Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 

09/14/2018

Jei Skvernelis taptų Prezidentu, Lietuva pasuktų Vengrijos keliu
Artėjant Prezidento rinkimams, daugėja ženklų, kad Prezidento rinkimuose gali dalyvauti Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Pats Premjeras kol kas aiškiai nepasakė savo sprendimo, tačiau jo retorika šiuo klausimu iš anksčiau buvusios skeptiškos, paskutiniu laiku pakito į optimistinę. Jeigu S. Skvernelis ne tik dalyvautų rinkimuose, bet ir juos laimėtų, visi trys svarbiausi valstybės postai tektų valstiečiams. Valstiečiams būtinos pergalės Politologai aptarinėja ar valstiečiai atėjo ilgam, ar jų laukia fiasko? Politinę šios organizacijos ateitį labai smarkiai paveiks artėjantys 2019 m. rinkimai. Ypač svarbūs yra Prezidento rinkimai. Geras, rinkimus laimintis kandidatas padėtų mobilizuoti partiją, praplėstų elektoratą ir jį naujai motyvuotų. Jeigu valstiečių kandidatui pavyktų pakeisti Dalią Grybauskaitę, tai tada visos trys svarbiausios valdžios atsidurtų vienose rankose – Seimas, Vyriausybė ir Prezidentūra. Visos trys institucijos pradėtų „kalbėti“ vienu balsu. R.Karbauskis jau seniausiai tvirtina, kad kitas Prezidentas bus iš valstiečių, o partijos politinis štabas tam aktyviai ruošiasi. Aršiai atakuoja opoziciją ir veikiančią Prezidentę, vienų partijos narių vardu leidžia idėjas–lozungus ir gerų norų deklaracijas, o kitų vardu nepaliaujamai gamina skundus. Taip vis išlikdami dėmesio centre. Kartu ieško parankiausių kandidatų būsimuose rinkimuose. Kol kas vienintelis realiausias jų kandidatas sėkmingai sudalyvauti Prezidento rinkimuose yra Ministras Pirmininkas. Kiti valstiečių politikai per daug blankūs, turintys per daug neigiamo krūvio ar per mažai žinomi. Kitas tinkamas pretendentas būtų užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kurį tikriausiai paremtų ir Prezidentė, tačiau jo pergalė negarantuotų valstiečių hegemonijos, atvirkščiai, sudarytų nereikalingą konkurenciją. Neturėdami kitų kandidatų, valstiečiai šį pusmetį aktyviai įkalbinėjo S. Skvernelį dalyvauti rinkimuose, tai matėsi iš jo paties viešosios retorikos dinamikos. Premjerui pasirinkimas nėra lengvas, nes dalyvavimas visgi negarantuotų pergalės. Labai tikėtinas scenarijus būtų pralaimėjimas antrame ture liberalesniam kandidatui, pavyzdžiui, Gitanui Nausėdai. Toliau dirbti premjeru, kai buvęs oponentas bus tiesioginis „viršininkas“, jeigu galima taip pasakyti, nebus lengva. O jei per rinkimų kampaniją dar bus pasakyta vien kita aštresnė replika.. Daug saugesnis valdančiųjų pasirinkimas būtų L. Linkevičius, kuris puikiai sutaria su dabartine Prezidente, palankiai vertinamas kairiųjų, o ir dešiniesiems, savo nuoseklia orientacija į Vakarus, jis atrodo priimtinas. Pralaimėjimo atveju, tai nebūtų toks skaudus smūgis valdantiesiems, tačiau vargu ar galima po rinkimų iš jo tikėtis glaudžių ryšių ir paklusnumo R. Karbauskiui? Lietuva prisijungtų prie Vengrijos ir Lenkijos Jeigu S. Skvernelis visgi kandidatuotų ir laimėtų, jį Premjero kėdėje tikriausiai pakeistų jo bendražygis, pavyzdžiui, dabartinis ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Visi trys svarbiausi valstybės postai taptų susiję su valstiečių politine organizacija. Smarkiai susilpnėtų opozicijos galimybės aktyviai veikti, o valdantieji įgytų didelę galią užpildyti visą viešąją erdvę savo politine darbotvarke. Labai tikėtinas scenarijus, kad Lietuva pradėtų dreifuoti link Vengrijos ir Lenkijos politinio modelio. S.Skvernelis jau ne kartą yra palankiai atsiliepęs apie dabartinę politinę situacijoje Lenkijoje. Kaip ir tose Centrinės Europos šalyse, pirmiausia, buvo nugalėta opozicija, perimta valdžios postų kontrolė, tada atėjo eilė teismams ir žiniasklaidai. Apie valstiečių ir žiniasklaidos kovą jau girdėjome. Ramūnas Karbauskis buvo „iškasęs karo kirvį“ prieš LRT ir vieną įtakingiausių žurnalistų Edmundą Jakilaitį. Kol kas trapios paliaubos, bet valstiečiams sustiprėjus, prieš šio klausimo būtų grįžtama. Apie valstiečių norą kontroliuoti žiniasklaidą žinome ir iš „Naisių vasaros“ epopėjos. Kaip rodo apklausos Lenkijoje ir Vengrijoje, gyventojai gan palankiai vertina savo valdžią. Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas trečią kartą tapo premjeru, kas negirdėta Rytų Europoje. Tai gal ir Lietuvoje būtų neblogai tokia valdžios dėlionė? Lietuvai grėstų „raganų medžioklė“ „Vengriškas scenarijus“ šalyse gyvuoja, kol kyla ekonomika ir auga biudžeto pajamos. Rytų Europos gyventojai ypač jautrūs ekonominei gerovei ir yra linkę dėl jos aukoti demokratines bei pilietines laisves. Trūkstant politinės konkurencijos Lenkijos ir Vengrijos valdžios savo nesėkmėms pateisinti pradeda ieškoti priešų. Vos ištikus nesėkmei, pavyzdžiui, korupcijos skandalui, reikia rasti ant ko suversti visą kaltę. Vengrijoje blogiečiu Nr. 1 buvo paskelbtas Džordžas Sorosas, nelegalūs imigrantai, opozicija ir t.t., Lenkijoje – buvęs premjeras, Vokietija ir pan. Lietuvoje, dėl mažos šalies ribotų resursų diskusijai, tai tikriausiai atsikartotų kvadratu. Prasidėtų „blogiečių“ paieškos, o valdžioje dominuojant vienai partijai dar labiau smuktų politinių diskusijų kokybė. Jau dabar vyriausybė bando viešai išstatyti „pykčio valandėlei“ tai pensijų fondus, tai prekybos centrus, tai privačias mokyklas. Trukdant žiniasklaidai ir smaugiant opoziciją vargu ar viešojoje erdvėje pakiltume aukščiau tokių temų kaip tautiniai kostiumai, valstybinės vaistinės ir rūkymas balkonuose, kokių ir dabar yra dominuojamas politinis laukas. Lietuvoje kol kas bet kokių autoritarinės valdžios požymių išvengdavome, tačiau dabar turime realią grėsmę, kad Lietuva gali pradėti dreifuoti šia linkme, o gal net taptų trečia „tvirtos rankos“ šalininkų valdoma ES šalimi kartu su Vengrija ir Lenkija. Kęstutis Masiulis, Seimo narys

Daugiau
09/14/2018

„Nord Stream 2“: dar galime pamatyti pokyčių
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Eltai sakė, kad „Nord Stream 2“ istorijoje taškas dar nėra padėtas, ir per Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vizitą ši tema taip pat gali būti aptarta. Baltijos jūrą iki Vokietijos kertantį Rusijos dujotiekį „Nord Stream 2“ Vokietijos valdžia palaimino dar kovo pabaigoje, kuomet išdavė visus leidimus dujotiekio tiesimui. Vokietijos užsienio reikalų ministras, nors ir tikina atsižvelgsiąs į Baltijos valstybių nuogąstavimus, tačiau projektą vadina komerciniu. Vasarą, nepaisant kritikos, Švedijos vyriausybė taip pat pritarė projektui, tačiau dabar šalies parlamentarai į dujotiekį žvelgia kiek skeptiškai. Kaip Eltai sakė L. Linkevičius, pokyčių „Nord Stream 2“ istorijoje dar galime tikėtis, tačiau labiau iš tų valstybių, kurios turi tiesioginį interesą dujotiekiui. „Apskritai kalbant, labiausiai, kas gali kažką pakeisti, tai tos šalys, kurios tiesiogiai turi interesų, kad yra trasoje arba šalia savo teritorinių vandenų. Tai pirmiausia išskirčiau Daniją. Švedija taip pat gali būti minima, tačiau sklinda oficialūs komentarai, kad jie neturi teisinio pagrindo prieštarauti. Bet mums svarbu tiek nacionalinės, tiek Europos Komisijos reakcijos. Nepamirškime, kad ir Europos Komisijos atsakingų pareigūnų, pavyzdžiui, energetikos komisaro Marošo Šefčovičiaus komentarai visuomet buvo labai neigiami. Kol kas dar sunku padėti tašką, ir ta istorija tęsiasi. Nepamirškime, kad labai aktyviai dalyvauja ir užjūrio valstybės, pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos, kurios pasisako neigiamai šio projekto atžvilgiu. Manau, kad čia dar bus visokių pokyčių ir įvykių“, - teigė L. Linkevičius. Iš Skandinavijos šalių leidimų dar nedavusi Danija, tačiau L. Linkevičius mano, kad ateityje Danija dar galėtų pakeisti savo poziciją. Galima tikėtis, kad dujotiekio klausimas bus paliestas penktadienį, kai Vokietijos kanclerė A. Merkel Lietuvoje susitiks su prezidente Dalia Grybauskaite ir Baltijos šalių ministrais pirmininkais. „Paprastai mes tuos klausimus iškeliame. Buvo atvažiavęs naujasis užsienio reikalų ministras Heiko Maasas, tai jo komentaras buvo kiek kitoks, nei tradiciškai būdavo. Jeigu anksčiau Vokietijos oficialūs atstovai sakydavo, kad tai tik komercinis projektas, tai Maasas, kiek pamenu, sakė, kad čia yra ir kitų niuansų - politinių. Tai yra vis tiek žvilgsnis į tą pusę suvokiant, bet vėlgi sudėtinga pasakyti, kiek tai gali pakeisti Vyriausybės poziciją. Aš nežinau, ar tie klausimai iškils, bet jei iškils, tai mūsų pozicijos yra gana gerai žinomos visiems - mes tam projektui nepritariame, nematome ekonominės logikos. Matome tam tikrų politinių aspektų, kurie neatitinka Europos Sąjungos politikos prioritetų. Vokietija laikosi kitokios nuomonės šiuo požiūriu“, - sakė užsienio reikalų ministras. Primename, kad Nord Stream 2“ projektui nepritaria Baltijos šalys, Lenkija. Jos bei JAV vadina tai politiniu, o ne ekonominiu projektu, skirtu sustabdyti dujų tranzitą per Ukrainą. Balandį Lietuvos ir Ukrainos energetikos ministrai pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame teigiama, kad Rusijos dujotiekio projektas „Nord Stream 2“ kelia grėsmę Europos Sąjungai. Be to, šalys sutarė įgyvendinti bendrą biokuro biržos projektą. Penktadienį į Lietuvą oficialaus vizito atvyksta A. Merkel, ji susitiks su prezidente D. Grybauskaite ir Baltijos šalių ministrais pirmininkais. Trečią kartą mūsų šalyje viešėsiančios A. Merkel ir Lietuvos prezidentės darbotvarkėje dominuos klausimai, susiję su Europos Sąjunga, NATO ir pastaraisiais metais sužydėjusiu dvišaliu bendradarbiavimu. Lietuvoje sparčiai kuriasi Vokietijos automobilių pramonės milžinai, pavyzdžiui, „Continental“ ir „Hella“. D.Grybauskaitė savo ruožtu susitikimo metu bandys įtikinti A. Merkel, kad ketinimai mažinti ES struktūrinių fondų paramą pavyzdinėms Bendrijos nariams nebūtų teisinga. Juolab, kad mūsų šalies ūkininkai iki šiol gauna vienas žemiausių išmokų ES, o parama kitiems projektams, pavyzdžiui, Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, Lietuvai buvo pažadėta dar stoviniuojant ant narystės slenksčio. Ne paskutinėje politikių darbotvarkės vietoje atsidurs ir JK išstojimo iš ES klausimas. Nors stipriai su JK susiję Vokietijos automobilių gamintojai ne kartą piktinosi priešiška Bendrijos derybininkų retorika, A. Merkel leido suprasti, kad ES vienybė Berlynui, skirtingai nei „Nord Stream 2“ projekto atveju, yra svarbesnė.

Daugiau
09/14/2018

Užkirskime kelią virškinimo problemoms
Net iki 90 proc. pas šeimos gydytoją apsilankiusių pagyvenusių žmonių turi vienokių ar kitokių nusiskundimų dėl virškinamojo trakto veiklos sutrikimų, tokių kaip blogas virškinimas, vidurių pūtimas ar užkietėjimas. Dėl virškinimo problemų pacientai dažniausiai kaltina amžių ir padažnėjusias ligas, tačiau, specialistų teigimu, bent dalies bėdų būtų galima išvengti, jeigu žmonės daugiau dėmesio skirtų mitybai, o ne pirmiausia griebtųsi vaistų. Pagrindinės klaidos, kurias daro pagyvenę žmonės, yra nereguliari mityba, persivalgymas, ypač prieš miegą, gausus riebaus maisto vartojimas, piktnaudžiavimas druska, cukrumi, kava, gazuotais gėrimais ar alkoholiu. Šios ir kitos „nuodėmės“ gali lemti padidėjusį skrandžio jautrumą, iššaukti skandžio opą ar netgi tapti rimtesnių ligų priežastimi. Būtent todėl gydytojai rekomenduoja kiekvienam žmogui atidžiai peržvelgti savo valgiaraštį ir pagalvoti, kaip galima būtų pagerinti mitybą, o kilus klausimams ar abejonėms – pasitarti su savo šeimos gydytoju. Pagyvenę žmonės, kaip ir visi kiti, turėtų valgyti sveiką, šviežiai pagamintą, gerai virškinamą ir individualų skonį atitinkantį maistą. Kartais senjorai, siekdami sutaupyti, renkasi pigesnius, bet ne itin kokybiškus produktus, tačiau gydytojų praktika rodo, kad toks taupymas gali turėti įtakos skrandžio opai bei kitoms ligoms. Specialistų teigimu, vertingo, tačiau nebrangaus maisto tikrai yra, pvz., vištiena – viena pigiausių mėsų, be to, ją turintiems skrandžio problemų rekomenduoja rinktis ir gydytojai. Taip pat derėtų valgyti sezoninius vaisius ir daržoves, kurie yra kur kas pigesni už atvežtus iš egzotinių šalių. Reikėtų atminti, kad senėjimo proceso metu kinta žmogaus poreikis tam tikriems maisto produktams, reikia suvartoti mažiau kalorijų. Tiesa, kai kurių gyvybiškai svarbių medžiagų, tokių kaip vitamino A, D, kalcio, magnio ar kalio poreikis išlieka toks pat ar netgi išauga. Pagyvenusiems žmonėms gydytojai rekomenduoja su saiku ir neriebiai valgyti 4–5 kartus per dieną, vartoti maistą, turintį daugiau vitaminų, mineralinių medžiagų, skaidulų ir biologiškai aktyvių junginių. Dažnam senjorui sergant įvairiomis ligomis arba net ir natūraliai sutrikus virškinamojo trakto funkcijai mažėja skrandžio sulčių sekrecija, silpnėja žarnyno veikla, dėl to pablogėja įsisavinimas tokių medžiagų, kaip vitaminas B12, geležis, folinė rūgštis, trūksta vitamino D, kalcio, gali vystytis cukrinis diabetas. Pagyvenusiems žmonėms, ypač sergantiems širdies ligomis, specialistai pataria riboti skysčius iki 1–1,5 l per parą, vengti druskos, o geriausia – visiškai jos nedėti į maistą. Galimą druskos paros kiekį žmonės gauna iš duonos ar kitų pirktų produktų. Maiste turi būti pakankamai angliavandenių, kurių galima rasti duonoje, kruopose, dribsniuose, makaronuose, vaisiuose ir daržovėse. Reikiamų baltymų kiekis aptinkamas liesoje mėsoje, pavyzdžiui, vištienoje, veršienoje, žuvyje, pupelėse bei žirniuose. Riebalai, kurie yra blogiau virškinami, negali sudaryti daugiau nei 30 proc. visų kalorijų. Rekomenduojama vartoti augalinės kilmės riebalus, nes juose mažiau cholesterolio. Organizmui būtino kalio yra bananuose, apelsinų sultyse, žalios spalvos vaisiuose, bulvėse, žirniuose, magnio – grūduose, ankštinėse daržovėse, lapinėse salotose, o kalcio – piene ir jo produktuose, lapinėse salotose bei citrusiniuose vaisiuose. Geležies gausu kiaušinio trynyje, bulvėse, špinatuose bei mėsoje. Specialistai atkreipia dėmesį, kad vartojant šviežios citrinos sultimis apšlakstytą vištieną, iš jos pasisavinama beveik visa ten esanti geležis. Rekomenduojama laikytis keleto taisyklių: būtina valgyti ir pusryčius, ir pietus, ir vakarienę; valgykite reguliariai, nedidelėmis porcijomis; maistas turi būti subalansuotas, būtina gauti pakankamą kiekį skysčių ir maistingųjų medžiagų, riebalų, baltymų, angliavandenių; stenkitės atsisakyti pusfabrikačių ir kuo dažniau gaminkite maistą patys; geriausia rinkitės virtą ir ant garų ruoštą maistą; venkite aštrių, rūkytų, keptų riebaluose patiekalų, mielinės tešlos kepinių, riebaus maisto; laikykitės darbo ir poilsio režimo, venkite ilgalaikio streso, pervargimo. Jeigu jau kurį laiką skundžiatės virškinamojo trakto negalavimais, rekomenduojame kreiptis į Grand Avenue Surgical Center, įsikūrusį Čikagoje, 17 West Grand Avenue. Tel. numeris: 312-222-5610.  

Daugiau
09/14/2018

Tingėjimo nauda: tampame laimingesniais žmonėmis?
Sėkmingo žmogaus paveikslas šiandien piešiamas kaip veiklaus, skubančio ir daug dirbančio individo. Neretai klaidingai teigiama, kad tik šie būdo bruožai atneša laimę: kuo daugiau dirbsi ir kuo mažiau ilsėsiesi, tuo labiau (kada nors) džiaugsiesi gyvenimu. Įžvalgomis apie tai, kodėl toks požiūris kenksmingas tiek asmeninėje, tiek verslo plotmėse, pasidalijo Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Aušra Skališiutė. Kuo naudingas tingėjimas Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos psichologės A. Skališiutės teigimu, mus nuo vaikystės lydi klaidingas raginimas nuolat stengtis pasiekti, nudirbti vis daugiau, kad vėliau galėtumei kuo daugiau turėti. Mūsų vidiniai poreikiai, svajonės lieka kažkur nuošaly. Kartu su jais – ir būtinybė atsipūsti, pailsėti. „Žmogų, gyvenantį nuolatiniame skubėjime ir spaudime, galiausiai pradeda kankinti pastovus nerimas dėl to, kad kažkas nepavyko: kad kolega sugalvojo geresnę idėją, kad bičiulio automobilis naujesnis ir t. t. Čia pat, tik stabtelėjus, užplūsta nemalonūs, skausmingi jausmai apie tai, koks tu esi (tariamai) nesėkmingas, ir tai skatina stengtis dar labiau. Žmogus nebeleidžia sau sustoti ir atsipalaiduoti, nes tai laikoma tinginyste, kas jo mintyse lygu negatyviam reiškiniui. O yra atvirkščiai“, – suklusti skatina psichologė. Skališiutės teigimu, žmogui kasdien privalu nors kiek pabūti atsipalaidavus. Kiekvienas gali rinktis tai, kas jam maloniausia: ar tingiai lovoje skaityti knygą, ar žiūrėti smegenų „neužkraunančias“ TV laidas, filmus, ar paplepėti telefonu su draugais. Šis malonus laikas, skirtas tik sau, padeda ne tik pailsėti, bet ir įveikti visą dieną kankinusius klausimus, užduotis. Pailsėjus, atsipūtus, gimsta ir sudėtingiausių problemų sprendimai. Kokybiškas poilsis naudingas ir darbinėje, verslo sferose. Nepailsintis žmogus, patiriantis lėtinį nuovargį, yra persekiojamas emocijų kaitos, streso, subjurusios nuotaikos. Tai apsunkina netgi kasdienių problemų sprendimą. Kaip tik todėl tarp vartotojų populiarėja taip vadinamas „išmanusis tingėjimas“, kai kasdienės, rutininės užduotys „pavedamos“ įvairioms programėlėms, platformoms. Tai leidžia suteikti sau laisvo laiko, reikalingo kiekvieno iš mūsų protui. Galiausiai, dėl to laimi abi pusės – tiek pats vartotojas, tiek jį aptarnaujantis personalas. Pasirinkite tinkamą strategiją Psichologės A. Skališiutės teigimu, mūsų organizmas pats atsiunčia signalą, kai jam gyvybiškai pritrūksta poilsio: „Noras patingėti dažniausiai kyla tada, kai esame pernelyg pavargę. Tada organizmas reikalauja pailsėti, ir kuo atkakliau nenorime tam rasti laiko, tuo kūnas intensyviau „šaukia“, kartais net susergame. Dėl to svarbu įsiklausyti į save ir, prireikus, bent trumpam sustoti, atsipalaiduoti.“ Poilsio būtinybę vieningai pabrėžia ir gydytojai neurologai. Jų teigimu, relaksacija gerina širdies ir kraujagyslių veiklą, stiprina atsparumą ligoms ir teigiamai veikia mūsų emocijas. Atsipūtus, pagerėja nuotaika, sumažėja streso lygis, suaktyvėja mūsų kūrybiškumas ir motyvacija dirbti, išmokti kažką naują. Jaučiant „sąstingį“ darbinėje ar studijų veiklose, pravartu ne dirbtinai versti organizmą veikti, galvoti, o pirmiausia – pailsėti. Visgi, kaip pastebi specialistai, savotišku darbu tampa užduotis rasti laisvo laiko nuo visų darbų. Egzistuoja paradoksas: kartais apsirūpiname daugybę technologijų, turinčių palengvinti kasdienybę, bet esame kur kas labiau užimti, nei mūsų seneliai jaunystėje. Svarbu racionaliai įsivertinti, kurios technologijos, išmanūs sprendimai tikrai palengvins būtį ir buitį, o kurie – tik madingi atributai su naudojimo instrukcija, pavogsiančia per daug laiko. Susidėliokite rutininius darbus, kuriuos atliekate kas savaitę ar mėnesį, ir šalia, išnaršę apžvalgas internete, surašykite galimus sprendimus. Tada minėtas užduotis galėsite „perleisti“ jums asmeniškai naudingoms programėlėms, platformoms ir atrasti laiko kokybiškam poilsiui.

Daugiau
09/14/2018

JAV Artimuosiuose Rytuose: drastiški pokyčiai
Prieš ketvirtį amžiaus JAV prezidentas Billas Clintonas stebėjo, kaip Baltųjų rūmų pievelėje palestiniečių lyderis Yasseras Arafatas ir Izraelio ministras pirmininkas paspaudžia vienas kitam ranką, sutvirtindami Oslo susitarimus. 1979-aisiais Jimmy Carteris „Camp David“ priėmė Izraelio ir Egipto lyderius, o šis susitikimas tapo dar vienu neišdildomu diplomatijos istorijos momentu. Donaldas Trumpas gali tik svajoti, kad tokia scena galėtų vykti jo akivaizdoje. Respublikonų lyderiui stojus prie šalies vairo, Amerika kaip niekada anksčiau nutolo nuo savo tradicinio – tarpininkės – vaidmens ilgame Artimųjų Rytų taikos procese. Užsienio politikos naujokas Trumpas tapęs prezidentu žadėjo, kad padės pasiekti „galutinį susitarimą“ tarp Izraelio ir palestiniečių. Jis pavedė savo žentui ir įtakingam patarėjui Jaredui Kushneriui vadovauti nedidelei grupei pareigūnų, kurie buvo įpareigoti įgyvendinti šį tikslą. Akivaizdu, kad nuo Trumpo išrinkimo prezidentu situacija drastiškai pasikeitė. Iš pradžių palestiniečiai suteikė nenuspėjamam prezidentui pasitikėjimo kreditą. Tačiau praėjusių metų pabaigoje jie įšaldė visus kontaktus su Vašingtonu, Trumpui nusprendus pripažinti Jeruzalę žydų valstybės sostine. Tokiu būdu buvo peržengta palestiniečių lyderių nubrėžta raudonoji linija ir sutryptas ne vieną dešimtmetį galiojęs tarptautinis konsensusas, kad dėl Šventojo miesto statuso turi būti susitarta derybų keliu. Nutrūkus Vašingtono ir palestiniečių ryšiams, Trumpo administracija ėmėsi dar aktyvesnių pastangų nubausti palestiniečių lyderius ir įspeisti juos į kampą, kad šie sugrįžtų į derybas su Izraeliu. JAV nutraukė pagalbą palestiniečiams ir sustabdė finansavimą Jungtinių Tautų agentūrai, besirūpinančiai 3 milijonais palestiniečių pabėgėlių. Vašingtonas ilgą laiką buvo JT Pagalbos ir darbų agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) didžiausias donoras. Be to, pirmadienį Vašingtonas nurodė uždaryti Palestinos išvadavimo organizacijos (PLO) atstovybę JAV sostinėje. Tai padaryta praėjus ketvirčiui amžiaus po to, kai PLO lyderis Arafatas apsilankė Baltuosiuose rūmuose. Trumpas sako norįs pasiekti „taiką per jėgą“ – tačiau ar tai dar įmanoma? JAV pareigūnai „mano, kad galima įtikinti palestiniečius, kad jie pralaimėjo ir turi sutikti su bet kokiu jiems pasiūlytu planu, galbūt numatančiu tam tikrą ribotą autonomiją su tam tikromis ekonominėmis paskatomis“, sakė Michele Dunne iš strateginių studijų centro „Carnegie Endowment for International Peace“ (CEIP). Anot jos, amerikiečiai, regis, siekia pašalinti nuo derybų stalo opiausius klausimus – dėl Jeruzalės statuso, palestiniečių teisės grįžti ir palestiniečių valstybingumo. „Suprantama, tie klausimai tebėra itin svarbūs palestiniečiams, taip pat daugeliui kitų arabų ir musulmonų“, – pažymėjo Dunne ir pridūrė: „Mažai tikėtina, kad palestiniečiai dėl to nusileistų.“ Palestiniečių vadovybė nepripažino Trumpo kaip Artimųjų Rytų taikos proceso tarpininko, nors šis vaidmuo Vašingtonui priklausė ne vieną dešimtmetį. Tačiau tai visiškai nestebina diplomato veterano Aarono Davido Millerio, kuriam teko vesti derybas Artimųjų Rytų klausimais dirbant tiek respublikonų, tiek demokratų administracijose. Anot jo, Vašingtonas iš tiesų niekada nebuvo „sąžiningas tarpininkas“. „Mūsų santykiai su Izraeliu neleido mums būti sąžiningu tarpininku“, – sakė Milleris naujienų agentūrai AFP. „Tam tikru metu galime būti tuo, ką aš vadinu veiksmingu tarpininku. Kartais pasinaudodavome tais santykiais susitarimams tarp arabų ir Izraelio pasiekti“, – sakė jis, kaip pavyzdį pateikdamas „Camp David“ ir Oslo susitarimus. „Dar nesu matęs administracijos, kuri taip neįprastai uoliai palaikytų Izraelį ir būtų taip priešiškai nusiteikusi palestiniečių atžvilgiu šioje taikos lygtyje“, – kalbėjo jis. Šis klausimas toks pavojingas, kad Kushnerio komanda vis neranda tinkamo meto pristatyti visų nekantriai laukiamą taikos planą – jo paskelbimas daug kartų buvo atidėtas. Tačiau Baltieji rūmai tvirtina, kad planas visgi yra. „Tai nepaprastai ambicingas projektas, kurio ėmėsi ši administracija, – pirmadienį sakė prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas. – Jautrumas ir tinkamo laiko jį pristatyti parinkimas yra sudėtingi klausimai.“

Daugiau
09/14/2018

Vitamino C svarba odai po vasaros
Rekordiškai karšta vasara jau eina į pabaigą, tačiau jos pasekmės odai – išlieka. Kaitri saulė ir jos vonios išvargina odą, lemia jos raukšlėjimąsi ir elastingumo mažėjimą. Todėl pastaruoju metu odos priežiūros ekspertai vis garsiau ima kalbėti apie vitaminą C – itin stiprų antioksidantą, kuris padeda apsaugoti odą nuo žalingo aplinkos poveikio. Pasak kosmetikos prekės ženklo „Artistry“ odos priežiūros ir makiažo eksperto Andrzej Sawicki, papildomos vitamino C dozės po karštų vasaros saulės vonių gali padėti ženkliai sumažinti neigiamą jų poveikį. Turbūt garsiausiai apie vitaminą C imama kalbėti atšalus orams, kai susirūpinama imuniteto stiprumu ir atsparumu ligoms. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau dėmesio atkreipiama į šio vitamino svarbą veido odai. Jis padeda sumažinti kenksmingų saulės spindulių žalą, neutralizuoja laisvuosius radikalus, kurie skatina priešlaikinį odos senėjimą. „Askorbo rūgštis stabdo pigmentacijos procesus odoje, šviesina jau esančias pigmentines dėmes, lėtina odos fotosenėjimo procesus bei mažina uždegiminius procesus. Produktai, kurių sudėtyje yra vitamino C, kompleksiškai veikia daugelį kosmetinių problemų – raukšles, odos vytimą, aknės iššauktus pakitimus odoje ar pigmentines dėmes. Todėl vitaminas C ypač svarbus pasibaigus vasarai, kuomet saulės vonių nuvargintai odai trūkta išorinio pastiprinimo“, – teigia A. Sawicki. Tačiau, anot odos priežiūros eksperto, natūraliu būdu mūsų organizmas vitamino C nesintetina ir nekaupia, tad norint palaikyti tinkamą vitamino C kiekį, tuo turime pasirūpinti patys. Be to, mūsų veido oda vitaminą C gauna tik tada, kai jis paskirstytas svarbesniems organams. „Vitamino C likučiai odos plotus pasiekia tik tuomet, kai juo jau būna aprūpintas visas likęs organizmas. Todėl būtent ši zona nuo vitamino C stygiaus kenčia labiausiai. Naujausių technologijų pagalba buvo sukurtos modifikuotos priemonės, kurios prasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius ir geba aktyvuoti vitaminą C. Pavyzdžiui nauja formulė iš „Artistry Intensive Skincare“ su vitaminu C bei haliurono rūgštimi  padeda išlyginti mimikos raukšles bei atkurti veido odos tonusą“, – priemonių su vitaminu C naudą aptaria A. Sawicki. Vitaminas C – odos senėjimo priešas Vitaminas C yra vienas galingiausių antioksidantų, padedančių išsaugoti odos stangrumą ir grožį. Jis dalyvauja ypatingai svarbioje kolageno sintezėje – stimuliuoja kolageno gamybą ir taip neleidžia odai raukšlėtis bei glebti. Nuo kenksmingo aplinkos poveikio saugantis vitaminas padeda kovoti su laisvaisiais radikalais, sušvelnina hiperpigmentaciją ir pašviesina rudas, odoje atsirandančias dėmeles. „Vitaminas C stimuliuoja kolageno sintezę, kuri ypatingai svarbi odos stangrumui bei elastingumui išlaikyti. Mums senstant kolageno kiekis odoje mažėja, dėl šios priežasties oda raukšlėjasi ir glemba. Ir nors kolageno mažėjimas yra natūralus procesas, tam tikri faktoriai, tokie kaip rūkymas, oro tarša ar alkoholinių gėrimų vartojimas, šiuos procesus greitina. Tad norint papildyti odą papildomomis kolageno atsargomis, turėtume vartoti produktus, kuriuose gausu vitamino C“, – sako odos priežiūros ekspertas. Kaip žinoti, kad jūsų odai trūksta vitamino C? Esant mažam vitamino C kiekiui organizme, odoje atsiranda iškilimų, ji tampa sausa ir pradeda raukšlėtis. Lengviau susiformuoja žaizdelės ir mėlynės, jos sunkiau gyja. Be to, smarkiai išryškėja kraujagyslės. „Artistry“ atstovas A. Sawicki pataria, jog jei pastebite odos papilkėjimą, prarastą stangrumą ar išryškėjusį daugybinį kapiliarų tinklelį, reikėtų susirūpinti ir organizmą papildyti vitaminu C. Reguliariai vartojant priemones su askorbo rūgštimi pasimato ryškūs odos pokyčiai – tamsių ratilų aplink akis nykimas, šviesėjančios pigmentinės dėmės, tvirtėjanti ir skaistėjanti oda.

Daugiau
09/14/2018

Akupunktūra – patikrinta laiko
Šiame straipsnyje kalba eis ne tik apie tai, kad akupunktūra yra vienas seniausių ir efektyviausių įvairių negalavimų gydymo metodų, kuriam, pasak įvairių šaltinių, yra tarp 2 ir 4 tūkstančių metų.  Į save ji sugėrė daugybės kartų gydytojų patirtį, kuri tapo šios  holistinės sistemos pagrindu – sistemos, leidžiančios pasiekti rezultatų net pačiais sudėtingiausiais atvejais, kai atrodo, kad visos galimybės jau yra išnaudotos. Pabaigęs Kauno medicinos universitetą, aš nuo pat pradžių labai daug dirbau ties ūmaus ir lėtinio skausmo klausimais. Ėmiausi ieškoti metodų ir būdų, kurie sugebėtų efektyviai kovoti su skausmu, mat medikamentai dažnu atveju nesuteikdavo norimo efekto arba jų poveikį papildydavo gausybė nepageidaujamų šalutinių reakcijų, sukeliančių naujas problemas. Kaip tik tuo metu susipažinau su akupunktūra ir, sėkmingai pabaigęs mokymus, ėmiau taikyti ją savo kasdienėje gydytojo praktikoje. Akupunktūros „stebuklus“ lengviau demonstruoti kai skausmas yra tik atsiradęs (t.y., neįsisenėjęs) ir pakankamai intensyvus. Tokiais atvejais skausmą labai dažnai galima pašalinti vos per vieną terapijos sesiją, o toliau jau galima dirbti su šį skausmą sukėlusia priežastimi. Tačiau jei skausmas yra lėtinis, kai organizmas prie jo jau ima pratintis, tuomet optimalios sveikatos būklės atstatymas gali trukti ilgiau. Remdamasis savo 27-erių metų akupunktūros taikymo patirtimi, aš įsitikinau, kad ji yra iš tiesų veiksminga ne tik gydant stuburo ligas, galvos ar sąnarių skausmus, tačiau ir tokiais atvejais kaip, pavyzdžiui, gydant menstruacijų ciklo sutrikimus ar menopauzės simptomus. Tokiais atvejais tradicinė medicina paprastai siūlo „sunkiąją artileriją“ – hormoninius preparatus, nors atstatyti normalius ciklus organizme puikiausiai galima su akupunktūros pagalba. Oficialiai yra pripažintas ir akupunktūros efektyvumas gydant impotenciją ir nevaisingumą. Kas kartą peršalę mano vaikai prašo „pašildyti taškus“, kad nesusirgtų. „Pašildyti“ – tai dar vienas būdas daryti poveikį akupunktūriniams taškams, panaudojant tam tikrą kiniškų gydomųjų žolelių mišinį. Šios žolelės yra susukamos į „cigarą“, uždegamos ir laikomos tam tikru atstumu nuo biologiškai aktyvių taškų. Degdamas, šis „cigaras“ skleidžia malonią šilumą. Tam tikrų akupunktūrinių taškų stimuliavimas tokia šiluma labai greitai užkerta kelią ligos vystymuisi. Nuo pat savo praktikos pradžios aš dažnai susidurdavau su pacientų atsargumu ir savotišku nepasitikėjimu adatų terapijos veiksmingumu. „Ir ką, šios mažytės adatėlės man iš tiesų padės?“ – klausė jie manęs. „Taip, – atsakydavau. – Šių adatėlių veiksmingumas yra atlaikęs išbandymą laiku.“ Kai kuriuos tai įtikindavo, o kitiems vis tiek likdavo abejonių. Pasitarnavo, kaip dažnai ir būna, vienas įvykis. Poliklinikoje, kurioje atidariau savo kabinetą, vienam iš savo eilės laukiančių pacientų prasidėjo sunkaus kosulio priepuolis. Kaip vėliau sužinojau, pacientas sirgo bronchine astma. Pasikviečiau jį į kabinetą ir vos per kelias minutes jo kosulio priepuolį numalšinau. Po šio įvykio pacientų nuomonė pasikeitė. Nepaisant to, daugiausiai teko dirbti su labai sudėtingais ir smarkiai progresavusiais atvejais, kai visi kiti gydymo metodai ir būdai neduodavo jokio rezultato. Pamenu pacientę, turėjusią problemų su žarnynu. Visas ligtolinis jos negalavimo gydymas buvo bevaisis. Ją jau ruošė operacijai, kai ji pateko pas mane ir mums pavyko per kelis gydymo kursus visiškai išspręsti jos problemą. Per ilgus savo gyvavimo metus akupunktūra užsirekomendavo kaip efektyvi priemonė plačiam spektrui ligų gydyti. Išvardinsiu vos kelias jų: reabilitacija po sunkių susirgimų ir chirurginių operacijų; imuniteto susilpnėjimas; antsvoris; potraukis tabakui ir alkoholiui; miego sutrikimai; išsekusios jėgos, nuolatinis nuovargio jausmas; galvos skausmai; prasta nuotaika, dirglumas; suprastėjusi atmintis, sumažėjęs darbingumas; vidurių užkietėjimas; virškinimo sutrikimai; impotencija; menstruacijų ciklo sutrikimai; nevaisingumas; astma; hipertenzija ankstyvojoje ligos stadijoje; nugaros skausmai; sąnarių skausmai, odos ligos.

Daugiau
09/14/2018

JAV prieš TBT
Ilgą laiką buvę įtempti JAV santykiai su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu (TBT) pirmadienį galutinai nutrūko, kai ne vieną dešimtmetį juos temdę Vašingtono įtarimai dėl šio teismo ir jo jurisdikcijos virto atviru priešiškumu ir grasinimais imtis sankcijų, jei jis imsis tirti amerikiečių karių veiklą Afganistane. Šis teismas buvo įkurtas 2002 metais teisti už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui bei genocidą, įvykdytus teritorijose, kur už juos atsakingi asmenys galėtų išvengti patraukimo atsakomybėn. TBT jurisdikciją pripažįsta 123 valstybės. Boltonas tai pareiškė Rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių metinių išvakarėse, TBT teisėjui ruošiantis greitai paskelbti sprendimą dėl prokurorų prašymo oficialiai pradėti tyrimą dėl karo nusikaltimų, kuriuos nuo 2003 metų gegužės Afganistane galimai įvykdė šios šalies nacionalinės saugumo pajėgos, Talibanas ir Hakanių tinklo kovotojai, taip pat JAV pajėgos ir žvalgyba. Amerikiečių kariai, be kita ko, įtariami kankinimu ir neteisėtu laisvės atėmimu. „Tarptautinis baudžiamasis teismas nepriimtinai kelia grėsmę Amerikos suverenitetui ir JAV nacionalinio saugumo interesams“, – sakė Boltonas, kalbėdamas Vašingtone įsikūrusioje organizacijoje „Federalist Society for Law and Public Policy Studies“. Jis taip pat pasmerkė palestiniečių pastangas pasiekti, kad Izraelis būtų teisiamas dėl karo nusikaltimų už savo politiką Vakarų Krante, Rytų Jeruzalėje ir Gazoje. Pasak prezidento patarėjo, Jungtinės Valstijos panaudos „bet kokias reikalingas priemones“ amerikiečiams ir Vašingtono sąjungininkių, tokių kaip Izraelis, piliečiams apsaugoti nuo „neteisingo šio nelegitimaus teismo baudžiamojo persekiojimo“. Baltieji rūmai pareiškė, kad tiek, kiek leis šalies įstatymai, Donaldo Trumpo administracija uždraus TBT teisėjams atvykti į Jungtines Valstijas, imsis sankcijų prieš jų lėšas JAV finansų sistemoje ir persekios juos baudžiamąja tvarka. „Nebendradarbiausime su TBT“, – sakė Boltonas ir pridūrė, kad „visais atžvilgiais TBT mums jau yra miręs“. Žmogaus teisių organizacijos griežtai pasmerkė tokią poziciją ir sakė, jog tai yra dar vienas pavyzdys, kaip Trumpo administracija atsisako JAV lyderystės reikalaujant atsakomybės už sunkius pažeidimus.  „Bet kokie Jungtinių Valstijų veiksmai, kuriais būtų siekiama sužlugdyti tyrimus dėl Afganistano ir Palestinos, parodytų, kad šiai administracijai labiau rūpi pamaloninti užkietėjusius žmogaus teisių pažeidėjus ir užkirsti kelią nuodugniam Amerikos elgesio Afganistane patikrinimui, užuot palaikius nešališką teisingumą“, – pažymėjo žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW). Nuo tada, kai buvo įkurtas, TBT pareiškė kaltinimus dešimtims įtariamųjų, tarp jų buvusiam Libijos diktatoriui Muamarui Khadafi, kuris buvo nužudytas sukilėlių nespėjus jo areštuoti, taip pat Sudano prezidentui Omarui al Bashirui, kaltinamam įvairiais nusikaltimais, įskaitant genocidą Darfūre. Bashiras tebėra laisvėje, kaip ir Ugandos karo vadas Josephas Kony, buvęs tarp pirmųjų sukilėlių, kuriems TBT 2005 metais pateikė kaltinimus. Teismas iki šiol nuteisė tik aštuonis kaltinamuosius. Virtinė valstybių, tarp jų net trys iš penkių nuolatinių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narių – JAV, Rusija ir Kinija – nėra prisijungusios prie Romos Statuto, kuriuo buvo įsteigtas TBT. Tuo tarpu Burundis ir Filipinai anksčiau šiais metais paskelbė, jog traukiasi iš TBT - šis sprendimas įsigalios kovo mėnesį. Billo Clintono administracija 2000-aisiais pasirašė Romos Statutą, tačiau turėjo rimtų abejonių dėl jo jurisdikcijos aprėpties, todėl taip ir nepateikė jo ratifikuoti Senatui. Daug senatorių iš abiejų partijų labai neigiamai žiūrėjo į TBT, nes laikė jį grėsme Amerikos suverenitetui. Kai 2001-aisiais prezidentu tapo George'as W. Bushas, jo administracijos pastangomis buvo priimtas Amerikos ginkluotųjų pajėgų narių apsaugos įstatymas (American Service Members Protection Act), kuriuo siekta suteikti amerikiečių kariams imunitetą nuo potencialaus TBT baudžiamojo persekiojimo. Busho pirmoji administracija ėmėsi diplomatinių žingsnių įtikinti prie TBT prisijungusias valstybes pasirašyti susitarimus dėl Romos Statuso 98-ojo straipsnio, kurie neleistų toms šalims inicijuoti amerikiečių baudžiamojo persekiojimo tame teisme, nes priešingu atveju jų atžvilgiu būtų imtasi sankcijų. Šios pastangos buvo sėkmingos – susitarimus pasirašė daugiau nei 100 valstybių. Visgi kai kurie tų susitarimų taip ir nebuvo oficialiai ratifikuoti. Per Busho antrąją kadenciją JAV požiūris į TBT kiek pasikeitė, pasauliui su siaubu stebint, kaip vykdomas genocidas Sudano vakariniame Darfūro regione. Administracija neprieštaravo TBT tyrimui dėl Darfūro ir pasiūlė ribotą pagalbą. Baracko Obamos administracija išplėtė bendradarbiavimą ir pasiūlė TBT papildomą pagalbą jam vykdant tyrimą dėl tuo metu Ugandoje veikusios sukilėlių Viešpaties pasipriešinimo armijos ir jos aukščiausios vadovybės, įskaitant Kony. Pirmadienį Boltonas faktiškai parodė, kad Vašingtonas atgręžė nugarą TBT, apkaltinęs jį korupcija ir neveiksmingumu. Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais neslėpė pasipiktinimo dėl teismo pozicijos, kad neprisijungusių šalių piliečiai priklauso jo jurisdikcijai.

Daugiau
09/14/2018

Stiklinė pieno, kavos ar greipfrutas - pavojingi?
Greipfrutai, pienas, kava ir arbata – įprasti produktai, kuriuos galima rasti bene kiekvieno šaldytuve ar virtuvės spintelėje. Tačiau žmonėms, kurie vartoja vaistus, į šių produktų naudojimą kasdieniame racione reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį. „Eurovaistinės“ farmacininkas Dainius Viederis pažymi, kad minėti produktai gali paveikti vaisto poveikio stiprumą, sulėtinti arba pagreitinti jo pasisavinimą ar padidinti nepageidaujamų reakcijų tikimybę. Ką reikėtų žinoti apie greipfrutų, pieno, kavos ir arbatos sąveiką su vaistais? Venkite greipfrutų Vos viena stiklinė greipfrutų sulčių per dieną gali turėti įtakos vaistų pasisavinimui žmogaus organizme. Greipfrutų sėklų ekstraktas, dėl didesnės vaisių koncentracijos, paveikti medikamentus gali dar stipriau. Pasak vaistininko, greipfrutai ir jų sultys slopina pagrindinius fermentus, kurie dalyvauja vaistų pasisavinimo procese, o tai ir iššaukia sąveiką ir ne visada laukiamą reakciją. „Atsižvelgiant į tai, kas vyksta su vaistu kepenyse, rezultatai gali būti skirtingi. Galima gauti nepakankamą vaisto poveikį, taip pat padidėja tikimybė, jog pasireikš nepageidaujami šalutiniai poveikiai, o ypatingai sunkiais atvejais – net apsinuodijimas“, – sako D. Viederis. Didžiausią dėmesį reikėtų atkreipti vartojantiems cholesterolį mažinančius ar širdies veiklą gerinančius vaistus. Geipfrutų ir dalies preparatų, kurie skirti minėtiems nusiskundimams gydyti, sąveika, gali sukelti stiprius raumenų skausmus ar net raumenų ir nervų sistemos ligas. Taip pat nerekomenduojama greipfrutų sulčių gerti kartu su kontraceptinėmis tabletėmis – jos tiesiog gali nesuveikti. Pienas – tik po valandos Vis dažniau kyla diskusijų dėl pieno vartojimo – ar pieną ir jo produktus vartoti išties yra sveika? „Eurovaistinės“ farmacininkas atkreipia dėmesį, jog, vartojant vaistus, šio baltymų šaltinio geriau vengti arba, išgėrus vaistų, padaryti bent valandos pertrauką. „Pienas savo sudėtyje turi specifinių baltymų ir kalcio, dėl kurių galime negauti tokio vartojamų vaistų poveikio, tokio tikimės. Reikšminga yra ir tai, jog pienas gali sulėtinti ir pagreitinti vaisto pasisavinimo laiką“, – pažymi D. Viederis. Geriau be kofeino Su kava daugelis pradeda kiekvieną rytą, o kartais šio gėrimo pasimėgauja dar ir po pietų. Dauguma žmonių žino, kad kofeinas daro neigiamą poveikį miegui, gali padidinti kraujo spaudimą, todėl vengiama gerti kofeino turinčią kavą ar arbatą prieš miegą ar vartojant spaudimui mažinti skirtus vaistus. Farmacininko teigimu, tai ne vieninteliai pavojai – kofeino turintys produktai gali paveikti ir maisto papildų ar medikamentų nuo galvos skausmo pasisavinimą. „Vartojant kofeino turinčių gėrimų kartu su maisto papildais ar tam tikrais vaistais, pavyzdžiui, aspirinu, atsiranda didelė tikimybė, jog preparatuose esančias medžiagas pasisavinsite daug prasčiau arba visai jų neteksite“, – perspėja vaistininkas. Šalutinių poveikių rizika ypač išauga tada, kai pati vartojamų vaistų struktūrą panaši į kofeino, pavyzdžiui, geriant bronchus plečiančius preparatus. Tokiu atveju gali padidėti nervingumas, prasidėti širdies permušimai, galvos sukimasis.

Daugiau
09/14/2018

Publikai apsnūdus užtenka pasakyti, kad esu Trumpo rėmėjas
Pokalbis su Lietuvos Respublikos garbės konsulu JAV, medicinos mokslų daktaru Jonu Vytautu Prunskiu - Gerbiamas konsule, nors Jūsų veikla Lietuvos labui yra daugiametė, daugiašakė, regis, tik Jums tapus patarėju JAV prezidento administracijoje, Lietuvoje bus pagaliau atkreiptas pelnytas dėmesys į Jūsų asmenybę ir veiklą ta prasme, kad tapsite plačiau žinomas visuomenei. Pirmiausia paklausiu, kada pradėjote dirbti prezidento Donaldo Trumpo aplinkoje? - Pradėjau dirbti per rinkimų kampaniją, kai buvo likę du kandidatai: Hillary Clinton ir Donaldas Trumpas. Iki tol kandidatą atsisakiau remti, nes norėjau pažiūrėti, kas išeis į rinkimų pabaigą. Tai buvo mano asmeninė nuomonė. Tuomet pradėjau jį remti finansiškai, bendravau su jo dukra ir sūnumi, susitikau su bendraminčiais. Padėjau, kiek tik galėjau. D. Trumpas buvo išrinktas, ir tai buvo daug kam netikėta. Tris dienas prieš rinkimus, pasitaręs su D. Trumpo sūnumi, raginau savo pažįstamus, kurie turi daug skaitytojų tviteryje, išsiųsti „tvitus“. Buvo išsiųsta 120 000, o replikų (retweets) buvo daug daugiau. Po rinkimų gavau darbo pasiūlymų įvairiose pozicijose. Tačiau man labai svarbus darbas, kurį dirbu dabar, – ne tik kaip didžiausios intervencinio skausmo grupės gydymo Čikagoje vadovas, bet ir kaip mokslininkas iš grupės, JAV tyrinėjančios kamienines ląsteles, todėl atsisakiau pareigų prezidento administracijoje visu etatu (full time), o ieškojau galimybės daliai (part time). Kaip tikriausiai žinote, niekur kitur neegzistuoja tokia didelė problema su narkotikais, kaip JAV. Nuo jų pagal statistiką kasdien miršta 115 žmonių. Kadangi man buvo numatyta patarėjo pozicija sveikatos srityje, užsiėmiau šiuo klausimu. Prezidentas, kongresmenai – visa Amerika žino, kad ši problema liečia ne tik vieną kurią nors klasę, bet visus, tiek turtingus, tiek vargšus. Šiuo metu su kitais išrinktais žmonėmis sprendžiame šią problemą, teiksime siūlymus kongresui ir Baltiesiems rūmams. - Kaip formuluotumėte savo pareigas ir uždavinius? - Vienas kolega vakar ar užvakar per konferenciją pasakė, kaip įsivaizduoja tokį darbą: patarėjui paskambina, ir šis pasako savo nuomonę (juokiasi). Taip tikrai nėra. Jei esi patarėjas, turi ieškoti sprendimo, kaip išspręsti šią ar kitą problemą. Mūsų komisija skaito, rašo, diskutuoja, dirbą didelį darbą, ne vien atsakinėja į klausimus. Kai esi patvirtintas patarėju, atsiveria ir kitos durys. Pavyzdžiui, mano veikla Amerikoje jau daugelį metų yra surišta su Lietuvos reikalais, taip pat ir Barako Obamos administracijoje, kurioje turėjau ryšių. Tuomet buvau neoficialus patarėjas. Kai esi oficialus, atsitinka du dalykai: pirma, į tave pradeda kreiptis žmonės su įvairiomis problemomis ir klausimais, antra, administracijoje tampa lengviau kalbėtis dėl reikalų, kurie nėra tiesiogiai susiję su sveikatos sfera – gavęs kontaktus, gali skambinti ir tartis. Mane išrinkus, jau esu kalbėjęs dėl Lietuvos su asmenimis, atsakingais už šalies reikalus prezidento administracijoje. - Galbūt tai Jūsų profesinės paslaptys, bet pasitikslinsiu: ar imsitės naujų priemonių, nebenaudosite anksčiau taikytų bet mažai veiksmingų, kaip antai labai brangios prevencijos ar gydymo metadonu programos? Kadangi prekyba narkotikais yra milžiniškas nelegalus verslas, dar giliau žvelgiant tai ir policijos, teisėtvarkos klausimas, ne vien medicinos, kuri yra priversta šalinti padarinius. Ar galite pateikti nors vieną užuominą į tai, kad turite visiškai naujų idėjų? - Heroinas vežamas iš Meksikos, o sintetinis narkotikas fentanilas gaminamas Kinijoje. Dabar galvojama, kad ten veikia virš tūkstančio nelegalių laboratorijų. Taigi iš tiesų tai yra muitinių ir policijos reikalas. Pridursiu, jog daugelis yra įsitikinę tuo, kad Kinijos valdžia žino apie tą nelegalią veiklą. Bet tai nesusiję su tuo, ką aš darau. Viena iš priežasčių, kodėl buvau pakviestas dirbti šiuo klausimu, buvo mano klinikų, kurios dirba jau dvidešimt penkerius metus, darbo specifika. Nuo pirmos dienos mūsų principas buvo: „Nustatyk skausmo priežastį“. Tokio požiūrio laikosi mažuma. O dauguma sako: „Duok vaistų nuo skausmo“. Dabar sunku patikėt, bet ir Amerikos valdžia „stūmė“ narkotikus skausmui malšinti per organizaciją, kuri sprendžia, ar vaistas geras, ar blogas. Tokių vaistų gamintojai ir platintojai buvo ne tik palaikomi, bet, galima sakyti, net remiami. Todėl narkotikų problema Amerikoje yra daug opesnė, nei kur kitur. Pavyzdžiui, rytoj dalyvausiu didelėj tarptautinėj intervencinio skausmo problematikos konferencijoj Budapešte. Kai dėstau Europoje ar Lotynų Amerikoje, matau, kad gydytojams tai neįdomu, nes jų pacientai taip nesielgia. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl mane įtraukė į šią komisiją. Tarp kitko, Amerikos istorijoj nė viena komisija, kaip Sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų departamentas, nebuvo gavusi tiek daug prašymų ir rekomendacijų. Todėl jaučiu didelę garbę ir pareigą atlikti darbus kokybiškai. Ilinojaus skausmo institute (Illinois Pain Institute), kuriame esu vyriausiasis gydytojas, ketvirtį amžiaus sėkmingai konkuruojam, nors mums būtų buvę daug lengviau išrašinėti narkotikus: turėtume žymiai daugiau pacientų, siuntimų, ligoninės administratoriai būtų patenkinti. Bet mes manome, kad  narkotiniai vaistai kenkia. Nesiskundžiu, nors vietoj aštuonių klinikų būčiau turėjęs daug daugiau. - Einate sunkesniu keliu... - Ir daugelis, kurie elgėsi kitaip, dabar sako, kad esu teisus, kad ir jie taip darė... Mes, komisijos nariai, šiuo metu tyrinėjam, skaitom mokslinius straipsnius, juos cituojam, nes Kongresui turime pateikti dokumentą iki metų galo. Jį svarstys devyniasdešimt dienų. Kongresmenai, sužinoję, kad esu komisijoje, mane apipylė klausimais, nes kiekvieno iš jų rajone nuo narkotikų miršta daug žmonių, ir jie gauna daug laiškų. Keturi kongresmenai, su kuriais dalyvavau Valdo Adamkaus konferencijoje Vilniuje, turėjo daug gerų klausimų apie narkotikų problemą. Žinoma, turiu ryšių su daugiau kongresmenų. - O kokia padėtis su Prieinamos sveikatos priežiūros įstatymu, populiariai vadinamu „Obama care“ (Affordable Care Act), kurį norėta reformuoti? - Vieno balso (senatoriaus Johno McCaine‘o) persvara pasiūlymas nepraėjo. Manau, kad prezidentas vėl bandys. Yra ten ir gerų, ir blogų dalykų. Juos reikia taisyti. Šiuo klausimu užsiima kongresmenai. - Kokius matote teigiamus poslinkius per pusantrų prezidento D. Trumpo kadencijos metų, apie kuriuos mes nieko nežinome? - Daug kas nežino, nes televizijos – CNN, CNBC – dažniausiai neigiamai pasisako apie prezidentą D. Trumpą. Jeigu tą pačią dieną žiūrėsi šiuos kanalus ir Amerikos FOX, gali pamanyti, kad tai skirtingų dienų pranešimai. - Gaila, kad mes nematome FOX kanalo (Lietuvoje - red.) ir negalime palyginti nuomonių. - Iš tiesų, siūlau įvesti FOX Lietuvoje, bet ne dėl to, kad vieni transliuoja tiesą, kiti meluoja, o kad patys žmonės galėtų susidaryti nuomonę. Jeigu apie asmenį girdi tik neigiamą informaciją (nebūtinai apie prezidentą), tai nėra gerai. Pabrėžiu: būtina susidaryti vaizdą, kas iš tikrųjų vyksta. - Juolab, kad daug žmonių, ypač vyresnio amžiaus, internete neieško Ruperto Murdocho, kuriam priklauso ir FOX News, žiniasklaidos informacijos. TV lieka vienas svarbiausių ir greičiausių šaltinių. - Grįžtant prie klausimo, Amerikoje algos kyla, bedarbystė mažiausia nuo Antrojo pasaulinio karo ar dar senesnių laikų. Tai liečia visus piliečius: vyrus ir moteris, afroamerikiečius ir meksikiečius, azijiečius ir kitus žmones. Aš, kaip vyriausias vykdantysis pareigūnas (chief executive officer) turėjau kelti visiems algas, juo labiau, kad gerą darbuotoją rasti sunku. Apie tai CNN nekalba arba kalba retai. Antras pasiekimas yra prezidento pozicija dėl Nord Stream-2. Kai buvo vykdomas Nord Stream-1, ar kas nors Baltuosiuose rūmuose išreiškė aiškią nuomonę? D. Trumpas viešai iškėlė šį klausimą, kurį Lietuva kėlė jau pirmojo rusiško dujotiekio per Baltijos jūrą projekto metu. Jam reikėtų padėkoti, nes visi dabar tik ir kalba apie tai, svarsto, kas darosi su NATO nariais. Ne kritikuoju, tik pasisakau. Nežinia, kas su tuo bus. Penkerius metus kaip PLB ir Seimo komisijos pirmininkas dirbau su Seimo nariais, kad Lietuva skirtų 2 procentus gynybai. Galų gale tai buvo pradėta vykdyti. Darbas atliktas. Ir kitos šalys, pasirašiusios sutartį, moka daugiau, todėl NATO turi daugiau lėšų. Šį klausimą taip pat iškėlė D. Trumpas. Sykiu ir eilinis amerikietis pradeda mąstyti, už ką jis moka, kodėl tik Amerika turi padengti didžiausias išlaidas, kaip buvo anksčiau. Tai svarbiausi pasiekimai, kurie iškelti į dienos šviesą. - Bet štai vakar per TV žinias Lietuvoje kaip svarbiausia užsienio naujiena buvo ištransliuota žinutė, kad D. Trumpas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, jog jis vienam aukštam asmeniui, kuris yra teisiamas, esą nurodė sumokėti kažkokiems modeliams ar kitokios profesijos merginoms. Panašios žinutės išmetamos į eterį nuolat. Stebina faktas, kad skandalingos naujienos apie žymius asmenis užima tvirtas pozicijas mūsų žiniasklaidos kanaluose. Bent nacionalinis transliuotojas turėtų užsiimti rimtais dalykais, o ne bulvarinių sensacijų propagavimu ar advokatavimu suinteresnuotų grupių Amerikoje naudai, ieškančių kaip pakenkti prezidento įvaizdžiui. Pasiklausius paprastam žmogui iš tiesų turėtų tapti baisu (gal baigsis kaip prezidentui Rolandui Paksui, gal ponas Trumpas ne toks jau tvirtas, teisingas ir pan.). O norėtųsi rimtesnių politologinių prezidento veiklos apžvalgų, adekvataus sprendimų įvertinimo per TV žinias. - Pataikėte į dešimtuką. Jeigu visi rodikliai kyla, opozicija turi kažką daryti, nes lapkričio mėnesį laukia rinkimai į Kongresą. Amerikoje sumažėjo mokesčiai vidurinei klasei – ne turtingiesiems, bet tai neskelbiama. Sumažinta biurokratija, kad būtų lengviau atidaryti verslą. Bet CNN vykdo priešingą propagandą. Egzistuoja reiškinys – „Trump derangement syndrom“. Taip buvo ir kitiems prezidentams, taip pat ir Barackui Obamai (ką bepadarytų, viskas blogai), tik ne tokiu mastu. O reikia bendrauti su Amerikos prezidentu, stengtis pozityvia linkme. Esu gimęs ir augęs Amerikoje, bet nesu matęs, kad žmogui kiekvieną mielą dieną šitaip „duotų per galvą“. Net sunku suvokti, koks turi būti stiprus žmogus vidumi, kad visa tai atlaikytų. D. Trumpas kaip reta tokiomis sąlygomis sugeba padaryti svarbius žingsnius ne tik vidaus, bet ir užsienio politikoj. - Spėčiau, kad, nepaisant nieko, prezidentą palaiko pojūtis, jog jam palankūs paprasti amerikiečiai, kurie džiaugiasi dėl teigiamų poslinkių, jų simpatija didėja, ir jis toliau dirba matydamas tame prasmę. O žiniasklaida tokia jau yra – jos uždavinys „kibti į atlapus“. - Amerikiečiai mano, kad jis tvarkosi gerai. Pažiūrėsim, ar daugiau žmonių ateis į rinkimus. Tačiau pagal istorinę tradiciją turėtų laimėti demokratai. Praėjus dvejiems metams po prezidento rinkimų tradiciškai laimi opozicinė partija. - Kalbant apie Lietuvą, esame transatlantiniai sąjungininkai, ir turėtumėme objektyviai santykiauti su prezidento institucija JAV, nušviesti jose vykstančius teigiamus poslinkius ir stengtis kuo glaudžiau vykdyti bendrus siekius. O koks Jūsų, kaip piliečio požiūris į Amerikos išėjimą iš JT Žmogaus teisių tarybos? Paradoksalus poslinkis, ypač turint galvoje, kad JT yra JAV žemėse. - Galiu tik pasakyti, kad Jungtinės Tautos yra išlaikomos labai didelės amerikiečių mokėtojų dalies. Dažnai kalbama arba rašoma, kam amerikiečiams to reikia. - Regis, amerikiečiai tikrai pasižymi vadinamuoju sveiku protu, jei kelia tokius klausimus. Galbūt taip mąsto vidurinioji ir aukštesnioji vidurinioji klasė? Kita vertus, gajus mitas, kad D. Trumpą išrinko tamsi, neapsišvietusi ir prietaringa darbininkų ar smulkių tarnautojų, mažadarbių provincialų masė... - Į tai galiu atsakyti humoro forma. Paprastai – ir Lietuvoje – publikai apsnūdus užtenka pasakyti, kad esu Trumpo rėmėjas, kaip visi staiga pabunda. Tai veikia geriau, nei kavos puodelis (juokiasi). Tada pradeda klausinėti, kodėl, argi nesu daktaras, profesorius, o mano žmona ar neturi afroamerikietiško kraujo? Ir tada visos rasistinės teorijos dingsta. - Iš tiesų D. Trumpas per kampaniją sakė, kad jam patinka paprasti žmonės. - Bet jis nesakė, kad jam nepatinka išsilavinę! Tai rodo politiko sugebėjimus. Svarbu matyti tai, ką D. Trumpas realiai daro, o ne interpretuoti pasisakymus tviteryje. Jau 60 procentų žadėtų dalykų per rinkimų kampaniją jis yra atlikęs. Dar nepastatyta siena su Meksika, tik dalis, bet tai jau priklauso nuo Kongreso. - Ko Lietuva gali tikėtis iš dabartinės JAV užsienio politikos krypties? - Matome, kad JAV sankcijos Rusijai yra griežtesnės, nei Europos Sąjungos šalių. Jau kitą dieną po ne visiškai gero D. Trumpo pasirodymo Helsinkyje keli šimtai milijonų dolerių skirta Ukrainai. Taigi JAV rems Europą ir Lietuvą ir toliau. Bet amerikietis jaučiasi, kad yra išnaudotas. Tėtis, mama Amerikoje dirba, augina vaikus, o jam tenka papildomi mokesčiai gelbstint kitas šalis. - D. Trumpo tariamas ar galimas „prorusiškumas“ buvo neadekvačiai eskaluotas? - Reikia žvelgti jo akimis. Per rinkimus D. Trumpo tikslas buvo įveikti varžovę Hillary Clinton. Kam jam pyktis su Vladimiru Putinu? Kaip Lietuvos patriotas supratau, kad D. Trumpas nori laimėti, ir jam nėra ko peštis su Rusija. Tačiau jis nėra prorusiškas. Todėl dieną po rinkimų laimėjus D. Trumpui lietuvių lyderiams sakiau, kad viskas bus gerai, nes jie nebuvo tam pasiruošę. - Kaip vertinate verslumą ir verslą Lietuvoje? - Sąlygos galėtų būti geresnės. Man liūdna ir pikta, kad Seimas per tiek metų nepadarė lengvatų verslui. Tai padarius kiltų ir algos, ir pensijos. Tai parodė ir D. Trumpas. Šešėlinė ekonomika, kuri egzistuoja dėl to, kad darbdavys negali sudurti galų su galais, išnyktų. Lietuviai emigruoja šimtais ir tūkstančiais, tad reikia kažką kuo skubiau daryti. Kai verslininkas investuoja į Rytų Europos šalis, nori atidaryti įmonę, jis suveda duomenis apie Lietuvą, Lenkiją, Estiją, Čekiją, Bulgariją ir daro atranką, nes turi pateisinti investicijas, kodėl nori investuoti į tą, o ne kitą valstybę. - Buvote PLB ir Seimo komisijos pirmininkas. Kaip vertinate naujos kadencijos darbą, konkrečiai siekį įtvirtinti dvigubą pilietybę? - Per mano dvi kadencijas komisijoje tris sykius sustabdėm Seimo balsavimą dėl referendumo rengimo. Laukėme naujo prezidento ar Konstitucinio teismo sudėties, kurie galėjo pareikšti kitą nuomonę. - Vilniaus universitete vyko prezidento Valdo Adamkaus tarptautinė konferencija „Restoring European and Transatlantic Resilience“, kurioje dalyvavote ir Jūs. Kaip skelbė oficialus dalyvių pasirašytas konferencijos dokumentas, siekta inicijuoti transatlatines diskusijas dėl ilgalaikės politikos Rusijos atžvilgiu, taip pat pasibaigus V. Putino erai. Ar konferencijos tikslai pasiekti? - Buvau kviestas pasisakyti uždarojoje dalyje. Diskusijos buvo vaisingos, nes dalyvavo stiprūs savo srities ekspertai, ir buvo naudinga išgirsti jų nuomonę. - Baigiant pokalbį norėčiau paklausti, kas Jums yra Lietuva, kodėl į ją grįžtate? - Man tėvai įskiepijo pareigą, o be to, lengvai bendrauju su visais žmonėmis nepriklausomai nuo socialinės padėties ir čia, ir Amerikoje. - Dėkoju už pokalbį ir gimtadienio proga linkiu kuo geriausios kloties. Daiva Tamošaitytė, slaptai.lt. Paskelbta 2018-08-27

Daugiau
09/14/2018

„Saulėtos virtuvės“ sumuštinių receptai
Žinomo maisto tinklaraščio „Saulėta virtuvė“ autorė Asta Černė siūlo išbandyti tris sumuštinių receptus.

Daugiau
09/14/2018

Kanų kino festivalis
Kanų festivalis (pranc. Festival de Cannes) – nuo 1939 m. rengiamas kasmetinis kino festivalis, vykstantis Kanų miestelyje Pietų Prancūzijoje ir laikomas vienu prestižiškiausių pasaulyje. Festivalyje rodomi pilnametražiai ir trumpametražiai meniniai bei dokumentiniai filmai iš viso pasaulio. Iš tikrųjų kino festivalio istorija prasidėjo ne 1939 m., jo oficialaus atidarymo dieną, o aštuoneriais metais anksčiau. Tuo metu Europoje dominavo Venecijos kino festivalis, įsteigtas fašistų partijos lyderio Benito Musolinio iniciatyva. Vadui įdėmiai stebint, pagrindinis prizas būdavo skiriamas filmams, vienaip ar kitaip šlovinusiems diktatūrą ir fašizmą. Taip atsitiko ir 1938 m., kai nugalėjo filmai „Pilotas Lučianas Sera“ ir „Olimpija“. Pirmasis buvo sukurtas vadovaujant diktatoriaus sūnui Vitorijui Musoliniui, antrąjį nufilmavo Leni Ryfenštal, Trečiojo Reicho propagandininkė, mylima Hitlerio režisierė. Laimei, tarp festivalio svečių buvo Prancūzijos aktorių sąjungos direktorius Filipas Erlanžė. Grįždamas iš seanso, jis nusprendė, kad reikia įkurti alternatyvų kino festivalį, kurio apdovanojimai būtų skiriami ne už ištikimybę diktatūrai, o už filmo vertę. Įtakingo F. Erlanžė, kurį palaikė Paryžiaus inteligentija, paklausė Prancūzijos švietimo ministras Žanas Zejus, ir festivalio vieta buvo pasirinktas aristokratiškos dvasios, nedidelis, bet gana garsus Kanų miestelis. Jame anksčiau poilsiaudavo rusų kunigaikščiai, anglų lordai ir prancūzų intelektualai. Vaišingi ir saulėti Kanai pasirodė esantys ideali vieta festivaliui surengti. Be to, mieste buvo išplėtota viešbučių infrastruktūra, o kino festivalis buvo sumanytas kaip pasaulinio lygio šou, į kurį, kaip buvo tikimasi, atvyks daugybė svečių iš įvairių šalių. 1939 m. rugpjūtį, likus kelioms savaitėms iki festivalio atidarymo, Kanuose prisišvartavo pirmieji laivai, atgabenę Holivudo žvaigždes, tūkstančiai turistų užplūdo Kruazetės krantinę, kad nors viena akimi pamatytų bulvaru vaikštinėjančias garsenybes. Vadovauti festivalio žiuri sutiko pats kinematografo tėvas Luji Liumjeras. Organizatoriai tikėjosi grandiozinės sėkmės. Ir pirmasis Kanų kino festivalis tikrai galėjo tapti pasaulinio masto kultūros įvykiu, jeigu nebūtų įsikišusi politika. Praėjus vos dienai po atidarymo prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas nutraukė linksmybes. Niekas nemanė, kad kito festivalio laukti prireiks net 6 metus. Antrą kartą Kanų kino festivalis surengtas tik 1946 m. Pirmaisiais sugrįžimo metais jį persekiojo nesėkmės. Dėl nepakankamo finansavimo 1948 ir 1950 m. festivalis net nebuvo rengiamas. 6-ame dešimtmetyje, kaudamiesi dėl blėstančio dėmesio festivaliui, organizatoriai nutarė pagrindinį dėmesį skirti garsenybėms. Sofi Loren, Greisė Keli, Alenas Delonas, Džina Lolobridžida, Kirkas Duglasas, Romi Šnaider ir kitos visuomenės mylimos žvaigždės gerokai kilstelėjo festivalio lygį. Tada nuspręsta ir patį festivalį pradėti rengti pavasarį, kai pasirodo daug naujų filmų, kurie iki rudens jau praranda „šviežumą“. Svarbiausias festivalio apdovanojimas yra „Auksinė palmės šakelė“ (Palme d‘Or), teikiama už geriausią festivalio filmą, savo pavadinimą gavęs 1955 m. (prieš tai trofėjus buvo vadinamas tiesiog Didžiuoju prizu). Jo idėją pasiūlė Paryžiaus juvelyras Liusjenas Lazonas, festivalio žiuri pirmininko, režisieriaus Žano Kokto, draugas. Juvelyras manė, kad naujasis prizas turi kelti asociacijas su Kanų simboliu - palmėmis, išsirikiavusiomis išilgai Kruazetės krantinės. O ir pats bulvaras tapo legenda ne tik dėl savo architektūros, įrašytos į Prancūzijos kultūros paveldo sąrašą - kiekvieną gegužę, kol vyksta festivalis, krantinė virsta gyvų žvaigždžių alėja, o kai kada - ir zoologijos sodu. 1976 m. režisierius Lukinas Viskontis, lydimas pagrindinių savo filmo „Leopardas“ herojų, Burto Lankasterio ir Klaudijos Kardinalės, Kruazetės bulvare pasirodė vedinas tikru leopardu. Savotiška filmo reklamos akcija buvo sėkminga - filmas pelnė „Auksinę palmės šakelę“. Iki 8-ojo dešimtmečio kino festivalio populiarumas išaugo tiek, kad speciali komisija pradėjo savarankiškai atrinkinėti filmus, dalyvausiančius festivalio programose. Iki tol filmus siūlydavo šalys, kuriose jie buvo sukurti. Dabar kiekvienais metais festivalio valdyba paskiria kelias vertinimo komisijas, paprastai sudarytas iš iškilių tarptautinių kino menininkų, atsižvelgiant į jų nuopelnus kinui ir reputaciją tarp kolegų.

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu