotus, kuriuose negalima ūkinė veikla, riboti plynus kirtimus. R. Karbauskis: per daug žaidimų emocijomis Valstiečių-žaliųjų frakcijos vadovas Ramūnas Karbauskis sakė, kad miškų kirtimo klausimu labai politikuojama ir žaidžiama emocijomis. Nepaisant skepticizmo jis pažadėjo, kad jo frakcija pateikimo stadijoje pritars Lino Balsio parengtam įstatymo projektui, tačiau viltis deda, kad jis bus pataisytas gavus vyriausybės išvadą. „Mes tam projektui tikrai pritarsime balsuodami Seime. Tiesiog (per seniūnų sueigą) kalbėjome, ar verta jį atskirai svarstyti, kai kitą savaitę vyriausybė pateiks visą paketą siūlymų tais klausimais. Mes kalbėjome frakcijoje, kad pritarsime projektui, tik paprašysime vyriausybės išvados, ir tada gausis taip, kad jis bet kokiu atveju susijungs su paketu“, – sakė R. Karbauskis. Valstiečių-žaliųjų lyderis sukritikavo oponentus dėl politikavimo šiuo klausimu. „Ką tik kalbėjome su ministru, tai iš tikrųjų yra labai jautrūs klausimai, tikrai yra padaryta klaidų. (Gamtininkas) Andrius Gaidamavičius yra vienas iš žmonių, kuris labai tiksliai apibrėžia kylančias problemas. Ministras, turbūt, pasikvies jį į komandą kaip visuomeninį patarėją, kad visuomenės balsas būtų kuo greičiau išgirstas“, – sakė R. Karbauskis.  Pasak jo, šiuo metu ne visi dalykai, kurie yra skelbiami viešai, yra tiesa. „Buvo kalbama apie šilą, tai ten – ne kirtimai, o vėjovartos. (…) Tame pačiame Labanore juk yra skirtingi miškai. Labanore pernai ir užpernai pagal statistiką buvo kertama daugiau hektarų negu šiemet. (…) Tame labai daug politikos, žmonės suprato, kad tuoj visus miškus iškirs, o jei kalbėtume skaičiais, tai visiškai ne taip yra“, – kalbėjo R. Karbauskis. Tačiau jis neneigė, kad problemų yra. „Stabdomas kirtimas, bus žiūrima, ar yra klaidų. Bet tas (L. Balsio) įstatymo projektas yra propagandinis, jame nėra bendros koncepcijos“, – sakė R. Karbauskis. Svarstys siūlymą riboti miškų kirtimą Seimas antradienį pateikimo stadijoje planuoja svarstyti L. Balsio parengtą Miškų įstatymo projektą, kuriuo siekiama apsaugoti jautriausią biologinę įvairovę nuo neigiamo ūkinės veiklos poveikio, Lietuvos Respublikos saugomose teritorijose apribojant plynuosius miškų kirtimus. Įstatymo pataisa numatoma visuose III grupės, apsauginiuose miškuose apriboti plynuosius pagrindinius ir atvejinius miško kirtimus, šios grupės miškuose leidžiant tik biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus bei apsauginių miškų pelkiniuose ir užmirkusių augaviečių medynuose, kurių plynųjų kirtimų biržės plotas sumažinamas iki 3 hektarų. Taip pat nauja įstatymo projekto redakcija siūloma iki 5 hektarų sumažinti plynųjų pagrindinių kirtimų plotą ūkiniuose miškuose, o ūkiniuose miškuose, kurie yra saugomose teritorijose uždrausti (išskyrus biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus, pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynuose) plynuosius ir atvejinius miško kirtimus, teigiama aiškinamajame rašte.  

Daugiau
09/21/2018

Broliai Sistersai
Kas būtų galėjęs pagalvoti, kad prancūzų kino meistras Jacques Audiard’as, geriausiai žinomas dėl savo neskubrių, gilių ir humanistiškų charakterio studijų, savo anglakalbiam debiutui pasirinks tokį amerikietišką iki kaulų smegenų žanrą kaip vesternas?

Daugiau
09/21/2018

Kino ekranuose nuo 9/21/2018
Netekęs tėvų, mažametis Liujisas persikelia gyventi pas savo šiek tiek ekscentrišką, bet geros širdies dėdę Džonataną. Netrukus paaiškėja, kad jo dėdė yra tikras burtininkas (nors ir ne pats geriausias), o jo kaimynė, ponia Cimerman – geroji ragana. Liujisas prisiprašo, kad dėdė imtų jį mokyti magijos ir netrukus prisidirba: norėdamas padaryti įspūdį patikusiai mergaitei, atgal į gyvenimą prišaukia galingo piktojo burtininko Aizeko žmoną Seleną, siekiančią sugriauti pasaulį.

Daugiau
09/21/2018

„Šimtmečio takais“: laukia ypatingas renginys
Spalio 5 dieną maloniai kviečiame dalyvauti į Rosetta Hall – National Lithuanian American Hall of Fame, adresu: 5501 W. 79th Street, Burbank, IL 60459 – naujų patalpų įnauguravimą ir dviejų dalių koncertą „Šimtmečio takais“. Iškilmingą renginį organizuoja poetė Sandra Avižienytė kartu su National Lithuanian American Hall of Fame organizacijos pirmininku Jon Platakiu. Pirmoje dalyje – susitikimas su poete, rašytoja, dainų tekstų autore ir LRT Radijo Šimtmečio autorinės dainos laureate Sandra Avižienyte. Skambės Tomo Varnagirio, Vyganto Kazlausko, Rimanto Pažemecko parašytos dainos pagal autorės eiles. Antroje dalyje – ypatinga Lietuvos 100-mečio progai sudaryta autorinė bardo Vyganto Kazlausko programa pagal P.Širvio, B. Brazdžionio, J. Jakšto, V. Palčinskaitės, R. Skučaitės, S. Avižienytės ir kitų šiame šimtmetyje gyvenusių ir gyvenančių autorių žodžius. Aura Kižytė, gyvenanti Čikagoje, IL paįvairins koncertą E. Masytės, V. Kernagio  dainomis. Gros gitaristas Tomas Varnagiris ir čikagietis violončelininkas Josua Zajac. Vakaro metu išgirsime ir Čikagoje gyvenančio bei kuriančio Rimanto Pažemecko autorinius kūrinius. Esu nuoširdžiai susidomėjus šiais kūrėjais ir tokiu puikiu planuojamu įvykti renginiu. Todėl nutariau trumpai pakalbinti Jon Platakį ir Sandrą Avižienytę. Jon Platakis yra įkūręs National Lithuanian American Hall of Fame 2011 metais, atsakingą ir labai patriotišką organizaciją. Šlovės Rūmų komitetą sudaro 22 nariai: advokatai, mokytojai, istorikai ir kiti visuomenės veikėjai. 2013, 2015, 2017 metais lietuviškas šaknis turintieji žymūs žmonės buvo įtraukti į Šlovės Rūmus. Tai – Dick Butkus, Johnny Unitas, Rūta Lee (Kilmonytė), Ann Jillian (Nausėdaitė), Vyto Ruginis, Arnoldas Vokietaitis, Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, Senatorius Dick Durbin, Stanley Balzekas ir Juozas Kazickas. Tokie geri ir kilnūs darbai byloja apie žmogų.  Žinodamas ir dėstydamas istoriją mokyklose J. Platakis supranta Lietuvos istorinio palikimo reikšmę. Ne veltui amerikietiškoms mokykloms šios organizacijos rūpesčiu buvo nupirkta Rūtos Šepetytės knyga „Tarp pilkų debesų“. Su tikslu, kad kitakalbiai žinotų kas yra Lietuva, kokia buvo ypatinga jos istorija. Laisvės siekis su Vyčio ženklu priekyje, lietuviams buvo nepaprastai svarbus ir aktualus šimtmečiais. Pirmininkas Jon Platakis mąsto labai išmoningai, žinodamas, kad kultūros priedermėje pirmiausia yra bendruomenės gyvenimas. Jis tai išreiškia labai aktyviai ir svariai. Nori pritraukti, daugiau pakviesti ir prisiminti, dar kartą pagarsinti Amerikai ir Lietuvai nusipelniusius lietuvius. Manuel Rosa knygos „Columbus the Untold Story“ pristatymas Lemonto bendruomenei sužadino žmonių žingeidumą. Gal tikrai Kolumbas turėjo lietuviško karališko kraujo?! Tokiu būdu ir keliama žinojimo ir kultūros bendravimo kokybė. Daug įdėję pastangų kultūrinėje, istorinėje plotmėje ši organizacija šiuo metu remia dar du projektus. Planuoja sukurti pilną filmą apie partizanus (režisierius Tomas Donela, būsimas pavadinimas „Blood Lands“ ar „Miško broliai“). Jau sukurtas filmas „Ashes in the Snow“, pagal anksčiau minėtą Rūtos Šepetytės romaną. Kaip J. Platakis sakė, kad kuriamas dar vienas filmas pagal S. Šaltenio romaną „Basas ir laimingas“. Remiantis tuo romanu parašytas filmo scenarijus „Barefoot Bishop“.   Kitais metais ( 2019 ) spalio mėn.19 dieną vyks National Lithuanian American Hall of Fame vakaras kur jau Šlovės Rūmams yra planuojami pristatyti kandidatai.  Komisija dar svarstys kandidatų sąrašą ir spręs. Jon Platakis pasidžiaugė Broniaus Makausko naujai išleista knyga anglų kalba „Lietuvos istorija“. Kaip jis sakė, kad „tai – teisingiausia Lietuvos istorijos versija. Knygos autorius, redaktoriai A. Avižienis ir kiti, vertėjos: Rasa Mažeika ir Karilė Vaitkutė padarė viską įmanoma, kad ši knyga įgytų tikrą istorinę vertę“. Pasinaudodama puikia proga pakalbinau ir poetę Sandra Avižienytę. Susidarė unikali galimybė pažvelgti į Sandros Avižienytės poeziją. Sandra yra baigusi Mykolo Riomerio universitetą Vilniuje, kur įgijo teisės mokslų bakalauro laipsnį ir University of Baltimore. Čia ji mokslus baigė aukščiausiu pagyrimu (Magnum Cum Laude) „Aš ateinu, pasilieku ir gyvenu tavaisiais žodžiais“ – su ilgesiu tėvynei, gamtai, žmonėms, pasauliui dėlioja nuostabiai įtaigius ir labai reikšmingus žodžius Sandra Avižienytė savo eilėraščių posmuose. Ji tiesmukiška, teisinga, eina pirmyn, nėra laiko eiti ratais. „Jei sustosi ir sudėsi rankas, dar mąstysi apie ateitį...Nėra laiko, nėra ko sugrąžinti, gyvenimas sparčiai juda į priekį. Esu netekusi gyvenime labai brangaus žmogaus, labai sudėtinga buvo tai suvokti. Todėl dabar galvoju, kad nėra prasmės eikvoti laiko, kurio šitaip nevertina žmonės“, – kalbėjo Sandra. „Žmogus yra ne vien pareigos, kurios jį stumia į priekį, valdo, eikvoja, verčia kovoti su įsivaizduojamais malūnais. Pareigos žmogui vertės neprideda, tik – atsakomybę.  Poezija – tai ilgas kūrybinis procesas. Bendraujant atiduodi visą save, nuoširdumą, džiaugsmą, lūkesčius, svajones, susižavėjimą. Nustembi, kad posmai liejasi, čiurlena lyg upelis, tęsiasi gija tarp būto ir būsimo. Tarp minčių, giesmės, skraidymo drugeliu, liūdesio, nostalgijos, prisiminimų džiaugsmo, ryto, dienos, vakaro, saulės.“. „Ir jei ne vėjas, ne lietus, kuris nuplauna purvą, ir jei ne saulė, kuri prikelia gėles, Žmogus skambėtų tarsi tuščias skilęs indas, savyje nebesulaikantis vandens“- rašo savo posmuose Sandra. Kaip išlikti savimi, kaip pakilti aukščiausia poezijos gaida, aukštinant Žmogų, Tėvynę Lietuvą, jos gamtą upelius, ežerus, upes, kalvas ir piliakalnius. Tiek daug giedros, tiek daug „minčių lietaus“, nubudimo, aistros pasiaukojamai gyventi... Sandra rašo eilėraščius: „Ramunės burtai“, „Apie gyvenimo sprendimus“, „Bažnyčioje“ ir kt. Ieško savęs, suranda gyvenimo tėkmę ir prasmę savo šeimoje, nuostabiuose vaikuose, ir besiliejančiuose posmuose – kūryboje. Juk poezija yra gyvas dalykas. Daugumoje kurdama eilėraščius Sandra naudoja tam tikrą eiliavimo techniką – eilėraščio mintis baigiasi jau trečioje eilėraščio eilutėje. Mintis lūžta pirmame stulpelyje ir eina iki paskutinės eilutės. Sandros posmai, jų eiliavimas, rimavimas labai tinka kurti dainoms. Rimantas Požemeckas pagal jos eilėraščius yra sukūręs 19 dainų. Vygandas Kazlauskas su daina „Susitikimas“ Lietuvos Radijo naujos dainos Šimtmečio konkurse laimėjo pirmą vietą pagal S. Avižienytės eiles. Šių dviejų kūrėjų pažintis prasidėjo seniai – prieš 15 metų. Jį patraukė, Sandros Avižienytės nuotrauka poezijos leidinio viršelyje. Nustebino, kad moteris rašo apie save visai ne moteriška gimine – „miesto vaikas užaugęs ant asfalto“... Iš jos 60 eilėraščių tada sukūrė 12 dainų, iš jų – 8 buvo išverstos į prancūzų kalbą. Sandrai teko daug kur gyventi...  Gyvendama, bendraudama, keliaudama ji stebėjo žmones, jie įkvėpė ją kurti naujus posmus, naujom tikslingom temom. Ji turi labai daug ką pasakyti žmonėms, išreiškia savo sielos gelmes per pasaulio vystymosi reiškinius, per žmogaus būtį, patirtį, pergyvenimus. Ji savo posmais mums priartina laiką ir svajones. Ji yra jautri, nuoširdi reikli sau ir kitiems, reikli ne tik kūryboje, bet ir gyvenime. Sandra Avižienytė dalyvavo daugelyje savo knygų pristatymų. Ji yra išleidusi keturias poezijos knygas. Ji žino: jei yra sukurtas naujas posmas, bus ir nauja daina.   Sandra labai žavisi ir vertina Pauliaus Širvio (nuostabus eil. „Palik tik dainą“) kūrybą.  Jai labai patinka Bernardo Brazdžionio, Kazio Bradūno, Vytauto Mačernio, Nyka Niliūno literatūrinis palikimas. Jie visi artimi Sandros sielai. Eiles ji pradėjo kurti būdama 16 metų. Jau 1999 metais sudarė savo pirmąją eilėraščių knygą. Rašė apie viską, kas aktualu jai ir žmonėms.   Besikalbant nutariau paklausti kaip ji paaiškintų, kas yra meilė, plačiąja prasme? „Vaikai – tai besąlygiška mano meilė jiems. Meilė tarp dviejų žmonių – tai žinojimas, kas beatsitiktų, priimti tą žmogų koks jis yra. Juk būdamas kartu augi su juo, nori tų pačių ar skirtingų dalykų, tik bendroje plotmėje. Bendri pomėgiai, buvimas kartu, džiaugsmas, kad esi suvoktas, suprastas, papildytas žmogus. Jei ko nors noriu ir negaliu turėti, tada atsisakau – paleidžiu – bet kokia kaina“. Asmeniniai norai neužgožia jos asmenybės. „Nesvarbu kur esi ir ką darai, dienos gale grįžti namo.  Asmeniški interesai negali tapti aukščiau visų elementarių dalykų. Laimė – juk negali susikaupti į finansinę karjerą, negali vien savęs realizuoti į darbą. Yra aukštesni dalykai; supratimas, būti savimi, būti kartu, džiaugtis vaikais, kurti jiems ateitį“.  Sandra rašo tada kada ji nori. Poezija jai yra neatsiejamas dalykas. Kiekvienas jos eilėraštis turi tęstinumą. Ji siekia savo posmais, kad būdamas renginyje, poezijos vakare žmogus išsineštų tam tikrą jausmą ir sukeltų emocijas. Netgi būdamas kitoje situacijoje prisimintų tas emocijas, kurias išsinešė. Žodžiai yra sakomi su priežastimi, „jei daliniesi juos su savimi ir kitais, supranti, pasiekei esybės gelmes, gal netgi užvirei kraują“... Vilniuje, Alytuje, Šiauliuose skambėjo jos eilėraščiai virtę dainomis: „Atleisk“, „Aš perplauksiu debesiu“. Nors eilėraštyje Sandra rašė „aš neperplauksiu“, o dainoje skambėjo iš neigiamybių žodžiai virtę teigiamybėmis. Jos širdis gimtinėje džiaugėsi lietuvių imlumu, svetingumu, pagarba. Kada jos poezijos knygų pristatymų vakaruose buvo užpildytos kultūros namų ar mokyklų sales ir juose dalyvavo miesto meras, pavaduotojai, mokytojai, studentai, jaunuomenė. Renginyje vykusiame 2017 m. balandžio mėn. 22 d. Vilniuje, Martyno Mažvydo bibliotekoje dalyvavo daug pasaulio bendruomenės narių. Dar tada Dalia Henke, išklausiusi S. Avižienytės posmų, patvirtino, kad išeivijoje esančius kūrėjus turime tausoti, remti ir džiaugtis jų naujais darbais. Sandros svajonė yra sustabdyti laiką, pakilti savo kūryba ir pasiaukojimu žmonėms virš svajonės, virš debesų, virš laiko, pamatyti save kito žmogaus akimis, „jei galėčiau, išmokčiau skraidyti ir pakilčiau virš savo lemties“... – sakė ji.   Sandra Avižienytė ir jau minėti atlikėjai tuoj po šito koncerto, spalio 8 dieną išvyks į Australiją. Didelis džiaugsmas, kad lietuviai iš Amerikos pristatys lietuvių poeziją, literatūrą, muziką, dainą ir istoriją Australijoje gyvenantiems lietuviams. Ačiū pašnekovams už pokalbį ir linkiu Jums visiems naujų kūrybinių lobių ir kuo geriausios kloties. Marija Boharevičienė, LUMA narė

Daugiau
09/21/2018

Sesuo Marija Kaupaitė: Asketiškas tautinio sąmoningumo puoselėtojos gyvenimas
Čikagos gyventojai ir turistai, ištroškę naujų įspūdžių, savo žemėlapiuose jau gali pasižymėti dar vieną įspūdingą vietą. 1,5 metų brandinta Šv. Kazimiero vienuolių kongregacijos istorijos muziejaus (Legacy room – red. past.) idėja buvo galutinai įgyvendinta kongregacijos 111-os metų proga. Kartu su muziejumi rugpjūčio viduryje buvo atidarytas ir jos įkūrėjos Marijos Kaupaitės memorialinis kambarys. Ne veltui pagrindinis muziejaus tikslas – supažindinti, mokyti, šviesti: iki šiol asketiškai savo bendruomenėje linkusios gyventi seserys savo atvira širdimi ir nuoširdumu žavi visus ten apsilankiusius. Muziejaus ekspozicija pasitinka pasakojimu apie Šv. Kazimiero seserų kongregacijos susikūrimą. Pastarojo iniciatorė – iš Ramygalos kilusi Kazimiera Kaupaitė. Penktas vaikas iš vienuolikos ji augo raštingų ir pamaldumą puoselėjančių tėvų namuose. Savo vyresniojo brolio kun. Antano Kaupo dėka mergina išvyko į JAV esantį Scranton. (Pensilvanijos valstija – red. past.) padirbėti klebonijoje. Merginos dorovė, užsispyrimas, paklusnumas ir kitos asmeninės savybės taip žavėjo jos gyvenime sutiktus žmones, kad pats likimas ją nuvedė tikėjimo keliu. Kunigo A. Miluko ir A. Staniukyno padedama Kazimiera mokėsi vienuolyne Šveicarijoje. Kongregacija Šv. Kazimiero vardu buvo įsteigta 1907 m. rugpjūčio 29 d. JAV. Jos emblema tapo lelija, kardas ir karūna, kur lelija simbolizuoja dorumą, kardas – poreikį grumtis su savo egoizmu, karūna – dovaną, kurią pažadėjo Jėzus už ištikimybę. Stipri misionieriška Kazimieriečių kongregacijos dvasia skatino ginti ir globoti svetimoje visuomenėje atsidūrusius lietuvius. Nuo pat pirmo atvykimo į JAV K. Kaupaitė matė, jog daugelis kitų bendruomenių jau turi dvasinius gyvenimo vedlius, ko labai trūko tuomet naujai, dar tik besikuriančiai lietuvių bendruomenei. Tai ir tapo pagrindiniu vienuolijos tikslu – mokyti lietuvių vaikus parapijų mokyklose, diegti augantiems lietuvių imigrantų vaikams Dievo, tėvynės ir artimo meilę, kuri vaikų pagalba pasiekdavo ir jų tėvus. Seserimi Marija Kaupaite tapusi moteris, troško vieniems išsaugoti, o kitiems padėti atrasti tikėjimą savo gyvenime. Laikui bėgant seserys kazimierietės išplėtė savo veiklos sritį – jos buvo  paprašytos prisiimti atsakomybę už Šv. Kryžiaus ligoninę, Loreto ligoninę Čikagoje ir mažesnes ligonines Nebraskoje, dalyvavo misijose New Mexico. Jų auklėjimo ir artimo meilės darbai neapsiribojo vien JAV ir Argentina. Lietuvai tapus nepriklausoma, 1920 m.  M. Kaupaitė ir keturios kitos vienuolės išvyko į Lietuvą tęsti savo misijos. Joms buvo pasiūlytas apleistas Pažaislio vienuolynas. Seserys ilgai tvarkė baroko stiliaus architektūros paminklą, kuris dabar – piligrimų ir rekolektantų ramybės vieta. Kaune seserys turėjo mergaičių gimnaziją su pensionu, pradžios mokyklas, vaikų darželius Pažaislyje, Petrašiūnuose, Aukštojoje Panemunėje, Telšiuose, Babtuose ir kituose miestuose. Per 111 – ka kongregacijos gyvavimo metų įžadus yra davusios per 600 seserų kazimieriečių. Nors iki 1949 metų vienuolių įžadus Šv. Kazimiero vienuolių kongregacijai galėjo duoti tik lietuvės, vėliau tą galėjo padaryti ir kitos tautybės seserys, su sąlyga, kad visos turės melstis lietuviškai. Dabar jų skaičius kiek apmažėjęs – šventąją misiją dabar atlieka 51 seserys kazimierietės. Šiandien seserys kazimierietes savo veiklą plėtoja dalyvaudamos įvairių organizacijų (Maria Kaupas Centro, Villa Joseph Marie vidurines mokyklos, Southwest Organizing projekto, Sinai Health System kuriam priklauso Šv. Kryžiaus ligoninė) tarybose. Nuo 2015 m. 36 seselės gyvena ir katalikišką misiją atlieka Franciscan Village, Lemonte. Jų ateities planuose kaip ir visada buvo, yra vykdyti Šv. Kazimiero kongregacijos misiją, taip pat bendradarbiauti su Sisters, Servants of the Immaculate Heart of Mary kongregacija, Scanton PA. Seserijos muziejus ir Marijos Kaupaitės memorialinis kambarys yra įkurtas 1909 m. pastatytame Šv. Kazimiero vienuolių kongregacijos motiniškajame name, 2601 West Marquette Road, Čikagoje. Motiniškajame pastate visada buvo muziejaus kambarys, kuriame kazimierietės laikė savo lietuviškos istorijos eksponatus, lietuviškų knygų. Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, daug eksponatų buvo padovanoti Lietuvai. Idėja įkurti muziejų kilo Katalikiškos labdaros organizacijos  (Catholic Charities CEO – red. past.) prezidentui Monsinjorui Michael M. Boland, kuris prašė įamžinti kambarį, kuriame būtų ta nuostabioji istorija išaugota ir viešinama. Netrukus atsakingos seserys pradėjo diskusijas ir surinkusios visą kongregacijos valdybą išplėtojo muziejaus idėją, kuri su dizainerių kompanija Matrex pagalba buvo įgyvendinta per vienerius metus. Muziejaus tikslas – kad čia dirbantys ir organizaciją lankantys žmonės žinotų Šv. Kazimiero vienuolių kongregacijos istoriją. Nors Lietuvos vyriausybė yra seniai atkreipus dėmesį į Šv. Kazimiero vienuolijos seserų veiklą (sesuo Marija 1933 metais yra apdovanota Lietuvos Didžiojo Gedimino ordinu), o 1966 m. rugpjūčio 7 d. popiežius Paulius VI vienuolijai suteikė „Decretum Laudis“ (Pagyrimo dekretas, kuriuo Bažnyčia oficialiai pripažįsta vienuoliją kaip apaštalinį institutą), kazimieriečių kongregacijos seserys pradėjo jos beatifikacijos (Katalikų bažnyčios mirusiojo pripažinimas buvus palaimintuoju – red. Past.) procesą, kuriuo siekiama paskelbti Mariją Kaupaitę šventąja. 2010 metais popiežius Benediktas XVI paskelbė seserį Mariją garbingąja.   Visus norinčius aplankyti Šv. Kazimiero vienuolių kongregacijos muziejų, maloniai kviečiame susisiekti su komunikacijos ir projektų vadove:   Daina Čyvas Sisters of St. Casimir2601 West Marquette RoadChicago, IL 60629-1817 773- 349-8064 ofisas 630-267-7065 mobilus „Čikagos Aido“ korespondentė Rūta Taraškevičiūtė

Daugiau
09/21/2018

Popiežius Pranciškus: susipažinkime iš arčiau
Jau šį savaitgalį į Lietuvą atvyksta popiežius Pranciškus – Katalikų bažnyčios vadovas, išsiskiriantis savo pažiūrų liberalumu ir asketišku gyvenimo būdu. 2013 m. kovą, po septynerių metų popiežiaus Benedikto XVI pontifikato, 266–uoju popiežiumi tapo argentinietis J.M.Bergoglio. Biography.com pristato įdomiausius popiežiaus Pranciškaus gyvenimo faktus. Vatikanas sugrąžino popiežių prie jo šaknų Popiežius Pranciškus gimė italų imigrantų šeimoje, Argentinoje, ir buvo pavadintas Jorge Mario Bergoglio vardu. Nors teigiama, kad popiežius puikiai šneka itališkai ir bažnytines apeigas dažniausiai atlieka tik itališkai, gimtoji popiežiaus kalba vis dėlto yra ispanų. Katalikų bažnyčios vadovas taip pat puikiai šneka ir vokiškai. Prieš kunigystę buvo chemijos technologas 2015 m. vasarą buvo išleista popiežiaus enciklika apie gamtosaugą. Tą kartą JAV politikas, respublikonų partijos narys Rickas Santorumas, sukritikavo popiežiaus darbą, sakydamas, kad tegul „mokslas būtų paliktas mokslininkams.“ Pasirodo, ne visiems žinoma, kad popiežius Pranciškus vis dėlto išmanė apie tai, ką skelbė. Prieš tapdamas kunigu, jis įgijo chemijos technologo laipsnį ir kurį laiką dirbo chemijos srityje. Mama nebuvo patenkinta savo sūnaus pasirinkimu Chorche nusprendus stoti į kunigų seminariją, jo mama dar kelerius metus nesuteikė palaiminimo. Yra žinoma, kad sūnaus seminarijoje ji neaplankė tol, kol jis nebuvo įšventintas į kunigus – taip mama bandė parodyti, kad nesutinka su sūnaus apsisprendimu atsiduoti religijai. Niekada nebuvo linkęs į prabangą Kai C.M.Bergoljas patapo popiežiumi, po visą pasaulį pasklido žinia apie jo asketišką gyvenimo būdą. Sklandė istorijos, kad būsimasis popiežius per konklavą grįžo į svečių namus susimokėti savo sąskaitą. Jau tapus popiežiumi, Pranciškus atsisakė prabangių, tradiciškai popiežiui skiriamų apartamentų, ir vietoje to pasirinko gyventi daug mažesniuose ir paprastesniuose namuose. Be to, popiežius mėgsta keliauti autobusu, o ne limuzinu. Jis yra sakęs, kad mieliau kartu važiuotų su miestiečiais draugais viename autobuse nei limuzine su privačiu vairuotoju. Pasirodo, kad Pranciškus jau būdamas kunigu vengė prabangaus gyvenimo – keliaudavo viešuoju transportu, gyveno kukliuose namuose ir pats sau gamindavo maistą. Argentiniečių kritika Kai kurie argentiniečiai yra stipriai sukritikavę popiežių Pranciškų dėl jo nepakankamai garsiai išsakytos nuomonės apie 1976–1983 m. Argentinoje vykusį „purvinąjį karą“, kad praeityje, jam būnant jaunuoju šalies Jėzuitų ordino lyderiu, jis nesiryžo atvirai pasisakyti prieš aukšto rango dvasininkus, kurie Argentinoje nesipriešino arba net atvirai stojo karinės diktatūros, šalį alinusios septynerius metus, pusėn. Be to, buvo kritikuojančių ir tai, kad popiežius aktyviai neįsitraukė į kunigų Pranciškaus Jalicso ir Orlando Yoro išlaisvinimą, kai jie buvo pagrobti diktatūros šalininkų ir nelaisvėje laikyti 5 mėnesius. Pats popiežius Pranciškus yra sakęs, kad įsigalėjus diktatūrai jis stengėsi kunigams padėti palikti šalį, siūlė prieglobstį ir apsaugą. Noriai bendrauja su kitų konfesijų atstovais Dar prieš tampant popiežiumi, Pranciškus domėjosi ir kitomis religijomis, bendravo su tikinčiaisiais ir tais, kurie netiki. Taip pat 2013 m. jis išleido dialogų knygą „On Heaven and Earth“, kurią kūrė kartu su judaistu Abrahamu Skorka, pagrindinio judėjų teksto Toros mokytoju. Knygoje autoriai dalijosi mintimis apie religiją ir XXI a. iššūkius, su kuriais susiduria šiuolaikinio pasaulio žmogus. Kova su skurdu – svarbiausia Tik atvykęs į Vatikaną popiežius Pranciškus pradėjo teikti pagalbą kovojantiems su skurdu – skyrė pinigų labdarai, Vatikane benamiams pastatė dušų. Yra žinoma, kad popiežius naktimis išeidavo į Vatikano centrą aplankyti po atviru dangumi nakvojančių benamių, o 2014 m. per savo 78–tą gimtadienį Romos benamiams išdalino 400 miegmaišių. Šventaisiais skelbia ir mirusius visai neseniai Katalikų bažnyčios vadovai iki popiežiaus Pranciškaus šventaisiais paprastai paskelbdavo tuos mirusiuosius, kurių tarp gyvųjų nėra bent šimtą metų. Dabartinis popiežius išsiskiria ir čia –šventaisiais skelbia net ir palyginus visai neseniai, XX a. mirusius asmenis. Pirmasis popiežius, aplankęs Mianmarą 2017 m. lapkritį popiežius Pranciškus pirmasis iš visų popiežių aplankė Mianmarą. Beveik 90 proc. mianmariečių išpažįsta budizmą, o krikščionybę – tik kiek daugiau nei 6 proc. Vis dėlto tikintieji laukė su nekantrumu – kaip skelbė CNN.com, kai kuriems pasimatymas su popiežiumi prilygo susitikimui su Jėzumi. Popiežiaus kelionė į Mianmarą truko keturias dienas. Popiežiaus Pranciškaus istorinio apsilankymo Lietuvoje proga, kviečiame visus lietuvius pasaulyje jungtis kartu per maldą ir televizijos transliacijas šeštadienį, rugsėjo 22 ir sekmadienį rugsėjo 23 dienomis per LRT Lituanika translaciją / LRT Televizija - LRT gyvai-Mediateka / Vatikano radijo lietuvių redakcija lt.radiovaticana.va

Daugiau
09/21/2018

Vasaros sezono palydėtuvės su sielos gydytoja  

Daugiau
09/21/2018

Apsisprendę lietuviai renkasi būti su savais
Pasak rašytojos ir tinklaraštininkės Linos Ever, „berlyniečiai plačiai naudoja terminą Wahlberliner, kuris reiškia berlynietis pagal pasirinkimą. Ir taip, šis miestiečio tipas gal netgi dažnesnis ir ne mažiau reikšmingas už tuos, kurie čia gimę ar atblokšti darbo reikalų.“ Man regis, panašiai yra su mumis – čionai atkeliavusiais ir pasilikusiais arba lietuvių šeimose gimusiais lietuviais. Galėtume ištirpti, asimiliuotis, bet laikomės savo šaknų. Iš įsitikinimo. Kitaip ar būtų šimtai mokinių lituanistinėse mokyklose? Ir šiais mokslo metais Maironio vardo mokykla Lemonte vos ne vos talpina mokinius. O kai kokia nors – mokslo metų pradžios, Kalėdų eglutės ar išleistuvių – proga prisideda jų tėvai ir visi 95 darbuotojai, nori nenori jautiesi šventiškai. Šiemet mokslo metai prasidėjo rugsėjo 8-ąją. Mokykla pasitiko vėl švari, padažyta, tyli. Kol įžengė vaikai! Koridoriai kaipmat prisipildė balsų, smagaus trepsėjimo, pasiilgusių šypsenų. Iki pat gegužės pabaigos penktadienio vakarais ir šeštadienio rytais automobiliai vienas po kito mirksės posūkių žibintais į Pasaulio lietuvių centrą. Nepyksime, kad reikės lukterėti 127-ojoje. Žinosime – mūsiškiai važiuoja. Lina Tumasonienė Maironio lituanistinė mokykla, Lemontas  

Daugiau
09/21/2018

Amžinosios vertybės. Pokalbis su kunigu Algiu Baniuliu
Taip sutapo, kad sekmadieniais klausantis kunigo Algio Baniulio, Palaimintojo Jurgio Matulaičio lietuvių katalikų misijos direktoriaus tikrai gerų ir labai pamokomų pamokslų, nutariau pakalbinti kunigą ir paprašyti jo atsakyti į tam tikrus klausimus.   Hovardas Arnoldas Valteris dvidešimto amžiaus pradžioje rašė: „Būsiu teisingas, nes yra tokių, kurie manimi pasitiki; būsiu tyras, nes yra tokių, kuriems tai svarbu; būsiu tvirtas, nes daug kančios aplinkui; būsiu narsus nes teks daug ką išdrįsti; būsiu draugas visiems: ir nedraugams, ir vienužiams; būsiu dosnus ir nesipuikuosiu dovanomis; būsiu kuklus, žinodamas savo silpnybes; žvelgsiu aukštyn – juoksiuosi – mylėsiu – būsiu kilnios dvasios“.   – Gerbiamas kunige Algi Baniuli, greitai bus penki metai kai esate JAV, Lemonte, lietuvių bendruomenėje ir vadovaujate katalikų misijai.  Lietuvių bendruomenė tikrai turėjo suprasti, kad naujai atvykusiam kunigui įsitvirtinti reikėjo tam tikro laiko. Dabar parapijiečiai labai aukštai vertina Jūsų žinias, išsilavinimą, mokėjimą bendrauti su žmonėmis, teigiamą požiūrį į vykstančius reiškinius, jūsų kantrybę ir palankumą, supratimą įvairių kartų žmones. Kas sąlygojo Jūsų pasirinkimą tarnauti Dievui ir žmonėms?   – Labai prasmingas klausimas. Kiekvieno žmogaus apsisprendimams daro įtaką aplinka ir supantys žmonės. Dėkingas esu už sąlygas ir šeimą, kurioje augau. Gausioje šeimoje teko vieni kitiems padėti, patarnauti, matyti šalia esančius. Dievas, kasdieninė malda, sekmadienio šventos mišios buvo mūsų kasdieninio gyvenimo dalis. Tai buvo taip natūralu ir priimtina visai mūsų šeimai.    – Kokią įtaką padarė tėvai ir kiti šeimos nariai Jūsų sprendimams? – Dievas prakalba per gamtą, mus supantį pasaulį, o tuo labiau per artimus žmones. Tėvų meilė Dievui ir jų gyvenimas, pagrįstas tikėjimu, veikė ir mane. Tiesa, jie niekada nekalbėjo apie konkretų pasirinkimą būti kunigu. Bet tikinti šeima, pati gyvendama tikėjimu nuo kūdikystės brandino ir mano pašaukimą.   – Juk kunigas suveda žmones – Dievo šeimą ir veda prie Dievo Tėvo. Kaip ruošiatės pamokslams, tiems pamokantiems pasisakymams? Jie moko žmones gyventi ir atskleidžia krikščionišką tikėjimą. Per Jūsų pamokslus parapijiečiai tikrai nenuobodžiauja. Labai patinka parapijiečiams Jūsų pamoksluose išsakyti patarimai, padrąsinimai, verčiantys giliai pamąstyti!   – Tikiu, kad kaip ir kiekvienas kunigas pamokslą turime subrandinti savo širdyje. Žmonėms šiais laikais neužtenka tik žinių, kurių galima rasti visur, bet reikia liudijimo. Tai, ką kitiems sakai, reikia pačiam tuo gyventi. Džiaugiuosi, kai suspėju kito sekmadienio šv. Rašto skaitinius perskaityti jau pirmadienį. Tada su šv. Rašto mintimi vaikštai, „išnešioji“ visą savaitę. Tos mintys tada gaivina ir mane patį, ir jos gal noriau priimamos kitų.   – Viename iš pamokslų Jūsų pasakyta metafora „Vanduo iš pilnos stiklinės neišsilies, jei ant viršaus uždėsite rožės žiedlapį“, privertė visus giliai pamąstyti. Galite paaiškinti šitą tiesą?   – Tai kažkada perskaityta mintis. Bet juk visi esame pastebėję įvairiomis progomis išpuoštą stalą, maistą ar kitą bet kokį mažmožį, kai kartais uždėtas mažas akcentėlis – žalumyno šakelė, žiedlapis ar kas kitas – suteikia maistui, drabužiui, stalui ar bet kam jaukumo, grožio ir įdėto širdies šilumos pajautimo. Taip ir kiekvieno iš mūsų padarytas geras darbas, kitam pasakytas žodis tampa tuo gražiu, maloniu akiai ir širdžiai akcentėliu.   – Labai įdėmiai klausėmės Jūsų pamokslų apie gyvenimo kaitą, apie išpažintį, atgailą, apie į žemę barstomus grūdus, kurie išdygsta ir išauga tik tam tikroje dirvoje... Ką žmogui duoda Išpažintis? Atgaila?   – Tikiuosi, kad visi esame matę mažesnių ar didesnių avių ar kitokių Dievo sutvertų bandų. Nieko nuostabaus, kad visi bandos nariai elgiasi panašiai. Bandoje taip įprantama. Mes, žmonės, esame sukurti kitokiam gyvenimui. Esame apdovanoti protu, galime suprasti Kūrėjo valią ir visada ieškome savo galutinio tikslo. Mažų tikslų turime ir pasiekiame daug. Tačiau norisi kažko daugiau. Pasieki vieną, kuris, rodėsi, turėjo padaryti laimingu, tačiau pamatai, kad nepadarė. Tada pradedi galvoti apie ką kitą, kurio turėjimas atrodo būtų didžiausia laimė. Tačiau kuo toliau eini, tuo daugiau nori. Norisi kažko begalinio, nesibaigiančio, amžinai mylinčio. Tai kas tai būtų? Visą tai rasime amžinybėje – Dievuje. Keliaudami į savo tikslą padarome klaidų, pasiklystame, ne ten nueiname. Ar tai didžiausia tragedija? Ne. Dievas laukia sugrįžtančių iš savo klaidžiojimų. Laukia ne su lazda, kad mus apkultų, bet kad apkabintų su meile ir išgydytų klaidžiojimo keliuose įsigytas žaizdas, kad padrąsintų pradėti naują kelionę teisinga kryptimi. Gera išpažintis išlaisvina iš bet kokių pinklių, į kurias buvome gal dėl naivumo patekę. Reikia išpažintyje drąsiai atsiverti Dievui – Meilės šaltiniui. – Visi esame Iš Dievo? Kaip mums pajausti tą krikščionišką vertę?   – Krikštas išryškina žmogaus priklausomumą nuo Dievo. Krikštu mes tarsi panardinami Dievo malonėse, apgaubiami baltu tyrumo drabužiu. Gauname degančią žvakę, kuri yra simbolis šviesos šviečiančios visose gyvenimo tamsiose akimirkose. Kartu Krikštas padaro mus Dievo vaikais.  O tai daugiau, nei buvimas žemiška princese ar princu. – Ką reiškia Jums amžinybės ir akimirkos supratimas Jūsų gyvenime?   – Tikriausiai ne man vienam teko būti ant gyvenimo ir mirties slenksčio. Prisimenu Tianšanio kalnus, kai po dienos kopimo įstrigau. Nebemačiau jokios galimybės kopti aukštyn ar žengti žingsnelį žemyn. Žemyn traukė ir kuprinė. Net mažiausias netikslumas, statant koją, reiškė ilgą kritimą žemyn, o kartu ir amžiną gyvenimą.  Buvo pradėję temti ir gamtoje, ir viduje, jėgų nebeturėjau... Tačiau puikiai supratau šios akimirkos svarbą. Mintyse žemėje atsisveikinau su visais. Tačiau Dievo buvo man numatyti dar kitokie planai. Galima sakyti, per stebuklą likau gyvas. Atsidūręs tokiose situacijose supranti, kad kiekviena akimirka šioje žemėje gali būti paskutinė. Tai kartu ir paskatinimas branginti ir prasmingai panaudoti Dievo duotą laiką.   – Kokia Jūsų nuomonė dėl Čikagos arkivyskupo iniciatyvos „Renew my Church“. Ar numatomi pokyčiai duos gerų rezultatų? – Spalio pirmą ir antrą dienomis vyks Čikagos arkivyskupijos platus susirinkimas „Renew my Church“ tema. Kiek žinau, bus svarstomos kai kurių bažnyčių sujungimo problemos. Tikiuosi, kad Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijos šį kartą dar nepalies. Kiek tas bažnyčios atnaujinimas bus sėkmingas, parodys ateitis. – Kokia katalikybės ateitis JAV?   – Pasitikiu Dievu. Jėzus pasakė, kad jo įkurtos Bažnyčios ir pragaro vartai nenugalės. Nes Jis visada bus su mumis. Todėl tiek JAV, tiek kitose šalyse bažnyčia išsigydys savo žaizdas, pasimokys iš pralaimėjimų ir vėl atsigaus. Man to geras įvaizdis yra gamta. Ateina žiema, sukausto vandenis, užpusto kelius ir oro uostus. Bet viskas praeina. Kurį laiką reikia daug pastangų, kovojant su stichijomis, bet jos ne amžinos. Visada sulaukiame gražaus pavasario. Tikiu ir Bažnyčios pavasariu. Juk ir Jėzus buvo nužudytas, buvo miręs. Bet Jis prisikėlė ir gyvena kartu su mumis visais. Kaip Popiežius Pranciškus sakė, kad reikia negaudyti pasaulio blogas naujienas apie Bažnyčią, bet skaityti ir gilintis į Gerąją Naujieną – Evangeliją. Joje daug šviesos.   – Dievas turi būti kiekvieno žmogaus ne tik širdyje, bet ir geruose poelgiuose, sprendimuose, santykiuose tarp žmonių. Juk apie žmogų sprendžiame pagal jo darbus – garbingus ir prasmingus. Kaip mums tapti geresniais? Ar žmonių jautrumas, nieko nedarymas, garbės troškimas turi savo vertę?   – Tikėjimas – tai ne graži teorija, o gražus gyvenimas. Tai užduotis kiekvienam. Gyvenimas tarsi procesas, kuriame kažkas vyksta. Jame gali įvykti avarijų, gedimų. Gamybos sferoje tokius gedimus pašalina specialistai. Užkertamas kelias nekokybiškai produkcijai. Neseniai iškilusios problemos automobilių pramonėje privertė gamintojus peržiūrėti procesus, atlyginti žalą vartotojams... Dievas žmogų sukūrė apdovanodamas protu. Protu ir Tikėjimu esame kviečiami naudotis gyvenime. Kai žmoguje išsibalansuoja vidinė harmonija, jam reikia pagalbos. Jos ieško pats žmogus, tada reikalinga artimųjų dėmesys ir pagalba. O dėl garbės siekimo Kristus yra pasakęs, kad Dievas priešinasi puikiesiems, o išaukština paprastus, nuolankius. Dirbkime, darykime gerą neieškodami įvertinimo.   – Biblijos pamokymuose matome įvaizdžius. Kristus moko amžinųjų tiesų iš gyvenimo?   – Tai visada lengviau suprasti, kai kalbama apie kiekvienam pažįstamus dalykus. Jėzus norėjo, kad kiekvienas suprastų jo mokymą. – Juk Viešpats yra vienas visiems tikėjimams. Dešimt Dievo Įstatymų mus moko: nedaryk pikta; gerbk kitą, kaip savo atspindį Dievo veidrodyje; elkis su kitu kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi... Tai labai didelės gyvenimo tiesos. Ką galite patarti, kaip gyvenime išlikti tokiu žmogumi, kai kiti nepriima tų tiesų? – Ieškoti būdų, kaip padėti žmonėms suprasti, kad mes, būdami skirtingo tikėjimo, garbiname tą patį Dievą. O dešimt Dievo įsakymų yra įrašyta žmogiškoje prigimtyje paties Kūrėjo. Ne visi tai supranta, ne visiems duota suprasti. Todėl kenčia vieni ir kiti. Vieni – skleidžiantys blogį sulaukia atlygio dažnai jau šioje žemėje. O kiti nuo blogio kenčia žemėje, bet jų laukia gausus atlygis Danguje. Dievas sukūrė mus laisvus, todėl tokia įvairovė. Bet atsakysime kiekvienas už save. Dievas nei vieno neverčia. Dėkokime už laisvę ir stenkimės jausti už savo veiksmus atsakomybę.   – Ką patartumėte atsakyti žmogui, jei jis būtų paklaustas išvardinti savo blogąsias savybes? – Manau, kad nė vienas žmogus nenorės to daryti.  Nebent per Išpažintį, nes išpažinties paslaptis įpareigoja kunigą laikyti viską paslaptyje, ką girdėjai per išpažintį. Priešingu atveju kunigas netektų visų kunigiškų pareigų ir užsitrauktų bausmę. – Labai sudetinga kunigo misija XXI amžiuje, ką galvojate apie žmones?   – Pažįstu daug puikių žmonių. Džiaugiuosi jais. Matau jaunas šeimas su vaikais Mišiose. Tokie tikintys žmones sustiprina ne tik kitus, bet ir kunigą. Tuo pačiu matau jų tarpusavio meilę ir meilę savo vaikui. Tai nuostabu. Tiesa, yra dalis įsuktų į vartotojų verpetą. Už juos reikia melstis, kad atsibustų.   – Kartais gyvenimas atrodo sunkus, slegia! Bet visada ateina šviesios dienos, ką patartumėte nusivylusiems, kenčiantiems žmonėms? – Tikinčiam lengviau padėti. Jam galima nurodyti kenčiantį, paniekintą, nukryžiuotą Kristų. Bet Jo laukia Prisikėlimas. Reikia mokėti išlaukti. Šiame gyvenime viskas laikina: praeina ir džiaugsmai ir kančios.  Kantrybė šiame gyvenime būtina.   – Juk bažnyčioje skambantys pamokslai, malda, Evangelija – tai tikros žmogiškosios tiesos. – Tai ne tik žmogiškos tiesos. Tai Kūrėjo paaiškinimai apie jį patį ir jo tikslus. Tai Tėvo pamokymai savo vaikams. Tai tiesos sakymas kiekvienam. Reikia tik įsiklausyti ir ramiai apmąstyti.   – Kaip dvasininkas, kunigas, žmogus ką galvojate apie žmogaus lemtį ir nuostatas pasauliui? – Pakartočiau Kristaus žodžius, kad per daugelį vargų mums reikia įeiti į gyvenimą (amžiną).   – Kas yra laimė, pasiaukojimas ir drąsa? – Filosofai yra geriau atsakę į šiuos klausimus. Pvz., laimė – tai pastovus tobulo gėrio turėjimas. Kadangi šioje žemėje viskas nepastovu ir greitai kinta, tai tobulos laimės čia pasiekti negalime. Tiesa, daugeliu dalykų Dievas mums duoda pasidžiaugti. Panašiai kaip tėvai perka vaikams žaislus, kurie greitai nusibosta ir vaikai išauga. Tada reikia kitų. Tokia gyvenimo tikrovė. – Popiežiaus Pranciškaus apsilankymasis įvairiose šalyse ir greitoje ateityje Lietuvoje, gal pažadins žmonėse tarpusavio meilę, sustabdys neapykantą ir blogį? – Galvoju, kad nei pats Dievas nesustabdo blogio. Jis kviečia kiekvieną iš mūsų stabdyti blogį. Mes esame Dievo rankos sukurti geriems darbams. Tikiu, kad Popiežius Pranciškus sužadins daugiau vilties eiti drąsiai per gyvenimą ir kurti bei dalintis gėriu. - Dėkoju už pokalbį. Marija Boharevičienė, LUMA narė

Daugiau
09/18/2018

Lietuvos regionų plėtrai - integruotas požiūris
Lietuvos regionų plėtrai – integruotas požiūris Darni ir tvari Lietuvos regionų plėtra bei regionų ekonominės specializacijos kryptys – tai svarbiausios temos, kuriomis diskutuojama nuolat. Sėkminga Lietuvos regionų plėtra bei regionų konkurencinių pranašumų ir įvaizdžio stiprinimaui aktualu ne tik Nacionalinės pažangos programos patvirtinimas, Baltojoje knygoje išsikeltų uždavinių įgyvendinimas, bet ir aktyvus bendruomenių, visuomenės įsitraukimas. Didinti švietimo prieinamumą ir paslaugų įvairovę, gerinti švietimo kokybę, skatinti pilietiškumą ir demokratinį aktyvumą, skatinti kūrybiškumą, verslumą ir lyderystę, didinti gyventojų gerovę ir socialinę aprėptį, plėtoti modernią transporto infrastruktūrą ir darnų judumą – regioninė politika savo esme reikalauja integruoto požiūrio ir visuotinio įsitraukimo. Aktyviai siekiama, kad gyventi ne didmiesčiuose taptų madinga. Šiuo tikslu Lietuvoje ir užsienyjes skleidžiamos gerosios žinios apie galimybes mokytis, dirbti ir auginti vaikus regionuose. Valstybės institucijos skatina palaikyti glaudžius ryšius su užsienyje gyvenančiais Lietuvos piliečiais ne tik valstybės, bet ir savivaldybių ar regionų lygiu, suteikiamos subsidijos pirmam būstui regionuose. Pastebimas ir iniciatyvų,  buriančių visuomenę ir kuriančių Lietuvos įvaizdį, aktyvumas. Apie verslo pagalbą regionams kalbama nuolat. Savivaldybės turi pasinaudoti įvairiais projektais, privačiomis iniciatyvomis, priimti socialiai atsakingo verslo idėjas, kompetenciją. Konstruojant naująją regioninę politiką Lietuvoje privalu įtraukti į regionų valdymą verslą ir bendruomenes. Gerinti infrastruktūros, finansavimo ir konsultacines sąlygas verslui ir kurti darbo vietas ne tik didmiesčiuose – tokį tikslą gali įgyvendinti verslas. To pavyzdys – projektas „Išmanusis miestas“, realiai parodantis, kad regioninė politika vis labiau atveria duris socialiai atsakingam verslui prisidėti stiprinant regionus. Tai sudaro sąlygas regioninę politiką paversti ambicinga vieša ir privačia partneryste. Savivaldybės turi daug progresyvių idėjų, dega noru puoselėti savo miestus ir didinti jų patrauklumą. Prie regionų plėtros skatinamas prisidėti ir jaunimas su savo idėjomis. Projektui „Išmanusis miestas“ savo teritorijas patikėjo net penkios šalies savivaldybės: Visagino, Skuodo rajono, Tauragės rajono, Alytaus miesto ir Alytaus rajono. Aukštųjų mokyklų studentai jau gilinasi ir reliai projektuoja pateiktas teritorijas. Savivaldybės, aukštųjų mokyklų atstovai, verslo sektorius prisidės prie regionų patrauklumo didinimo investuotojams, taip pat leis užtikrinti gyventojams kokybiškas gyvenimo sąlygas visos Lietuvos mastu, spręsti nedarbo lygio, demografijos problemas, paskatins augti ir verslumo lygį. Sprendimų savivaldybėms ieškoma pasitelkiant dialogą ne tik politiniu lygmeniu, bet ir atsižvelgiant į verslo atstovų idėjas ir lūkesčius. Savivaldybės projektui pateikė ne tik po keletą teritorijų, apimančių kraštovaizdį, pastatų ir teritorijų konversijas, naujas, patrauklias vietas. bet ir nubrėžė savo plėtros viziją. Įvertinus savivaldybių lūkesčius, bus bandoma atrasti savivaldybėse unikalių konkurencinių pranašumų, o tada panaudoti visą turimą mokslo, švietimo, darbo jėgos, infrastruktūros potencialą ir investicijas, kad šios stiprybės virstų darbo vietas, kūrėjus ir gyventojus pritraukiančiu magnetu. Lietuva – tai ne tik didieji miestai. Lietuva yra kiekvienas šalies miestas ir rajonas, o proveržį sukurti įmanoma tik tada, kai suvienijami visų suinteresuotų šalių pajėgumai.

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu