Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 

09/18/2018

Laikas artimiausiems žmonėms: nepakanka skirti vos valandą per savaitę
Rugsėjį, šeimų gyvenimo ritmui sugrįžus į įprastas vėžes, mažiau laiko lieka artimiausiems žmonėms. Dalis mūsų jiems neskiria net valandos per savaitę. Namuose pritrūksta laiko pokalbiams ir su vaikais, ir su suaugusiais šeimos nariais. Psichologai įspėja – mes per mažai ir per retai bendraujame vieni su kitais. „Kuo daugiau bendraujame, tuo esame laimingesni. Tačiau net ir su saviškiais susitinkame gana retai. Su artimiausiais žmonėmis mes neatviraujame, neturime tokios tradicijos, nes jaučiamės nesaugiai. O būtent atvirumas kitam žmogui yra svarbiausia sąlyga tikram žmogiškam ryšiui atsirasti. Mes norime būti reikalingi, norime, kad kažkam iš artimųjų rūpėtume, norime pasitikėjimo – tik taip galime jaustis saugūs. Ypač tai svarbu vaikams“, – sakė „Žmogaus studijų centro“ vadovas psichologijos mokslų daktaras Gintaras Chomentauskas. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 26 proc. respondentų su artimaisiais namuose beveik nebendrauja – sako tam skiriantys iki valandos per savaitę. Penktadalis apklaustųjų namiškiams skiria apie 2-3 val. per savaitę.  Tuo tarpu nemaža dalis, 34 proc.  apklaustųjų, randa daugiau laiko artimiesiems – kartu praleidžia nuo pusdienio iki  dviejų ir daugiau dienų per savaitę. Tiesa, tyrimas parodė, kad 10 proc. respondentų neturi kam skirti laiko, nes gyvena vieni. Daugiau laiko su artimaisiais praleidžia 26-55 metų respondentai ir miestų gyventojai. Išsilavinimas taip pat turi įtakos bendravimui – ilgiau su namiškiais bendrauja aukštesnio išsilavinimo gyventojai. Daugiau dėmesio vaikams Tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, nuomonės tyrimas („Mažųjų ekspertų mokyklos“ apklausa) parodė, kad pusė tėvų didžiausią savo laisvo laiko dalį skiria buities darbams, o 21 proc. įvardija, kad savo laisvą nuo darbo laiką pirmiausia skiria vaikams. Kita vertus, absoliuti tėvų dauguma (iki 90proc.) pripažįsta, kad būtent tėvų pavyzdys, auklėjimas ir ugdymas šeimoje lemia vaiko pasiekimus, jo asmenybės formavimąsi. „Matome pozityvią tendenciją – jaunesni žmonės daugiau laiko skiria bendravimui. Jie kuria kitokią kultūrą ir savo namuose – čia daugiau dėmesio artimiausiems žmonėms, vaikams. Mažieji auga matydami tėvų pavyzdį. Šeimoje, kur vaikams skiriama daugiau laiko ir dėmesio, kuriama saugesnė gyvenimo atmosfera. O būtent emocinis Lietuvos žmonių saugumas yra viena svarbiausių problemų šiandienos visuomenėje“, – sako „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas. Svarbu rasti laiko bendrauti M.Jundulo teigimu, „Gjensidige“ atliekami tyrimai kalba apie bendravimo aspekto svarbą Lietuvos žmonių saugumui – artimi žmonės yra  ne ką mažiau svarbūs už fizinį saugumą. „Mes norime būti reikalingi, norime, kad kažkam iš artimųjų rūpėtume, norime pasitikėjimo – tik taip galime jaustis saugūs. Mūsų atliktų tyrimų duomenimis, 26 proc. Lietuvos gyventojų nerimauja, ar turės artimųjų arba giminaičių, kurie, esant reikalui, pasirūpintų jais“, – mano „Gjensidige“ vadovas. Tiesa, jis pasidžiaugė apklausos rezultatais, kad net trečdalis visuomenės savo artimiausiems žmonėms skiria pakankamai savo laiko – su namiškiais jie praleidžia nuo pusdienio iki 2 dienų ir daugiau. Šis laikas skirtas bendroms veikloms, pokalbiams, išvykoms ir kitiems santykius palaikyti padedantiems užsiėmimams. Pasak M. Jundulo, artimiausioje aplinkoje svarbu puoselėti įgūdžius bendrauti: rasti laiko artimiausiems žmonėms ir skirti jį nuoširdiems, atviriems pokalbiams. Kuo daugiau artimų žmonių, tuo saugesni jaučiamės Lietuvos visuomenės tendencijas analizuojančio psichoterapeuto G. Chomentausko teigimu, net artimiausioje aplinkoje mes gana menkai palaikome artimus santykius, nes turime mažai įgūdžių bendrauti ir įsileisti kitus žmones į savo gyvenimą. „Galime paklausti savęs, kada paskutinį kartą surengėme pasisėdėjimą su kaimynais? Kada sukvietėme draugus be jokios progos, tik tam, kad pabendrautume? Iš tiesų labai saugome savo artimą teritoriją ir privatų gyvenimą, labai atsargiai ten ką nors įsileidžiame, kiti žmonės mums atrodo svetimi. Jaučiamės nesaugūs su kitais žmonėmis, todėl sunkiai atsiveriame ir nuoširdesniems santykiams – su kaimynais, su draugais, su giminėmis, su nepažįstamais žmonėmis“, – vardija G. Chomentauskas. Anot G. Chomentausko, vienas iš būdų prognozuoti ir įvertinti žmogaus emocinės gerovės jausmą yra susijęs su skaičiumi, nusakančiu, kaip dažnai žmogus randa laiko pasikalbėti su kitais žmonėmis. Jo teigimu, kuo daugiau dalinamės savo emocijomis ir mintimis, tuo daugiau sulaukiame atgalinio ryšio iš kitų žmonių, taigi turime daugiau ir tvirtesnių santykių savo aplinkoje.

Daugiau
09/18/2018

Patvirtinta Seimo rudens sesijos darbų programa
Seimas posėdyje patvirtino rudens sesijos darbų programą, kurioje apie 600 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Už Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-2482(2) balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 8, susilaikė 29 parlamentarai. Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 118, Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė – 11, Seimo nariai (frakcijos) – daugiau kaip 300 įstatymų projektų. Rudens sesijoje tarp dešimties pagrindinių Seimo darbų – 2019 m. valstybės biudžeto, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų tvirtinimas. Seimo prioritetu išliks tolesnis socialinės atskirties mažinimas, įgyvendinant kompleksines priemones (paramos būstui įsigijimas ir nuoma, vaiko pinigai ir kt.), taip pat numatoma priimti ir pradėti įgyvendinti Demografijos, migracijos ir integracijos 2018–2030 metų strategiją. Tarp itin svarbių ir socialiai jautrių klausimų – neįgaliųjų integracijos ir tinkamos jiems paramos užtikrinimas, socialinių įmonių veiklos teisinio reglamentavimo tobulinimas. Darbų programos projekte prioritetų sąraše – taip pat sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas, aukštųjų mokyklų valdymo bei studijų finansavimo modelio tobulinimas, vietos savivaldos ir bendruomenių stiprinimas, valstybės energetikos ir transporto sektoriaus efektyvinimas, korupcijos mažinimas ir skaidrumo užtikrinimas, valstybės gynybos užtikrinimas. Rudens sesijoje bus siekiama pakeisti Konstituciją ir suteikti asmenims konstitucinę teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, t. y. įtvirtinti individualaus skundo institutą. Seimas spręs dėl Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimų datų paskelbimo, svarstys klausimus dėl pilietybės nepraradimo ir Seimo narių skaičiaus mažinimo referendumų. Seimui bus siūloma iš esmės pakeisti politinių partijų finansavimo sistemą, suvienodinti socialinio draudimo garantijas asmenims, slaugantiems namuose neįgalų asmenį, ir kt. Sesijos metu numatoma surengti dvi diskusijas strateginėmis temomis: dėl Europos Sąjungos ateities ir Lietuvos pozicijos bei socialinės atskirties mažinimo. Taip pat bus tęsiama aktyvi parlamentinė kontrolė, kviečiant Vyriausybės narius ir Seimo atskaitingų institucijų atstovus posėdžiuose pateikti informaciją apie jau priimtų teisės aktų įgyvendinimą. Pagal Seimo valdybos patvirtintą posėdžių grafiką sesijos metu planuojama surengti apie 50 posėdžių, iš jų 3 bus skirti opozicijos darbotvarkei.

Daugiau
09/18/2018

Efektyvus laiko taupymas: kur klystame ir pametame ištisas valandas?
Visiems trūksta laiko. Didžiąją paros dalį žmonės praleidžia darbe, o likusią bando padalinti šeimai, namų ruošos darbams, miegui. Nespėjus pailsėti, bemat apima irzlumas, išsiblaškymas, nerimas. Tačiau, ar iš tiesų paroje yra per mažai valandų? Apie tai, kur dingsta laikas ir kaip jį susigrąžinti, pasakoja specialistai. Koučingo specialistė ir asmeninių pokyčių konsultantė Rūta Janukėnienė mano, kad kiekvieno žmogaus laiko vagys – individualūs, tačiau viskas priklauso nuo mūsų įpročių. „Gyvenimas yra mūsų įpročių visuma. Tai, ką darome kas dieną, kam skiriame savo laiką, energiją ir dėmesį, daro įtaką tiek emocinei savijautai, sveikatai, darbo efektyvumui ar finansams, tiek pasitenkinimui gyvenimu apskritai. Prioritetų nebuvimas, negebėjimas susikoncentruoti į tai, kas svarbu, vagia mūsų laiką. Vienų laiką „suvalgo“ buvimas socialiniuose tinkluose, įtraukiančių serialų žiūrėjimas, kitų – buitis ir namų ūkio darbai. Todėl labai svarbu savęs klausti, ar tai, ką darome, artina prie to, ko norime“, – pastebi specialistė. Išsiugdykite tinkamus įpročius Siekiant optimizuoti savo laiką, R. Janukėnienė pirmiausia pataria atlikti kasdienės veiklos analizę ir atsakyti sau į kelis klausimus: kokį nenaudingą įprotį norėtume pakeisti, ką tikimės pasiekti ir kaip tai padaryti. Specialistė sako, kad dar prieš įvedant naujus įpročius reikia įsivardyti, kas bus laikoma geru rezultatu – būtina suprasti naujojo įpročio naudą, tikėti tiek savimi, tiek rezultatu.  Tai darant, svarbu atsižvelgti į savo savijautą, gyvenimo būdą, aplinką ir kitas aplinkybes bei išsikelti nei per mažą, nei per didelį tikslą. „Paranku iš anksto nusimatyti galimus sprendimus, kurie įpročio keitimą padės įgyvendinti be milžiniškų pastangų. Pavyzdžiui, turimą tikslą skaidyti į etapus ir koncentruotis ne į galutinį rezultatą, o į kiekvieną mažą žingsnelį, padedantį jo pasiekti – taip judėti tikslo link bus paprasčiau ir lengviau“, – teigia R. Janukėnienė. Anot koučingo specialistės, nors vyrauja nuomonė, kad naujus įpročius galima išsiugdyti per dvidešimt vieną dieną, šis procesas yra labai individualus. Įpročio „įvedimo“ tempas priklauso nuo paties žmogaus, jo pasiryžimo, motyvacijos ir išsikelto tikslo, tačiau kiekvienas gali atsisakyti sau nenaudingų įpročių ir išsiugdyti naujus. Išvengti nerimo Janukėnienės teigimu, įpročių keitimas neturi erzinti ar kelti nerimo: „Praktinis patarimas norintiems pakeisti ar įgyti naujų įpročių: suklasifikuokite savo įpročius ir veiklas pagal du kriterijus – naudos ir malonumo. Jei veikla yra arba tik maloni, arba tik naudinga, pagalvokite, kaip būtų galima tai pakeisti. Jei įprotis ar veikla nėra nei maloni, nei naudinga – atsisakykite jos. Jei vaikų vežiojimas į mokyklą ar stovėjimas eilėse tam, kad gautumėte ar atsiskaitytumėte už paslaugas nėra malonūs, galbūt verta pagalvoti apie šiuos veiksmus palengvinančias paslaugas ar programėles? Juk kiekvienas vis labiau vertiname savo laiką ir nenorime jo švaistyti tam, kas mums neteikia didelės vertės ar malonumo“. Pasak jos, vienu metu verta keisti tik po vieną įprotį. Šiame procese specialistė siūlo sąmoningai stebėti visą procesą, esant reikalui, koreguoti įgyvendinimo planą ir priemones – motyvacines ar išmaniąsias. Specialistės teigimu, būtina fiksuoti momentus, kai mums kažkas pavyksta ir pasidžiaugti jais. Kai pavyksta atsispirti pagundai užsirūkyti, prisivalgyti ar nepasiduoti streso sukeltam norui grįžti prie įprastų veiksmų. Tuomet galima save kažkuo apdovanoti, siekiant paminėti mažas pergales kelyje pagrindinio tikslo link. Leiskite sau pailsėti Viena iš didžiausių pervargimo priežasčių – nuolatinis skubėjimas. Šiuolaikiniam greitu tempu gyvenančiam žmogui asmeninių pokyčių konsultantė pataria leisti sau pailsėti: „Žmonėms, darbe ar asmeniniame gyvenime patiriantiems įtampą, puikiai tinka joga, kvėpavimo, meditacijos pratimai. Visa, kas leidžia pailsėti protui, bet ir nenualina kūno“. Svarbu suvokti ir tai, kad nuo laiką atimančių situacijų pabėgti ne visuomet įmanoma. Tačiau galima ieškoti būdų, kaip nemalonius darbus ar veiklas paversti maloniais. Specialistės pastebi, kad, nors neretai tenka sugaišti automobilių spūstyse, eilėse parduotuvėse ar bankuose, tai gali būti paskata atrasti sprendimus, kaip suvaldyti tokius laiko vagis, arba palankus metas pailsinti mintims. Galima pasiklausyti muzikos, audioknygų ar tiesiog pabūti tyloje. Svarbiausia daryti tai, kas padėtų atgauti sąmoningumą, vidinę ramybę ir negalvoti apie tai, kad neefektyviai švaistote laiką.

Daugiau
09/18/2018

Jautrūs laiškai nepažįstamiesiems, suteikusiems galimybę gyventi
Rugsėjo 15 d. buvo minima pasaulinė kaulų čiulpų donorų diena, prie kurios prisijungia daugiau nei 50 šalių, siekiant padėkoti visiems savanoriams donorams: jau pasidalinusiais savo kaulų čiulpais su kraujo vėžiu sergančiaisiais arba pasiryžusiais tą padaryti. „Ne vienas kalbintas žmogus, donoro ir kaulų čiulpų transplantacijos dėka gavęs galimybę pasveikti, sakė, jog žodžiais sunku išreikšti dėkingumą, kurį jaučia tam nepažįstamajam, pasiryžusiam pasidalinti savo kamieninėmis kraujodaros ląstelėmis. Minint pasaulinę kaulų čiulpų donorų dieną norime ne tik nuoširdžiai padėkoti kiekvienam kaulų čiulpų donorui, bet ir pasidalinti jaudinančiais padėkos laiškais, kurie atskleidžia donorystės stebuklą“, – sakė kaulų čiulpų donorystę skatinančią iniciatyvą „Būk geras“ įgyvendinančios asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė. „Brangus donore, norėčiau Jus apkabinti ir padėkoti už tokį kilnų poelgį, kuris mano šeimai suteikė vilties. Esu vyro, kuriam Jūs suteikėte galimybę pasveikti, dukra. Man 26 metai. Iš visos širdies dėkoju Jums. Jeigu ne Jūs, nežinau, kiek ilgai mano tėtis dar būtų šiame pasaulyje. Prieš kelias savaites ištekėjau ir man tikrai pasisekė, kad tėtis galėjo lydėti mane prie altoriaus. Ačiū už suteiktą viltį ir tikiuosi, jog mano tėtis turės galimybę pažinti savo anūkus. Su tėčiu Jus sieja vienas bendras dalykas – Jūs abu esate nesavanaudiškiausi žmonės, kuriuos pažįstu. Nėra tokių žodžių, kuriais galėčiau išreikšti dėkingumą. Visada minėsiu Jus geriausiais žodžiais.“ Tokie jautrūs ir dėkingumo kupini laiškai jau kurį laiką atsiduria Lietuvos kaulų čiulpų donorų registro vyr. ordinatorės gydytojos hematologės Ritos Čekauskienės rankose – pacientai ar jų artimieji raštu išreiškia padėką už suteiktą galimybę pasveikti. Kaulų čiulpų donorystė yra paremta savanoriškumo, neatlygintinumo, anonimiškumo principais, todėl pacientams, kuriems atliekama kaulų čiulpų transplantacija, nėra atskleidžiama jų donoro tapatybė. Norėdami susisiekti su donoru, pacientai gali perduoti laišką Lietuvos nacionalinio kaulų čiulpų donorų registro darbuotojams, tačiau jame negali būti jokios asmeninės informacijos. Praėjus keleriems metams po kaulų čiulpų transplantacijos, pacientas su donoru gali bendrauti be tarpininkų. „Kartais skaitant laiškus, ašaros rieda ir mums. Pamenu, kai laišką donorui parašė ne tik pacientas, bet visa jo šeima – žmona, dukra, žentas, o anūkai pripiešė piešinių. Visi buvo tokie dėkingi už sugražintą sveikatą jų mylimam žmogui. Sykį donoras pirmas parašė pacientui, linkėdamas jam kuo greičiau pasveikti, o tada jie galės susitikti ir drauge važiuoti motociklu, nes donoras juo važinėja. Pacientas atrašė, jog tai būtų nuostabu, nes jis irgi turi „Harley – Davidson“ ir yra visiškas motociklų gerbėjas“, – pasakojo R. Čekauskienė. Pasak gydytojos hematologės, VUL Santaros klinikose gydomiems pacientams negiminingo kaulų čiulpų donoro ieškoma visame pasaulyje. „Tai labai svarbu, kadangi apie 80 proc. visų alogeninių transplantacijų yra atliekama iš negiminingų donorų, iš kurių apie 80 proc. yra užsienio šalių donorai. Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registre, kuris pradėjo savo veiklą 2004 m., stebimas nuolatinis potencialių donorų skaičiaus augimas ir tuo pačiu didėjantis donacijų skaičius. Šiuo metu Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registre yra beveik 12 000 savanorių, pasiruošusių pasidalinti savo kamieninėmis kraujodaros ląstelėmis. 2017 m. donavo 14 negiminingų kaulų čiulpų donorų – 10 Lietuvos ir 4 užsienio šalių piliečiams“, – sakė Lietuvos kaulų čiulpų donorų registro vyr. ordinatorė. Negiminingų kaulų čiulpų donorų paieškos ir stebėsenos poskyris – Lietuvos nacionalinis kaulų čiulpų donorų registras, vykdo negiminingų kaulų čiulpų donorų paiešką Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių piliečiams. Kasmet atliekama apie 80 naujų paieškų Lietuvoje besigydantiems suaugusiems ir pediatriniams pacientams, atliekama 50 – 60 negiminingų donorų transplantacijų. Registras tarpininkauja organizuojant šias transplantacijas, ląstelių pargabenimą. Registras yra tarptautinių kaulų čiulpų organizacijų BMDW (Bone Marrow Donors Worldwide) ir WMDA (Pasaulinės kaulų čiulpų donorystės asociacijos) narys. „Narystė WMDA reiškia, jog registras turi prieigą prie pasaulinės kaulų čiulpų donorų duomenų bazės ir mūsų pacientams donoras gali būti surastas bet kurioje pasaulio šalyje. WMDA narystė įpareigoja laikytis pasaulinių standartų. Lietuviams pacientams daugiausiai donuoja Vokietijos ir Lenkijos donorai, taip pat donorai iš JAV, Ispanijos, Izraelio, Jungtinės karalystės, Danijos, Čekijos, Italijos, Austrijos, Kipro, net iš Singapūro. Svarbiausias tyrimas parenkant donorą – žmogaus leukocitinių antigenų (ŽLA) tipavimas – atliekamas Europos imunogenetikos federacijos akredituotoje laboratorijoje“, – komentavo R. Čekauskienė. 

Daugiau
09/18/2018

Žalojantis grožis: kaip pasirinkti plaukų priežiūros priemones?
Ilgą laiką plaukų slinkimas buvo vienas iš senatvės požymių, o apsilankymas kirpykloje reiškė plaukų grožio ir sveikatos procedūrą. Šiandien situacija gerokai pasikeitė. Chemiškai agresyvios medžiagos išprovokuoja plaukų slinkimą ar net plikimą, o kirpėjai kenčia nuo neatstatomų odos ir kvėpavimo takų pakenkimų. Ko vengti ir kaip pasirinkti saugias plaukų priežiūros priemones? Kada grožis pradeda žaloti Prieš porą metų Baltijos aplinkos forumo vykdytos apklausos duomenimis, 20-50 proc. Lietuvos kirpėjų yra kentėję nuo tokių sutrikimų kaip alergija, paraudimai, dermatitas, kvėpavimo takų ligos. O remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nuostatomis, grožio salonų darbuotojai dėl nuolatinio sąlyčio su pavojingomis cheminėmis medžiagomis yra priskiriami vėžinių susirgimų rizikos grupei. Reaguojant į tokią situaciją, pastaraisiais metais Lietuvos grožio salonai ėmė jungtis prie Europos Sąjungos LIFE+ programos lėšomis finansuojamo projekto „Pagalvok, kai perki“, skatinančio atkreipti dėmesį į agresyvių cheminių priemonių žalą ir ieškoti ekologiškų, natūralių kosmetikos alternatyvų. Cheminės plaukų priežiūros priemonės kenkia ne tik profesionalams. Plaukų slinkimas ir silpnėjimas, plikimas, pleiskanos, galvos odos problemos – tai cheminių plaukų priežiūros produktų sukeltos problemos, su kuriomis susiduria nemaža dalis vartotojų. Anot biologo ir ekologinio „Mėtos“ ūkio vadovo Mindaugo Vyskupaičio, didžiausia problema ta, kad, bandydami sustabdyti plaukų slinkimą ar tokias problemas kaip plaukų lūžinėjimas ar išsausėjimas, daugelis žmonių patenka į užburtą ratą. „Plaukų problemos sprendžiamos, griebiantis chemiškai agresyvių sintetinių priemonių, kurios gaminamos naftos produktų, silikonų, sulfatų pagrindu. Tokios priemonės nemaitina plauko iš vidaus ir pasižymi trumpalaikiu plaukus iš išorės gražinančiu poveikiu. Todėl po kurio laiko problemos pasidaro dar rimtesnės“, - teigia biologas M. Vyskupaitis. Kas kenkia ir kada verta susirūpinti Plaukas yra baltyminė struktūra, kurioje dominuoja keratinas, sudarantis apie 60 proc. plauko. Plaukų augimui būdingas cikliškumas: ciklą sudaro plauko augimo, ramybės ir iškritimo fazės. Todėl nereiktų nerimauti, jei per parą iškrenta daugmaž 50-100 plaukų. Tai natūralus reiškinys, kurio metu senus plaukus pakeičia nauji. Normalu, jei rudenį ir pavasarį plaukų slinkimas šiek tiek suaktyvėja. Susirūpinti reikia, jei plaukai intensyviai slenka 2-3 mėnesius. Svarbu atkreipti dėmesį, kad dažnai plaukų slinkimą išprovokuoja suplonėjusi ir susilpnėjusi plauko struktūra. Todėl, siekiant išvengti rimtų problemų, negalima ignoruoti plaukų struktūros pokyčių: skilinėjančių ir trapių plaukų, sumažėjusios plaukų apimties ir kitų panašaus pobūdžio pakitimų. Agresyvios cheminės medžiagos, esančios plaukų priežiūros priemonių sudėtyje, kenkia ne tik plaukams ir galvos odai, bet didina vėžio, dermatito, astmos, reprodukcinės sistemos sutrikimų, skydliaukės ligų riziką. Didžiausią pavojų kelia Sodium Lauryl Sulfate (SLS) ir Sodium Laureth Sulfate (SLES). Tai žmogaus organizmui toksiškos medžiagos. Kai kurios šampūnų ir kondicionierių sudedamosios medžiagos nėra toksiškos, tačiau gadina, sausina ir silpnina plauką. Šioms medžiagoms priskiriami silikonai. Kita kenksmingų medžiagų rūšis – alergenai ir dirgikliai. 6 patarimai, kaip pasirinkti saugias alternatyvas: Nesirinkite itin smarkiai putojančių priemonių. Putų efektą suteikia toksiškos medžiagos Sodium Lauryl Sulfate (SLS) ir Sodium Laureth Sulfate (SLES). „Pavojingus sintetinius junginius galima pakeisti natūraliomis plaunančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, produktais su daug saponinų turinčiais vaistiniais putokliais“, - teigia „Mėtos“ vadovas. Venkite silikonų, iš išorės padengiančių plauką plėvele, tačiau sausinančių plauką iš vidaus. Silikonai žymimi galūne -cone. Plauką taip pat sausina sudėtyje esantys mineraliniai aliejai bei amoniakas. Venkite alergizuojančių medžiagų, tokių kaip methylchloroisothiazolinone, methylisothiazolinone, ethylparaben, benzalkonium chloride. Neaukokite sveikatos dėl greito efekto. Išgauti greitą efektą dažniausiai padeda silikonai: jie apgaubia plauką plėvele, dėl kurios plaukai ima blizgėti, tampa lengvai šukuojami, tačiau ta pati plėvelė neleidžia maitinti plauko iš vidaus ir plaukas ima sausėti. „Reiktų atsiminti vieną paprastą dalyką: natūralių priemonių poveikis nėra toks staigus, natūralių veikliųjų medžiagų poveikiui reikia laiko, tačiau jis tęsiasi žymiai ilgiau ir teigiamai veikia plauką iš vidaus“, - teigia M. Vyskupaitis. „Mėtos“ ūkyje iš natūralaus beržų ir dilgėlių ekstrakto bei melisos eterinio aliejaus gaminamas ekstraktas plaukams stiprinti. Išbandykite natūralias alternatyvas. Pagerinti plaukų būklę ir paskatinti plaukų augimą padeda galvos masažai – jie stimuliuoja galvos odą. Galvos odos masažus galima atlikti rankomis arba šepečiu. Plaukus taip pat rekomenduojama skalauti apynių ar dilgėlių nuovirais, palepinti ricinos ir varnalėšų aliejaus kaukėmis. Ribokite per dažną plaukų plovimą. Itin dažnas plaukų trinkimas trukdo plaukui natūraliu būdu išlaikyti drėgmę ir apsauginį riebalinį sluoksnį. Pašalinus šį sluoksnį, plaukai pradeda greičiau riebaluotis. Dažnas plaukų plovimas išsausina plaukus, o kartu pažeidžia natūralią galvos odos liaukų funkciją. Atstatyti šią funkciją ir plaukų sveikatą padeda natūralūs dilgėlių, beržų, ramunėlių vandeniniai ekstraktai. www.metinisgyvenimas.lt

Daugiau
09/17/2018

Sepsis – tiksinti bomba: kaip jo išvengti?
Sepsiu kasmet suserga apie 30 mln. žmonių, iš kurių 9 mln. miršta. Prarastų gyvybių skaičius galėtų būti gerokai mažesnis: pradėjus gydyti per pirmąją valandą nuo patekimo į ligoninę, pacientas turi didesnę nei  80 proc. tikimybę išgyventi.   „Pavojų gyvybei kelianti komplikacija gali prasidėti odos žaizda, gripu, plaučių uždegimu, šlapimo organų infekcija ar kitomis iš pažiūros gyvybei nepavojingomis ligomis. Sepsis vystosi, kai organizmo reakcija į infekciją pažeidžia paties organizmo audinius bei organus“, – pasakojo LSMU Medicinos fakulteto Intensyviosios terapijos klinikos profesorė Dalia Adukauskienė. Pagrindinė sepsio vystymosi sąlyga – susilpnėjusi organizmo imuninė sistema. Jei liga nėra skubiai bei intensyviai gydoma, sepsis kaip sunkiai valdoma būklė gali komplikuotis sepsiniu šoku, dauginiu organų pažeidimu bei mirtimi.   Pasak prof. D. Adukauskienės, sepsio grėsmei kelią užkerta stiprus imunitetas, sveika gyvensena, nesveikų įpročių kontrolė, grūdinimasis. Rugsėjo 13 dieną minima Pasaulinė sepsio diena. Pasak LSMU studentės Agnietės Petravičiūtės, LSMU studentai Pasaulinės sepsio dienos renginiais siekia atkreipti ne tik visuomenės dėmesį, bet ir būsimus sveikatos priežiūros specialistus prisidėti prie ilgametės kovos su sepsiu ir didinti jaunųjų specialistų aktyvumą visuomenėje.  

Daugiau
09/17/2018

Netinkami baldai – grėsmė moksleivių sveikatai
Higienos instituto duomenimis, nenormali laikysena – vienas iš dažniausiai pasitaikančių vaikų sveikatos sutrikimų. Specialistai pažymi, kad vis daugiau laiko praleidžiant sėdimoje padėtyje, vaiko stalui ir kėdei reikia skirti ypatingą dėmesį. „Tėvams būtinai reikia atkreipti dėmesį, kaip jų vaikai sėdi prie darbo stalo. Netaisyklinga laikysena gali susiformuoti labai greitai, o vėliau ją pataisyti – sunku“, – sako Kauno Šilainių poliklinikos vaikų ligų gydytoja Andželika Panavienė. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai taip pat ragina tėvus pasirūpinti tinkama vaiko darbo vieta. „Darbo stalas turėtų būti bent 70 cm ilgio ir 50 cm pločio, – rašoma centro pranešime. – Kėdė turi atitikti vaiko ūgį ir turėti aukštą atlošą, atitinkantį vaiko stuburo fiziologinius linkius. Geriausiai pirkti tokią, kurios atlošo aukštį, linkį nugarai, alkūnramsčius galima reguliuoti“. Įvairių šaltinių duomenimis, problemų su stuburu turi net 80 proc. moksleivių. Gydytoja A. Panavienė pasakoja, kad tokie duomenys atsispindi ir jos praktikoje – praktiškai kas antras prieš mokslo metų pradžią sveikatos ateinantis pasitikrinti vaikas turi stuburo, laikysenos problemų. „Kartu su laikysenos problemomis vėliau prasideda kvėpavimo takų, širdies ligos“, – teigia gydytoja, todėl suskubti pasirūpinti tinkama vaiko laikysena svarbu vos pastebėjus pirmuosius netaisyklingos laikysenos požymius, o idealiausiu atveju – to išvis išvengti. Prekybininkai pastebi, kad tėvai visgi dažniausiai yra sąmoningi, suvokia rizikas vaikų sveikatai ir renkasi specializuotus baldus. Kiekvienais metais prieš Rugsėjo 1-ąją biuro bei mokyklinių baldų – rašomųjų stalų, kėdžių – pardavimai išlieka stabiliai aukšti. Populiarūs ir reguliuojami baldai. Tai yra itin ergonomiški, sveikatos specialistų vertinami gaminiai, padedantys išvengti laikysenos sutrikimų. „Pirkėjai šiuos baldus vertina ne tik dėl teigiamos įtakos vaikų sveikatai, bet ir dėl jų ilgaamžiškumo. Jeigu tėvai perka vaikui stalą pirmoje klasėje, po poros metų vaikas jau bus gerokai aukštesnis. Tuomet vėl reikėtų pirkti naujus baldus, o tai – jau papildomos išlaidos. Reguliuojami baldai yra puiki išeitis, nes jie „auga“ drauge su vaiku“, – sakė prekybos tinklo „Senukai“ mokyklinių ir biuro baldų specialistė Simona Brusokienė. Anot jos, šiuolaikiniai reguliuojami baldai yra pritaikomi kone kiekvieno žmogaus sudėjimui, nes turi aukštį leidžiančią reguliuoti sėdimąją dalį. O kai kurie – net kėdės išlenkimą, rankenų ar atlošo aukštį. Siekiant išvengti netaisyklingos laikysenos, nugaros ir galvos skausmų, sėdintis vaikas turėtų būti atsipalaidavęs, neįsitempęs. Nereikėtų vaikui liepti sėdėti ramiai – padėties keitimas yra natūralu. Specialistė rekomenduoja perkant baldus būtinai juos rinktis kartu su vaiku. „Tai – tarsi matuotis naujus batus. Reikia skirti laiko, išbandyti įvairias alternatyvas. Kiekvienas vaikas yra individualus, kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam“, – atkreipė dėmesį ji. Vienas didžiausių reguliuojamo aukščio stalų privalumų – galimybė dirbti stovint. Sveikatos specialistai rekomenduoja pakilti nuo kėdės kas 30-60 minučių. „Ne veltui akademinė valanda trunka 45 minutes – maždaug kas tiek laiko vaikas turėtų pakeisti padėtį. Ruošiant pamokas, moksleiviams reikėtų suformuoti įprotį dirbti ne tik sėdint, bet ir atsistojus. Jeigu vaikas turi reguliuojamo aukščio stalą, jam tiesiog reikia pasukti rankenėlę ir pakelti stalviršį iki reikiamo aukščio“, – pasakoja prekybos tinklo „Senukai“ specialistė. Dar viena darbo stalo savybė, į kurią vertėtų atkreipti dėmesį – stalviršio pasvirimo reguliavimas. Skirtingai veiklai stalviršis turėtų būti pasviręs vis kitokiu kampu: tiesus – piešimui, apie 10 laipsnių kampu – rašymui, 20-30 laipsnių kampu – skaitymui.

Daugiau
09/17/2018

Pasaulinė limfomos pacientų apklausa atskleidė, jog 1 iš 3 sergančiųjų patiria ligos atsinaujinimo baimę
Rugsėjo 15 d. yra minima pasaulinė limfomos liga – viena dažniausių kraujo vėžio formų pasaulyje serga daugiau nei milijonas žmonių, kiekvieną dieną diagnozuojama 1000 naujų atvejų. Lietuvoje skaičiuojama apie 5 tūkst. sergančiųjų ar jau įveikusių šią piktybinę kraujo ligą. Kasmet apie 500 lietuvių išgirsta limfomos diagnozę. 2018 m. tarptautinės organizacijos „Limfomos koalicija“ atlikta pacientų apklausa parodė, jog daugumai limfoma sergančiųjų kyla sudėtingų klausimų, jie susiduria su neaiškumu ir nerimu dėl savo sveikatos bei ateities. Apklausoje dalyvavo daugiau nei 6600 limfomos pacientų iš viso pasaulio. Apklaustieji nurodė patiriantys įvairių sunkumų – nuo fizinių negalavimų, tokių kaip nuovargis iki emocinių problemų, tokių kaip ligos atsinaujinimo baimė. Apklausa atskleidė, kad visus sunkumus sieja vienas dalykas – per retai apie juos kalba tiek pacientai, tiek sveikatos priežiūros specialistai ar pacientų organizacijos. „Išgirdęs limfomos diagnozę žmogus gali pasijusti priblokštas, izoliuotas nuo pasaulio, neturintis atsakymų į jam kylančius klausimus“, – sakė asociacijos „Kraujas“, vienos iš „Limfomos koalicijos“ narių, pirmininkė Ieva Drėgvienė. – „Svarbu apie pacientų patiriamus iššūkius kalbėti, o jiems suteikti patikimos informacijos ir padėti stiprinti pasitikėjimą. Kiekvieną rudenį minime kraujo ligų žinomumo dienas, kurių tikslas yra skatinti pažinti kraujo susirgimus, gauti aktualią ir naujausią informaciją apie onkohematologinių ligų diagnostiką, gydymo eigą ir rezultatus, taip pat psichologinės pagalbos galimybes, atsidūrus krizinėje situacijoje. Šias temas aptariame ir tradicinėje konferencijoje „Kraujo diena“, kuri šiemet bus organizuojama spalio 25 d.“ Remiantis „Limfomos koalicijos“ apklausos rezultatais, 1 iš 3 pacientų patiria ligos atsinaujinimo baimę, kuri gali išsivystyti į nerimą ir depresiją, jie jaučiasi neužtikrinti dėl savo ateities ir priimamų sprendimų. Nuovargis yra vienas iš dažniausių negalavimų – jį jaučia du trečdaliai apklaustųjų. Pacientai nežino, ar nuovargis kamuoja dėl limfomos, ar dėl vartojamų vaistų bei koks nuovargio lygis yra normalus, o kada jau reikėtų sunerimti. Pusė nuovargį patiriančių pacientų atviravo, jog tai turi didelę įtaką jų gyvenimo būdui, o 40 proc. pripažino, jog nuovargis veikia darbo produktyvumą. Kaip parodė apklausa, ketvirtadalis pacientų diagnozės metu nesužinojo savo limfomos tipo. Remiantis „Limfomos koalicijos“ duomenimis, yra daugiau nei 60 limfomos tipų. Toks informacijos, faktų trūkumas apsunkina diagnozės ir jos specifikos suvokimą, tikslingą informacijos paiešką bei informuotų sprendimų priėmimą dėl gydymo ar psichologinės paramos poreikio. 3 iš 5 apklausoje dalyvavusių žmonių sakė, jog diagnozės metu jiems trūko informacijos, o 2 iš 5 apklaustųjų ieškojo psichologinės paramos galimybių. Minint pasaulinę limfomos dieną, organizacija „Limfomos koalicija“ inicijavo tarptautinę informacinę kampaniją „Maži dalykai suteikia pasitikėjimo“, kuria skatinamas pacientų, jų artimųjų, sveikatos priežiūros specialistų, pacientų organizacijų pokalbis apie patiriamus sunkumus ir tai, kas limfoma sergantiems žmonėms gali suteikti daugiau pasitikėjimo. „Limfomos koalicijos“ apklausa parodė, jog pasitikėjimas, kurį lemia turima informacija ir psichologinė parama, gali turėti teigiamos įtakos gydymo patirčiai ir rezultatams. „Pasitikėjimą ne visuomet suteikia kažkoks vienas didelis įvykis ar reikšmingas faktas. Tai gali būti nedideli dalykai – nuo informuotumo apie ligą, žinojimo, ko gali tikėtis gydymo metu ir po jo iki mėgstamos aprangos detalės ar sėkmės talismano einant pas gydytoją. Jų visuma suteikia pacientui daugiau pasitikėjimo ir kontrolės esamoje situacijoje“, – kalbėjo I. Drėgvienė.

Daugiau
09/17/2018

Europa turi išlikti globalia žaidėja
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Vokietijos Federacinės Respublikos Kanclere Angela Merkel, Latvijos Respublikos Ministru pirmininku Mariu Kučinskiu ir Estijos Respublikos Ministru pirmininku Juri Ratu aptarė aktualiausius Europos Sąjungos darbotvarkės klausimus. Prasidedant naujam svarbiam ES politiniam sezonui vadovų dėmesio reikalauja Bendrijos saugumo stiprinimas, derybos dėl naujo daugiamečio ES biudžeto, atsakas tarptautinės prekybos, migracijos, „Brexit“ iššūkiams. Prezidentė pabrėžė, kad Europa turi išlikti globalia žaidėja pasaulinėje lygoje – tam turime ir pareigą, ir potencialą. Todėl tik nuo šalių susitelkimo priklausys, ar geopolitinės įtampos, perrašomos tarptautinės prekybos taisyklės, iššūkiai daugiašalei diplomatijai taps krizių virtine, ar galimybe Europai sustiprinti savo globalų vaidmenį. Pasak šalies vadovės, geopolitinės aplinkybės reikalauja, kad Europa daugiau investuotų į savo saugumą. Todėl labai svarbu užtikrinti tinkamą gynybos finansavimą, aktyviau dalyvauti tarptautinėse misijose, stiprinti Europos šalių apginamumą ir atsparumą kibernetinėms bei kitoms hibridinėms grėsmėms. Lietuvos iniciatyva jau pradėtos kurti ES kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos. ES taip pat turi vieningai ginti savo prekybinius interesus pasaulyje. Esame girdimi tuomet, kai kalbame vienu balsu, todėl prekybos įtampas išspręsime tik principingu dialogu su visais partneriais. Globalius Europos prioritetus turi atitikti ir naujasis daugiametis ES biudžetas. Prezidentė susitikime pabrėžė, jog mūsų regiono interesas – kad ES finansinė parama žemės ūkiui, lėšos struktūriniams fondams būtų skirstoma atsižvelgiant į objektyvius nediskriminuojančius kriterijus. Vadovai sieks susitarimo dėl naujojo daugiamečio biudžeto dar iki Europos Parlamento rinkimų. Tvirtas europinis atsakas reikalingas ir migracijos iššūkiams. Siekiant užkirsti kelią nelegalios migracijos srautams būtina skatinti bendras europines pastangas saugant bendrijos išorės sienas – stiprinant FRONTEX pasienio agentūrą, pasitelkti finansinius ir kitus instrumentus sprendžiant pamatines migracijos priežastis trečiosiose šalyse. ES ir Turkijos migracijos susitarimas veikia, todėl būtina ieškoti panašių modelių ir su kitomis regiono šalimis. Vadovų dėmesio reikalauja ir artėjantis „Brexit“. Dabar svarbiausia susitarti dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo sąlygų, nes tai – naudingiausias derybų rezultatas abiem pusėms. Šalių vadovai turės rasti ir kūrybingus sprendimus dėl Jungtinės Karalystės bei ES ateities santykių. Mūsų interesas, kad pamatinės ES laisvės išliktų nedalomos, o Jungtinė Karalystė po „Brexit“ būtų artima ES saugumo ir prekybos partnerė.

Daugiau
09/17/2018

Mitybos specialistė Rūta Beišytė-Aminova neigia mitą, neva mielės – kenksmingas duonos ingredientas
Nors duona – neatsiejama sveikuoliško mitybos raciono dalis, duoną apipynusių mitų vis tiek apstu. Bemaž daugiausia diskusijų kelia duonos sudėtyje aptinkamos mielės: tebėra gajus mitas, neva šios – kenksmingos organizmui. Vis dėlto asmeninės trenerės, mitybos specialistės Rūtos Beišytės-Aminovos teigimu, toks įsitikinimas nėra pagrįstas. Pasak R. Beišytės-Aminovos, dažnai žmonės nevartoja mielių baimindamiesi, kad organizmas jų galimai netoleruoja – neva mielės neigiamai veikia žarnyno biomą. Tačiau iš tiesų mielių netoleruoja tik itin reto žmogaus organizmas, o absoliuti dauguma mieles virškina sklandžiai. „Duonos sudėtyje esančios mielės, skirtingai nei kepimo milteliai ar soda, yra natūralus ingredientas, padedantis duoną iškepti minkštesnę, puresnę ir lengvesnę. Neverta baimintis dėl jokio neigiamo poveikio, nes gyvosios mielės prie aukštos temperatūros žūva, tad kepant duoną visos galimos neigiamos savybės išnyksta“, – sako R. Beišytė-Aminova. Netiesa ir tai, neva mielės kenkia kūno linijoms, kuo neretai įtiki prisižiūrintys figūrą. „Sportuojantys žmonės dažnai vengia mielių, nes bijo, kad šis produktas juos tukins. Tačiau duona ir joje esančios mielės su tuo nesusijusios –  dažniausiai tukimą lemia angliavandenių perteklius ir neišeikvotos kalorijos. Todėl kalta ne duona ir mielės, o saiko stoka“, – sako specialistė. Ir grožiui, ir savijautai R. Beišytė-Aminova atkreipia dėmesį, kad uoliai diskutuodami apie galimą neigiamą mielių poveikį, žmonės dažnai pamiršta gerąsias mielių savybės. O tokių, specialistės teigimu, yra apstu. Pavyzdžiui, mielių sudėtyje yra apstu B grupės vitaminų, baltymų, angliavandenių. Todėl duonos ingredientas pasitarnauja ne tik gerai savijautai, bet ir grožiui: padeda gerinti imuninę sistemą ir palaikyti sveikesnę odą, plaukus, nagus. „Mielės turi antivirusinių ir antibakterinių savybių. Jos gali būti veiksmingos palaikant gerą nervų sistemos veiklą, taip pat yra naudingas produktas tiems, kuriuos kankina anemija ar avitaminozė. Taip pat jos organizmą pamaitina baltymais, kurie yra itin svarbūs sportuojantiems bei daug fizinio krūvio patiriantiems žmonėms“, – sako R. Beišytė-Aminova. Be to, vis dažniau kalbama ir apie mielių potencialą šiuolaikinėje medicinoje. Nustatyta, jog chromas, esantis mielėse, gali padėti kontroliuoti cukraus kiekį pacientams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu. Subalansuota mityba, kurioje randama mielinių produktų, gali sumažinti širdies ligų riziką, pagerinant cholesterolio kiekį bei kraujospūdį. Maža to, šiuo metu vis dažniau vyksta tyrimai, norint nustatyti galimą kepimo mielių vaidmenį gydant vėžį. Tačiau kuo pakeisti duoną, jeigu vis dėlto organizmas iš tiesų netoleruoja mielių? Tai, pasak R. Beišytės-Aminovos, nėra joks rūpestis. „Šiandieninė duonos pasiūla ir įvairovė tokia plati, kad rasti sau skaniausią bemielę duoną nėra sunku“, – sako specialistė.

Daugiau
09/14/2018

Kandidatų į prezidentus reitingai ir jų pokyčiai
Rugpjūčio gale į populiariausių kandidatų į prezidentus trejetuką sugrįžo premjeras Saulius Skvernelis. Artėjančiu metu ekspertai prognozuoja ryškesnius pokyčius. Kaip parodė naujienų portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ rugpjūčio 24-31 dienomis atlikta apklausa, po vasaros į labiausiai palaikomų galimų kandidatų į prezidentus trejetuką sugrįžo premjeras S. Skvernelis, kuris birželį buvo laikinai užleidęs trečią vietą buvusiam diplomatui Vygaudui Ušackui. Pirmoje vietoje tvirtai laikosi ekonomistas Gitanas Nausėda, kurį prezidentu rugpjūtį norėjo matyti 19,7 proc. respondentų. Birželį jo reitingas buvo 20,6 procento. G. Nausėda jau paliko SEB banką, kur ėjo banko prezidento patarėjo ir vyriausiojo ekonomisto pareigas. Tikimasi, kad jis savo sprendimą dėl kandidavimo rinkimuose į šalies vadovo postą paskelbs šį mėnesį. Antroje vietoje išlieka Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, kurio reitingas per vasarą paaugo 4,4 proc. punkto – nuo 10 proc. – birželį iki 14,4 proc. – rugpjūtį. Pats V. Matijošaitis laidai „DELFI Dėmesio centre“ sakė, kad jam pirmoje vietoje dabar yra artėjantys Kauno miesto mero rinkimai. Trečioje reitingų lentelės vietoje yra Saulius Skvernelis. Jo reitingas rugpjūtį buvo 10,7 proc., o birželį – 6,3 procento. Tada jis buvo formaliai nukritęs į ketvirtą vietą lentelėje. S. Skvernelis savo sprendimą, ar kandidatuos į prezidentus pasakys tik kitąmet. Premjeras tvirtina, kad jam dabar svarbiau biudžetas ir kiti darbai Seimo rudens sesijoje. Tačiau jam, kaip galimam kandidatui, paramą jau reiškia jį į Vyriausybės vadovus delegavusios „valstiečių“ partijos vadovybė. Ramūnas Karbauskis tvirtino nemanąs, kad gali atsirasti daugiau jų remiamų kandidatų. Ketvirtoje vietoje rugsėjį atsidūrė apie savo kandidatavimą jau paskelbęs Vygaudas Ušackas. Nors kai buvo atliekama apklausa, dar tai nebuvo oficialiai patvirtinta. Jo palaikymas rugpjūtį siekė 8,3 proc., birželį – 6,7 procento. Dėl V. Ušacko didžiausia dilema lieka ta, ar jis liks kandidatu į prezidentus, jei pralaimės vidinius partinius Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos, kuriai priklauso, rinkimus. Partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis viešai perspėjo, kad tai turėtų politinių pasekmių. „Partijos išankstinių rinkimų tvarka numato labai griežtą punktą, gal kiek abstraktų, bet nepaisant to, griežtą, – kad partija daugiau galimybių su tokiu žmogumi sietis nemato apskritai. Saitai nutrūktų su tokiu asmeniu“, – sakė G. Landsbergis. Viena iš konkurenčių vidiniuose partijos rinkimuose yra parlamentarė, finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Kol kas nėra aišku, ar ji pati nori dalyvauti šiuose rinkimuose. Rugpjūtį ją „Spinter tyrimų“ apklausoje palaikė 8 proc., o birželį – 6 proc. respondentų. 5,8 proc. respondentų savo balsą rinkimuose būtų atidavę europarlamentarei Vilijai Blinkevičiūtei. Jos galimybės rinkimuose anksčiau tikrintos nebuvo, todėl šio rezultato nėra su kuo palyginti. Pati V. Blinkevičiūtė apie savo norą kandidatuoti šiuose rinkimuose kol kas nekalbėjo. Už jos liko dar vienas galimas konservatorių kandidatas rinkimuose parlamentaras Žygimantas Pavilionis. Jį rugpjūtį palaikė 3,9 proc. , birželį – 4 proc. respondentų. Ž. Pavilionis yra išreiškęs savo norą dalyvauti šiuose rinkimuose. 3,1 proc. respondentų rugpjūtį, 3,4 proc. – birželį savo balsą būtų atidavę europarlamentarui Antanui Guogai. 2,5 proc. apklaustųjų rugpjūtį būtų balsavę už Ramūną Karbauskį. Nei vienas jų apie norą dalyvauti prezidento rinkimuose nieko nekalbėjo. Už Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių, kuris yra sakęs, kad apie prezidento rinkimus negalvoja, rugpjūtį būtų balsavę 1,6 proc., o birželį – 2,2 proc. respondentų. Savo valią kandidatuoti prezidento rinkimuose išsakiusi parlamentarė Aušra Maldeikienė rugpjūtį turėjo 1,5 proc., birželį – 1,1 proc. apklaustųjų palaikymą. Taip pat apie kandidatavimą prezidento rinkimuose paskelbęs parlamentaras Naglis Puteikis rugpjūtį būtų gavęs 1,4 proc., birželį – 2,4 proc. balsų. Eurokomisaras socialdemokratas Vytenis Andriukaitis būtų palaikomas 0,3 proc. apklaustųjų. Jis taip pat kol kas niekur nekalbėjo apie savo norą dalyvauti šiuose rinkimuose. Prie prezidento rinkimų starto linijos jau stojęs europarlamentaras Valentinas Mazuronis rugpjūtį turėjo 0,3 proc., o birželį – 0,6 proc. reitingą. 4,6 proc. respondentų rugpjūtį ir 11,6 proc. – birželį būtų balsavę dar už kokį nors kitą kandidatą. O 13,9 proc. apklaustųjų rugpjūtį ir 23,5 proc. – birželį nebalsuotų arba nežinojo, už ką balsuoti. Numato didžiulius pokyčius Bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas atkreipė dėmesį, kad kol kas dar nėra aiškaus galutinio kandidatų į prezidentus sąrašo, todėl rezultatai ateityje dar gali keistis. „Didelių pokyčių kol kas nematyti. S. Skvernelio reitingas buvo šiek tiek nukritęs, bet jis atsistatė. Tai reiškia, kad tas kritimas nebuvo tvarus, o tik susijęs su kažkokia naujiena, ilgesniu laikotarpiu jo palaikymas laikosi panašiame lygyje“, – sakė I. Zokas. Bendrovės „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys prognozuoja, kad netrukus reitinguose pamatysime didžiulius pokyčius. „Matome, kad įsijungia partijos. Taip pat atsiranda tokios pavardės kaip Rolandas Paksas. Rugsėjis reikšmingai skiriasi nuo ankstesnių mėnesių, ir lauksime naujų rezultatų“, – sakė V. Gaidys. Sociologas neatmeta, kad V. Ušacko aktyvumas gali jį stumtelėti „į pirmą lygą“. Pasak jo, tai jau yra tas mėnuo, kada ir I. Šimonytei, ir V. Matijošaičiui reikia aiškiai pasakyti savo ketinimus. „Laikas pasakyti, nes iš reitingų iškrisi kaip psichologiškai nedalyvaujantis“, – sakė V. Gaidys. Su G. Nausėda ir S. Skverneliu, pasak sociologo, yra šiek tiek kita situacija – žmonės „de facto“ jau mąsto apie juos kaip apie kandidatus.

Daugiau
09/14/2018

Naujajame reitinge Lietuvos įmonių padaugėjo iki 19
Šiemet 19 Lietuvos įmonių pateko tarp 500 didžiausių Rytų ir Vidurio Europos (RVE) įmonių, rodo prekinio kredito draudikės „Coface“ naujausias reitingas. Pagal pirmą kartą suteikiamą mokumo indeksą Lietuva pasižymėjo aukščiausiu rodikliu (7,5 balo), taip pat stipriausia didžiųjų bendrovių įtaka šalies darbo rinkai (10,5 proc. darbo vietų). Nors tarp dvylikos reitinge analizuojamų šalių Lietuva pagal gyventojų skaičių yra 9 vietoje, TOP 500 reitinge ji pelnė 6 vietą, aplenkdama daugiau gyventojų turinčias Bulgariją, Serbiją ir Kroatiją, taip pat kaimynes Estiją ir Latviją. Šiemet, palyginti su praėjusių metų reitingu, Lietuvai pavyko atkovoti vieną poziciją iki 19 įmonių, kai prieš metus jų buvo 18. Tarp Lietuvos bendrovių didžiausių įmonių reitinge stabilus išliko pirmasis septintukas: „Orlen Lietuva“ (20 vieta), „Vilniaus prekyba“ (30), „Maxima Grupė“ (37), „Maxima LT“ (106), „Lietuvos energija“ (172), „Sanitex“ (205) ir koncernas „Achemos grupė“ (258). Lietuviškų įmonių sąrašą, kaip ir pernai, pradeda „Orlen Lietuva“ (20), kurios motininė kompanija „Polski Koncern Naftowy Orlen“ tradiciškai išliko pirmojoje RVE regiono TOP 500 pozicijoje. Pirmą kartą į TOP 500 pateko keturios įmonės iš Lietuvos, trys iškrito iš sąrašo Trys įmonės – „Kauno grūdai“ (buvo 415 vietoje), „Norfos mažmena“ (buvo 465) ir UAB „Rivona“ (buvo 498) – šiais metais iškrito iš reitingo, palyginti su 2017 m. reitingu. Keturios Lietuvos bendrovės – ESO (351), „Viada LT“ (405), „ACME Grupė“ (418) ir UAB „Spectator“ (430) – į prestižinį reitingą pateko pirmą kartą. Labiausiai kilo „ME Investicija“ ir „Girteka Logistics“, krito „MG Baltic“, „Palink“, „Vičiūnų grupė“ ir „Lietuvos geležinkeliai“ Tarp bendrovių iš Lietuvos didžiausią šuolį – 66 pozicijomis  – padarė „ME Investicija“, pakilusi iš 366 vietos į 300-ąją,  taip pat „Girteka Logistic“, pakilusi 58 pozicijomis į 390 vietą (pernai buvo 438). 26-iomis pozicijomis vietą reitinge pasigerino ir koncernas „Achemos grupė“, šiemet iškilęs į 258 vietą iš pernai turėtos 284. Didžiausiu kritimu pasižymėjo koncernas „MG Baltic“, praradęs 35 pozicijas ir šiemet nusileidęs į 357 vietą palyginti su 322 vieta pernai. Keturios Lietuvos bendrovės krito daugiau kaip 25 pozicijomis: „Lietuvos energija“ (šiemet 172, buvo 145), UAB „Palink“ (šiemet 326, pernai 297), „Vičiūnų grupė“ (šiemet 454, pernai 425) ir „Lietuvos geležinkeliai” (šiemet krito į 494 vietą iš 468 vietos pernai). Lietuva įvertinta geriausiai (7,5 taškais) pagal „Coface“ pirmą kartą suteikiamą mokumo reitingą Pirmą kartą istorijoje kiekvienai įmonei „Coface“ apskaičiavo mokumo rodiklį, atspindinį tikimybę tapti nemokia per ateinančius 12 mėnesių. 0 taškų suteikiami įmonei, galinčiai artimiausiu metu susidurti su mokumo problemomis, 10 taškų – įmonėms, turinčioms minimalų rizikingumą. „Coface“ pažymi, kad beveik 80 proc. RVE regiono bendrovių pasižymi aukštu patikimumo indeksu (nuo 6 iki 10), o Lietuvos bendrovės, pasiekusios 7,5 taško, pirmauja visame regione. Tuo tarpu rizikingiausiomis yra laikomos Serbijos įmonės, vidutiniškai įvertintos tik 5,4 balo. Nepaisant ekonominio augimo, RVE regione bendras įmonių nemokumas išaugo 6 proc., nors 2016 m. buvo fiksuotas 6 proc. kritimas, o 2015 m.  – net 14 proc. kritimas. Aplenkėme ne tik kaimynes Estiją ir Latviją, bet ir daugiau gyventojų turinčias Bulgariją, Serbiją ir Kroatiją Tarp dvylikos šalių, kurių įmonės pateko į reitingą, pagal įmonių skaičių (19) Lietuva užima 6-ąją vietą, nusileisdama Lenkijai (175), Vengrijai (71), Čekijai (67), Rumunijai (56) ir Slovakijai (43). Į naujausią TOP 500 reitingą pateko 7 estiškos ir 6 latviškos bendrovės – abi valstybės didžiausių įmonių sąraše šiemet turi 2 įmonėmis daugiau nei pernai. Estija ir Latvija reitinge atitinkamai užima 11 ir 12 vietas. Nepaisant šių metų progreso, Latvijai taip ir nepavyko pakilti iš paskutinės (12) reitingo pozicijos, į kurią šalis nusirito pernai. Tačiau svarbu įvertinti, kad visame RVE regione kaimyninės šalys pasižymi ir mažiausiu gyventojų skaičiumi: Estijoje gyvena 1,3 milijono, Latvijoje – 2 mln. žmonių. Tradiciškai RVE regione TOP 500 reitinge pirmauja didžiausią gyventojų skaičių (38,4 mln.) turinti Lenkija, kuriai šiemet atstovauja net 175 įmonės – tai sudaro net 35 proc. visų įmonių TOP 500 sąraše. Pagal svarbius rodiklius Lietuva lenkia didesnes šalis Nors tarp 12-os į TOP 500 reitingą patekusių šalių pagal gyventojų skaičių (2,8 mln.) Lietuva užima 9-ąją vietą, reitinge atstovaujamų įmonių skaičiumi (19) ji aplenkė didesnes Bulgariją (7,1 mln. gyventojų), Serbiją (7 mln.) ir  Kroatiją (4,2 mln.). Pagal BVP vienam gyventojui Lietuva užima garbingą 5-tą vietą (14,8 tūkst. eurų), nusileisdama keturioms  aukštesnius RVE regione rodiklius turinčioms Slovėnijai (21 tūkst. eurų), Čekijai (18,7 tūkst. eurų ), Estijai (17,5 tūkst. eurų) ir Slovakijai (15,6 tūkst. eurų). Lietuvai nusileidžia TOP 500 reitinge pirmaujanti Lenkija (12 tūkst. eurų vienam gyventojui), taip pat 4-ojoje vietoje esanti Rumunija (9,6 tūkst. eurų). Iš visų RVE šalių žemiausią BVP dalį vienam gyventojui turi Serbija (5 tūkst. eurų). Lietuvoje didžiausios įmonės turi stipriausios įtakos darbo rinkai Lietuva pirmauja pagal didžiausiose įmonėse sukurtų darbo vietų dalį – 10,5 proc. Lietuvos darbingo amžiaus gyventojų dirba būtent didžiausiose RVE TOP 500 reitinge esančiose įmonėse. Tokių darbuotojų dalis prieš metus Lietuvoje sudarė 8,5 proc. Didžiųjų darbdavių įtaka rinkai augo ir daugumoje kitų RVE šalių. Antrąją vietą pagal šį rodiklį užimančios Lenkijos didžiosiose bendrovėse dirba 7,4 proc. visos šalies  darbingo amžiaus gyventojų.   Makroekonominė aplinka RVE regione vertinama optimistiškai Makroekonominę aplinką RVE regione „Coface“ vertina pozityviai. Visos regiono šalys pasižymėjo aktyvėjančia ekonomika, pernai augusia 4,5 proc. – sparčiausiai per pastaruosius 8 metus. „Coface“ vertinimu, aukštas ekonomikos augimo tempas (iki 4,1 proc.) turėtų išsilaikyti ir 2018 metais. „Coface“ analitikų vertinimu, spartų RVE ekonomikos augimą lemia didėjantis namų ūkių vartojimas, išaugusios investicijos ir ES struktūrinių fondų suteikiamas finansavimas. Taip pat pažymima, kad RVE regiono šalis teigiamai paveikė persiorientavimas į dinamiškesnę Europos šalių rinką po to, kai prekių importą prieš kelerius metus apribojo Rusija. Atrastos naujos rinkos žemės ūkio produktams ir transporto paslaugoms suteikė RVE įmonėms papildomo spurto. Pažymima, kad Lietuvos ekonomikai teigiamo efekto suteikė augantis eksportas, sudarantis 70 proc. šalies BVP, o 60 proc. eksporto nukreipta būtent į Europos šalių rinkas. Kita vertus, būtent Lietuva ir Estija visame regione pasižymi aukščiausia infliacija, siekiančia 3,7 proc., nors vidutinė infliacija regione sudaro 2,2 proc. Nedarbas Lietuvoje (7,1 proc.) yra žemesnis už vidutinį regione (10,81 proc.), kuriame mažiausiu rodikliu išsiskiria Čekija (2,9 proc.), o didžiausiu – Serbija (14,7 proc.),  Kroatija (11,1 proc.) ir kaimyninė Latvija (8,7 proc.). Bendrą ekonominę aplinką Lietuvoje „Coface“ ekspertai vertina patenkinamai (A3), o verslo klimatą – kaip stabilų (A2).   Apie TOP 500 reitingą: Jau dešimtąjį kartą „Coface“ parengtas didžiausių Rytų ir Vidurio Europos įmonių reitingas įtraukė Lenkijos, Vengrijos, Čekijos, Rumunijos, Slovakijos, Lietuvos, Bulgarijos, Slovėnijos, Serbijos, Estijos ir Latvijos įmones, kurių 2017 m. metinė apyvarta buvo ne mažesnė kaip 300 mln. eurų. Į šį sąrašą nebuvo įtraukiami finansinių paslaugų teikėjai, bankai, draudimo bendrovės, lizingo įmonės ir brokeriai. Į sąrašą taip pat nepateko įmonės, kurios iki nurodytos datos nepateikė finansinių duomenų. Kartu su įmonių pajamomis „Coface“ sudarytame RVE TOP 500 reitinge įvertinti tokie rodikliai kaip apyvartos, grynojo pelno ir darbuotojų skaičiaus metiniai pokyčiai.

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu