Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 

09/05/2018

Lietuvoje kelią skinasi naujas gydymo metodas – ląstelių terapija
Gydymo metodai pastarąjį dešimtmetį ėmė smarkiai tobulėti. Ne išimtis ir gydymas ląstelių terapija. Modifikuodami ląsteles, šiandien mokslininkai laboratorijose gali sukurti vaistus, padedančius regeneruoti pažeistus audinius ir organus, taip pat, naudodami ląsteles, gali sukurti 3D organų struktūras. Anot gyvybės mokslų specialistų, tai itin svarbu skatinant organų ir audinių donorystės pažangą bei siekiant padėti žmonėms apsisaugoti nuo sunkių ir nepagydomų ligų. Ląstelių terapija padeda kurti vaistus Ląstelių terapija – tai inovatyvus gydymo būdas, kurio metu pasitelkiamos žmogaus ar kitos ląstelės. Skaičiuojama, jog toks gydymas medicinoje taikomas nuo XX amžiaus vidurio, kai buvo atlikta pirmoji kaulų čiulpų transplantacija. Be to, tai yra laikoma vienu iš ląstelių terapijos pavyzdžių. Šiandien ši terapija medicinoje taikoma kaip standartinis gydymas ląstelių transplantacijoje bei eksperimentinis gydymas pažangios terapijos vaistiniais preparatais. Pasitelkdami žmogaus ląsteles, mokslininkai visame pasaulyje kuria sprendimus, kaip padėti žmonėms nuo šiandien sunkiai išgydomų ar nepagydomų ligų. Todėl, kaip sako ląstelių terapija užsiimančios biotechnologijų įmonės „Froceth“ vadovė bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) dėstytoja Agnė Vaitkevičienė, ši mokslo ir medicinos sritis yra itin inovatyvi ir kasmet pritraukia vis didesnį mokslininkų susidomėjimą. „Vystantis mokslui ir atsirandant naujoms biotechnologijoms, ląstelių terapija tampa viena pagrindinių mokslininkų tiriamų sričių. Šiandien specialistai gali iš odos paimtas ląsteles perprogramuoti atgal į jų embrioninę būklę ir, pasitelkdami genų redagavimą, pakeisti jų atliekamas funkcijas bei redaguoti mutacijas“, – teigia A.Vaitkevičienė. VGTU Chemijos ir bioinžinerijos katedros vedėjas prof. dr. Jaunius Urbonavičius teigia, kad ląstelių terapija yra viena iš aktualiausių bioinžinerijos bei nanobiotechnologijos krypčių. Naudojant šių mokslų metodus, įrankius ar medžiagas, jau dabar galima atlikti kryptingus, su terapija susijusius ląstelių pakeitimus. „Genų, ląstelių, audinių inžinerijos bei nanotechnologijų taikymas biotechnologijų moksluose ir technologijose leidžia sukurti visiškai naujus ligų nustatymo ar gydymo principus, modifikuoti ar sukurti naujas ląstelių arba mikroorganizmų rūšis. Ši mokslo sritis sudaro sąlygas sukurti žymiai efektyvesnius ar net naujus vaistus sunkių ligų gydymui“, – dėsto profesorius. Populiarėjanti studijų kryptis Specialistai tvirtina, jog biomedicinos mokslų srityje ląstelių terapija yra viena iš aktualiausių krypčių. Ji jungia audinių bankų, pažangios terapijos vaistinių preparatų (PTVP) gamybos, sveikatos priežiūros bei mokslo įstaigų veiklą. Anot A. Vaitkevičienės, paskutiniu metu, išaugus specialistų, kvalifikuotų biologų, biotechnologų, bioinžinierių bei biomedikų poreikiui, specializuota mokymų programa apie ląstelių terapiją, audinių bankus bei PTVP sulaukė itin didelio susidomėjimo. „Ląstelių terapijos kurso metu studentai supažindinami su audinių bankų veikla, donoro atrankos kriterijais, transplantacija, etiniais bei teisiniais šios veiklos reguliavimo aspektais, kokybės valdymo reikalavimais. Taip pat jauniesiems specialistams parodomi darbo Geros gamybos praktikos (GGP) laboratorijoje principai bei pažangios terapijos vaistinių preparatų gamybos ir taikymo tvarka“, – sako A.Vaitkevičienė.

Daugiau
09/05/2018

Pelningiau dirbusių valstybės valdomų įmonių indėlis į valstybės biudžetą – 200 mln. eurų
Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) grąža valstybei už praėjusius metus išaugo 35,2 procento, iki 202,4 mln. eurų. Labiausiai padidėjo VVĮ pelno įmokos bei pajamos už dividendus ir siekė 172,9 mln. eurų. Taip teigiama VšĮ „Stebėsenos ir prognozių agentūros“ parengtoje 2017 metų VVĮ veiklos ataskaitoje. „Valstybės valdomos įmonės ilgus metus neišnaudojo turimų išteklių taip, kad pasiektų pačius geriausius finansinius rezultatus ir svariai prisidėtų prie valstybės biudžeto. Stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) metu įgyvendinta reforma, leidusi optimizuoti, skaidrinti ir depolitizuoti valstybės valdomų įmonių valdyseną jau duoda rezultatų. Tačiau visiems valstybės piliečiams priklausantis kapitalas gali būti naudojamas dar efektyviau ir duoti dar geresnių rezultatų, todėl planuojama palaipsniui centralizuoti įmonių valdymą, tobulinti nepriklausomų valdybų ir stebėtojų tarybų atrankas bei lūkesčių įmonėms nustatymą“, – teigia ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Per metus didžiausią pažangą padarė susisiekimo sektoriaus įmonės. Jos valstybės biudžetą papildys 65,7 mln. eurų dividendų ir pelno įmokų, tai yra apie 10 kartų daugiau nei ankstesniais metais. AB „Lietuvos geležinkeliai“ skyrė 34 mln. eurų dividendų, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija – 22,3 mln., VĮ „Kelių priežiūra“ – 4,5 mln., VĮ „Lietuvos oro uostai“ – 3,4 mln. eurų pelno įmokų. Energetikos sektoriaus įmonių grąža valstybei sumažėjo, lyginant su 2016 metais. Dividendai, pelno įmokos ir netipiniai mokesčiai valstybei už 2017 metus sudarė  92 mln. eurų, o 2016 metais ši suma siekė 109 mln. eurų. Tai lėmė 15,7 procento sumažėję „Lietuvos energija“, UAB dividendai. Miškininkystės sektoriaus didžiąją dalį grąžos valstybei sudarė žaliavos mokestis – urėdijos sumokėjo 22,5 mln. eurų už iškirstą ir parduotą medieną, dar 4,4 mln. eurų sudarė pelno įmokos. Kitų įmonių sektoriui priskirtos įmonės paskyrė 11,5 mln. eurų dividendų ir pelno įmokų – 78,8 proc. daugiau nei 2016 metais. Didžiausią indėlį valstybės biudžetui skyrė VĮ „Regitra“, AB „Problematika“ ir VĮ „Registrų centras“, kurių pelno įmokos ir dividendai sudarė atitinkamai 4,8 mln., 1,2 mln., ir 1,1 mln. eurų. „Įmonių grąža valstybei – ne vienintelis 2017 metų VVĮ ataskaitoje analizuojamas rodiklis. Joje atskleidžiami ir kiti mažiau pastebimi, tačiau finansiniams rezultatams svarbūs aspektai, pvz. specialieji įpareigojimai, tokie kaip kelių priežiūros, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, miškų ekologinės ir socialinės veiklos ir kt.  Šiems specialiesiems įpareigojimams išlaidos 2017 metais sudarė 278,6 mln. eurų“, – atkreipia dėmesį Deividas Gabulas, vyriausiasis analitikas, laikinai atliekantis VšĮ „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ direktoriaus funkcijas.    2017 metų VVĮ veiklos ataskaitoje apžvelgiami visų VVĮ rezultatai, vadovų darbo užmokesčių dydžiai, specialieji įpareigojimai, siektinos kapitalo grąžos įgyvendinimo rodikliai, plačiau analizuojama situacija pagrindiniuose sektoriuose ir įmonėse. Tai jau 9-oji VVĮ metinė veiklos ataskaita. Su 2017 metų VVĮ veiklos ataskaita ir ankstesnėmis ataskaitomis galima susipažinti internete adresu http://vkc.sipa.lt.

Daugiau
09/05/2018

Paskelbtos stipriausios 2017-ųjų metų Lietuvos įmonės
2017 metais stipriausiomis pripažintos daugiau kaip du tūkstančiai Lietuvos įmonių. Finansiškai patikimoms Lietuvos įmonėms bei jų vadovams suteikti „Stipriausi Lietuvoje“ sertifikatai. Toks pripažinimas patvirtina gerą įmonių kreditingumo istoriją bei mažą statistinę tikimybę nevykdyti įsipareigojimų artimiausiu metu. Tarp įmonių, gavusių „Stipriausi Lietuvoje“ sertifikatą, nuo vos kelis darbuotojus turinčiųjų – iki didžiųjų šalies korporacijų. Patikimomis pripažintos 2206 bendrovės iš daugiau nei 99 tūkst. Tai yra beveik 500 įmonių daugiau nei praėjusiais metais. „Šiais metais itin ženkliai išaugo sertifikuotų įmonių skaičius. Vadovai vis labiau įžvelgia jų naudą, supranta, kad toks pripažinimas padeda atverti užsienio rinkas ir padidinti įmonės konkurencingumą. Tokie patikimumą patvirtinantys sertifikatai ypač vertinami Skandinavijos šalyse, kur finansinis įmonės stabilumo įvertinimas jau spėjo tapti verslo norma“, – teigia UAB „Creditinfo Lietuva“ pardavimų ir klientų departamento vadovė dr. Gerda Jurkonienė. Nustatant bendrovių kredito reitingą, atsižvelgiama į daugiau kaip 100 įvairių kintamųjų: mokėjimų istoriją, finansinius rezultatus, verslo sąsajas ir kitus kriterijus, reikšmingus įmonės finansiniam reitingui. Viena iš verslo įmonių, AB „Lytagra“, tarp „Stipriausių Lietuvoje“ patenka kiekvienais metais dar nuo 2011 m. Įmonės generalinė direktorė Dalia Balsienė teigia, kad siekiant išlaikyti patikimos bendrovės reputaciją, toks pripažinimas – labai svarbus. „AB „Lytagra“ įmonių grupės plėtra, veiklos daugialypiškumas ir nuolatinis paslaugų kokybės gerinimas leidžia bendrovei uždirbti tam tikrą sukuriamos ekonominės vertės dydį atitinkantį pelną ir tapti patikimais partneriais verslo srityje“,  – tvirtina D. Balsienė.   Pasak dr. G. Jurkonienės, kiekvienais metais augantis sertifikuojamų įmonių skaičius parodo ir didesnį vadovų rūpinimąsi įmonės reputacija ir įvaizdžiu: „Įmonių vadovai supranta, kad sertifikatas „Stipriausi Lietuvoje“ yra jų atsakingo darbo įrodymas ir sąžiningumo rodiklis. Manome, kad augančioje konkurencinėje erdvėje, kai yra vis sunkiau išsiskirti, įmonės įvaizdis tampa vienu iš svarbiausių komponentų, lemiančių verslo rezultatus.“ Vis daugiau skirtingų sričių verslo įmonių įvertina nepriekaištingos įmonės reputacijos ir patikimumo pripažinimą. Sertifikato „Stipriausi Lietuvoje“ turėjimą jų vadovai laiko stipriu konkurenciniu pranašumu. Apie UAB „Creditinfo Lietuva“   Kredito biuras „Creditinfo“ yra informacinė sistema, į kurią duomenis teikia (ir gauna) komerciniai bankai, kredito unijos, lizingo, vartojimo kredito, telekomunikacijų ir kitos įmonės. Pasitelkdamas pažangius prognozavimo metodus kredito biuras kuria klientų elgseną ateityje prognozuojančius reitingavimo modelius, programuoja klientų paraiškų valdymo ir kitas sistemas. Kredito biuras užima svarbią vietą finansų sistemoje, nes finansų įstaigoms padeda priimti pagrįstus kredito sprendimus, o patikimam verslui ir gyventojams sudaro sąlygas gauti palankesnes finansavimo sąlygas.

Daugiau
09/05/2018

NSGK aptarė prioritetinius darbus artėjančioje Seimo sesijoje
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje aptarti komiteto prioritetai įstatymų leidybos ir parlamentinės kontrolės srityje. Numatyta, kad ypatingą dėmesį Seimo (V) rudens sesijoje komitetas skirs Seimo pavedimu atlikto parlamentinio tyrimo „Dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams“ išvadų (Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimas Nr. XIII-1228) ir pateiktų rekomendacijų įgyvendinimui. Pažymėtina, kad parlamentinio tyrimo išvadose atskleisti verslo interesų grupių neskaidraus poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams faktai ir schemos, taip pat pateikti pasiūlymai, kurių įgyvendinimas padės išvengti neskaidraus ir neteisėto verslo interesų grupių poveikio valstybės institucijoms ir neteisėtos įtakos politiniams procesams. Įgyvendinant išvadas, rengiami Baudžiamojo kodekso, Administracinių nusižengimų kodekso, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės, Politinių partijų, Savivaldybių tarybų rinkimų, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Kriminalinės žvalgybos, Labdaros ir paramos įstatymų pakeitimo projektai, taip pat bus pateikti siūlymai dėl civilinio turto konfiskavimo instituto inkorporavimo į nacionalinę teisę bei Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimai. NSGK Seimui taip pat siūlo prioriteto tvarka svarstyti ir kitus svarbius teisės aktų projektus:  Seimo nutarimo projektą, kuriuo numatoma peržiūrėti ir reglamentuoti Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimą tarptautinėse operacijose 2019–2020 metais. Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose užtikrinimas yra svarbi Lietuvos įsipareigojimų tarptautiniam saugumui išraiška ir priemonė stiprinti NATO kolektyvinę gynybą, ES bendrąją saugumo ir gynybos politiką, JT taikos palaikymo pastangas, daugiašalį ir dvišalį karinį bendradarbiavimą, ypatingai su strateginiais Lietuvos partneriais; Karo padėties įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (nauja redakcija), kuriuo siekiama nustatyti efektyvų valstybės ginkluotos gynybos mechanizmą, sukurti iš esmės naują karo padėties metu taikytiną teisinį reglamentavimą, kuris apimtų visas karo padėties metu svarbias valstybės ir visuomenės gyvenimo sritis, numatytų valstybės gynybai vadovaujančių valstybės pareigūnų aiškią kompetenciją, sudarytų prielaidas greitai priimti sprendimus ir būtų suderintas su galiojančių nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatomis; Seimo statuto pakeitimo projektą (Nr. XIIIP-234), kad būtų užtikrintos tinkamos galimybės Seimo komitetui vykdyti Nacionalinio saugumo strategijos įgyvendinimo, kovos su korupcija, kibernetinio ir informacinio saugumo sričių parlamentinę kontrolę. Taip pat Seimo statuto pakeitimo projektą (Nr. XIIIP-940), kad Seimo nariai paskirti į atitinkamas pareigas Seime privalėtų nustatyta tvarka gauti leidimus dirbti su įslaptinta informacija ir būtų nustatyta tvarka tikrinami; Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimo ir į papildymo projektą, kuriuo numatoma nustatyti pareigą valstybės informacinių sistemų ir registrų valdytojams, atitinkantiems Vyriausybės patvirtintus kriterijus, naudoti saugų valstybinį duomenų perdavimo tinklą ir visas jų valdomas informacines sistemas, jose esančius duomenis, registrus laikyti valstybės duomenų centruose bei įtvirtinti tokio duomenų centro sąvoką. Parlamentinės kontrolės srityje komitetas planuoja skirti dėmesį Lietuvos energetinio saugumo klausimams, ypač Baltijos valstybių elektros energetikos sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projekto vykdymui. Bus išklausyta valstybės institucijų informacija dėl anksčiau priimtų komiteto sprendimų informacinio saugumo ir kibernetinio saugumo klausimais, skirtas dėmesys valstybės institucijų informacijai ir priemonėms, kurios didintų Lietuvos politinės sistemos saugumą bei užkirstų kelią kišimuisi į demokratinius procesus, taip pat rinkimus ir užtikrintų konstitucinių pagrindų tinkamą apsaugą. NSGK Seimo rudens sesijoje planuoja diskutuoti žvalgybų veiklos kontrolės klausimais bei svarstyti žvalgybų kontrolieriaus (ombudsmeno) instituto inkorporavimo į teisinę sistemą galimybes, taip pat svarstys žvalgybų veiklos strategijų projektus bei teiks siūlymus dėl žvalgybų veiklos ir kontrolės tobulinimo.

Daugiau
08/31/2018

Diplomatija pakibo ant plauko
Birželio mėnesį pasaulį apskriejo netikėtas JAV prezidento pareiškimas – JAV vienašališkai nusprendė stabdyti bendras karines pratybas su Pietų Korėjos kariais, taip siekiant sumažinti įtampą pusiasalyje. Tokį pareiškimą Donaldas Trumpas padarė per daug dėmesio sulaukusį susitikimą su Š. Korėjos diktatoriumi Kim Jong Unu. Toks netikėtas pareiškimas sukėlė nuostabą Pentagone ir Seule, o prezidento kritikai akcentavo, kad nuolaidų totalitarinaim režimui imtasi nesulaukus jokių konkrečių garantijų iš priešingos barikadų pusės. Plati „denuklearizacijos“ sąvoka ir jokių konkrečių įsipareigojimų iš Š. Korėjos pusės nebuvimas suteikė Kim Jong Unui daug laisvės interpetuoti susitikimo rezultatus ir tuo pačiu pavaizduoti šį susitikimą kaip didžiulę sėkmę režimui. Tačiau nepaisant skambių lyderių pareiškimų per susitikimą, diplomatija ėmė akivaizdžiai strigti. Rugpjūčio pradžioje Jungtinių Tautų inspektoriai paskelbė savo išvadas – Š. Korėja toliau tęsia savo branduolinę programą. JT ataskaitoje skelbta, kad „Šiaurės Korėja nesustabdė savo branduolinės ir raketų tobulinimo programų ir toliau pažeidinėja Saugumo Tarybos rezoliucijas“. Tai netruko išprovokuoti ir JAV atsaką. „Nėra jokių ateities planų nutraukti bendras Jungtinių Valstijų ir Pietų Korėjos karines pratybas Korėjos pusiasalyje", – šį antradienį pareiškė JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas. Toks pareiškimas nutolsta nuo birželio mėnesį pasigirdusio pranešimo, jog kariniai manevrai su Pietų Korėja bus nutraukti „neribotam laikui“, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas per susitikimą su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu pasakė, jog Amerika sustabdys karines pratybas su Pietų Korėja. Gresiant JAV ir Šiaurės Korėjos diplomatinių pastangų aklavietei, tai yra naujausias ženklas, kad Trumpo administracija neketina daryti nuolaidų Kim Jong Unui be realių Šiaurės Korėjos žingsnių branduolinio nusiginklavimo link. „Šiuo metu neturime planų stabdyti tolesnes pratybas“, – antradienį žurnalistams sakė Mattisas. Dėl minėto prezidento sprendimo rugpjūčio mėnesį neįvyko JAV ir Pietų Korėjos karinės pratybos „Freedom Guardian“. Trumpas birželio mėnesį leido suprasti, kad tokiu žingsniu Jungtinės Valstijos bando išlaikyti šiaurės korėjiečius prie derybų stalo, kol abi pusės produktyviai dirbo. „Mes sustabdysime karines pratybas, kurios sutaupys mums daugybę pinigų, kol nepamatysime, kad būsimos derybos vyksta ne taip, kaip turėtų, – birželio mėnesį per viršūnių susitikimą Singapūre sakė Trumpas. – Mes sutaupysime milžiniškus pinigus. Be to, manau, kad jos yra labai provokuojančios“. Mattisas paaiškino, kad pratybos buvo nutrauktos gera valia, kad būtų „sutepti ratai“ JAV ir Šiaurės Korėjos deryboms. Antradienį jis atkartojo šią mintį ir paliko atvirą galimybę ateityje vėl sustabdyti pratybas, jeigu tai leistų pradėti derybas. „Dabar aš neturiu krištolinio rutulio. Pamatysime, kaip plėtosis derybos, – sakė Mattisas. – Leiskime dirbti diplomatams. Mes visi žinome, kokios svarbos klausimą jiems tenka spręsti, ir mes, kaip jau sakiau, stengsimės palaikyti diplomatus“. Jungtinės Valstijos Pietų Korėjoje turi maždaug 28500 karių. Tačiau Mattisas ateityje numatytas JAV ir Pietų Korėjos pratybas vengė charakterizuoti kaip provokuojančias. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ėmėsi milžiniškos rizikos, surengdamas viršūnių susitikimą su Kim Jong Unu ir pavadindamas jį pribloškiančia ir istorine sėkme. Dabar, kai diplomatiniai ryšiai su Pchenjanu yra atsidūrę aklavietėje ir pradėjo kilti įtampa, gali tekti mokėti už šį lošimą. Tiesa, pasaulis dar nėra atsidūręs ties karo slenksčiu ir tarp Trumpo bei izoliuotos valstybės dar nesigirdi „ugnies ir įsiūčio“ retorikos, kuri praėjusiais metais buvo sukėlusi baimę dėl karo. Tačiau jei augantis nerimas tarp JAV ir Šiaurės Korėjos virs ilgiau užsitęsusiu diplomatinės iniciatyvos sąstingiu, baimė dėl konflikto, Korėjos pusiasalyje galinčio pražudyti milijonus gyventojų, gali sugrįžti. Be rizikavimo žmonių ir geopolitikos kortomis, Trumpui grėstų ir asmeninis nemalonus politinis pralaimėjimas, jei paaiškėtų, kad prestižas, kurį jis investavo į šį procesą, nedavė jokio rezultato. Žalos gali patirti ir respublikonų lyderiai, kurie, artėjant sudėtingiems vidurio kadencijos rinkimams, Trumpą bando vaizduoti kaip tikrą valstybininką. Tačiau pažangos stoka siunčia nerimo signalą daugeliui užgrūdintų Vašingtono užsienio politikos lyderių ir tokia padėtis gali būti tiesioginis rezultatas to, kad JAV prezidentas Singapūre neužsitikrino tvirtų Šiaurės Korėjos įsipareigojimų.

Daugiau
08/31/2018

Ateis diena, kai Rusija didžiuosis, kad jos ambasada – šalia B. Nemcovo skvero
Prieš 3 metus Maskvoje nužudyto politiko, demokrato Boriso Nemcovo draugai, bendražygiai ir šeimos nariai kartu su vilniečiais penktadienį pavakare prie Rusijos ambasados Latvių gatvėje atidarė B. Nemcovo vardo skverą. Vilnius – antrasis pasaulyje, drąsiai įamžinęs rusų demokrato B. Nemcovo atminimą. Šiemet Vašingtone Viskonsino aveniu atkarpa prie Rusijos ambasados taip pat buvo pavadinta B. Nemcovo vardu. Į iškilmingą skvero atidarymą Žvėryno rajone susirinko daug žymių Rusijos opozicionierių, nepriklausomų žurnalistų, B. Nemcovo dukra Žana Nemcova, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, kiti garbūs svečiai. „Boriso Nemcovo vardo suteikimas šiam, priešais Rusijos ambasadą įsikūrusiam skverui nėra atsitiktinumas. Be abejo, tai yra žinia ir pagarbos ženklas. Ši iškili asmenybė buvo mūsų draugas, palaikė Baltijos tautas mums svarbiu momentu, visada jautėme jo partnerystę. B. Nemcovas buvo neeilinė Rusijos politikos asmenybė, kovotojas už taiką, demokratiją, laisvę, už žmogaus teises. Tai yra ir laisvės, demokratijos ir taikos bei šias vertybes gynėjų Rusijoje skveras. Tikiu, kad ateis diena, kai net ir nepalaikiusieji šios idėjas, galiausiai ims ja didžiuotis“, – prieš atidengdamas B. Nemcovo skvero pavadinimo lentelę rusų ir lietuvių kalbomis kalbėjo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. „Be to, kas jau pasakyta apie mano tėvą, dar pridėsiu, jog, mano nuomone, jis buvo unikalus politikas. Ne tiek daug politikų gali teisingai suvokti esamą situaciją, o jei neteisingai ją supranti – negali priimti teisingų sprendimų. Antras, dar svarbesnis jo bruožas – tėtis sugebėjo numatyti, kaip klostytis politinė situacija, jos pasekmes. Jo pačios tragiškiausios mintys, numatymai – išsipildė. Tos pranašiškos mintys kartais buvo tokios neįtikimos, kad net patys artimiausi jo bendražygiai nepatikėdavo. Tėtis buvo neeilinis žmogus ir tik dėl to mes esame čia“, – prisiminimais apie Maskvos centre 2015-ųjų vasario 27-ąją nužudytą tėvą dalinosi jo dukra Žana Nemcova. Prieš trejus metus nužudyto vieno aktyviausių Rusijos opozicijos lyderio nuveiktų darbų nepamiršta ne tik jo bendražygiai, bet ir daugelis už laisvę ir nepriklausomybę kovojusių Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse.Nemcovas, Ana Politkovskaja ir kiti nužudyti Rusijos demokratai, žurnalistai ne vienerius metus kovojo prieš represinį režimą, žodžio laisvės apribojimus savo šalyje. Kartu su Rusijos demokratais svarstomos įvairios idėjos, kad vėliau skvere galėtų atsirasti įvairių meninių akcentų, vardinių suoliukų, berželius pavadinti demokratijai ir laisvei nusipelniusių Rusijos žmonių ar įvykių atminimui. Svarstoma atvira skvero koncepcija, kuri bus gyva per ateinančius dešimtmečius. Aktyvus Rusijos opozicijos narys B. Nemcovas ne kartą lankėsi Lietuvoje ir buvo vienas iš aktyviausiai palaikančių lietuvius per Sausio 13–osios įvykius ir vėlesniais kovos dėl nepriklausomybės etapais. Vilniaus savivaldybės informacija Sauliaus Žiūros nuotraukos

Daugiau
08/31/2018

Kauno Santakos parko rekonstrukcija: kokį vaizdą išvys popiežius?
Iki istorinio popiežiaus Pranciškaus vizito Kaune likus mažiau nei mėnesiui, išskirtinėje vietoje esančiame Santakos parke tęsiami intensyvūs rekonstrukcijos darbai. Šią savaitę projektą vykdantis rangovas ėmėsi želdinių tvarkymo darbų. Pasak Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Viliaus Šiliausko, per artimiausias kelias dienas daugiau nei šimtui parke augančių medžių bus suformuotos lajos. „Paprastai kalbant, medžiai bus apgenėti, o penki invazinėms augalų rūšims priskiriami uosialapiai klevai bus pašalinti“, - teigė Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė. Dėl rugsėjo mėnesį suplanuoto popiežiaus vizito rekonstrukcija padalinta į du etapus. Pirmajame bus sutvarkyta krantinė ir didžioji dalis pasenusios parko infrastruktūros, o antrajame bus įrengtos naujos vaikų žaidimo ir krepšinio aikštelės. „Antrajame etape išlyginsime stadiono reljefą, prie naujų krepšinio aikštelių bus sumontuotos nedidelės tribūnos žiūrovams. Stadioną apjuos naujas guminės dangos bėgimo takas“, - pasakojo V. Šiliauskas. Artimiausiomis dienomis bus klojamas pagrindinis parko takas. Darbai į pabaigą juda ir prieplaukos krantinėje. Šiuo metu taip pat vyksta krepšinio aikštelių pertvarkymo darbai, lauko akmenų atstatymas amfiteatro šlaite, vietų suoliukams įrengimas. Popiežius Pranciškus su valstybiniu vizitu Lietuvoje viešės šių metų rugsėjo 22–23 dienomis. Šeštadienį, rugsėjo 22 dieną Vilniuje popiežius susitiks su jaunimu, o sekančią dieną Santakos parke aukos šv. Mišias. Šiuo metu rekonstrukcijos darbai vykdomi Draugystės ir Santarvės parkuose, taip pat –  Nemuno ir Nevėžio santakoje bei Marvelės upelio slėnyje. Praėjusį savaitgalį kauniečiams duris atvėrė rekonstruotas Kalniečių parkas, kiek anksčiau – Dainavos parkas. Kauno miesto ryšių su visuomene skyriaus informacija

Daugiau
08/31/2018

Pragaištinga vasara: Lietuva išvengė miškų gaisrų
Visai Europai šią vasarą kentėjus nuo pavojingų gamtos reiškinių bei stichijų, kai kuriose šalyse teko skelbti ir ekstremalią padėtį. Vasaros pradžioje Lietuvoje kai kuriuose regionuose fiksuota stichinė sausra, o liepą bei rugpjūtį šalį nusiaubė kelios lokalios, tačiau didelių nuostolių sukėlusios liūtys ir audros. Nepaisant padidėjusių žalų gyventojų ir įmonių turtui, specialistai džiaugiasi, kad Lietuvai bent jau pavyko išvengti miškų gaisrų, šiemet ypač skaudžiai nusiaubusių kitas šalis. „Jau 2017 metus dėl gamtos stichijų padarytų žalų tarptautinė perdraudimo kompanija „Munich Re“ oficialiai pakrikštijo nuostolingiausiais metais nuo pat 1977-ųjų. Tiesa, pernai pasauliniu mastu didžiausias žalas padarė Jungtines Amerikos Valstijas siaubę uraganai, o šiemet nuostolius skaičiuoja karščio, miško gaisrų bei purvo nuošliaužų nualinta Europa“, – sako draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marekas Ernestas Goliančikas. Pasak jo, Lietuva tikrai gali džiaugtis išvengusi didelio masto miškų gaisrų, nusiaubusių kaimyninę Latviją ir itin daug žalos padariusių Švedijoje. Tačiau, draudikų teigimu, gyventojų bei įmonių turtas šiemet nuo vasarą užklupusių stichijų kentėjo dar labiau nei pernai, kai užfiksuoti rekordiniai nuostoliai. „Šių metų vasaros nuostoliai, preliminariais duomenimis, maždaug dešimtadaliu didesni nei pernai, o tai reiškia, kad ir toliau gamtos stichijų žalos nepasigaili nei žmonių, nei verslo. Lyginant su 2016 m. nuostoliai laikosi išaugę 30 proc. BTA duomenimis, šiemet daugiausia žalos padarė liūtys ir žaibai. Pavyzdžiui, vien birželio 21 d. audros nuostoliai siekė per 200 tūkst. eurų,  o liepos mėnesį fiksuotų įvykių dėl liūčių skaičius buvo 3 kartus didesnis nei birželį“, – sako M. E. Goliančikas. Didžiausias rugpjūčio mėnesio įvykis – audros metu sugriuvęs statinys. Nuostoliai viršys 35 tūkst. eurų. „Netrūko ir žaibo iškrovos padarytos žalos. Dažniausiai tokiais atvejais nukenčia namų šildymo reguliavimo sistemos, vartų automatika, smulki buitinė technika. Esame paskaičiavę, kad nuostoliai tokiais atvejais vidutiniškai siekia apie 350 eurų“, – teigia specialistas. Jo teigimu, liepos mėnuo šiemet pasižymėjo gausiais, bet gana smulkiais nuostoliais, o štai karštis pakoregavo žalų pobūdį. „Audros ir liūtys ypač pavojingos turtui. O štai karštis – žmonių sveikatai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, nors rekordai ir nebuvo sumušti, paskutinį liepos dešimtadienį ir pirmas keturias rugpjūčio dienas maksimali dienos oro temperatūra šoktelėjo iki 30–34 °C. Tad nenuostabu, kad šiemet užfiksavome gerokai daugiau sveikatos sutrikdymų: saulės smūgiai, perkaitimai, net širdies smūgiai kaitroje dirbant fizinį darbą tikrai išskiria šių metų vasarą iš kitų“,  – vardija BTA specialistas. Įsigalint ekstremalesnėms klimato sąlygoms  ir stichiniams gamtos reiškiniams vis dažniau pasiekiant Lietuvą, specialistai siūlo nesitikėti, kad šio globalaus reiškinio pasekmių pavyks išvengti. „Vienas akivaizdžiausių klimato kaitos požymių – orų permainingumas ir nenuspėjamumas bei itin radikalūs pokyčiai. Pernai kentėjome nuo lietaus, šiemet kepino alinantis karštis. Visus šiuos reiškinius lydi audros, žaibai, vėjai. Tad tikėtis, kad klimatas tiesiog susibalansuos, tikrai neverta. Kur kas palankiau investuoti į saugumo sistemas, patiems saugotis ir niekada nejuokauti su gamta bei paisyti kartais labai elementarių, bet svarbių specialistų rekomendacijų“, – įsitikinęs M. E. Goliančikas.

Daugiau
08/31/2018

Atgaivinkite plaukus po vasaros: avokadas, aliejai ir vanduo
Prabėgusi vasara lepino ypatinga gausa šiltų dienų, tačiau kad ir kaip malonu džiaugtis saulės voniomis, vasariškas oras plaukams daro didelę žalą. Karšti saulės spinduliai, sūrus vanduo, vėjas – silpnų, besišiaušiančių plaukų priežastys. Kaip pagerinti plaukų būklę po vasaros? „Eurovaistinės“ grožio konsultantė Samanta Juzėnė atkreipia dėmesį, jog kad ir kaip norisi vasarą atsipalaiduoti, didžiausias priešas plaukams yra dėmesio stoka. „Vasara yra atostogų metas, natūralu, kad neturime noro laisvą laiką skirti plaukų puoselėjimo procedūroms. Tačiau plaukai vasarą labai sausėja dėl saulės ir vandens poveikio, jie ima šiauštis, skilinėti, net keisti spalvą ir išvaizdą“, – teigia grožio specialistė. Ką daryti Pasak S. Juzėnės, siekiant atgaivinti karščių nualintus plaukus, priemones reikia rinktis itin atsakingai. Didžiausią naudą teikia – natūralūs produktai. „Svarbiausia renkantis produktus žiūrėti į jų sudėtį, po vasaros reikia rinktis priemones, mažai turinčias arba visai neturinčias silikonų ir druskų. Plaukų kaukės, šampūnai, kondicionieriai ir aliejai turi būti švelnūs, nesausinti plaukų“, – nurodo „Eurovaistinės“ grožio konsultantė. Plaukai atsigaus greičiau, jeigu nebus naudojamos karščio priemonės – tiesinimo žnyplės, garbiniuokliai, patartina vengti ir plaukų tiesinimo keratinu procedūros, cheminių šukavimų, saikingai naudoti plaukų formavimo priemones. Top 3 būdai „Eurovaistinės“ grožio specialistė teigia, jog nelepinant išsausėjusių plaukų, problemų gali tik daugėti – padidėja plaukų slinkimo galimybė, jie gali prarasti žvilgesį, pradėti skilinėti, šakotis. Konsultantė išskiria tris būdus, kurie padės atgaivinti išsausėjusius, pažeistus plaukus. Pasigaminkite plaukų kaukę iš avokado ir alyvuogių aliejaus. Šių dviejų produktų mišinys, nugulęs ant plaukų penkiolikai minučių, pakeis plaukų būklę – avokadas padrėkins ir pamaitins, alyvuogių aliejus suteiks minkštumo ir žvilgesio. Naudokite argano aliejų. Jis ypač tinka išsausėjusiems plaukų galiukams. Vis dėlto, plonų plaukų savininkėms reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad aliejus gali ne tik suteikti drėkinimą, bet ir apsunkinti plaukus. Gerkite vandenį. Vanduo naudingas visam žmogaus organizmui, jis perneša maistingąsias medžiagas į kitus organus. Geriant pakankamai vandens plaukai įgaus drėgmės ir taps gražesni.

Daugiau
08/31/2018

Technologijų amžiuje neleiskite vaikų smegenims aptingti
Nėra tvirto sutarimo, kaip vadinti vaikus, gimusius po 2010 metų. Vieni juos dar priskiria Z kartai, kiti šiuos vaikus vadina Alfa karta. Šios kartos vaikai neįsivaizduoja gyvenimo be technologijų ir interneto. Vis dėlto, nors technologijos sparčiai keičia šiuolaikinių žmonių įpročius ir gyvenimo būdą, ugdant jaunąją kartą naudinga išlaikyti aukso vidurį vaiko ugdymui pasitelkiant tiek technologijas, tiek jų nereikalaujančius ugdymo metodus. Pastarieji savo poveikiu kartais gali pranokti brangiausius kompiuterius. Kuo naudingi tradiciniai žaislai? Nors parduotuvėse gausu šviečiančių, važiuojančių ir kalbančių elektroninių žaislų, „MENAR akademijos“ mokytoja ir pavaduotoja ugdymui Jurgita Žilionė teigia, kad vaikai, žaisdami su baterijų neturinčiais žaislais, gali turėti daugiau naudos. „Žaidimai, kurie patys signalizuoja, jog vaikas eina teisinga linkme, neskatina mąstyti ir nelavina vaiko kūrybiškumo. Tokie žaislai kaip kaladėlės ar konstruktoriai palieka daugiau laisvės vaiko saviraiškai. Vaikas pats turi mokytis priimti sprendimus, ką jis konstruos ar dėlios. Jis gauna galimybę ne tik spaudyti mygtukus, bet praktiškai įsitikinti, kada statomi bokštai sugriūna, o kada stovi stabiliai. Tokie žaislai skatina vaiką aktyviai spręsti problemas, priimti sprendimus, o būtent šie gebėjimai reikalingi sėkmingiems žmonėms“, – pasakoja mokytoja. Didelė skaitymo nauda Žilionė teigia, kad yra puikių mokomųjų filmukų, bet televizijos ir interneto amžiuje su vaikais nereikia pamiršti skaitymo. „Kartais tėvams patogiau vaikui planšetėje paleisti filmuką, nei atsisėsti ir kartu paskaityti knygelę. Vis dėlto moksliniais tyrimais įrodyta, kad skaitymo poveikis vaikams yra labai didelis, duoda įvairių naudų bei didina jų intelekto koeficientą. Skaitymas reikalauja koncentracijos, tad vaikas mokosi susikaupti, lavina vaizduotę, plečia akiratį ir žodyną. Interneto amžiuje vis daugiau tenka bendrauti laiškais ar žinutėmis, kurie neperteikia neverbalinės informacijos, tad žmonės, turintys platesnį žodyną ir stipresnį kalbos pajautimą, gali lengviau reikšti savo mintis ir efektyviau komunikuoti su aplinkiniais“, – sako J. Žilionė. Paskatinkite tapti kūrėjais Specialistė pataria, kad nors žaislų pasirinkimas vaikams šiuo metu yra itin didelis, verta vaiką paskatinti pabandyti pasidaryti savos gamybos žaislų. Tokia veikla stiprina vaiko pasitikėjimą savimi ir lavina įvairius įgūdžius. „Turbūt dabartinių vaikų mamos dar prisimena, kaip kurdavo popierinių lėlių drabužėlius ar su mamomis siūdavo rūbus lėlėms ir kiek džiaugsmo teikdavo tokie užsiėmimai. Jie yra ne tik smagūs, bet ir naudingi, nes, pirmiausia, lavina smulkiąją motoriką: norint sukurti gražų žaislą, reikia kantrybės, tikslumo, kruopštumo, taip pat reikia pasitelkti vaizduotę ir tapti kūrybiškam, o išlankstytas popierinis lėktuvėlis kartais vaikui suteikia tiek pat džiaugsmo, kiek ir brangus pirktinis žaislas“, – teigia mokytoja. Neleiskite vaiko smegenims aptingti Pagal „Menar“ metodiką vaikus skaičiuoti mokanti J. Žilionė pasakoja, kad dažnai sulaukia klausimo, kodėl šiais laikais, kai visuose telefonuose yra skaičiuotuvai, vaikus verta mokytis skaičiuoti mintinai. „Žmonės kartais nesusimąsto, kad technologijos skatina vaikų smegenis tinginiauti. Vaikystėje itin aktyviai formuojasi smegenų jungtys, tad šiuo periodu vaiko lavinimas yra itin svarbus. Pagrindinė skaičiavimo mintinai metodikos nauda yra ne greitas skaičiavimas, o tai, kaip šis skaičiavimas lavina smegenis. Skaičiuojant mintinai reikalinga itin didelė koncentracija, todėl lavėja vaiko gebėjimas susikaupti. Toks skaičiavimas gerina atmintį, nes vaikai turi įsiminti ilgas skaičių sekas. Stipriai gerėja ir vaiko vizualizacijos gebėjimai bei vaizdinė atmintis. Šių įgūdžių nepakeis net moderniausias skaičiuotuvas“, – sako mokytoja. Specialistė nesiūlo atsisakyti technologijų, bet ragina jas atsirinkti protingai, galvojant, kokią naudą vaikas gaus jas naudodamas. J. Žilionė pataria pasyvumo reikalaujančias veiklas susieti su vaiko lavinimu. Tad, jei rodote vaikams filmą, galite pasikalbėti apie tai, ką vaikas mato ekrane, aptarti filmo temą, herojų emocijas ar vaikui pažiūrėjus filmuką paprašyti jį jums atpasakoti. Taip ugdysite vaiko verbalinius įgūdžius, atmintį ir gilesnį suvokimą. Mokytoja taip pat pastebi, kad Z kartos vaikams labai trūksta gyvo bendravimo tiek su bendraamžiais, tiek su tėvais, tad ugdant vaikus svarbu galvoti ir apie emocinio intelekto (EQ) lavinimą: „Kai savo pamokose vaikams leidžiu pasirinkti veiklą – arba žaidimas, arba pasikalbėjimas – dauguma renkasi pasikalbėjimą. Vaikams labai reikia diskusijų, kuriose jie galėtų išsakyti savo mintis, požiūrį, dalytis patyrimais ir jausmais. Tik taip galime auginti ne tik protingus, bet ir šiltus, neabejingus, aukštos savivertės žmones.“ Agentūra 1323 informacija

Daugiau
08/31/2018

Panevėžys su S. Eidrigevičiaus menų centru – ir tarptautinėje žiniasklaidoje
Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) projektavimo konkursas ir jį laimėjęs projektas sulaukė nemažo tarptautinės ir šalies žiniasklaidos dėmesio. Lietuvos kultūros veikėjai sveikina Panevėžį už progresyvaus, kokybiško konkurso organizavimą ir šiuolaikiškus, nuosaikius laimėjusio projekto sprendinius. Konkursą laimėjusios MB „Syrusas“ - „IMPLMNT architects“ komandos darbas vadinamas architektūriškai drąsiu ir ryžtingu, kuriame subtiliai atskleidžiamos S. Eidrigevičiaus kūrybai būdingos detalės. Neliekančiu nepastebėtu ir nepaliekančiu abejingų, tačiau nuosaikiu ir vientisu, kur pasiūlytas architektūros ir detalių lakoniškumas leidžia suvaldyti itin chaotišką teritorijos charakterį. Apie konkurso sėkmę publikuota architektūros leidiniuose „Statyba ir architektūra“, „Archiforma“, portale „Statybų pilotas” bei kt. Be šalies žiniasklaidos, konkursu susidomėjo tarptautiniai, pasaulio architektų bendruomenės įvertinimą bei pripažinimą turintys leidiniai, tokie kaip „Archdaily“ ir „Bouwelt“. „Lietuvos miestas Panevėžys turės naują kultūros centrą, kurio dizainą sukūrė IMPLMNT architektai. Dizainas įkvėptas S. Eidrigevičiaus kūrybos. Pasiūlyta idėja laimėjo konkursą dėl savo funkcionalumo, atskleistos aplinkos, geros architektūros, socialinės ekonominės vertės, kurią suteiks miestui“, - Panevėžio projektą pristato „Archdaily“. Vokiečių architektūros ir kultūros žurnalas apie nugalėjusį projektą rašo: „IMPLMNT balta juosta pereina išilgai aikštę tarp miesto ir upės slėnio. Keista, kad projektas buvo giriamas už kuklumą. Žodis „paprastumas“ čia tiktų labiau ir dėl santūraus pastato tūrio, ir dėl permatomo cokolinio aukšto – taip laimi viešoji erdvė... Kaip juosta tarp kitų juostų jis įsipina į posocialistinį miestą ir žymi naują jo raidos etapą“. Dėmesys konkurso rezultatams ir miestui Architektūros kritikas Andrius Ropolas viename populiariausių šalies naujienų portalų www.15.min.lt išanalizavo konkursui pateiktus darbus ir pabrėžė: „Svarbu suprasti, kad naujasis menų centras ne tik taikliai atspindi pasaulines tendencijas bandydamas atnaujinti apkerpėjusią muziejų paskirtį. Pasaulinio lygio menininko Stasio Eidrigevičiaus menų centro įkūrimas Panevėžyje yra svarbus žingsnis stiprinant visą regioną. Panašūs procesai vyksta ne tik Lietuvoje – Prancūzijoje ir Danijoje valstybė jau daugelį metų investuoja į kultūrinius traukos taškus regionuose“. Itin gerai būsimo SEMC nuosaikią, šiuolaikišką architektūrą vertina ir žinomi Lietuvos kultūros atstovai akcentuodami, kad duris atvers didžiulio masto ir reikšmės menų centras, kuris leis atgimti žmonių pamėgtai istorinei miesto vietai. Kokybiškas konkursas leido sparčiai kibti į darbus Panevėžio miesto savivaldybė atliko didelį darbą, prieš pasiryždama skelbti konkursą. Buvo organizuotos architektūrinės dirbtuvės, parengtos galimybių studijos. Pačiam konkursui pateikta 19 darbų. Juos vertino Lietuvos bei užsienio architektų komisija, pats menininkas S. Eidrigevičius. Tarptautinį konkursą laimėjusi MB „Syrusas“ IMPLMNT komanda jau pasirašė projektavimo sutartį. Pradėti projektavimo darbai, investicinis projektas. Savivaldybės tikslas – kad SEMC kuo greičiau papuoštų Panevėžio kultūros įstaigų žemėlapį. „Tai kruopštaus, nuoseklaus darbo, pareikalavusio daugybės ieškojimų, atviro bendradarbiavimo su visuomene rezultatas. Įsiklausyta į bendruomenės lūkesčius, profesionalų patarimus. Esame labai patenkinti laimėjusių architektų komanda. Jie nuolat bendradarbiauja su Savivaldybe detalizuodami sprendinius, atsižvelgdami į mūsų specialistų, muziejų ekspertų bei S. Eidrigevičiaus pastabas. Laimėtojai turi iššūkį – užtikrinti, kad konkursui pateikto projekto kokybė išliktų iki projektavimo pabaigos, t. y. per ganėtinai trumpą laiką“, - teigia vyriausioji Panevėžio architektė Daiva Gasiūnienė. Atviras požiūris ir užtikrintas judėjimas pirmyn SEMC – didelė Panevėžio ambicija ir investicija. Būsimo pastato dydis pasirinktas atsižvelgiant į sėkmingų Europos menų centrų analizę, architektūrinių kūrybinių dirbtuvių rezultatus. Statinys projektuojamas taip, kad optimaliai išnaudojant erdves būtų galima tenkinti vietos bendruomenės poreikius, organizuoti tarptautines meno parodas, renginius. Įgyvendinant kiekvieną projektą svarbu priimti apgalvotus ir pagrįstus sprendimus, turėti aiškią viziją ir nuosekliai judėti tikslo link. „Sėkmės sulauksime tik turėdami politikų, kultūros bendruomenės ir vietos gyventojų palaikymą“, - teigia SEMC įkūrimo veiklų koordinatorė Lina Blažytė. Panevėžio miesto savivaldybės informacija

Daugiau
08/31/2018

Trumpas prieš „Google“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad „Google“ paieškos rezultatai yra „suklastoti“, nes ieškant naujienų apie JAV lyderį sistema rodo jam nepalankius straipsnius. Jis taip pat iškėlė klausimą, ar toks tariamas „Google“ elgesys yra teisėtas. Trumpas pastarosiomis dienomis kritikavo amerikiečių socialinių tinklų milžines. Prezidento teigimu, šios bendrovės cenzūruoja konservatorių nuomones – tai yra faktais nepagrįstas pareiškimas, kuriuo tiki daugelis jo šalininkų. „Google“ paieškos rezultatai įvedus „Trump naujienos“ rodo tik melagingos žiniasklaidos vaizdo įrašus ir reportažus“, – antradienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Trumpas. „Kitaip tariant, jie SUKLASTOJO juos mano ir kitų atžvilgiu, kad beveik visi pranešimai ir naujienos būtų BLOGI. Melaginga CNN yra gerai pastebima. Respublikoniškoji, konservatyvioji ir sąžininga žiniasklaida yra nepraleidžiama. Nelegalu?“ – teigė jis. Pasak Trumpo, „96 proc. „Trump naujienos“ rezultatų yra nacionalinės kairiojo sparno žiniasklaida“, kurią jis apibūdino kaip „labai pavojingą“. „Paieška nėra naudojama politiniais tikslais ir mes nekraipome savo rezultatų pagal kokią nors politinę ideologiją“, – sakoma „Google“ atstovo elektroniniame laiške. „Kasmet šimtus kartų patobuliname savo algoritmus, siekdami užtikrinti, kad jie pateiktų aukštos kokybės turinį pagal vartotojų užklausas. Mes nuolat dirbame, kad pagerintumėme „Google“ paieškų naršyklę ir niekada nereitinguojame paieškos rezultatų, kad galėtumėme manipuliuoti politiniais jausmais“, – nurodoma jame. Manoma, kad Trumpas atkreipė dėmesį į jo administracijai palankaus naujienų portalo „PJ Media“ straipsnį, kuris rėmėsi konservatorius palaikančios žurnalistės Sharyl Attkinsson atlikto tyrimo diagrama. Pagal ją pagrindinės žiniasklaidos priemonės, tokios kaip „The New York Times“, CBS ir CNN, yra priskiriamos „kairiosioms“. „Google“ ir kiti tildo konservatorių balsus bei slepia teigiamą informaciją ir naujienas. Jie kontroliuoja, ką galime ir ko negalime matyti. Tai labai rimta padėtis – į ją bus atkreiptas dėmesys!“ – pareiškė Baltųjų rūmų šeimininkas. Technologijų ir žiniasklaidos ekspertai sako, jog trūksta įrodymų, kad „Google“ iškraipytų paieškos rezultatus dėl poiltinių priežasčių. O jeigu taip būtų, prezidentas nedaug ką galėtų padaryti, nes konstitucija užtikrina žodžio laisvę. „Kaltinimai paieškos sistemų „tendencingumu“ egzistuoja nuo tų laikų, kai jos atsirado. Ir tikrai paieškų sistemos yra tendencingos ta prasme, kad suteikia pirmenybę vienai informacijai, o ne kitai“, – sakė Ericas Goldmanas, vadovaujantis Santa Klaros universiteto Aukštųjų technologijų teisės institutui. Pasak Goldmano, bet koks vyriausybės bandymas priversti paieškos sistemas rodyti tik geras naujienas būtų akivaizdus žodžio laisvę užtikrinančios Konstitucijos pirmosios pataisos pažeidimas. „Paieškos sistemos visiškai atitinka Pirmają pataisą, kai kalbama apie paieškos rezultatus. Tai patvirtino daugybė atvejų per daugiau nei 15 metų“, – sakė jis. „Bet koks Trumpo bandymas „pataisyti“ paieškos variklius pažeistų Pirmąją pataisą. Apie tai negali būti nė kalbos“, – pridūrė ekspertas. Kol kas neaišku, ar Trumpas numato imtis kokių nors priemonių šiuo klausimu, tačiau jo patarėjas ekonomikos klausimais Larry Kudlow, paklaustas apie „Google“ skandalą, žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė, kad „mes tai nagrinėjame“. Vašingtone įsikūrusio Demokratijos ir technologijų centro vadovė Nuala O'Connor sako, kad nors „algoritminis tendencingumas“ yra teisėtas dalykas, tendencingumo įrodymų nėra. Be to, būtų neramu, jeigu vyriausybė bandytų kaip nors tai sureguliuoti. „Didelį nerimą kelia tai, kad (tokiu atveju) bet koks vyriausybės pareigūnas bandytų daryti spaudimą platformai dėl naujienų ir informacijos, kuri yra svarbi mūsų demokratijai“, – sakė O'Connor. Nors trūksta duomenų, kad interneto kompanijos blokuotų turinį dėl politinių priežasčių, o daugelis konservatorių turi daugybę sekėjų internete, visuomenės nuomonė yra kitas dalykas. JAV strateginių studijų centro „Pew“ birželį atliktas tyrimas parodė, jog 43 proc. amerikiečių mano, kad stambios informacinių technologijų bendrovės pirmenybę teikia liberalų, o ne konservatorių nuomonėms, o 72 proc. apklaustųjų įsitikinę, jog socialiniai tinklai aktyviai cenzūruoja priešingas politines pažiūras. 85 proc. respondentų respublikonų ir kai kuriais klausimais jiems pritariančių nepriklausomų rinkėjų mano, kad socialiniai tinklai sąmoningai cenzūruoja politines pažiūras, išsiaiškino „Pew“.

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu