Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 

08/31/2018

Lietuvos kelias į pilnavertę krikščionybę 
XIII amžius Lietuvai dovanojo kelis milžinus – didžiuosius kunigaikščius, kurie padarė didelę įtaką Lietuvos valstybingumo ir krikščionybės raidai. Žymiausias iš jų buvo kunigaikštis Mindaugas, kuris padėjo pamatus Lietuvos valstybei ir pirmą kartą Lietuvoje 1251 m. su savo šeima ir dvaru priėmė Romos tikėjimą. (Popiežius Inocentas IV savo bulėje nurodo, kad krikštą priėmė didelė daugybė lietuvių pagonių (numerosa multitudo paganorum). Po kelių metų, 1253 m., Mindaugas buvo karūnuotas karaliaus karūna. Krikščionybė Lietuvoje buvo įdiegta, tačiau Vokiečių ordinas reikalavo sau teisių ir nuosavybių. Šalyje kilo didelis pasipriešinimas. Vidaus priešai ir žmonės, kurie norėjo sosto, 1263 m. nužudė Mindaugą ir būsimus įpėdinius jo sūnus. Buvęs vyskupas jau anksčiau pasitraukė į Vokietiją. Mindaugo katedra buvo nugriauta ir jos vietoje pastatytas pagonių aukuras ir deginta šventa ugnis. Lietuva vėl pradėta laikyti, kaip pagoniška šalis, nors joje dar buvo užsilikusių krikščionių ir stačiatikių. Gediminui atėjus į valdžią, buvo tęsiama Mindaugo pradėta valstybės tvirtinimo politika ir duota pradžia naujai galingai dinastijai. Be to, 1341 m. Gediminas bandė krikštyti Lietuvą antrą kartą, bet tai padaryti jam nepavyko. Po Gedimino mirties valstybės vairą perėmė broliai Lietuvos kunigaikščiai Algirdas ir Kęstutis. Jie, o ypač Kęstutis, ieškojo kelių dar kartą krikštyti Lietuvą. Norėdamas sustiprinti lietuvių kunigaikščių valdžią naujai prijungtose rusėnų žemėse, Algirdas nuolat siekė įkurti atskirą Lietuvos stačiatikių metropoliją. 1349 m. Romos kuriją pasiekė gandas, kad Kęstutis nori krikštytis, popiežius Klemensas VI tokiam Kęstučio norui pritarė ir pažadėjo jam Lietuvos karaliaus karūną. 1351 m. į Trakų kunigaikštystės rusėniškas žemes Lietuvos katalikiško krikšto reikalais atvyko Vengrijos karalius Liudvikas I Anžu, Kęstutis jam žadėjo „kartu su broliais ir visa tauta“ priimti krikštą, o Vengrijos karalius Kęstučiui − išrūpinti iš popiežiaus Lietuvos karaliaus karūną ir padėti atgauti Ordino užgrobtas žemes. 1358 m. Kęstutis dėl karūnavimosi Lietuvos karaliumi ir Lietuvos katalikiško krikšto Niurnberge derėjosi su Vokietijos imperatoriumi ir Čekijos karaliumi Karoliu IV. (Vokiečių ordinas, visaip bandė sutrukdyti Lietuvos ir Čekijos deryboms bei užkirsti kelią tolimesniam Lenkijos stiprėjimui, dėl to ėmė padėti Kęstučiui ir Liubartui, kovojant su Lenkija dėl Volynės ir Palenkės žemių).Vis dėlto visi krikšto pasiūlymai buvo stipriai veikiami įvairių šalių politinių interesų. Tai suprasdamas, Kęstutis jų nepriėmė, nors mainais jam ir buvo siūloma karūna.Kadangi Kęstutis palaikė senas tradicijas, jam nuolat buvo klijuojama aštraus pagonio etiketė. Tai dažniausiai darė lenkų istorikai, norėję pateisinti Jogailą, teigdami, kad Kęstutis atmetinėjo krikšto galimybę, nekreipdamas dėmesio į to žalą Lietuvai. Istorijos šaltiniuose nerandame nė vieno Kęstučio poelgio ar pasisakymo, kuris įrodytų jo priešiškumą krikštui. Vadinasi, galima prielaida, kad Kęstutis buvo krikščionybės šalininkas. Be to, apie tai, kad Kęstutis buvo krikšto šalininkas galima spręsti, iš to, kad jo, o ir Birutės vaikai, vieni anksčiau, kiti vėliau priėmė krikštą. Algirdo ir Kęstučio laikais ne tik tebeveikė Gediminui ir Vyteniui valdant įsteigtos katalikų bažnyčios ir vienuolynai, bet jų ir daugėjo. Vilniaus pakraštyje iškilo vokiečių pirklių pastatyta Šv. Mikalojaus bažnyčia – pirmoji parapinė bažnyčia Lietuvoje. Algirdas ir Kęstutis dovanojo Lietuvai visą eilę kunigaikščių, o šie ją valdė iki pat Liublino unijos. Vienas jų – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila. 1382 m., mirus Lenkiją valdžiusiam Vengrijos karaliui Liudvikui, lenkai ėmė siūlyti valdovo sostą didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Jogailai – šis turėjo vesti Liudviko dukterį Jadvygą. Jogaila, vesdamas Jadvygą bei gaudamas Lenkijos karūną, 1385 m. Krėvos akte pasižadėjo apsikrikštyti kartu su savo artimaisiais ir apkrikštyti Lietuvą, bendrai valdyti Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę ir Lenkiją, paleisti visus Lietuvoje esančius lenkų belaisvius bei sumokėti pirmajam Jadvygos sužadėtiniui už sužieduotuvių atšaukimą. Įvykdžius tas sąlygas, Jogaila turėjo būti karūnuotas Lenkijos karaliumi. 1386 m. Jogaila pradėjo konkrečiai vykdyti Krėvos akto pažadus. Šv. Stanislovo katedroje Krokuvoje jis apsikrikštijo su savo broliais, daugybe kunigaikščių ir bajorų. Tada viešai prie krikšto apeigų prisijungė ir Vytautas, įgijęs Aleksandro vardą, nors jis 1383 m. Tepliavoje jau buvo pakrikštytas vokiečių ir pavadintas Vygandu, o dar anksčiau 1384 m., atgavus tėvo valdytus Gardiną, Brastą (Brestą), Palenkę, Volkovyską, bet neatgavus pažadėtų Trakų, Vytautas turėjo priimti stačiatikių tikėjimą. Manoma, kad Vytautas keitė tikėjimą vedamas politinių tikslų, tačiau jo veikla padėjo rimtus pamatus katalikybės plėtrai Lietuvoje. Kunigaikščių ir jų palydovų krikštas Krokuvoje buvo lyg tikro lietuvių tautos krikšto pradžia. 1387 metų pradžioje Jogaila atvyko su Lenkijos dvasiškių būriu į Lietuvos sostinę. Krikštas Vilniuje turėjo simbolizuoti Lietuvos (be kryžiuočių tebelaikomų Žemaičių) krikštą, nors Mindaugo įvestos krikščionybės niekas formaliai nebuvo sunaikinęs, tačiau pagal Krėvos dokumentą, Lietuva bent oficialiai turėjo būti iš naujo pakrikštyta. Nors krikštas buvo priimtas, dėl neaiškių priežasčių Lietuvai nebuvo grąžintas karalystės statusas.  Lietuvos didieji kunigaikščiai visada padėjo kovoti žemaičiams, ypač valdant Kęstučiui. Kęstutis valdė ir tvarkė Žemaitiją, ir ji neturėjo savo valdovų. Nors Vytautas ir užrašinėjo, ir dovanodavo Žemaitiją kryžiuočiams, tačiau niekada jos neatsisakė. Žemaitija buvo paskutinė pagoniška kunigaikštystė. Po Žalgirio mūšio pergalės 1411 m., pasirašius Torunės taiką, pagal kurią ordinas grąžino Žemaitiją Lietuvai, 1413 m. Vytautas pradėjo Žemaitijos krikštą. Krikštas buvo kiek kitoks nei Lietuvoje: žemaičiai buvo labiau prisirišę prie savo senojo tikėjimo ir Vytauto valdžia čia buvo ne tokia didelė, be to, neigiamą įtaką turėjo Vokiečių ordino trukdymai. Vis dėlto, Žemaitija buvo pakrikštyta, nors ir ketvirtį amžiaus vėliau nei Lietuva.Labiausiai Žemaitijai įsimintinas tapo Konstancos suvažiavimas. To meto dvasininkų, politikų ir intelektualų elitas turėjo spręsti Lietuvos ginčą su Ordinu dėl Žemaitijos. Konstancos susirinkimas nepripažino Lietuvai Žemaitijos: nusprendė, kad politiškai ši turi būti pavaldi imperatoriui Zigmantui I, bet pakrikštyti ją turi Jogaila su Vytautu. 1417 m. Žemaitijos bažnytiniams reikalams tvarkyti Konstancos susirinkimo nurodymu buvo įsteigta Medininkų vyskupija.Tai buvo Lietuvos politinė ir moralinė pergalė tarptautinėje arenoje (lietuviai ir žemaičiai viešai atstovavo savo valstybei). 1416 m. pradėtos statyti parapinės bažnyčios (Šv. Aleksandro bažnyčia Varniuose, Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus, Varniuose), 1417 m. įkurta žemaičių vyskupija. Įsigalėjęs Lietuvoje, Vytautas ėmė tituluotis Didžiuoju kunigaikščiu, tvirtai paėmė valdžią į savo rankas ir kaip kadaise karalius Mindaugas, ją suvienijo. Vadovaudamas Lietuvai, Vytautas aktyviai domėjosi katalikybės klausimais, daug dėmesio skyrė Lietuvos bažnyčios organizavimui, kovojo dėl Vilniaus ir Žemaitijos bažnytinės organizacijos lietuviškumo, daug susirašinėjo su Popiežiumi, kad Lietuvos bažnyčia būtų savarankiška. Lietuvoje Vytautas Didysis pastatė daugiau negu 30 katalikų bažnyčių: etnografinėje – apie 26 bažnyčias, o kitose vietose apie 7. Iš Vytauto statytų bažnyčių pirmiausiai reikia paminėti Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedrą baziliką, pastatytą Vilniuje, vietoje 1399 m. sudegusios senesnės; jau nuo 1397 m. šalia ėmė veikti pirmoji šalyje parapinė mokykla. Lietuvos sostinės pilyje apie 1390 m. iškilo Šv. Onos bažnyčia. Alberto Vijūko – Kojelavičiaus teigimu, išsigelbėjęs Vorsklos mūšyje, Vytautas atsidėkodamas pranciškonams pastatė (seniausia Kaune) Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčią. Senuose Trakuose pirmąją Viešpaties Apsireiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčią pastatė 1405 m. ir prie jos įsteigė benediktinų vienuolyną. Trakuose 1409 m. pastatė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią. Naujos bažnyčios taip pat iškilo Darsūnišky, Dauguose, Dubingiuose, Eišiškėse, Kernavėje, Perlojoje, Punioje, Švenčionyse, Utenoje, Ašmenoje ir kt. Lietuvai tapus katalikiška valstybe, joje greta viena kitos egzistavo dvi bažnyčios: katalikų ir stačiatikių. Vadovaujantį vaidmenį vis dėlto turėjo katalikai, tačiau stačiatikiai reikalavo lygių teisių. Vytautas greit suprato, kad neįvedus lygybės gali skilti valstybė, todėl pradėta ieškoti būdų teisių suvienodinimui. Lenkijos ir Lietuvos valdovai Jogaila Vladislovas ir Vytautas Aleksandras nutarė neleisti, kad Lietuvos stačiatikiai priklausytų Maskvos metropolijai. Jie parengė projektą bažnytinei unijai įsteigti ir tai buvo didelis Lietuvos nuopelnas. (XV a. bažnytinę uniją stengėsi įgyvendinti net šešis kartus 1418, 1434, 1439, 1458, 1476 ir 1499–1501m.). Nors bažnytinės unijos projektas buvo neįgyvendintas, bet naujasis popiežius įvertino Vytauto ir Jogailos nuopelnus ir Vytautas ir Jogaila buvo paskirti Romos bažnyčios generaliniais vikarais rusų kraštams.Pasiūlytas unijos projektas nepradingo, bet buvo iškeltas naujajame Bažnyčios suvažiavime Bazelyje (po Vytauto mirties ), bet ir tada unijos nepavyko įvesti. Nors imperatorius, norėdamas gauti Vakarų paramos prieš turkus, taip pat pasiūlė Bazelio suvažiavimui sujungti Bažnyčias. Galutinai dėl unijos buvo susitarta Florencijoje, o paskelbta buvo Konstantinopolyje 1452 m. Deja, jos įgyvendinimui pristigo laiko: po pusės metų (1453 m.) Konstantinopolį užėmė turkai, imperija žlugo, o su ja žlugo ir unijos idėja. Turkų sultonas unijos šalininką patriarchą pakeitė kitu, Maskvos kunigaikštis unijos šalininką metropolitą taip pat pašalino ir po kiek laiko unijos šalininkai visai išnyko. Vytauto iškeltoji unijos mintis buvo įvykdyta tik XVI a. gale. Vytautas sukrikščionino Lietuvą, tačiau skirtingi sluoksniai tai suprato įvairiai: valstiečiai ją gerbė kaip valdovo religiją, bajorai, miestiečiai – kaip savo privilegijų pagrindą ir naujos kultūros principą; valdovas ir didikai – kaip naujas galimybes, atsivėrusias valstybei tarptautinėje erdvėje. Tačiau pagonybės liekanos tebeegzistavo, ypač tarp žemesniųjų visuomenės sluoksnių Lietuvoje. Tam įtakos turėjo nepakankamas bažnytinių parapijų tinklas, žinių ir lietuviškų mokymų apie krikščionių tikėjimą trūkumas, netinkama dvasiškių skyrimo tvarka ir pati didžiausia problema – lietuviškai kalbančių kunigų stoka. Krikščionybės priėmimas Lietuvai turėjo svarbių pasekmių. Įvedus krikščionybę, Europos šalys pripažino Lietuvą – ji, o ne Ordinas, tapo krikščionybės atsparos punktu Rytuose. Katalikiški Vakarų Europos kraštai nebegalėjo viešai remti vokiečių invazijos į Lietuvą (bent jau nebebuvo skelbiami kryžiaus žygiai), Ordinas nebeteko idėjinio pamato agresijai. Didelę reikšmę krikščionybė turėjo kultūrai. Susidarė sąlygos Lietuvoje plisti Vakarų kultūrai, be to, bendravimas su kitais kraštais Lietuvai tapo prieinamesniu ir natūralesniu. Baigėsi kultūrinė izoliacija. Lietuviai suartėjo su katalikiškų kraštų žmonėmis. Dauguma istorikų teigia, kad krikščionybės – valstybinės religijos įvedimas Lietuvai turėjo labai didelę teigiamą reikšmę. Šaltiniai: 1. Alekna A. „Katalikų bažnyčia Lietuvoje“. Red. J. Stakauskas. K., 1936 m. 2. Jučas M. „Krikščionybės kelias į Lietuvą“, „Baltos lankos“, V. 2000 m. 3. Dainauskas J. „Lietuvos bei lietuvių krikštas ir 1387-jieji metai“, Mūsų Vytis, 1986m. 4. Šapoka A. redagavo „Lietuvos istorija“, Šv. Ministerijos leidinys Nr. 479 K., 1936 m.5. Misius K., Šinkūnas R. „Lietuvos katalikų bažnyčios“, „Pradai“ V., 1993 m. 6. Kojelavičius– Vijūkas A. „Lietuvos istorija“ Vaga V., 1989 m. 7. Daugirdaitė– Sruogienė V.“ Lietuvos istorija“ Vyturys V.,1990 m. 8. Ivinskis Z. „Lietuvos istorija iki Vytauto didžiojo mirties“ Mokslas, V.,1991 m.Dr. Virginija Bortkevičienė, gydytojas Juozas Prasauskas

Daugiau
08/31/2018

Viskas apie melanomą
Melanoma – piktybiškiausia odos vėžio forma, išsivystanti iš odoje esančių melanocitų. Melanomos yra dažnesnės šviesios odos žmonėms, dažniau pasitaiko moterims, nei vyrams. Specialistai pabrėžia, kad odos vėžį įmanoma pastebėti reguliariai apžiūrint savo odą, o pastebėta ankstyvoje stadijoje ši pavojinga liga gali būti sėkmingai gydoma. Deja, žmonės dažniausiai nekreipia dėmesio į atsiradusius pakitimus ir nesikreipia į gydytojus. Tad dar kartą norime atkreipti dėmesį į odos vėžio atsiradimo rizikos veiksnius ir būtinybę sekti odos pokyčius bei laiku kreiptis į specialistą. Melanomos simptomai Melanoma – agresyviausia odos vėžio forma, tačiau anksti ją nustačius išgydyti galima apie 97 proc. pacientų. Melanoma sudaro apie 15 proc. visų odos vėžio atvejų. Ši liga išsivysto arba iš jau esančių, arba iš naujai atsiradusių apgamų. Reikėtų atsiminti ABCDE kriterijus, pagal kuriuos galima įtarti melanomą: A (angl. asymmetric) – asimetriški apgamai;B (angl. borders) – netaisyklingo kontūro apgamai;C (angl. colours) – įvairių spalvų apgamai; D (angl. diameter) – apgamai, kurių diametras didesnis nei 6 mm;E (angl. evolution) – apgamai, kurie greitai didėja. Kiekvienas apgamo dydžio, formos ar spalvos pasikeitimas, bet koks naujas požymis, simptomas, pavyzdžiui, kraujavimas, niežulys ar apsitraukimas apnašomis yra įspėjamasis ženklas. Pamatę nors vieną iš ABCDE kriterijų arba pastebėję apgamų pakitimų, nedelsdami kreipkitės į dermatologą.  Nemelanominio odos vėžio simptomai Reikėtų atkreipti dėmesį į odos darinius, kurie: pakeitė dydį, spalvą ir/ar formą; skiriasi nuo kitų odos darinių; yra paraudę ar blizgūs; grublėto, nelygaus paviršiaus, tarsi padengti žvyneliais; atrodo kaip žaizdelė, tačiau negyja; kraujuoja; niežti; šlapiuoja. Pastebėję nors vieną iš šių simptomų, nedelsdami kreipkitės į dermatologą.  Rizikos veiksniai Pagrindinė odos vėžio priežastis – ultravioletinių saulės spindulių poveikis odai. Didesnę nei vidutinę riziką susirgti odos vėžiu turi asmenys, kurie yra šviesios odos arba greitai nudega saulėje; vaikystėje buvo smarkiai nudegę saulėje; daug laiko praleidžia saulėje (darbo ar laisvalaikio metu); yra veikiami intensyvios saulės trumpais periodais (pavyzdžiui, per atostogas); naudojasi soliariumais; turi daugiau kaip 50 apgamų; giminėje yra buvę odos vėžio atvejų; yra vyresni nei 50 metų; yra po organų transplantacijos. Netgi jeigu Jums netinka nė vienas iš paminėtų rizikos veiksnių, vis tiek galite susirgti odos vėžiu, todėl būtina reguliariai apžiūrėti viso kūno odą! Kūno apžiūra Ne visi įtarimų keliantys odos dariniai atsiranda saulės labiausiai veikiamose ir matomose vietose. Taigi, vieną kartą per mėnesį reikėtų apžiūrėti visą savo ir vaikų kūną tiek iš priekio, tiek iš nugaros. Geriausia – prieš didelį veidrodį. Pirmiausia gerai apžiūrėkite veidą, atkreipkite dėmesį į nosį, lūpas ir vietas virš bei už ausų. Galvą apžiūrėkite šukomis praskleisdami plaukus. Patikrinkite rankas iš abiejų pusių, taip pat tarpupirščius. Pakėlę alkūnes apžiūrėkite žastus ir pažastis. Gerai apžiūrėkite viršutinę kūno dalį, krūtinę, kaklą. Moterims reikėtų atkreipti dėmesį į tarpkrūtį ir odą po krūtimis. Tada apžvelkite pilvą, šonus bei kojas. Naudodami mažesnį veidrodį apžiūrėkite nugarą, sėdmenis, kaklo, kojų ir rankų užpakalines dalis. Galiausiai patikrinkite pėdas ir kojų tarpupirščius. Jei aptikote įtartiną odos darinį ar pakitusį apgamą, kreipkitės į gydytoją dermatologą. Svarbu nedelsti, nes kuo anksčiau diagnozuojama liga, tuo didesnė sėkmingo gydymo tikimybė. Jeigu Jums reikia pagalbos ir norite pasikonsultuoti dėl galimo odos naviko ar kitų sutrikimų, rekomenduojame kreiptis į Grand Avenue Surgical Center, įsikūrusį Čikagoje, 17 West Grand Avenue. Tel. numeris: 312-222-5610.

Daugiau
08/31/2018

Iš užsienio mokslo stažuočių – su unikalia patirtimi
Ląstelių terapija onkohematologinėms ligoms gydyti, ištobulinta Leipcigo universiteto ligoninės Onkologijos ir hematologijos klinikoje, revoliuciniai produktai audiovizualinei industrijai, kuriami Jungtinės Karalystės įmonėje „Mo-Sys Engineering Ltd.”, robotikos projektai Europos kosmoso agentūroje ar Milano politechnikos universiteto sukaupta didžiulė kompetencija dizaino srityje – tik kelios mūsų mokslininkų, tyrėjų, kitų specialistų stažuočių kryptys.

Daugiau
08/31/2018

Paprasta ryto grožio rutina vyrams
Ideali asmeninės vyrų higienos rutina neprivalo būti sudėtinga – norint ją turėti, tereikia surasti keletą kokybiškų produktų ir žinoti, kaip juos tinkamai naudoti. Todėl dalinamės „Dove“ prekinio ženklo vadovės Kertu-Kai Põldvere patarimais vyrams, kaip prausiantis duše geriausiai pasirūpinti savo plaukais, oda bei skutimusi. 1 žingsnis: plaukai Plaukai yra itin svarbi vyrų asmeninės priežiūros dalis. Svarbiausia yra naudoti šampūną, kuris palaiko vyro plaukus stiprius ir sveikus. Taip pat rekomenduotina reguliariai apsikirpti ir nepamiršti, kad naudojant mažiau plaukų formavimo priemonių dažniausiai galima pasiekti geresnių rezultatų. Tai, kad pirmiausia bus pasirūpinta plaukais, reiškia, jog tęsiant dušo rutiną ant odos neliks jokių šampūno likučių. 2 žingsnis: kūno oda Aukštos kokybės dušo želė vyrams kruopščiai pašalina nešvarumus ir padeda išvengti odos išsausėjimo. Geriau naudoti drėkinantį dušo gelį, kurio drėkinamosios savybės yra ypač svarbios vyrams, kurių oda yra jautri, išsausėjusi ir skilinėjanti. Reikėtų naudoti švelnų kūno prausiklį tam, kad šis praturtintų odą ir ją drėkintų prausimosi duše metu. 3 žingsnis: veidas Kol prausiamasi duše, veidas turėtų būti plaunamas vėliausiai, mat drėgnas veido paviršius paskui pagerins jo skutimą. Patartina naudoti drėkinančius veido prausiklius ir juos nuplauti ne karštu, bet šiltu vandeniu, nes tai padės sumažinti odos sausėjimą. Taip pat svarbu nepamiršti nuprausti ir barzdos – tam galite naudoti tą patį veido prausiklį ar šampūną. Tačiau reikėtų užtikrinti, kad valant barzdą nebus padauginta valomosios priemonės, nes tai gali visiškai pašalinti natūralius aliejus, palaikančius veido plaukelius sveikus ir drėkinamus. 4 žingsnis: skutimasis Garai iš dušo gali suminkštinti veido plaukelius, taigi skustuvui bus lengviau pašalinti šerius. Kad skutimas būtų švarus ir tikslus, nereikia stipriai spausti skustuvo. Rekomenduotina naudoti švelnius judesius tam, kad veido oda nebūtų sudirginta. Svarbiausia yra skusti ta kryptimi, kuria auga veido plaukai – tai padės išvengti bėrimo. 5 žingsnis: po skutimosi Tokių produktų po skutimosi kaip balzamo ar bet kokios kitos drėkinamosios priemonės naudojimas gali sumažinti veido odos sudirgimą ir apsaugoti nuo įaugusių plaukelių. Prieš tepant drėkinamąją priemonę, būtina palaukti keletą minučių tam, kad oda atsigautų po skutimosi. Veido odai gali prireikti apie 48 valandų sugyti po skutimosi, todėl jos intensyvus drėkinimas minėtu laikotarpiu yra geriausias būdas apsisaugoti nuo tolesnio sudirgimo. 6 žingsnis: dezodorantas Po dušo ir prieš naudojant dezodorantą ar antiperspirantą svarbu leisti kūnui atšalti, mat tai padės atsiskleisti visam minėtų priemonių potencialui. Karštas dušo vanduo atveria odoje esančias poras, o tai sumažina tikimybę, kad oda pasisavins antiperspirantą. Rekomenduotina rasti tinkamą dezodorantą, kuris ne tik kovoja su išsausėjimu, bet ir suteikia ilgalaikę apsaugą bei šviežią kvapą. Svarbu turėti omenyje, kad antiperspirantai ir dezodorantai yra skirtingos priemonės, taigi stipresnei apsaugai patartina rinktis antiperspirantą.

Daugiau
08/31/2018

Išmani paieška: 4 „Google“ naršyklės triukai
Šiandien naršymą internete be paieškų sistemų milžinės „Google“ įsivaizduoti sunku – kasdien joje yra apdorojama daugiau nei 3 milijardai užklausų. Nepaisant šios sistemos populiarumo, egzistuoja keletas paieškas lengvinančių triukų, apie kuriuos žino ne visi. Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, atskleidžia 4 gudrybes, kurios padės „Google“ paieška naudotis tiksliau ir greičiau. Sudėtis ir atimtis Kartais ieškant konkrečios informacijos, rezultatą greitai surasti trukdo su ieškomu raktažodžiu susijęs, tačiau visai nereikalingas kontekstas. Pavyzdžiui, paieškoje įvedus žodį jaguar, viršuje esanti informacija dažniau bus susijusi su automobilių prekės ženklu, o ne katinių šeimos žinduoliu. Šią problemą galima lengvai išspręsti naudojantis minuso ir pliuso ženklais. „Google“ paieškos laukelyje įrašykite ieškomą žodį, o jį papildykite pageidaujamu raktažodžiu su simboliu + arba nepageidaujamu su ženklu –. Pavyzdžiui, jei paieškos laukelyje įrašysite „jaguar + cat“ arba „jaguar - car“ – jums bus atrinkta tik informacija, susijusi su gyvūnu. Puslapis neveikia? Jei prireikė informacijos iš internetinės svetainės, kuri yra laikinai nepasiekiama arba nebeveikia visai – ne bėda, galima gauti joje anksčiau buvusios informacijos kopiją. Tai padaryti paprasta – „Google“ paieškos laukelyje įrašykite ieškomos svetainės pavadinimą ir spauskite „Enter“. Prieš jūsų akis atsiras visi paieškos rezultatai, iš jų išsirinkite vedantį į svetainę, tačiau spauskite ne jos pavadinimą, o po juo esančią nuorodą žaliu šriftu. Dešinėje išsiskleis parinkties juosta, joje rinkitės skiltį „Cached“ (liet. Google kopija). Iš karto po to, pateksite į atskirą puslapį, kuriame ir bus rodoma vėliausia svetainės kopija. Pamirštoms dainos surasti Norite sužinoti, kaip tiksliai skamba citata ar dainos eilutė, tačiau atsimenate ne visus žodžius? Tokiais atvejais verta pasinaudoti žvaigždutės simbolio gudrybe. Paieškos langelyje įrašykite tuos žodžius, kuriuos žinote, o vietoje pamirštų įveskite žvaigždutės * ženklą. Beliko paspausti „Enter“ ir sistema suras tai, ko ieškote. Be to, galite sužinoti ne tik pilną citatą, bet ir jos autorių – tereikia paieškos laukyje sentenciją įrašyti kabutėse. „Google“ apsidairys už jus Ketinate greitai užkąsti arba apsipirkti, tačiau esate nepažįstamoje miesto dalyje ar užsienyje? Apie netoliese paslaugas teikiančias vietas galima sužinoti ir ilgai nenaršant internete. Į „Google“ paieškos laukelį įrašykite ieškomos paslaugos raktažodį, pavyzdžiui „Restaurant“ (liet. Restoranas), žodį „Nearby“ (liet. Šalia) ir spauskite „Enter“. Sistema nustatys jūsų kompiuterio ar išmaniojo buvimo vietą ir pateiks arčiausiai esančių restoranų sąrašą.

Daugiau
08/31/2018

Diena, kai gimė „Dėdė Semas“
Daugelis žino apie „Dėdę Semą“ (angl. „Uncle Sam“) – personalizuotą JAV įvaizdį raudonais-baltais-mėlynais drabužiais. Tačiau mažai kas yra girdėjęs, kaip toks stiprus simbolis atsirado. Pasirodo, būtent rugsėjo 7 dieną visi amerikiečiai gali švęsti „Dėdės Semo“ gimtadienį. Kaip rašo „The New York Times“, lygiai prieš 205 metus, 1813-ųjų rugsėjo 7 dieną, JAV Niujorko valstijos Trojos miestelio laikraštis aprašė amerikiečių kareivių gretose paplitusį juokelį. Pradžia – maisto daviniai Tuo metu vyko JAV karas su Britų imperija – buvusia kolonijine šeimininke. Pasakojama, kad karinę bazę Trojoje pasiekdavo vietos mėsininko Samuelio Wilsono tiekiama jautiena. Kaip ir visus kitus kareiviams tiekiamus maisto produktus, jautienos statines žymėjo dvi raidės: U.S. Lakoniškas užrašas reiškė „Jungtinės Valstijos“ (angl. „United States“). Tačiau mėsininką Samuelį asmeniškai pažinoję kareiviai ilgainiui ėmė juokauti maistą gaunantys iš „Dėdės Semo“. Juokelis prigijo ir išplito toli už Trojos miestelio ribų. 1816 metais jis jau atsispindėjo pasirodžiusios Fredericko Augustuso Fidfaddy satyrinės knygos „Dėdės Semo nuotykiai ieškant prarastos garbės“ pavadinime. Nors amerikiečių istorikams yra pavykę rasti užuominų, kad „Dėdė Semas“ buvo minimas jau 1810 metais, kiti pabrėžia, kad frazė plačiau pasklido būtent straipsnio „Troy Post“ dėka. 50 tūkst. gyventojų turintis Niujorko valstijos miestelis iki šiol didžiuojasi „Dėdės Semo“ gimtinės šlove. 1961 m. rugsėjo 15 dieną JAV Kongresas priėmė rezoliuciją, kurioje teigiama, kad būtent Samuelis Wilsonas turi būti laikomas Amerikos liaudies simbolio – Dėdės Semo – provaizdžiu. Arlingtone, gimtajame Wilsono mieste, jam pastatytas paminklas. Menininkų indėlis Tiesa, dabartiniam „Dėdės Semo“ įvaizdžiui vien vardo nepakako. Itin svarbia sudėtine legendos dalimi tapo XIX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje paplitę politinių karikatūrų autoriaus Thomaso Nasto piešiniai. Būtent juose pasirodė Ameriką simbolizuojantis aukštas, pagyvenęs, barzdotas vyras su didele skrybėle. Kitas menininkas, Jamesas Montgomery Flaggas, praėjus daugiau nei 100 metų nuo įvykių Niujorko valstijos Trojoje, Europoje siaučiant Pirmajam pasauliniam karui, sukūrė vieną žymiausių visų laikų karinių plakatų – rūsčiai žvelgiantį „Dėdę Semą“ su prierašu: „Man tavęs reikia JAV armijoje“. Nuo tos akimirkos užmiršti „Dėdės Semo“ įvaizdį pasidarė nebeįmanoma. Ilgainiui jis nustelbė kitus JAV simbolius, tokius kaip „Kolumbija“ (deglą laikanti deivė, ilgainiui pavirtusi „Ledi Laisve“ – Laisvės statula Niujorke) ir „Brolis Džonatanas“ (paskolinęs „Dėdei Semui“ nemažai aprangos detalių). JAV valdžios personifikacija Iki šios dienos netrūksta teigiančių, kad „Dėdė Semas“ pirmiausiai simbolizuoja būtent JAV federalinę valdžią, kai tuo metu „Kolumbija“ esąs amerikiečių nacijos simbolis. Tai suprantama, mat, kaip minėta, dėdės Semo vaizdinys buvo ypač svarbus, kai JAV nusprendė įsijungti į Pirmąjį Pasaulinį karą, tuomet ant agitacinių plakatų buvo vaizduojamas Dėdė Semas, kuris ragino JAV vyrus registruotis į kariuomenę. Nuo to laiko tapo įprasta apie JAV valdžią kalbėti, vartojant „Dėdės Semo“ įvaizdį. Versija su „rodančiu“ Dėde Semu buvo galiausiai atnaujinta ir perspausdinta verbuoti kareivius Antrajam pasauliniam karui. Atėjus taikiems laikams šis plakatas buvo daug kartų parodijuojamas. Valstybėse, kur stiprios antiamerikietiškos nuotaikos (o taip pat antiglobalistų demonstracijose ir panašiuose mitinguose) Dėdės Semo vaizdas dažnai siejamas su agresyviomis JAV ambicijomis. Dažniausiai Dėdės Semo maketas demonstracijose sudeginamas.

Daugiau
08/31/2018

G. W. Bushui suteiktas Vilniaus garbės piliečio vardas
Vilniaus miesto garbės piliečių istorijoje trečiadienį įrašyta nauja – George`o Walkerio Busho – pavardė. 43-ajam JAV prezidentui pagerbti miesto Taryba nusprendė suteikti Vilniaus garbės piliečio vardą. Šiemet sukanka 15 metų nuo pirmojo ir iki šiol vienintelio JAV prezidento apsilankymo Vilniuje. Ant Vilniaus Rotušės sienos kabo atminimo lentelė, kurioje įrašyti tuomet ištarti itin reikšmingi ir įkvepiantys G. W. Busho žodžiai: „Kiekvienas, pasirinkęs Lietuvą savo priešu, taps Jungtinių Amerikos Valstijų priešu.“ Sprendimą Vilniaus savivaldybės politikai priėmė vienbalsiai.  „Žiūrint į tai, ką Lietuva pasiekė per pastaruosius keliolika metų, akivaizdu, kad įvykę pokyčiai, kai įstojome į Europos Sąjungą ir NATO, yra esminiai. Ir žiūrint atgal, kieno žingsniai, pozicija buvo lemiami tuo etapu, tai, be abejo G. W. Bushas buvo tas asmuo, tas JAV prezidentas, nuo kurio pozicijų daugiausia priklausė“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Mero teigimu, nuo JAV priklausė Geležinės uždangos griuvimo Lietuva „atsidurs teisingoje pusėje“. „Taip ir atsitiko: mes po naujos Geležinio uždangos naujos formavimosi esame teisingoje pusėje, o kad čia esame, didžiąja dalimi galime dėkoti G. W. Bushui, kuris ir pasakė garsiąją frazę, kad kas yra Lietuvos priešai, yra ir Amerikos priešai“, – dėstė R. Šimašius. „Man atrodo, kad atėjo laikas prisiminti sostinės tarptautinį statusą ir suteikti garbės piliečio vardą buvusiam JAV prezidentui“, – pridūrė jis. Meras išreiškė viltį, kad G. W. Bushas pats atvyks atsiimti apdovanojimo – R. Šimašius sako, kad apie tai yra asmeniškai kalbėjęs su G. W. Busho aplinka, kai kuriais Jungtinių Valstijų senatoriais. Sprendimą inicijavo į merą Remigijų Šimašių kreipęsi politologai, žiniasklaidos, viešųjų ryšių atstovai Linas Kojala, Audrius Matonis, Audrius Siaurusevičius, Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, Paulius Gritėnas, Mykolas Katkus, Ovidijus Lukošius, Tomas Janeliūnas, Andžejus Pukšto, Vytautas Keršanskas. Projekto iniciatoriai nurodo, kad šiemet sukanka penkiolika metų, kai pirmasis ir vienintelis į Lietuvą atvykęs pareigas einantis JAV prezidentas G. W. Bushas Rotušės aikštėje paskelbė apie „ypatingus įsipareigojimus Lietuvos saugumui“, todėl ši sukaktis būtų prasminga pagerbti politikui. Tarybos nariai pažymi, kad būtent G. W. Busho iniciatyva pasiekta, jog Lietuvai JAV būtų įvestas bevizis režimas. 43-iasis JAV prezidentas G. W. Bushas buvo valdžioje dvi kadencijas 2001 – 2009 metais. Jis Lietuvoje lankėsi 2002-ųjų lapkritį ir vizito metu sakė istorinę kalbą daugiatūkstantinei miniai prie Vilniaus rotušės. Atminimo lentoje įamžintas prezidento išsakytas pažadas: „Tie, kas pasirinks Lietuvą savo priešu, taps JAV priešu“. „Mums, vilniečiams, garbė dar kartą įprasminti šimtmečio minėjimą, atsidėkojant G. W. Bushui už parodytą principingumą, priimant reikšmingus sprendimus, padėjusius mums augti, vienas pirmųjų drąsiai stojo laisvės ir demokratijos siekiančiųjų pusėn. Manau, nesuklysiu sakydamas, kad JAV ir Lietuva jau šimtą metų yra ne tik politinės sąjungininkės. Mūsų valstybės eina išvien, ne tik kurdamos bendrą politikos ir saugumo sistemą, bet ir saugodamos bendras ir kultūros vertybes, atverdamos sienas menininkams, pasikeisdamos meno iniciatyvomis ir projektais. Ir, žinoma, kartu minėdamos ir švęsdamos svarbiausias mūsų tautų ir valstybių šventes. Manau, kad tai – pati tikriausia pagarbos Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų draugystės šimtmečiui išraiška,“ – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vilniaus miesto garbės piliečio vardas – aukščiausias įvertinimas, kurį miestiečiai gali inicijuoti ir suteikti asmenybėms. Garbės piliečiu gali tapti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiai. Valdant 43-ajam prezidentui, JAV nuosekliai rėmė NATO atvirų durų politiką visoms narystės siekiančioms demokratinėms valstybėms  ir nuolat siekė laisvės, demokratijos ir tesės viršenybės. G.W. Busho administracija ėmė aktyviai didinti Vidurio Europos energetinę nepriklausomybę. Visa tai sutapo su strateginiais Lietuvos interesais. G.W. Bushas iki šiol yra vienintelis JAV prezidentas, apsilankęs Lietuvoje. 2002 m. lapkričio 23 d. tuometinis Amerikos prezidentas pasakė įsimintiną ir padrąsinančią kalbą daugiatūkstantinei miniai, susirinkusiai prie Vilniaus rotušės, rašoma pranešime žiniasklaidai. Sostinėje Garbės piliečio vardas suteikiamas nuo 1996 m. Pirmuoju Vilniaus miesto garbės piliečiu tais metais tapo tuometis Islandijos užsienio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hannibalssonas už paramą laisvės siekiančiai Lietuvai. Praėjusiais metais garbės piliečiu paskelbtas Samuelis Bakas – garsus litvakų dailininkas.

Daugiau
08/31/2018

Paskutinis didis respublikonas
Rugpjūčio 25 dieną užgeso Jungtinių Amerikos Valstijų politiko, buvusio kandidato į prezidento postą, respublikono Johno McCaino gyvybė. Vietnamo karo veteranas, ištvėręs penkerius su puse metų kankinimų nelaisvėje, pralaimėjo paskutinę kovą su jo organizmą naikinusia liga. 1936 metais jūrų laivyno karininko šeimoje gimęs J.McCainas šiuolaikinėje JAV politikoje buvo įtakinga figūra. Bet respublikonų partijos idealams ir ciceroniškam respublikonizmui atstovavęs Arizonos senatorius išliko savotišku autsaideriu, nepasidavusiu intrigoms tiek partijoje, tiek Senate. McCainas lietuvių atmintyje liks ištikimu mūsų šalies bičiuliu. Jis, kaip niekas kitas respublikonų partijoje, buvo atviras perspėjimams dėl Vladimiro Putino Rusijos grėsmės ir savo politine įtaka darė viską, kad palaikytų Baltijos valstybių, Gruzijos, Ukrainos saugumo interesus Vašingtone. „Šiuo metu, kai matome tokius dalykus, kaip Rusijos, Kinijos ir kitų šalių rengiamas kibernetines atakas, kai mes matome besitęsiančią agresiją Kryme ir Rytų Ukrainoje, kai mes matome besitęsiančias grėsmes Gruzijoje – mūsų santykiai tikriausiai labai seniai nebuvo tokie svarbūs“, – Baltijos valstybėms 2016 metų gruodį sakė McCainas. Nepriklausomu nutrūktgalviu vadintas McCainas buvo ir įtakingas veikėjas respublikonų partijoje. Tėvo keliu pasukęs ir jūrų laivyno karininku tapęs jaunuolis patyrė visą karo Vietname siaubą. Numušus jo lėktuvą, McCainas buvo paimtas į nelaisvę ir ten patyrė žiaurius Šiaurės Vietnamo komunistinių pajėgų kankinimus. Į Ameriką jis grįžo kaip fiziškai sužalotas, bet psichologiškai nepalaužiamas žmogus. „Aš pamilau savo valstybę, kai buvau kitos valstybės kaliniu. Aš pamilau ją ne tik dėl daugybės gyvenimo patogumų, kurie čia yra. Aš pamilau ją dėl jos padorumo, tikėjimo išmintimi, teisingumu, žmonių gerove. Aš pamilau ją, nes tai buvo ne tik vieta, tai buvo idėja, priežastis kovoti. Niekada nebebuvau toks pats. Nebuvau žmogus pats sau, buvau valstybės žmogus“, – vienoje savo kalboje pasakojo McCainas. Toks jis ir išliko iki paties gyvenimo galo. Galima buvo nemėgti McCaino dėl konkrečių politinių pozicijų, pasisakymų, tačiau juos lydėjo principai, vertybės ir tikėjimas valstybe kaip forma, kurioje individas atsiskleidžia geriausiomis savo savybėmis. Toks idealizmas ir ištikimybė respublikonizmo pažadui pakišo koją ir McCaino politinės karjeros viršūnėje. 2000 metais jis pralaimėjo pirminius respublikonų kandidato į prezidentus rinkimus George'ui W.Bushui. Po aštuonerių metų jam teko patirti ir dar vieną nesėkmę – jis pralaimėjo prezidento rinkimus Barackui Obamai. Kodėl McCainas pralaimėjo rinkimus, kuriuose buvo laikomas favoritu? Koją pakišo ne tik viceprezidentės postui parinkta ir kvailais viešais pasisakymais pasižymėjusi Sarah Palin. Sutrukdė ne tik Obamos charizmatiškos kalbos, gebėjimas išnaudoti tik besiskleidžiančius socialinius tinklus ir mobilizuoti savo rinkėjus. McCainas net ir rinkimų kampanijos metu išliko ištikimas pagarbos varžovui, sąžiningo kalbėjimo apie valstybės problemas manierai. Šiuolaikinėje politikoje, kurioje norma tapo viešųjų ryšių žaidimai, tuščia retorika, konkurento žeminimas ir viešas pajuokimas, McCainas nepasidavė įtikinėjimams ir neperžengė savo vertybių ribų. Jis pripažino pralaimėjimą ir neparodė nė lašo pagiežos laimėjusiam Obamai. Ne veltui jis liko gerbiamas ne tik respublikonų, bet ir demokratų partijos viduje. Tai turbūt paskutinė politinė figūra, kuri vienijo vis labiau vieną nuo kitos tolstančias Amerikos demokratų ir respublikonų grupes. Toks yra tikro respublikono uždavinys – vienyti valstybės interesui. Ne palaužti grasinimais, įtikinėjimais ar kaltinimais, o suvienyti išklausant ir ieškant kompromiso. Tai daryti nepaniekinant kito ir neatsisakant savo principų. Į visus dabartinio JAV prezidento, naujo respublikonų partijos lyderio įžeidinėjimus, pareiškimus, kad jis nesąs tikras karo didvyris, McCainas atsakydavo ramiu tonu ir šaltu protu, kurio iki paskutinių akimirkų neatėmė jį pamažu naikinusi liga. Idealizmas ir tvirta pozicija iškėlė jį Amerikos politikoje. Šis idealizmas lėmė ir jo pralaimėjimus. Kaip tikras Respublikos žmogus Ciceronas, stabdęs Katilinos sąmokslą, priešinęsis Cezario įsigalėjimui, aukojęs savo interesus dėl pilietinės tautos, McCainas ištvėrė politines nesėkmes ir išsaugojo tvirtą tikėjimą pilietine tauta. Ar tikrai jis buvo paskutinis didis respublikonas? Tikriausiai ne. Respublikonizmas išlieka kaip politinė idėja. Bet jai reikalingi tokie politikai, kurie savo asmeniu patvirtintų, kad jie yra visų pirma valstybės žmonės. Tokie politikai, kurie jaustų pagarbą valstybei kaip formai, kurioje stengiamasi apginti visų interesus ir siekti didesnės išminties bendros gerovės labui. Dešinei vis labiau judant link kraštutinių idėjų, pasiduodant isteriškam kaltinimų tonui, leftistinių priešų ir kitų fantomų paieškai, Respublikos idealų išsaugojimas lieka uždaviniu tiems, kurie nori išsaugoti savo orumą ir atminimą po mirties.

Daugiau
08/31/2018

Willowbrook gyventojai kvėpuoja pavojingu oru?
Viloubruko priemiestyje Kyle’as Evensonas gyvena vos dvejus metus, tačiau jis nerimauja tiek dėl savo, tiek dėl savo kaimynų, gyvenančių čia ne vieną dešimtmetį, sveikatos. Naujausios federalinės ataskaitos duomenimis, Viloubruko kompanija „Sterigenics“ į orą išmeta tokį kiekį dujų, kuris gali būti pavojingas gyventojams. Ataskaitoje teigiama, kad nuo 1984-ųjų metų čia veikianti kompanija į orą išmeta nuodingas dujas, galinčias sukelti vėžį. „Man neramu dėl žmonių, kurie jau serga vėžiu. Ar mums kyla didesnė grėsmė susirgti vėžiu? Ir ar mes galime ką nors dėl to padaryti?“ – sako Evensonas. „Sterigenics“ yra už kelių kvartalų nuo Evensono namų. Dviejuose pastatuose įsikūrusi kompanija teikia produktų sterilizavimo paslaugas, naudodama etileno oksido dujas. Ilinojaus universiteto Čikagos visuomenės sveikatos mokyklos profesorius dr. Peteris Orrisas sako, kad šie chemikalai sterilizavimo procesui yra naudojami visoje šalyje nuo 8 dešimtmečio pradžios. „Tai yra karcinogeniškas chemikalas, kurio karcinogeniškas poveikis žmogaus sveikatai yra žinomas ir įrodytas. Be abejo, kad nenorime, jog ši medžiaga patektų į bendruomenę“, – sako Orrisas. Apart „Sterigenics“ darbuotojų, arčiausiai į orą išskiriamų potencialiai pavojingų dujų yra Viloubruko meras Frankas Trilla. Jo biuras yra kitoje gatvės pusėje nuo „Sterigenics“. Pasak jo, praėjusį penktadienį išplatintos ataskaitos rezultatai jį pribloškė. Aplinkosaugos departamentas patikino Trilla, kad jam ir jo personalui yra visiškai saugu laikyti atvirus langus. „Mus užtikrino, kad nėra jokių trumpalaikių pasekmių, tačiau mums nerimą kelia tai, kokias pasekmes gali sukelti ilgalaikis šių dujų poveikis“, – sako Trilla. „Sterigenics“ motininės kompanijos „Sotera Health“ išplatintame pranešime rašoma, „Viloubruko oro taršos kontrolės įranga yra aukščiausios klasės, o įmonė įvykdo ir viršija visus Aplinkosaugos departamento ir Ilinojaus aplinkosaugos departamento iškeltus į orą išmetamų taršalų mažinimo tikslus.“. Pasak „Sterigenics“, kompanija neseniai atnaujino savo įrangą, kad sumažintų į orą išmetamų etileno oksido dujų kiekį daugiau nei 90 procentų. Ilinojaus gubernatorius Bruce’as Rauneris, turintis verslo ryšių su šia kompanija, tikina, kad federalinė ataskaita tiesiog sukėlė nereikalingą paniką. „Tai nėra nei kritiška padėtis, nei didelis pavojus visuomenės sveikatai“, – sakė Rauneris. Tačiau vietos gyventojų toks gubernatorius pareiškimas nenuramino. Siekdamas, kad gyventojai gautų atsakymus į jiems iškilusius klausimus, meras Trilla trečiadienio vakarą surengė bendruomenės susirinkimą. Meras į susirinkimą pakvietė minėtosios federalinės ataskaitos autorius, o Viloubruko savivaldybė taip pat nusisamdė ir šioje situacijoje susigaudyti turintį padėti ekspertą – buvusį Ilinojaus aplinkosaugos departamento direktorių. Į susirinkimą trečiadienį gausiai sugužėję gyventojai buvo įsiutę dėl to, kad jiems nežinant vietos kompanija galimai leidžia į orą vėžį sukeliančias medžiagas ir reikalavo pasiaiškinti. „Norime, kad iš čia išsinešdintumėte! Viso gero!“, – sušuko vienas gyventojas. „Nors mes laikome, kad pavojus yra yra ginčytinas ir keliantis abejonių, jis nėra toks, kad keltų tiesioginę ir nedelsiamą grėsmę, o padėtis būtų kritiška“, – sakė Markas Johnsonas iš Toksiškų medžiagų ir ligų registravimo agentūros. Duomenys ataskaitai buvo renkami 2014 metais, po Aplinkosaugos departamento etileno oksido poveikio gairių pakeitimo. „Pagal naująsias gaires, tarša, kuri iki šiol buvo laikoma vietinei bendruomenei visiškai saugia, jau tampa nebesaugia. Mes tiesiog bandome išsiaiškinti ir suprasti situaciją“, – sakė 11-ąją apylinkę atstovaujantis kongresmenas, demokratas Billas Fosteris. Ir nors ekspertai tikino, kad situacijai iki galo išnagrinėti paprasčiausiai reikia laiko, susirinkime vis tiek tvyrojo įtampa ir susijaudinimas, mat gyventojai čia ir dabar norėjo sužinoti apie tikrąjį toksinų poveikį savo sveikatai. „Kiek čia daugiau nei dešimtmetį gyvenančių žmonių serga vėžiu, ar pažįsta sergančiųjų vėžiu, ar numirusių nuo ligos. Mums visiems reikia atsistoti ir pradėti apie tai kalbėti, kad ponai ekspertai pamatytų, apie kokius skaičius kalbame ir atsakytų į mums nerimą keliančius klausimus“, – sakė vienas iš susirinkimo dalyvių.

Daugiau
08/31/2018

Traukiasi prezidento vyriausiasis patarėjas teisės klausimais
Donaldas Trumpas trečiadienį pranešė, kad Baltųjų rūmų patarėjas teisės klausimais Donas McGahnas netrukus paliks savo postą. Tai sukels dar didesnę suirutę JAV prezidento teisės patarėjų komandoje tokiu metu, kai numanomą Rusijos kišimąsi į rinkimus tiriantys pareigūnai kasasi vis arčiau Trumpo artimiausios aplinkos. McGahnas patarinėjo Trumpui klausimais, susijusiais su specialiojo prokuroro Roberto Muellerio vadovaujamu vadinamuoju Rusijos tyrimu. Jis taip pat buvo apklaustas Muellerio komandos kaip su tyrimu bendradarbiaujantis liudininkas.     McGahnas „rudenį“ paliks savo postą Baltuosiuose rūmuose, pranešė prezidentas socialiniame tinkle „Twitter“.   50-metis teisininkas yra vienas iš vos kelių Baltuosiuose rūmuose likusių žmonių, atlikusių svarbų vaidmenį D. Trumpo rinkimų kampanijoje. McGahnas buvo respublikono rinkimų kampanijos vyriausiasis patarėjas. Kaip praneša žiniasklaida, vienu iš realiausių kandidatų pakeisti McGahną laikomas dabartinis jo pavaduotojas Emmetas Floodas – Vašingtono sembuvis, atstovavęs prezidentui Billui Clintonui per jo apkaltos procesą praėjusio amžiaus 10-o dešimtmečio pabaigoje.   Trumpas taip pat turi privačią teisės patarėjų komandą, kuriai vadovauja buvęs Niujorko miesto meras Rudy Giuliani. Šie teisininkai sprendžia asmenines prezidento teisines problemas. McGahnas pasitrauks „netrukus po to, kai (tikiuosi) teisėjas Brettas Kavanaugh bus patvirtintas JAV Aukščiausiojo Teismo teisėju“, nurodė Trumpas. „Aš ilgą laiką dirbau su Donu ir tikrai vertinu jo tarnybą!“ – pridūrė prezidentas. Visgi apie būsimą McGahno pasitraukimą tviteryje Trumpas pranešė neinformavęs apie tai paties patarėjo, rašo dienraštis „The New York Times“, remdamasis prezidentui ir teisininkui artimais šaltiniais. Eidamas prezidento oficialaus patarėjo teisės klausimais pareigas McGahnas gerai dirbo Trumpui, patarinėdamas jam dėl santykių su Kongresu ir Teisingumo departamentu, taip pat dėl reikalų, susijusių su Muellerio tyrimu. Jis taip pat smarkiai prisidėjo prie vienos iš didžiausių Trumpo administracijos politinių pergalių: dešimčių prorespublikoniškų, konservatyvių pažiūrų teisėjų patvirtinimo Aukščiausiojo Teismo ir kitų federalinių teismų visoje šalyje teisėjais.   McGahnas atliko vieną pagrindinių vaidmenų Trumpui skiriant konservatyvių pažiūrų teisėjus Neilą Gorsuchą ir Kavanaugh į Aukščiausiąjį Teismą. Tačiau jo asmeniniai santykiai su Trumpu buvo formalūs, o kartais – gana įtempti, McGahnui stengiantis apsaugoti prezidentą nuo virtinės kaltinimų ir tyrimų dėl jo asmeninio elgesio bei verslo reikalų, taip pat dėl galimo jo rinkimų komandos narių susimokymo su Rusija.   Remiantis žiniasklaidos pranešimais, McGahnui sunkiai sekėsi įtikinti prezidentą nesiimti veiksmų pagautam impulso ir nesikišti į tyrimą dėl Rusijos. Šiam teisininkui taip pat teko sunki užduotis būti tarpininku tarp Trumpo ir Teisingumo departamento visais klausimais, susijusiais su tuo tyrimu.   Pasak „The New York Times“, 2017 metų birželį, praėjus vos kelioms savaitėms po paskyrimo, McGahnas pagrasino, kad atsistatydins, jei turės vykdyti Trumpo nurodymą atleisti Muellerį. McGahnas taip pat įtikino prezidentą neatleisti generalinio prokuroro Jeffo Sessionso – tai prezidentas ketino padaryti taip pat įniršęs dėl vadinamojo Rusijos tyrimo.    Dėl šių ir kitų panašių epizodų, įskaitant FTB direktoriaus Jameso Comey atleidimą, McGahnas tapo potencialiai svarbiu liudininku, Muelleriui aiškinantis, ar Trumpas bandė trukdyti teisingumui. Už tokį nusikaltimą prezidentui grėstų apkalta.   Anksčiau šį mėnesį „The New York Times“ pranešė, kad McGahnas „intensyviai bendradarbiauja“ su Muellerio komanda ir dalyvavo mažiausiai trijuose pokalbiuose su tyrėjais, kurie bendrai truko 30 valandų. Trumpas, nekart vadinęs tą tyrimą „suklastota raganų medžiokle“, sakė įpareigojęs savo komandą „visapusiškai bendradarbiauti“ su tyrėjais.   Tačiau „The New York Times“ rašo, kad McGahną bendradarbiauti su tyrėjais tikriausiai paskatino noras apsaugoti save. Imta spėlioti, ar jo liudijimas gali pakenkti prezidentui. Trumpas anksčiau šį mėnesį patyrė dvigubą teisinį smūgį, kai jo buvęs ilgametis asmeninis advokatas Michaelas Cohenas teisme pripažino kaltę dėl rinkimų kampanijos finansavimo taisyklių pažeidimo, o buvęs rinkimų kampanijos vadovas Paulas Manafortas teismo buvo pripažintas kaltu dėl mokestinio ir bankinio sukčiavimo.

Daugiau
08/31/2018

„Lituanica“ dalyvavo „Hood to Coast“ bėgime
JAV lietuvių bėgikų komanda „Lituanica“ dalyvavimą pasaulyje garsiose Oregono valstijoje vykstančiose bėgimo varžybose „Hood to Coast“ dedikavo atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio jubiliejui paminėti. Komandą subūrė JAV lietuvių bendruomenės Portlando apylinkės bėgimo entuziastai. Praėjusiais metais „Lituanicos“ sudėtyje bėgo Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Los Angeles mieste Darius Gaidys, o šiemet - ambasados Vašingtone II sekretorius Tadas Kubilius. „Lituanicos“ komanda be pertrūkio bėgusi dvi dienas ir nakties metu įveikė 199 mylių (beveik 320 kilometrų). Prieš 36 metus pradėtame organizuoti pusantros paros 199 mylių Oregono valstijos estafetiniame bėgime nuo Mt. Hood viršukalnės iki Ramiojo vandenyno pakrantėje esančio Seaside kurortinio miestelio Amerikos lietuvių komanda startavo jau penktą kartą. „Lituanicos“ vardu komandą 2013 m. Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metinių proga pakrikštijo Portlando lietuvių bendruomenės apylinkės valdyba. „Lituanicos“ bėgikų komandos dalyvavimą varžybose parėmė lietuviškus maisto produktus į JAV importuojanti įmonė BANDI ir Lietuvių Fondas. LR Ambasados JAV informacija

Daugiau
08/31/2018

Ieškoma
Maždaug dvidešimtąją filmo minutę, pagrindiniam veikėjui Deividui Kimui (John Cho) nuėjus miegoti, ekranas užtemsta. Tada staiga ekrane sumirguliuoja spalvos – tai ekrano uždanga, gerai pažįstama bet kam, kas yra naudojesis „Mac“ kompiuteriu. Spalvų žaismas ekrane veikia raminamai, tačiau ramybę nutraukia kampe sumirguliavęs pranešimas apie įeinantį skambutį. Deividui „FaceTime“ programa skambina dukra Margo (Michelle La) – tada dar kartą, ir dar kartą. Deividas praleidžia skambučius, o kitą rytą mergaitė yra nežinia kur prapuolusi, o vienintelis jos paliktas pėdsakas yra tie trys skubūs skambučiai.

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu