Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 

09/14/2018

Doleris prie dolerio
Rugsėjo 22 dieną, šeštadienį, Čikagos lietuvių Rotary klubas (Rotary Club of Chicagoland Lithuanians) kviečia į tradicinį labdaros golfo turnyrą Old Oaks Cuntry Club (14200 S Parker Rd  Homer Glen IL 60491). Tai jau dešimtas golfo turnyras, tiek pat metų nuo įkūrimo mini ir pats Čikagos lietuvių Rotary klubas. Visos surinktos lėšos skiriamos paramos projektams. Galima dalyvauti visos dienos renginiuose, golfo turnyre, vakarienėje, koncerte – bilieto kaina $135.  Kas turi mažiau laiko ar nežaidžia golfo, gali pasirinkti tik vakaro programą, vakarienę ir koncertą, bilietas kainuos $75. Beje, vakaro dalyje koncertuos Renata ir Deivis iš Lietuvos, vyks tylusis ir atviras aukcionai. Dėl bilietų reikia paskambinti: Giedrius Šulnius, tel. 312 953 0965. Labdara Golfo turnyras, vykstantis kiekvienais metais rudenį, yra pagrindinis pinigų kaupimo renginys, teigia Linas Klimavičius, Rotary Club of Chicagoland Lithuanians prezidentas 2014/2015 metais, šiuo metu – klubo narys, atsakingas už tarptautinius projektus. Golfą gali žaisti daugiausia 144 žaidėjai vienu metu, paprastai vietos kiekvienais metais išparduodamos ir dar trūksta. Per dieną į abi renginių dalis įprastai susirenka apie 200-250 svečių. Svarbu paminėti, kad šimtas procentų paaukotų lėšų tenka paramai, klubo nariai negauna jokio atlygio. Iš surinktų aukų sumokama organizavimo išlaidos, o visas pelnas tenka paramai. Džiugu, kad ateina dosnūs žmonės, sako rotarietis Linas Klimavičius. Jau kelinti metai iš eilės, atskaičiavus sąnaudas, paramai tenka apie apie 70 – 80 000 dolerių. Vėl insulino pompos Rotary organizacijos veikla yra filantropinė, ir Rotary Čikagos lietuvių klubas vykdo įvairius  paramos projektus tiek Valstijose, tiek Lietuvoje. Per Rotary lietuvių klubo veiklos dešimtmetį paramos veikla dažniausiai nukreipta pagelbėti vaikams. Kas bent kiek seka klubo veiklą, prisimena, kad pirmaisiais organizacijos gyvavimo metais paramos lėšos buvo skirtos pirkti insulino pompas vaikams, sergantiems diabetu Lietuvoje. Tuo metu buvo ne tik finansuojamas pompų įsigijimas, bet ir daromas spaudimas ligonių kasoms, tarpininkavo politikai, kol galų gale kasos sutiko dotuoti pompų įsigijimą. Lino Klimavičiaus teigimu, padėjo ir tai, kad rotariečiai jau buvo šimtus jų nupirkę, ir kasoms nebereikėjo tiek daug  skirti lėšų. Insulino pompos yra brangios,  gali kainuoti ir iki 4000 eurų, tad daugeliui šeimų Lietuvoje tai yra neįmanomas finansiškai pirkinys sergančiam vaikui. Po tiek metų šiemet Rotary klubas grįžta prie to paties: golfo turnyro metu surinktos lėšos bus skiriamos pirkti insulino pompas sergantiems vaikams Lietuvoje.   Kaip paaiškino Linas Klimavičius, ligonių kasos kompensuoja tik tokią sumą pinigų už pompas, kuri padengia vieno konkretaus gamintojo kainą. Tai prastos kokybės pompos, neturinčios mažo dozavimo funkcijos, jų vaikams gydytojai tiesiog neišrašo. Pompų poreikis didelis, ir tėvai vėl prašo Rotary pagalbos. Vaikų dienos centrai Antras projektas, kuriam bus skirtos šiemet golfo turnyro metu surinktos lėšos, tai Vaikų dienos centrai Lietuvoje. Čikagoje dvidešimt metų veikia organizacija „Vaiko vartai į mokyklą“, remianti Lietuvoje vaikus, augančius socialinės rizikos šeimose. Rotarietis Linas Klimavičius patikslina, kad labdaros organizacija išlaiko apie 400 vaikų įvairiuose dienos centruose, finansuoja kasdienes išlaidas. Neįsigilinusiam gali atrodyti, jog tai nelabai opi problema, tačiau Dienos centrai kai kuriems vaikams yra vienintelis išsigelbėjimas ir galimybė pasitraukti nuo alkoholizmo namuose kasdienybės, bedarbystės, asocialumo. Čikagos lietuvių Rotary klubas kartu su „Vaiko vartai į mokyklą“ organizacija planuoja remti ir mentorių, vadovų ugdymo programas bei padėti organizuoti stovyklas. Rotary galia Vienas iš stipriausių Rotary organizacijos aspektų, kad per visus savo gyvavimo metus nuo įkūrimo Čikagoje 1905-siais,  klubas yra sukaupęs pasaulinį fondą, kurio vertė yra virš kelių milijardų dolerių. Kiekvienas iš 32 000 Rotary klubų pasaulyje turi galimybę organizuoti lėšų telkimo vajų paramai, ir, surinkus pinigus konkrečiam projektui, rašomas prašymas į Rotary fondą. Jeigu projektas atitinka Rotary reikalavimus, organizacija tuos pinigus padvigubina ir patrigubina. Rotarietis Linas Klimavičius primena, kad prieš du metus klubas rinko lėšas Mamų unijai, Lietuvoje statančiai Šeimos namus, reabilitacijos centrą sunkiai sergantiems vaikams ir jų artimiesiems. Vienas paramos projektas pagal grantų sistemą yra parengtas ir priduotas aukštesnei Rotary pakopai tvirtinti ir paremti didesne suma.  Šio projekto vertė yra apie 100 000 dolerių. Linas Klimavičius sako, kadangi Rotary paramos reikalavimai yra griežti, jie negali išrašyti čekio kitai organizacijai ar remti namo statybos, tačiau finansuoja įsigyti medicinos įrangą, edukacines priemones, remia motinos ir vaiko sveikatos pagerinimo projektus. Čikagos lietuvių Rotary klubas laukia, kol namai bus pastatyti, kad galėtų prisidėti prie antro įrangos pirkimo projekto, kurio vertė taip pat bus apie 100 000 dolerių. Atvira Čikagos lietuvių Rotary klubas per gyvavimo dešimtmetį į savo gretas subūrė 27 narius. Klubo durys yra visiems atviros, kiekvienas gali dalyvauti savaitiniuose susirinkimuose, prisidėti prie vykdomų projektų, taip pat ir tapti klubo nariu. Čikagos lietuvių Rotary klubas kviečia rugsėjo 22 dieną, šeštadienį, ateiti į tradicinį labdaros golfo turnyrą Old Oaks Cuntry Club (14200 S Parker Rd  Homer Glen IL 60491). Registracija golfui prasideda 12:00 val. dienos. Nuo 4:30 v.v. kviečiami registruotis vakaro svečiai: 5:00 v.v.  – kokteiliai, 6:00 v.v. – vakarienė, apdovanojimai, aukcionas, 8:00 v.v. – Renatos ir Deivio koncertas. Jūsų paaukotos lėšos, doleris prie dolerio, pakeis kitų žmonių gyvenimus. Vilma Kava Nuotraukose: Akimirkos iš ankstesnių metų labdaros golfo turnyrų

Daugiau
09/14/2018

Į klases duris atvėręs / Grįžta vasaros takais rugsėjis...
Nors lauke dar šilta kaip vasarą, bet laiko ratas nepaliaujamai sukasi. Rugsėjo 8 d. Čikagos lituanistinės mokyklos kieme nuo pat ankstyvo ryto skambėjo muzika. Su margaspalvėmis gėlių puokštėmis į mokyklą skubėjo dideli ir maži. Vaikų veiduose, pamačius draugus, švytėjo šypsenos. Visi skubėjo susipažinti arba susitikti jau pažįstamą mokytoją. O salėje laukė šventė, kurią papuošė mokinukai su raudonais balionais-širdelėmis, kurios simbolizavo mūsų visų meilę Lietuvai. Šiais metais mokykloje vyksta pamokos ne tik visose klasėse, bet turime ir besimokančių kalbą klasę. Pačius mažiausius (0-3m.) kviečiame į tėvų-vaikų klubą Žiogelis. O kam sunkiau sekasi paruošti namų darbus, ne bėda. Po pamokų veikia Namų darbų klasė, kur dešimtokai pasiruošę padėti. Ir šių metų naujiena – Etnografinis būrelis. Jis vyks po pamokų ir mokyklos vaikučiams bus nemokamas.  Visiems linkime sėkmingų naujų mokslo metų!  Pavaduotoja Vilma Poliuvienė

Daugiau
09/10/2018

Dirbtinio intelekto kritikai pirmiausiai baiminasi dėl savo pačių galios praradimo
Rugpjūčio mėnesį Pasaulio ekonomikos forumas pristatė ataskaitą „Naujasis finansinių paslaugų veikimas: kaip dirbtinis intelektas keičia finansų ekosistemą”, kurio išvadose dirbtinio intelekto ir automatinio mokymosi taikymas vertinamas kaip rizikingas, ir galimai destabilizuojantis finansų sektorių. Ataskaitos kūrimui ir išvadų tvirtinimui vadovavo didžiųjų tradicinių bankų atstovai, tarp kurių - HSBC, Credit Suisse, Lloyds, JP Morgan Chase, Deutshe Bank, Scotiabank ir kt. Tarp ataskaitos išvadų kaip grėsmė minimas ir technologinių kompanijų įėjimas į finansų rinką, bei jų naudojami dirbtinio intelekto įrankiai. Tokios išvados manęs nestebina - pirmiausiai todėl, kad nei vienas iš ataskaitai vadovavusių bankų šiandien nebeauga taip greitai, kad automatinis mokymasis būtų reikalingas tvariai jų plėtrai užtikrinti. Jei pažiūrėtume į pavardes žmonių, kurie vadovavo šios ataskaitos kūrimui ir tvirtino šias išvadas, taps iš karto aišku, dėl ko suformuluotos tokios niūrios prognozės. Aukštas pareigas užimantys rinkos senbuviai, tradicinių bankų atstovai, paprasčiausiai sureagavo taip, kaip jiems įprasta - tokios išvados man labiau primena bandymus šnabždėti reguliuojančioms institucijoms į ausį ir noras juos užliūliuoti, siekiant tokiu būdu laimėti papildomo laiko ir apsaugoti patiems save nuo neišvengiamai besikeičiančios realybės. Iš tiesų viskas, ką dabar vadiname „dirbtiniu intelektu” - ypač tai, kas naudojama finansų sektoriuje - nėra nieko daugiau, kaip automatizavimas mechaniškų, monotoniškų užduočių, kurios gali būti atliktos neeikvojant žmogaus talento ir smegenų pajėgumų. Iš dalies taip yra ir dėl to, kad industrijos reguliavimas skatina produktų standartizaciją.   Nuo pačios pirmos industrinės revoliucijos laikų žmonija svajojo apie tai, kad galėtų mažiau laiko skirti darbo atlikimui, ir daugiau jo liktų asmeniniam gyvenimui ir asmenybės augimui, visuomenės vystymui, ir kad tai būtų galima daryti be baimės prarasti pajamas - tačiau kol kas to pasiekti mums dar nepavyko. Ir taip įvyko tikrai ne dėl robotų ar dirbtinio intelekto keliamų grėsmių - tokį pokytį stabdo tam tikra visuomenės mažuma, asmenys, kurie turi sąlygas stabdyti šį augimo ir vystymosi procesą, tokiu būdu išlaikyti savo turimą galią, ir toliau kontroliuoti visuomenę. Pasaulyje, kuriame bus daugiau įvairovės - daugiau automatizuotų įrankių ir automatizuoto darbų atlikimo, pavaldaus atviram reguliavimui - sumažės žmogiško šališkumo faktorius bei galimybė išnaudoti paslaugų vartotojus, kaip tai daroma dabar. Žinoma, institucijų bendradarbiavimas yra būtinas, siekiant užkirsti kelią nusikaltimams, tačiau kiti visi kiti verslo aspektai turėtų būti paremti rinkos konkurencijos principais. Ir aš jokiu būdu neneigiu reguliavimo svarbos, net jeigu kartais jam ir tenka vytis sparčiai besivystančias rinkas. Būtų žymiau naudingiau, jei ekspertai daugiau dėmesio kreiptų į švietimą ir būtinas jo reformas - mes privalome užtikrinti, kad ateities kartos suprastų ir gebėtų valdyti tokias šakas, kaip statistika, algoritmai bei programų inžinerija (visa tai, kas iš tikrųjų ir yra dirbtinis intelektas ir automatinis mokymasis), kad jie pajėgtų kuo geriau suprasti, tobulinti ir naudoti dirbtinį intelektą.    Be abejo, visos pastangos kurti dirbtinio intelekto ir automatinio mokymosi algoritmus turėtų būti nukreiptos konkrečių problemų sprendimui. Kaip ir bet kurią kitą programinę įrangą, prieš diegiant ir pristatant masiniam naudojimui, juos būtina testuoti automatizavimo pagalba. Be to, šiandien dar nesame nei iš tolo priartėję prie tokio dirbtinio intelekto, kuris prilygtų žmogaus gebėjimui priimti šališką, subjektyvų sprendimą, ar darytų klaidas dėl dėmesio stokos.

Daugiau
09/10/2018

Derliaus pažiba – pomidoras. Ką įdomaus ir originalaus pagaminti?
Šiltnamio vaisiai – pomidorai – stebina ne tik savo skoniu, bet ir įmantriomis formomis bei rūšimis. Remiantis prekybos tinklo „Maxima“ pardavimų duomenimis, daugiausiai pomidorų – net apie 3 tūkst. tonų, nuperkama vos prasidėjus lietuviškam derliui – gegužės ir birželio mėnesiais. Tačiau ir įžengus į rudenį, stalus puošia vėlyvesnių pomidorų gausa. Tad kur ir kaip pomidorus panaudoti, ką iš jų pagaminti, pasakoja „Maximos“ maisto gamybos ekspertas. Nepaisant gausaus pomidorų derliaus kiekvieno juos auginančio daržuose, pomidorų paklausa šiemet – panaši kaip ir pernai, rodo lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys. „Šiais metais pomidorai gausiai sirpo ir mūsų tiekėjų, ir pirkėjų šiltnamiuose ir daržuose. Ir nors, rodos, šių vaisių jau galėjome atsivalgyti į valias, gausus pasirinkimas ir įvairios, net įmantrios jų rūšys vilioja gaminti iš pomidorų vėl ir vėl. Bendradarbiaujame su itin aukštos kokybės daržoves tiekiančiais mūsų šalies ir užsienio ūkininkais. Todėl beveik 30 skirtingų pomidorų pasirinkimų nuo mažųjų, didžiųjų ar vynuoginių su šakelėmis iki slyvinių, avietinių ir gintarinių ne tik derliaus metu, bet nuolatos, nepaisant metų laiko, gali maloniai suvirpinti ir subtiliausius skonio receptorius. O originalių, nekasdieniškų patiekalų, ką būtų galima paruošti iš pomidorų, netrūksta. Štai keletas jų“, – kalba Aidas Poleninas, „Maximos“ maisto gamybos vystymo skyriaus vadovas. Šaldyti pomidorai – šviežias jų aromatas gaminamiems patiekalams Reikės: pomidorų, šaldymo maišelių, šiaudelio. Pirmiausia pomidorus gerai nuplaukite ir kruopščiai nusausinkite. Nuimkite stiebelį ir išpjaukite pomidoro „šaknį“. Supjaustykite raudonžandį į skilteles. Sudėkite jas ant kepimo skardos odele žemyn, tuomet apvyniokite visą skardą maistine plėvele ir įdėkite į šaldiklį. „Toks šaldymo būdas leidžia mėgautis ne į vieną masę sušalusiais pomidorais. Kai pomidorai visiškai sustings perdėkite juos į šaldymo maišelius. Labai svarbu, kad juos užspaudžiant, maišeliuose neliktų oro. Jį iš maišelių iki galo ištrauksite į vieną maišelio kraštą įdėję šiaudelį, užspaudę maišelį iki pat šiaudelio ir atsargiai jį ištraukę, kad oras vėl nepatektų į vidų“, – dalinasi A. Poleninas. Taip išsaugoti pomidorai puikiai tiks sriuboms, troškiniams ir kitiems karščiu apdorojamiems patiekalams. Tiesiog leiskite pomidorams gerai atitirpti ir mėgaukitės jūsų mėgstamų pomidorų rūšių skoniu ir aromatu. Saldus pomidorų džemas – užkandžiams ir ne tik gardinti Reikės: 1 kg pomidorų (labiausiai tinka slyviniai), 400 g cukraus, 120 ml vandens, 2 valgomųjų šaukštų citrinų sulčių, 1 vnt. cinamono lazdelės, 3 česnako skiltelių, plačios juostelės citrinos žievelės. Pirmiausiai pomidorų apačioje įpjaukite nedidelį „X“. Tada sudėkite pomidorus į didelį puodą verdančio vandens ir palaikykite apie 3 minutes. Po to pomidorus iš karšto vandens greitai išimkite ir sudėkite juos į šaltą vandenį, o kad jis būtų dar šaltesnis galite įdėti ledukų. Pomidorams kiek atvėsus, nulupkite jų odeles, perpjaukite perpus ir išimkite sėklų masę (jos neprireiks). Likusius pomidorus smulkiai supjaustykite. Tuomet visus paminėtus ingredientus sudėkite į didelį puodą ir virkite ant stipriai įkaitintos ugnies iki masė pradės „burbuliuoti“, tada sumažinkite ugnį iki vidutinio kaitrumo. Viską virinkite apie valandą nuolat pamaišydami arba kol padažas pradės įgauti tirštą ir spindinčią konsistenciją. Tuomet iš ruošiamo džemo išimkite cinamono lazdelę, česnako skilteles ir citrinos žievelę. „Dar kaitinkite padažą apie 10 minučių kol jis taps tirštu. Tačiau jei padažas bus vis dar skystokas, virkite toliau, kas 10 minučių patikrindami jo konsistenciją. Sutirštėjusią masę išpilstykite į sterilius stiklainius. Kai ji atvės, galite sudėti į šaldytuvą – džemas nesuges apie mėnesį. O norėdami džemu mėgautis ir ilgiau, prieš stiklainius pripildydami, 5 minutėms juos sudėkite į puodą su verdančiu vandeniu ir taip dezinfekuokite. Indus su džemu laikykite tamsioje bei vėsioje vietoje – taip džemas išsilaikys net metus“, – pasakoja ekspertas. Pomidorų traškučiai – sveikuoliškas užkandis Reikės: pomidorų, alyvuogių aliejaus, parmezano sūrio, Provanso žolelių prieskonių. Pomidorus supjaustykite plonais griežinėliais, iš abiejų pusių patepkite alyvuogių aliejumi ir pabarstykite prieskoniais. Tuomet sudėkite juos ant kepimo grotelių į orkaitę, įkaitintą iki 135°C laipsnių ir kepkite 2,5-3 valandas. „Po grotelėmis orkaitėje būtinai padėkite kepimo skardą, išklotą aliuminio folija ar kepimo popieriumi, nes kitaip užtruks orkaitės valymas. Keletą minučių prieš pomidorų traškučius išimant iš orkaitės, apibarstykite juos smulkiai tarkuotu parmezano sūriu ir kepkite toliau, iki sūris ištirps. Išėmę traškučius iš orkaitės, juos gerai atvėsinkite ir mėgaukitės lengvai paruošiamais, gardžiais užkandžiais“, – sako A. Poleninas.

Daugiau
09/10/2018

Iš Seimo laukiama tik atsakingų sprendimų
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Seimo valdyba aptarė politinio sezono aktualijas ir šalies žmonėms svarbiausius darbus kitą savaitę prasidedančioje parlamento rudens sesijoje. Pasak Prezidentės, Seimas turėtų siekti, kad žmonės jį įsimintų dėl vertingų reformų, bet ne dėl konfliktų, kuriuos stebime nuo pavasario sesijos. Skirtingų nuomonių turi būti, tačiau negalima visas jėgas skirti santykių aiškinimuisi. Tai kelia pavojų politikams prieš rinkimus prarasti žmonių pasitikėjimą, po kurio ateina nepasitikėjimas ir valstybe, o to negalime sau leisti. Šalies vadovė pabrėžė Konstitucijos viršenybę visame teisėkūros procese, kad nesikartotų antikonstituciniai sprendimai, kai Seime neatsižvelgiama net į Teisės departamento išvadas, jog prasilenkiama su konstitucinėmis normomis. Visa įstatymų leidyba turi pasižymėti branda ir atsakomybe. Prezidentės teigimu, tautai svarbaus dvigubos pilietybės klausimo negalima iš anksto pasmerkti nesėkmei, pažeidžiant Konstitucijos vientisumą ir viršenybę. Todėl nereikėtų ieškoti nepagrįstų išimčių, kurios suformuotų būsimą referendumo teisėtumo problemą. Visa tai rodo, kad teisėkūros kokybei būtina skirti didžiausią dėmesį. Pasak šalies vadovės, reformų įgyvendinimas – valdančiųjų Achilo kulnas. Akivaizdus pavyzdys – švietimo reforma, kuri vyksta chaotiškai ir paskubomis, versdama mokytojus galvoti apie streikus. Rezultatų kol kas nedavė ir aukštųjų mokyklų pertvarka. Šiais metais pirmą kartą gynybos finansavimui siekiant 2 proc. BVP, Prezidentė ragina ir toliau laikytis tokio paties susitelkimo dėl valstybės saugumo, kad Lietuva sklandžiai vykdytų gynybos įsipareigojimus. Prezidentės įsitikinimu, sutelktos parlamentarų atsakomybės, atmetant rinkimų populizmą, labai reikės svarstant visą 2019 m. valstybės biudžetą. Šalies vadovė akcentavo būtinybę pasirengti artimiausiems užsienio politikos iššūkiams. Be minėto šalies saugumo užtikrinimo, laukia įvairios situacijos, kurias diktuos „Brexit“, tarpatlantinio susiskaldymo padariniai, būsimos derybos dėl ES naujos finansinės perspektyvos, Astravo jėgainės problema. Šiai rudens sesijai valstybės vadovė pasiūlė 13 naujų įstatymų iniciatyvų. Tarp jų – įstatymų pataisas dėl konkurencingų kainų užtikrinimo, mokytojų kvalifikacijos kėlimo, pagyvenusių žmonių priežiūros paslaugų prieinamumo, antstolių atlyginimo ribojimo, didesnio skaidrumo valstybės tarnyboje ir korupcijos pažabojimo. Prezidentė palinkėjo Seimo valdybai bendromis jėgomis įveikti laukiančius sudėtingus iššūkius ir pakvietė atsakingai valdyti valstybę.

Daugiau
09/10/2018

Lietuvos IT įmonėms – ambicingas Bangladešo Vyriausybės užsakymas
Kritinės IT infrastruktūros paslaugų įmonė BAIP kartu su partneriais „Norway Registers Development AS“ bei UAB „Duomenų logistikos centras“ modernizuos Bangladešo Nacionalinį duomenų centrą (NDC). Projekto metu bus gerinama Bangladešo NDC operacijų ir paslaugų kokybė, verslo efektyvumas, modernizuojamos technologijos, sustiprintos darbuotojų kompetencijos technologijų, verslo vystymo, klientų aptarnavimo ir pardavimų srityse. Projektą įgyvendinančios įmonės taip pat konsultuos ir padės NDC valdančiai Bangladešo skaitmenizavimo tarybai (angl. „Bangladesh Computer Council“ — BCC) suformuoti sėkmingą duomenų centro verslo plėtros modelį, santykių su klientais bei rinkodaros strategijas. Projekto metu „Duomenų logistikos centro“ specialistų komanda perteiks vieno moderniausių duomenų centrų Baltijos šalių regione – Data Inn – gerąją valdymo patirtį.   „Džiaugiamės, kad Bangladešo vyriausybė įvertino mūsų bendrovės ir partnerių patirtį bei išsamias sektoriaus ir technologines žinias, svarbias NDC modernizacijai ir paslaugų plėtrai“, - sako BAIP vadovas Gytis Umantas. „Mūsų komanda dirbs išvien su Bangladešo NDC ekspertais, kad jie galėtų sėkmingai perimti geriausią techninių sprendimų įgyvendinimo, praktinių situacijų sprendimo bei klientų aptarnavimo patirtį“. Duomenų centro komandos gebėjimų stiprinimui bus skiriamas ypatingai didelis dėmesys, nes numatoma, kad ateityje Bangladešo NDC taps vienu didžiausių duomenų centrų regione. Dabar NDC valdo 200 serverių spintų, o iki 2021 metų jų planuojama įrengti net 5000. Visos veiklos procedūros ir gerosios praktikos, sukurtos šio projekto metu, bus naudojamos ir sėkmingai duomenų centro plėtrai užtikrinti. Šiuo metu NDC aptarnauja daugiau nei 163 milijonus gyventojų, juo naudojasi apie 200 valstybinių įstaigų teikdamos pagrindines e-valdžios paslaugas, tokias kaip civilinė registracija, jame laikomos rinkimų komisijos ir pasų išdavimo sistemos, įvairios valstybinės internetinės svetainės. Projekto įgyvendinimo metu bus siekiama pagerinti IT operacijų valdymo brandos lygius, taip padedant organizacijai užtikrinti veiklos stabilumą ir aukštesnį paslaugų pasiekiamumą. Užsakovui tai leis standartizuoti teikiamas paslaugas, efektyviau ir profesionaliau aptarnauti klientus. Tikimasi, kad ateityje NDC aptarnaus ne tik viešąjį, bet ir privatų sektorių. Sutartis tarp BAIP ir BCC buvo pasirašyta ir projektas „Mainstreaming of the National Data Center (NDC) across other agencies“ prasidėjo 2018-ųjų rugpjūtį. Šis projektas yra Skaitmeninio Bangladešo darbotvarkės dalis ir yra finansuojamas Pasaulio Banko. BAIP jau turi darbo patirties Bangladeše — kartu su partneriais BAIP yra sukūrusi  kibernetinio saugumo incidentų tyrimo laboratoriją, kurią incidentams tirti naudoja Bangladešo e. Vyriausybės kibernetinės saugos incidentų tyrimo tarnyba (BGD e-GOV CIRT).

Daugiau
09/07/2018

Nekonservuokime savo sveikatos: geriau – šaldykime
Mėgstantiems konservuoti rudens gėrybes, sveikatos specialistai pataria įvertinti tokių produktų naudą sveikatai. Gausiai naudojamas cukrus, druska ir actas nustelbia konservuojamų daržovių ar uogų naudingąsias savybes, o karštas vanduo sunaikina į jį dedamo medaus vertę – šias ir kitas klaidas kasdienėje mūsų mityboje stebintys specialistai ragina imtis imuniteto stiprinimo ir dalijasi patarimais, kaip galima tai padaryti namų sąlygomis.  „Atšalus orams padaugėja sergančiųjų peršalimo ligomis, ir ypač – ūmiomis žarnyno infekcijomis: tai rotovirusai, norovirusai, astrovirusai, pikornavirusai, adenovirusai ir kt. Taip pat dažnai žmones kamuoja nuotaikos sutrikimai, kuriuos sukelia šviesos stygiaus išprovokuotas serotonino trūkumas. Sąnarių skausmais besiskundžiantiems paaštrėja lėtinės ir uždegiminės ligos, ypač – artritas, nuolatinė šiltos ir vėsios aplinkos kaita dirgina akis, kyla akių infekcijos, žmones ima varginti Herpes, Adeno, gripo ir kt. virusai“, – dažniausiai klientus kamuojančias ligas vardija „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė-vedėja Edita Stankevičiūtė.  Pasak specialistės, viena svarbiausių šių susirgimų priežasčių yra nusilpęs imunitetas, lengvai pasiduodantis virusams. „Vertėtų įsiminti, kad rūpintis sveikata susirgus yra per vėlu, liga gali būti signalas, kad valgote, ilsitės ar gyvenate netinkamai. Tam, kad išvengtume įvairių ligų žiemą, turime jau dabar imtis stiprinti savo imunitetą kasdieniais įpročiais: pradedant sveikesne mityba, baigiant – natūralių arbatų ar vitaminų vartojimu. Kasdien turime tinkamai pailsėti, vengti didelio streso bei vidutiniškai suvalgyti apie 400 gramų šviežių daržovių“, – vardija „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.  Pastarasis patarimas ypatingai aktualus rudens derliaus gėrybes konservuoti įpratusiems virtuvės šeimininkams. Jiems E. Stankevičiūtė pataria atkreipti dėmesį į naudojamus konservantus ir verčiau rinktis daržovių ar uogų šaldymą.  „Jei šaldydami nedėsite cukraus, druskos ar kitų kenksmingų priedų, skirtumas tarp šviežio ir užšaldyto produkto naudingumo bus tik apie 10 ar 15 proc. Kai produktai užšaldomi, juose esantis vanduo tampa neprieinamas bakterijoms, nevyksta irimo ar gedimo procesai, o jūsų mityba kasdien gali būti praturtinta šviežiomis uogomis ar daržovėmis, kurių rudenį ar žiemą sunku gauti prekybos vietose“, – mini ekspertė.  Nors yra daržovių, kurių nauda padidėja tik jas pakaitinus (pvz. morkos ar pomidorai), su actu marinuojamos daržovės praranda beveik visas naudingąsias savybes, tačiau raugintos su druska gali būti netgi labai vertingos.  „Pavyzdžiui, rauginti kopūstai gerina medžiagų apykaitą, virškinimą, saugo nuo onkologinių susirgimų. Su saiku raugintų daržovių rekomenduojama valgyti inkstų, kasos ligomis sergantiems žmonėms, taip pat besiskundžiantiems padidėjusiu skrandžio rūgštingumu, hipertonija, tulžies akmenlige. “, – pataria „Gintarinės vaistinės“ atstovė.  Siekiantiems išvengti peršalimo ar virusinių susirgimų, E. Stankevičiūtė pataria rudenį pradėti vartoti vitaminais praturtintus produktus, o jei prireikia – ir maisto papildus.  „Organizmo atsparumą virusų bei bakterijų infekcijoms didina vitaminai C, A, E, D, taip pat – mikroelementai cinkas, selenas ir varis. Vaistinėse galima įsigyti polivitaminų su gamtiniais imunostimuliatoriais: ežiuole, eleuterokoku, ženšeniu, kurie ypač naudingi stiprinant imunitetą. Tik reiktų nepamiršti, kad vartojant vitaminus ar papildus, labai svarbu įvertinti jų tarpusavio darnumą ir pasikonsultuoti su vaistininku, ar jie neslopina, ar neužaštrina vienas kito veikimo. Jei prireikia, „Gintarinėje vaistinėje“, galima nemokamai patikrinti suderinamumą“, – pataria vaistininkė.  Sveikatos patarimai, padėsiantys sustiprinti imunitetą namuose  Pasigaminkite sveikatos kokteilių: arbatos iš imbiero, citrinos sulčių ir medaus – viską sumaišykite lygiomis dalimis ir užpilkite karštu (tačiau ne verdančiu) vandeniu; valgykite su medumi trintas spanguoles, įmaišę kelis šaukštus alavijo sulčių. Kasdien išeikite pasivaikščioti – reguliarūs pasivaikščiojimai bet kokiu oru stiprina organizmo atsparumą virusams. Dažnai vėdinkite patalpas, kuriose būnate. Naudokite eterinius aliejus, pasižyminčius antiseptinėmis savybėmis: arbatmedžio, eukalipto, pušų, kėnių, levandų, kadagių, bergamočių ar miros. Įlašinus kelis lašus šių aliejų į karštą vandenį palikite garavimui, o įlašinę į kambario temperatūros vandenį, galite papurkšti namų ar darbo patalpas. Venkite nekontroliuojamo ir dažno streso – jis ardo organizmo imuninę sistemą. Juokitės! Juokas mažina kraujospūdį, stiprina imunitetą, gerina apetitą, mažina širdies ir kraujagyslių ligų bei diabeto riziką.

Daugiau
09/07/2018

Sumuštinio revoliucija: kokius sumuštinius valgysime ateityje?
Sumuštinių populiarumo visame pasaulyje nenuginčytų niekas – nuo žymiųjų Croque Madame Prancūzijoje, iki Banh Mi Vietname ar Danijoje mėgiamų smørrebrød – sumuštinis šiandien yra neatsiejama daugelio mitybos raciono dalis. Sumuštiniai populiarūs ir Lietuvoje: kepyklos „Fazer Lietuva“ užsakymu atlikta lietuvių apklausa atskleidė, kad 41 proc. respondentų pusryčiams dažniausiai renkasi šį patiekalą. Tačiau pastaruoju metu sumuštiniai išgyvena tikrą revoliuciją – dėl besikeičiančių valgymo įpročių, tiek jų sudėtis, tiek formatai smarkiai keičiasi. Kokius sumuštinius ir kodėl rinktis populiariausia ir kokia ateitis jų laukia? Lietuvoje sumuštinius daugelis renkasi pusryčiams. „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad absoliuti dauguma (90 proc.) lietuvių teigia valgantys pusryčius, o dažniausiai pusryčiams valgomas maistas yra sumuštiniai (41 proc.). Tačiau Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto profesorius dr. Rimantas Stukas pastebi, kad „nacionalinio“ lietuviško sumuštinio samprata keičiasi – dar sovietiniais laikais vyravusią batono, dešros ir sūrio kombinaciją šiandien vis dažniau keičia netradiciniai duonos kepiniai ar priedai.    „Šiandien sumuštinių valgymo kultūra išgyvena tikrą renesansą. Kažkada Lietuvoje šis patiekalas buvo asocijuojamas su storu sviesto sluoksniu ir riebia dešra. Šią sampratą mums atnešė dar sovietmečio valgyklų maistas. Tačiau dabar, turime pripažinti, sumuštinis įgauna kardinaliai kitokį skonį ir formą. Įvairios apklausos rodo, kad žmonių sąmoningumas renkantis sveikatai palankius produktus didėja. Be to, smarkiai auga ir sumuštinio pagrindo – duonos – pasirinkimas, kai šalia tradicinių kvietinių ar ruginių miltų atsiranda ir avižinių miltų produktų pasiūla”, – teigia prof. dr. R. Stukas. Įprastus tradicinės duonos produktus parduotuvių lentynose papildo tokie elementai kaip avižos, dribsniai, įvairios sėklos. Duonos kepėjai taip pat pastebi didėjančią paklausą būtent sumuštiniams skirtų duonos gaminių. „Šiais laikais iš esmės keičiasi samprata, kas yra geras ir kokybiškas sumuštinis. Todėl rinkoje atsiranda tokie produktai kaip duona su daržovėmis ar duona su avižų miltais. Jeigu kalbėtume apie avižas, turbūt anksčiau jas asocijuodavome su košėmis, o dabar jų atsiranda įvairiais formatais – duona su avižomis, avižų gėrimai ar net jogurtai. Tad visos iki šiol vyravusios produktų kategorijos tarsi niveliuojasi, patenkindamos vartotojų poreikį sveikiau maitintis“, – teigia kepyklos „Fazer Lietuva“ marketingo ir asortimento direktorė Baltijos šalims Indrė Švelnytė. Sumuštinis – ne tik angliavandenių šaltinis Žmonių sąmoningumas sveikos mitybos atžvilgiu didėja, o kartu su juo – ir samprata, kokios maistinės dalys sudarys jų pamėgtą pusryčių sumuštinį. Anot R. Stuko, žarnyno veikla – vienas aktualiausių šiandieninės visuomenės sveikatos klausimų, o virškinimui palankus maistas – itin svarbi pastarųjų metų maisto sektoriaus tendencija. Būtent dėl to didelis dėmesys maisto produktuose yra skiriamas maistinėms skaiduloms, ne išimtis – ir sumuštiniai. „Maistinėmis skaidulomis vadinami angliavandeniai, kurių neskaldo mūsų virškinimo fermentai. Skaidulinės medžiagos apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, skatina medžiagų, slopinančių vėžinių ląstelių vešėjimą, susidarymą. Todėl vis dažniau kalbama apie duonos produktus, kuriose gausu šių medžiagų. Ypač – apie pastaruoju metu populiarėjančius avižų miltų duonos gaminius, kuriose dar gausu ir kitų skaidulų – betagliukanų, kurių nėra kitose grūdinėse kultūrose. Todėl ateityje vis daugiau žmonių turėtų rinktis avižų miltų duonos gaminius“, – teigia prof. dr. Rimantas Stukas. Kalbėdamas apie sumuštinių ateitį, prof dr. R. Stukas prideda, kad alternatyvų tradiciniams kviečių ir rugių grūdams turėtų tik daugėti, kadangi žmonės vis labiau atranda įvairių skirtingų grūdinių kultūrų, kad papildytų savo mitybą skirtingomis naudingomis medžiagomis. Aktyvus gyvenimo būdas: keičiasi formatai Anot kepyklos „Fazer Lietuva“ atstovės I. Švelnytės, sumuštinio revoliucija itin išryškėja kalbant ne tik apie jo sudedamąsias dalis, bet ir apie formatus: šiandien duoną sumuštiniams vis dažniau renkamės porcijinę, perkame mažesniais kiekiais. Šie pokyčiai ypač pritaikyti greitam gyvenimo ritmui.   „Jeigu anksčiau pusryčiams rinkdavomės tik tradicinį vieno sluoksnio sumuštinį, dabar dažnai renkamės ir suvožtinį, ir duonos užkandį ar traškutį, džiovintas duoneles, o ateityje galbūt rinksimės ir duonos batonėlį ar kitų formatų duonos gaminius. Šis pokytis sumuštinių kultūroje ganėtinai ryškus dėl mobilios ir nuolat judančios visuomenės įpročių: tokį sumuštinį patogu pasiimti su savimi, valgyti atliekant kitus darbus. Tad manau, kad sumuštinis – tai ateities maistas, kuris bus ypač patrauklus ir patogus judančiai, skubančiai, tačiau į maistinę vertę nespjaunančiai žmonių daliai“, – teigia I. Švelnytė. Dažniausia pusryčių valgymo vieta lietuviams – namai (91 proc.), tačiau populiarėja tendencija valgyti ne namuose – beveik 10 proc. lietuvių renkasi pusryčiauti darbe ar pakeliui į darbą. Remiantis „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, dažniausiai ne namuose pusryčiauja sąlyginai jaunas (iki 35 m.) nevedęs  vyras, gyvenantis didmiestyje ir gaunantis dideles pajamas. „Turbūt tie, kurie nepusryčiauja, dažniausiai turi panašų atsakymą: nespėju arba neturiu laiko. Tačiau viena iš didžiausių sumuštinių stiprybių per pastaruosius metus patapo tai, kaip natūraliai jie prisitaiko prie mūsų gyvenimo tempo, leidžiant valgyti ir skaityti, eiti, važiuoti autobusu vienu metu. Ir su dabartinių kokybiškų produktų pasiūla, greita – nebūtinai reiškia nekokybiška“, – teigia prof. dr. R. Stukas. Tačiau mitybos specialistas sumuštiniams piešia gražią ateitį ne tik dėl jų patogumo valgyti pakeliui, bet ir namuose. „Būtent laiko trūkumas lemia, kad namuose neturime laiko gaminti begales skirtingų patiekalų. Čia į pagalbą atkeliauja sumuštinis, kuris yra toks universalus, kad gali patikti visiems. Galbūt tėtis nori su mėsa, vaikas nemėgsta svogūnų, o jūs mėgstate ožkos sūrį, kurio kiti negali pakęsti? Tai nereiškia, kad vienam reikės ruošti blynus, kitam makaronus, o trečiam salotas. Užtenka namuose turėti kelių rūšių duonos ir pagardų, taip nesunkiai paruošite pusryčius, pietus ar vakarienę, patenkinančią net išrankiausio poreikius. Ir be didelių laiko investicijų ar pastangų“, – teigia prof. dr. R. Stukas. Sumuštinių kultūra ir vakarietiškos mados Būtent dėl sumuštinių universalumo ir patogumo, šis patiekalas smarkiai išpopuliarėjo: Didžiojoje Britanijoje ir Amerikoje šviežiai supakuotų sumuštinių industrija tiesiog klesti, visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, viešojo maitinimo sektoriuje sumuštiniai smarkiai populiarėja. Gatvės maisto revoliucija taip pat padarė įtaką – šiandien mes norime ir galime paragauti sumuštinių, atkeliavusių į Lietuvą iš kitų pasaulio kampelių. „Pasaulio virtuvių įkvėptos sumuštinių mados Lietuvoje daro įtaką tam, kad mes renkamės aukštesnės klasės ir maistinės vertės produktus šiam patiekalui. Pavyzdžiui, pastaruoju metu į madą ateina skandinaviška sumuštinių kultūra, kuri kartu atsineša ir tokius ingredientus kaip lašiša, avokadai, tamsi ruginė duona. Todėl ateityje ir duonos kepėjams teks plėsti duonos gaminių asortimentą šalia tradicinių duonos kepalų siūlant tarptautines tendencijas atitinkančius gaminius. Nors lietuviui tradicinė juoda duona visada išliks šventa, tačiau mes lygiai taip pat daromės atviri naujovėms ir esame linkę išbandyti kitokius skonius“, – sako I. Švelnytė.

Daugiau
09/05/2018

„Google“ sukanka 20 metų: 5 dalykai, kurių galbūt nežinojote
1998 metai, rugsėjo 4 d., Kalifornija. Du studentai, Larry Page'as ir Sergejus Brinas, dar besimokydami Stanfordo universitete, pateikia „Google“ steigimo dokumentus. Nuo tos dienos ir pirmojo bendrovės biuro garaže prabėgo lygiai 20 metų ir šiandien „Google“ nėra vien paieškos sistema, bet apima įvairias interneto paslaugas, pažangią programinę įrangą, programėles išmaniesiems telefonams ir t.t. Trumpiau tarius, „Google“ per 20 metų stipriai užaugo ir „Bitės Profai“ neeilinio gimtadienio proga atrinko penkis įdomius dalykus, kurių, galbūt, dar nežinojote apie interneto milžinę. „Ironiška, bet į klausimą, kada yra tikrasis „Google“ gimtadienis, tiksliai atsakyti negali net pati paieškos sistema. Dažniausiai ši šventė švenčiama rugsėjo 27 d., tačiau kodėl – nežino net pati bendrovė. Kartais gimtadienis pasislenka diena anksčiau, į rugsėjo 26 d., o iki 2005-ųjų gimimo diena buvo švenčiama rugsėjo 7 d., nes tada bendrovė buvo oficialiai įregistruota. Tačiau dokumentų pateikimo diena yra rugsėjo 4, penktadienis, kuri, faktiškai, ir yra tikrasis „Google“ gimtadienis. Per pastarąjį dvidešimtmetį bendrovė nuveikė tikrai daug, bet ar žinote visus jos įdomiausius projektus?“ – klausia „Bitės Profas“ Karolis Špiliauskas ir dalinasi penkiais įdomiais „Google“ dalykais, kuriuos be interneto produktų ir paslaugų bendrovė sukūrė. 1. Virtualios ekspedicijos į pasaulio kraštą K. Špiliausko teigimu, žmonės visame pasaulyje jau spėjo susipažinti ir išbandyti „Google“ cardboard“ – kartoninį dėklą išmaniajam telefonui, kuris paverčia jį virtualios realybės (VR) akiniais. Tačiau, pasak „Bitės Profo“, dar toli gražu ne visi girdėjo apie „Google“ iniciatyvą šiuos kartoninius akinius panaudoti edukaciniais tikslais. „Įsigijus „Google“ cardboard“, galima išbandyti įvairiausius virtualios realybės žaidimus ar programėles, kurių kūrėjais gali būti įvairios bendrovės. Tačiau kuo „Google“ tikrai išsiskyrė iš kitų, tai pristatydama „Google“ expeditions“. Tai – galimybė mokytojams ir mokiniams virtualiu būdu tyrinėti pasaulį. Šioje programoje siūlome per 800 virtualios realybės ir per 100 papildytos realybės ekskursijų nuo pasiplaukiojimo vandenyno dugne su rykliais iki actekų šventovių tyrinėjimo. Žinoma, norint išbandyti šias ekspedicijas reikės tų pačių „Google“ cardboard“ kartoninių akinių, tačiau kas prieš 20 metų būtų pagalvojęs, kad specialaus kartoninio dėklo ir išmaniojo telefono dėka bus galima virtualiai pažinti pasaulį?“ – teigia „Bitės Profas“. 2. Dirbtinio intelekto pokalbių programėlė „Bendrovė „Google“ žengė ir į susirašinėjimų programėlių sritį, kai populiariesiems „Facebook Messenger“, „WhatsApp“ ir kitiems pristatė konkurentą – „Allo“. Pastarosios išskirtinumas buvo dirbtinis intelektas, kuris skenuoja tai, ką besinaudojantys programėle rašo, kaip reaguoja į jiems siunčiamas žinutes ar net nuotraukas ir vėliau pats pasiūlo pilnus atsakymus ar kita vizualinę medžiagą, kurią vienu paspaudimu galima naudoti kaip atsakymą. Iš pradžių ši ilgai laukta dirbtinio intelekto naujovė nuvylė vartotojus, tačiau nuo jos pasirodymo 2016 metais praėjo nemažai laiko, tad šiandien šis programėlės funkcionalumas veikia tikrai neblogai. Tiesa, geriausiai – anglų kalba, bet galbūt kurią nors dieną „Allo“ kuo puikiausiai veiks ir bendraujant lietuviškai“, – teigia K. Špiliauskas. 3. Virtualūs menininkai „Google“, anot „Bitės Profo“, yra prisilietusi ir prie meno, bet, kaip ir priklauso interneto milžinei, virtualiai: „Vienu metu prasidėjus virtualios realybės bumui, daug bendrovių pradėjo kurti su tuo susijusius žaidimus ar pramogines programas. Neatsiliko ir „Google“, tačiau jų kūrinys iki šiol yra vienas mėgstamiausių bei įdomiausių. Tai – žaidimas ir pramoga viename „Tilt brush“, kurį galima išbandyti turint virtualios realybės įrenginius „Oculus“ arba „Vive“. Kadangi šie įrenginiai susideda ne vien iš VR akinių, bet ir specialių valdiklių, „Tilt brush“ leidžia vartotojui piešti įvairiais teptukais bei kitomis priemonėmis savo per VR akinius matomą aplinką: kambarį, miesto erdvę, dangų ir kas pakliūva. Šiandien egzistuoja netgi judėjimas, kuriam priklausantys menininkai naudodamiesi šia programa sukuria įstabių meno kūrinių.“ 4. Išmani dokumentų saugykla „Puikus įrodymas, kad bendrovei „Google“ rūpi ne tik atsakyti į visus žmonėms rūpimus klausimus, bet ir padėti jiems viską prisiminti, yra programėlė „Keep“. Ji skirta  tam, kad vartotojas galėtų vienoje vietoje laikyti įvairiausius dokumentus, kuriuos vėliau nori prisiminti ar turėti po ranka. Naudojantis „Keep“ galima fotografuoti dokumentus, vaizdus, o neturint laiko įsirašyti priminimą sau balsu, o programėlė pati jį transkribuos. Panašių į šią programėlių galima surasti ir daugiau, tačiau „Google“, net ir konkuruodami su kitais žaidėjais, visuomet savo programėlėse stengiasi pasiūlyti kažką išskirtinio“, – atkreipia dėmesį „Bitės Profas“. 5. Slapta genijų laboratorija Pasak K. Špiliausko, viena didžiausių pastarojo dešimtmečio bendrovės intriga – slaptas padalinys, nuolat kuriantis ir testuojantis įvairius ateities projektus: „Nuo 2010 metų galima išgirsti apie „Google X“, slaptą laboratoriją, kurioje bendrovė galvoja sudėtingus, fantastinius filmus primenančius projektus. Dalis jų jau išplaukė į viešumą, o dalis – vis dar stropiai laikomi paslaptyje. Tarp projektų, kurie gimsta padalinyje „X“ yra plačiai apkalbėtas bandymas oro balionais Afrikai tiekti internetą, elektrą generuojantys aitvarai ar dronai, pristatantys siuntas. Didele dalimi tai, kas sukuriama šioje slaptoje laboratorijoje tėra prototipai, tačiau tokio padalinio turėjimas labai pritinka spalvingai, įvairiai bei progresyviai bendrovei, kuria per 20 metų nuosekliai augdama tapo „Google“.“ Galiausiai, kaip teigia K. Špiliauskas, norint sužinoti daugiau apie „Google“ programėles arba išbandyti kitas bendrovės teikiamas paslaugas, visada galima kreiptis į didžiuosiuose Lietuvos miestuose įsikūrusius „Bitės Profus“, kurie visada patars bei atsakys į rūpimus klausimus.

Daugiau
09/05/2018

Popiežiaus valstybinis vizitas – svarbi žinia Lietuvos žmonėms
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, Katalikų Bažnyčios ir visų šalies žmonių kvietimu rugsėjo 22–23 d. Lietuvoje su valstybiniu ir apaštaliniu vizitu lankysis Popiežius Pranciškus. Tai antrasis Šventojo Tėvo vizitas per atkurtos mūsų valstybės istoriją. Šalies vadovės teigimu, tai ypatinga žinia ir dovana šimtmetį mininčiai Lietuvai bei išskirtinis Šventojo Sosto draugystės ir palaikymo ženklas. Pasaulyje yra tik nedaugelis šalių, kuriose Popiežius lankosi antrą kartą per tokį trumpą laikotarpį. Prieš 25 metus į Lietuvą atvykęs Popiežius Jonas Paulius II atvežė padrąsinimo žinią laisvę iškovojusiems ir demokratinę valstybę kuriantiems žmonėms. Už kelių savaičių laukiamas Popiežius Pranciškus yra stipriausias taikos ir sąžinės balsas pasaulyje, raginantis atsigręžti į vertybių politiką, siekti santarvės, taikos ir vienybės, padėti engiamoms valstybėms ir tautoms. Šventasis Tėvas valstybinį vizitą pradės Vilniuje. Šeštadienį, rugsėjo 22 d., 11.30 val., Vilniaus oro uoste vyks oficiali Popiežiaus pasitikimo ceremonija, per kurią jį pasveikins Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir jos vadovaujama valstybinė delegacija, Lietuvos bažnyčios vadovai bei maldininkai. Po iškilmingos ceremonijos oro uoste Popiežius atvyks į Prezidentūrą, kur įvyks dvišalis Šventojo Sosto vadovo ir Respublikos Prezidentės susitikimas. Jame bus kalbama apie pasauliui ir Lietuvos žmonėms tenkančius iššūkius, geopolitinę padėtį, vertybių svarbą politikoje, būtinybę atsigręžti į žmogų, mažinti socialinę atskirį, prisidėti sprendžiant Europos ir globalias problemas. Vėliau Prezidentė ir Popiežius Pranciškus kreipsis į Lietuvos visuomenę S. Daukanto aikštėje. Būtent ši Šventojo Tėvo kalba bus pagrindinė ir pirmoji žinia Lietuvos valstybei bei jos žmonėms. Susitikime taip pat dalyvaus šalies vadovai, dvasininkai, signatarai, diplomatai, tradicinių religinių ir tautinių bendruomenių, savivaldos atstovai, ateitininkai, skautai, šauliai, jaunimo, neįgaliųjų, labdaros ir verslo organizacijų, medikų, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitų susivienijimų nariai. Šeštadienį Popiežius Pranciškus taip pat lankysis Gailestingumo Motinos (Aušros vartų) šventovėje ir susitiks su Lietuvos jaunimu Katedros aikštėje. Sekmadienį, rugsėjo 23 d., Šventasis Tėvas Kaune, Santakos parke, aukos šventąsias Mišias ir lankysis Kauno Katedroje, kur susitiks su kunigais, vienuoliais, pašvęstaisiais ir seminaristais. Vizito metu didelis dėmesys bus skirtas skaudžiausiems Lietuvos istorijos puslapiams. Popiežius susikaups tyliai maldai prie paminklo Vilniaus geto aukoms atminti, aplankys Okupacijų ir laisvės kovų muziejų, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms susitiks su už Lietuvos laisvę kovojusiais rezistentais ir tremtinių atstovais. Prezidentė dalyvaus visuose Popiežiaus Pranciškaus viešuose susitikimuose su Lietuvos žmonėmis. Tvirta Šventojo Tėvo ir Vatikano parama buvo visuomet labai svarbi Lietuvai. Vatikanas laikėsi griežtos sovietinės okupacijos nepripažinimo politikos. Per visą šį skaudų laikotarpį prie Šventojo Sosto veikė pirmosios Lietuvos Respublikos atstovybė. Vatikanas taip pat daug prisidėjo remdamas rezistencinę kovą už mūsų šalies laisvę, padėjo skleisti informaciją apie tikrąją padėtį už geležinės uždangos. Popiežius Pranciškus iš Vilniaus rugsėjo 24 ir 25 dienomis vyks į Latviją ir Estiją. Valstybinio vizito renginiai bus tiesiogiai transliuojami LRT televizijos. Popiežiaus vizito metu spaudai skirtose sektoriuose galės dirbti tik tie žurnalistai, kurie turės specialiai šiam vizitui Užsienio reikalų ministerijos išduotą akreditaciją.   Popiežiaus Pranciškaus valstybinio vizito Lietuvoje programa Šeštadienis, rugsėjo 22 d. 11.30             Valstybinė Popiežiaus Pranciškaus sutikimo ceremonija Vilniaus oro uoste 12.10             Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimas su Popiežiumi Pranciškumi Prezidento rūmuose 12.40             Susitikimas su valstybės vadovais ir Lietuvos visuomenės atstovais S. Daukanto aikštėje 16.30             Popiežiaus apsilankymas Gailestingumo Motinos (Aušros vartų) šventovėje 17.30             Susitikimas su jaunimu Katedros aikštėje Sekmadienis, rugsėjo 23 d. 10.00             Popiežius aukos šventąsias Mišias Kauno Santakos parke 12.00             Malda „Viešpaties Angelas“ Kauno Santakos parke 15.00             Susitikimas su kunigais, vienuoliais, pašvęstaisiais ir seminaristais Kauno katedroje ~17.15          Popiežiaus tyli malda prie paminklo Vilniaus geto aukoms atminti 17.30             Šventojo Tėvo apsilankymas ir malda Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje Antradienis, rugsėjo 25 d. 08.15             Oficiali Prezidentės ir Popiežiaus atsisveikinimo ceremonija Vilniaus oro uoste

Daugiau
09/05/2018

2019-aisiais bus pažymimi pirmojo Lietuvos Prezidento A. Smetonos metai
Vyriausybė patvirtino Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metų minėjimo 2019 metais planą. Kitąmet sukanka 100 metų, kai A. Smetona buvo išrinktas pirmuoju atkurtos Lietuvos valstybės Prezidentu. Seimo nutarimu 2019 metai paskelbti Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metais. Įamžinant Prezidento institucijos įkūrimą ir A. Smetonos atminimą, numatyta įgyvendinti įvairius viešinimo ir leidybos projektus, surengti konferencijas, minėjimus, parodas Vilniuje ir Kaune, Ukmergėje ir Palangoje, kitose Lietuvos vietose. Kitąmet bus surengtas Respublikos Prezidento institucijos įkūrimo ir pirmojo Prezidento A. Smetonos išrinkimo ir inauguracijos šimtmečio paminėjimas Istorinėje LietuvosRespublikos Prezidentūroje Kaune. Jo metu planuojama pristatyti knygą „Prezidento rūmų istorijos“. Seime numatoma surengti apskritojo stalo diskusiją „Atkurtos Lietuvos valstybės pradžia: valdžios institucijų kūrimasis 1918–1920 metais“. Pirmajam Lietuvos Respublikos Prezidentui A. Smetonai numatyta pastatyti paminklą jo gimtinėje Užulėnio kaime, Ukmergės rajone. A. Smetonos išrinkimo Lietuvos Prezidentu 100-mečiui paminėti bus rengiamos įvairios kilnojamosios ir virtualios parodos. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune bus surengta paroda „Gyvename viltimi: Prezidentas Antanas Smetona egzilyje“. Taip pat ketinama parengti edukacinių paskaitų ciklą „Antanas Smetona ir jo laikų Lietuva“, mobiliąją programėlę, pagal kurią bus galima lankyti su A. Smetona susijusias įsimintinas vietas Vilniuje. Pirmajam Prezidentui atminti taip pat bus organizuojami renginiai JAV – Vašingtone ir Klivlende. Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metų minėjimo 2019 metais planą įgyvendins Kultūros, Švietimo ir mokslo, Užsienio reikalų, Krašto apsaugos ministerijos, Seimo kanceliarija, Lietuvos nacionalinis muziejus, kitos kultūros ir švietimo įstaigos, šalies savivaldybės. Planas bus įgyvendinamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atitinkamoms ministerijoms, institucijoms, įstaigoms patvirtintų bendrųjų asignavimų, kitų lėšų.

Daugiau
09/05/2018

Prezidentė pasveikino kompozitorių T. Makačiną garbingo jubiliejaus proga
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė rugsėjo 5 d. pasveikino kompozitorių, pedagogą, žinomų dainų autorių Teisutį Makačiną 80-ojo gimtadienio proga. Pasak šalies vadovės, ištisus dešimtmečius klausytojus lydėjo T. Makačino kuriama muzika, melodijos dainoms ir kino filmams. Kompozitorius sukūrė unikalią lietuviškos muzikos legendą ir įrodė, kad gera muzika nesensta, nepraranda aktualumo ir paveikumo. Kompozitoriaus akademinės elektroninės muzikos albumą vertina ir jaunoji karta. Sveikindama garbingo jubiliejaus proga Prezidentė T. Makačinui palinkėjo kūrybingumo, sveikatos ir sėkmės. Valstybės atkūrimo 100-mečio proga kompozitoriui įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu