Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 

08/31/2018

Kino ekranuose nuo 8/31/2018
Vieną dieną apleistame pastate paauglys Ilajus rado kelis negyvus kūnus keistomis uniformomis ir akivaizdžiai nežemiškos kilmės ginklais, o vakare grįžęs į namus jis sutiko po šešerių metų iš kalėjimo sugrįžusį savo vyresnį įbrolį Džimį. Tada paaiškėja, kad Džimis skolingas solidžią sumą vietos nusikaltėliui Teilorui. Gindamas brolį, Ilajus panaudoja surastą ginklą. O tada brolius ima gaudyti Teiloro gauja, FTB pareigūnai, o svarbiausia – padarai, kuriems priklauso galingasis ginklas.

Daugiau
08/31/2018

Donaldas Trumpas skelbia NAFTA pabaigą
„Tai didi diena prekybai. Tai didi diena mūsų šaliai“, – pareiškė Donaldas Trumpas ir iš Ovalinio kabineto paskelbė, jog JAV ir Meksika susitarė dėl naujos prekybos sutarties. Ji pakeis jo taip kritikuotą NAFTA, į kurią įėjo ir Kanada. Šiaurinei kaimynei JAV prezidentas pagrasino, kad jei nenorės derėtis sąžiningai, įves tarifus jos automobiliams. Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartį (NAFTA) pakeisiantį dvišalį prekybos susitarimą su Meksika JAV prezidentas vadino „labai ypatingu“ Amerikos gamintojams ir ūkininkams. Jis vėl išsakė savo požiūrį į NAFTA – ši sutartis buvo grynas apiplėšimas, ir dabar Kanada turės derėtis, kad prisidėtų prie naujosios sutarties (ją pavadino JAV ir Meksikos prekybos sutartimi), antraip visos mašinos, kurias ji eksportuoja į JAV, bus apmokestintos. Trumpo žodžiais, apdėti mokesčiais mašinas yra daug lengviau, tai atneštų krūvą pinigų jau kitą dieną, bet susiderėti naujas sąlygas būtų geresnė išeitis Kanadai. Jis pažadėjo, kad JAV kaimynei bus suteikta galimybė sudaryti atskirą susitarimą arba dalyvauti jau pasiektame su Meksika. JAV lyderis abejojo, ar įmanoma sudaryti susitarimą tarp visų trijų šalių – tokia buvo 24 metus galiojanti NAFTA sutartis, bet pridūrė, kad galimi atskiri dvišaliai susitarimai. Pasak ekspertų, jei naujasis susitarimas su Meksika pasiteisins, Trumpas nekeis savo strategijos ir kituose prekybos ginčuose. Naują susitarimą dėl prekybos sutarčių D. Trumpas pavertė savo prezidentavimo prioritetu. Keliaus į Kongresą Trumpas negali vienašališkai nutraukti NAFTA, o visoms naujoms sutartims pirmiausia turi pritarti Kongresas. Laikas tam senka, nes Meksikos prezidentas Enrique Peña Nieto netrukus paliks postą. Nėra jokių garantijų, kad naujasis prezidentas Andrésas Manuelis Lópezas Obradoras sutiks su naujomis sąlygomis. Jis nenori tęsti pirmtako politikos atverti Meksikos energetikos sektorių, o tai galėtų komplikuoti derybas. Kongresas turi 90 dienų detalėms išnagrinėti ir pritarti, vadinasi, procesas baigsis jau po vidurio kadencijos rinkimų. Nėra garantijos, kad po jų respublikonai, paprastai remiantys laisvąją prekybą ir tvirtinantys, jog santykinai atviros sienos buvo naudingos Amerikos ūkininkams bei kitoms grupėms, išlaikys daugumą Atstovų Rūmuose. Todėl Trumpo administracija skuba pateikti susitarimą Kongresui vėliausiai penktadienį. NAFTA sutartis panaikino daugumą prekybos barjerų tarp JAV, Meksikos ir Kanados, prekybos metinė apyvarta pagal šią sutartį siekė daugiau nei trilijoną dolerių, bet Trumpas ir kiti kritikai sakė, kad ji paskatino JAV gamintojus iškelti savo fabrikus už pietinės sienos ir pasinaudoti pigia Meksikos darbo jėga. Trumpas nuolat kritikavo NAFTA ir vadino susitarimą katastrofa. Naujoji sutartis, pasiekta po daugelio mėnesių derybų, pasak jo, gera abiem šalims ir daug sąžiningesnė. Tad dėl ko iš tikrųjų įsipareigojo JAV ir Meksika? Pasak prekybos ekspertų, kur kas mažiau, nei gali atrodyti. Pagal susitarimą su Meksika reikalaujama, kad net 75 procentai automobilių būtų pagaminta Šiaurės Amerikoje (JAV ir Meksikoje), o tai daugiau nei dabartinis 62,5 procento lygis pagal NAFTA . Taip pat reikalaujama, kad nuo 40 iki 45 procentų automobilių būtų pagaminta darbininkų, uždirbančių mažiausiai 16 dolerių per valandą. Taip siekiama atbaidyti firmas nuo gamybos perkėlimo į Meksiką. Meksikos fabrikuose vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis nei 3 doleriai per valandą. Paktas galios 16 metų ir bus peržiūrimas kas šešerius metus. Kivirčai su Kanada Po bendro pasirodymo su Meksikos prezidentu Nieto, Trumpas ir Kanados premjeras Justinas Trudeau aptarė prekybos reikalus telefonu. Prieš tai JAV lyderis apie Kanadą sakė: „Jeigu jie nori derėtis sąžiningai, mes sutiksime. Jie turi beveik 300 proc. tarifus kai kuriems mūsų pieno produktams, todėl mums tai nepriimtina ir mes nuo to nepradėsime.“ Kanada paskelbė pasirašysianti naują sutartį, jei ji bus „gera Kanadai ir gera vidurinei klasei“. JAV ir Kanada vaidijasi dėl tokių prekybos klausimų kaip protekcionistinė Kanados politika pieno pramonės srityje ir naujieji JAV tarifai plienui bei aliuminiui. Tačiau ekspertai sako, kad iš tikrųjų Trumpo grasinimas apmokestinti mašinų importą iš Kanados, jei ši nesumažins tarifų JAV pieno produktams, yra tuščias. Mat Kanada negamina savo markės mašinų. Dauguma jų gaminamos didiesiems JAV prekės ženklams, tokiems kaip „Ford“, GM ir „Chrysler“. Įvedus tarifą GM kadilakams, jie tik taps brangesni JAV vartotojams ir sumažins JAV kompanijų pelną. Kanada, seniausia ir artimiausia JAV gynybos partnerė, yra ir didžiausia eksporto rinka 36-ioms iš 50-ies JAV valstijų ir Meksikos valstijoms, ypač esančioms prie pietvakarinės JAV sienos. Vienas didžiausių nesutarimų su Kanada ankstesnėse derybose buvo Trumpo reikalavimas, kad bet kokia sutartis galiotų tik penkerius metus, o paskui būtų peržiūrėta iš naujo. Kanadiečiai atšaudavo, kad taip kompanijoms bus sunkiau planuoti investicijas. Trumpas telefonu kalbėjo ir su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Kaip pranešė Baltieji rūmai, abu lyderiai palaikė vykstančias Vašingtono ir Briuselio diskusijas dėl prekybos barjerų panaikinimo ir glaudesnių Europos Sąjungos bei JAV prekybinių mainų. Kas toliau? JAV prezidentas Donaldas Trumpas, žiniasklaidos akivaizdoje telefonu kalbėdamas su Meksikos prezidentu Enrique Pena Nieto, pirmadienį pareiškė, kad nori keisti ir NAFTA pavadinimą. Tuo tarpu Meksikos vadovas išreiškė viltį, kad ir Kanada dalyvaus kontinento susitarime. Pasak Trumpo, pasiektas susitarimas su Meksika yra labai geras. Prezidentas Nieto pridūrė, kad dar šią savaitę gali būti baigtos derybos su Kanada ir dvišalis susitarimas vėl išsiplės iki trišalio. Tačiau „Bloomberg“ pabrėžia, kad kol kas per anksti labai optimistiškai kalbėti apie derybas su Kanada. Trumpas anksčiau aršiai kritikavo NAFTA ir vadino susitarimą katastrofa, tačiau galutinai jo nenutraukė. Tuo tarpu „Spiegel“ primena, kad naujoji JAV muitų politika, smogusi plieno ir aliuminio importui iš šių kaimynių, labai apsunkino valstybių santykius, nuvylė automobilių gamintojus, kuriems ypač naudinga JAV rinkai skirtus automobilius gaminti Meksikoje. Visgi vien jau signalai, kad tarp JAV ir Meksikos gali įvykti susitarimas, dar pirmadienio rytą optimistiškai nuteikė automobilių pramonę. Pavyzdžiui, Vokietijos gamintojų akcijų kursai kilo: BMW - 1,8 %, „Volkswagen“ -1,4 %, „Daimler“ - 1,1 %.

Daugiau
08/31/2018

„Hood to Coast“ maratone lietuviai išvystė rekordinį greitį
JAV Lietuvių Bendruomenės Portlando apylinkės bėgimo entuziastų suburta „Lituanicos“ komanda rugpjūčio 24-25 dienomis jau penktąjį karta dalyvavo per visą pasaulį išgarsėjusiose Oregono valstijoje vykstančiose bėgimo varžybose  „Hood to Coast“. Epiniame bėgime, besitęsiančiame dvi dienas ir nenutraukiamai vykstančiame tiek dienos, tiek nakties metu, „Lituanicos“ komanda 199 mylių (beveik 320 kilometrų) atstumą įveikė per rekordiškai trumpą 27 val. 46 min. 19 sek. laiką, bendroje įskaitoje užimdama aukštą 169 vietą iš virš tūkstančio startavusių ekipų. Iš dvylikos lietuvių bendruomenės bėgimo mėgėjų sudaryta komanda šių metų startą skyrė atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio jubiliejui paminėti, siekdama dar labiau pagarsinti savo šalies vardą Jungtinių Valstijų Šiaurės Vakarų pakrantėje. „Lituanicą“ šių metų bėgime atstovavo ir Lietuvos ambasados Vašingtone diplomatas Tadas Kubilius, o tikru „Hood to Coast“ trasos žinovu tapo lietuvių komandos „veteranas“ 46-ių Vilmantas Babarskas iš Portlando kaimynystėje esančios Vašingtono valstijos Camas miesto. „Pagaliau pavyko surinkti vien tik iš JAV Lietuvių Bendruomenės narių sudarytą dvyliktuką, lietuviškesnės komandos nebūtų šansų suburti!“ – džiaugėsi iš Kauno daugiau kaip prieš 20 metų už Atlanto su šeima persikėlęs Vilmantas – „4 sykius prieš tai teko stiprintis net keliais kitataučiais, bet šiemet Lietuvos šimtmečio vardan ištisus metus mūsų vadovė Inga Sadaunikaitė-Kozhevnikov rinko lietuvius iš visur, kur tik kas panorėjo bėgti ir galėjo parodyti reikiamą rezultatą“. Taip komandoje atsirado jau 4 maratonus savo gyvenime prabėgusi San Franciske įkurtos lituanistinės mokyklos vadovė Virgilija Tali su savo vyru Martinu, abu pirmąsyk sudalyvavę „Hood to Coast“. „Norėjosi šį kartą – mūsų gimtinės šimtmečio proga „iššauti“, nors varžybų nuostatai neleido mums per daug įsibėgėti,“ – pasakojo prieš penketą metų rimčiau ilgų nuotolių bėgimu susidomėjusi dar viena buvusi kaunietė Inga Kozhevnikov, Amerikoje atsidūrusi beveik prieš 2 dešimtmečius“, – „jeigu būtume prabėgę dar bent pusvalandžiu greičiau, „Lituanicai“ grėsė diskvalifikacija!“ Mat prieš šias varžybas visos komandos turi „Hood to Coast“ organizatoriams pranešti savo bėgikų tempą, kad būtų lengviau kontroliuoti daugiau kaip 12 tūkstančių dalyvių startą, bėgimą bei finišą gan siauroje trasoje nuo Mt. Hood kalno viršukalnės iki Seaside pajūrio kurorto. Jeigu nukrypsti nuo iš anksto suplanuoto grafiko daugiau kaip dvi su puse valandos į bet kurią pusę, gali būti diskvalifikuotas iš viso ir galbūt netgi nebepriimtas dalyvauti analogiškose varžybose kitais metais. Taigi kiekvienos, tam tarpe ir lietuvių komandos vadovams, tenka gerokai pasukti galvą, kaip įtilpti į tokius rėmus... tuo tarpu 37 kartą vykęs „Hood to Coast“ estafetinis maratonas yra ilgiausias pagal distanciją tokio pobūdžio bėgimas pasaulyje, kuriame šiais metais dalyvavo 1050 komandų ir apie 13 tūkstančių bėgikų iš visos mūsų planetos. Praėjusiais metais „Lituanicos“ sudėtyje bėgo Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Darius Gaidys, šiose varžybose yra dalyvavęs ilgų nuotolių bėgikas Aidas Ardzijauskas, šių metų pradžioje Lietuvos valstybės šimtmečio proga įveikęs distanciją nuo Dakaro iki Vilniaus. „Lituanicos“ bėgikų komandos dalyvavimą „Hood to Coast“ parėmė lietuviškus maisto produktus į JAV importuojanti įmonė BANDI ir Lietuvių Fondas. Kuomet Inga, Giedrė, Virgilija, Vilmantas, Martinas, Tadas, Rytis, Vilmantas, Andrejus, Mindaugas, Giedrius, Vaidotas ir Benas mušė rekordus Oregone, „Lituanica“ komandos bėgimą akylai stebėjo Amerikos lietuvių „sostinė“ Čikaga – juk spalio 7-ąją mūsų net 27 mūsų tautiečiai jau ruošiasi dalyvauti tradiciniame „Vėjų“ miesto maratone. Šio miesto lietuvių bėgimo klubo įkūrėja Aušra Butkevičiūtė jau senokai „padėjusi“ akį ir ant garsiausio Oregono „Hood to Coast“ estafetinio maratono. 2019-ieji – Pasaulio lietuvių metai, ta proga ir didžiausiai užsienyje gyvenančiųjų mūsiškių diasporai čikagiečiams būtų puiku prisijungti prie „Lituanicos“ sėkmės istorijos. Pasibaigus „Hood to Coast“ bėgimui Seaside, kartu su „Lituanica“ bėgikais šeštadienio popietę dar tebevaikštinėjome kurorto gatvėmis...vakarėjant vieno mūsiškių Mindaugo Pauliko – „Bandi“ importuotojų atstovo Sietle dėmesį patraukė šalimais buvusi ledainė. Nei iš šio, nei iš to jau užsidarinėjančios viešojo maitinimo įstaigos duris darbuotojos jis užklausė „Gal čia pas jus kas nors iš Lietuvos dirba?“ Visų mūsų nuostabai iš kavinukės gilumos išėjo... KTU antrakursė Rūta ir VU Kauno Humanitarinio fakulteto pirmakursė Eglė. Pasirodo, abi merginos Seaside uždarbiauja jau antrą vasarą paeiliui ir už savaitės grįžta toliau krimsti mokslus į Laikinąją sostinę. Taigi Oregono lietuviška pasaka tęsiasi – na o sekantį savaitgalį į kasmetinį pikniką Rooster Rock State Park (Corbett, OR) kviečiame visus estradinės muzikos gerbėjus, šeštadienį (rugsėjo 8-ąją) Portlando apylinkių lietuviams ir mūsų svečiams koncertuos legendinės grupės „Sekmadienis“ solistė Jūratė Miliauskaitė, daugiau informacijos www.portlandlithuanians.com. Laurynas R. Misevičius, Tadas Kubilius

Daugiau
08/31/2018

V. Adamkaus vardo konferencijoje ieškota vienybės
Antrą kartą Vilniuje vykusioje tarptautinėje prezidento Valdo Adamkaus vardo konferencijoje „Europos ir transatlantinio atsparumo atkūrimas“ politikos bei visuomenės lyderiai diskutavo apie transatlatinę vienybę ir politines grėsmes iš Rytų. Konferencijoje daugiausia dėmesio buvo skirta bendroms pastangoms stabdyti Kremliaus hibridines grėsmes bei „Rusijai ir Europai po Putino“. Atidarydamas savo vardo konferenciją prezidentas V. Adamkus ragino Europą ir JAV telktis reaguojant į Rusijos, Kinijos keliamas grėsmes, iššūkius vienybei abipus Atlanto. Jis taip pat užsiminė, kad po rugsėjo 11-osios išpuolių mestos NATO pajėgos buvo teisingas sprendimas, tačiau kritikavo silpną NATO įsitraukimą į vėlesnes antiteroristines operacijas. Anot jo, NATO užleido vietą „įvairių konfederacijų savanoriškoms koalicijoms“ ir tapo „ne pirmosios pagalbos ir ne pirmojo skambučio centru“. Europos ir JAV vienybės svarbą pabrėžė ir JAV valstybės departamento specialusis pasiuntinys Ukrainai Kurtas Volkeris. Jo teigimu, puoselėjame tam tikras bendras vertybes. Jis priminė, kad JAV niekada nepripažino sovietinės Baltijos šalių okupacijos, rėmė jų nepriklausomybės atgavimą ir šiandien supranta regiono saugumo iššūkius. Pasak K. Volkerio, JAV remia ir tvirtai laikosi savo principų, todėl Rytų Europos saugumo ir integralumo klausimai yra labai svarbūs ir nekvestionuojami. Parlamentaras ir vienas iš konferencijos sumanytojų Žygimantas Pavilionis pabrėžė, kad svarbu vienytis, o ši konferencija puiki to pradžia. „O po metų susitikę pamatysime dar daugiau bendrumo. Konferencijoje taip pat dalyvavo ir Lietuvos Garbės konsulas JAV John V. Prunskis. Konsulo pateiktose uotraukose - jo susitikimų su įvairiais svarbiais asmenimis akimirkos. Su kiekvienu šiose nuotraukose vyko naudingos ir prasmingos diskusijos peraėjusią savaitę Vilniuje.

Daugiau
08/31/2018

3 Beatos Nicholson receptai priešpiečiams
Į namų duris ir vėl besibeldžiant rugsėjui, kartu su rudeniu sugrįžta ir dilema, kaipgi sukomplektuoti priešpiečių dėžutes. Savo patirtimi dalijasi kulinarinių knygų autorė Beata Nicholson – siūlo išbandyti tris firminius receptus, kurie puikiai tiks ir vaikų priešpiečiams mokykloje, ir suaugusiųjų pasistiprinimui darbe. Trijų vaikų mama B. Nicholson pasakoja, kad besirūpindama savo vaikų mityba nesivaiko madų, – nesistengia įkišti to, kas „ant bangos“, bet vaikams nepatinka, nes puikiai žino, kad mažieji tokius priešpiečius vis vien išmes ar išdalins draugams. Todėl savo vyresnėliams dažnai leidžia patiems susikomplektuoti užkandžių dėžutę iš to, ką jie randa namų šaldytuve. „Pati tik paraginu, kad į dėžutę jie įsidėtų bent vieną vaisių, daržovę, leidžiu ir nedidelį desertą pasiimti bei susitepti savo pamėgtą sumuštinį. Ir tikrai nereikia griaužti savęs, kad vaikas valgys pietums sumuštinį: jei tik šis bus paruoštas ant geros duonos (geriausia – tamsios lietuviškos) ir su kokybiška palyda, jūsų sąžinė gali būti rami“, – sako B. Nicholson. Kulinarė dalijasi trimis, kaip pati sako, nestandartinėmis skanių priešpiečių idėjomis – sumuštinių receptais, kurie patiks ir vaikams, ir suaugusiesiems. Juodos duonos lazdelės su saulėgrąžų užtepėle Reikės: „Vilniaus duonos“ duonos „Močiutės“, 1 vidutinio dydžio cukinijos, 2 šaukštų mirkytų saulėgrąžų sėklų, 1 šaukšto alyvuogių aliejaus, 4 šaukštų tahini pastos arba žemės riešutų sviesto, 0,5 šaukštelio saldžiosios paprikos miltelių, 1–2 šaukštų medaus arba 4 minkštų datulių, 1 citrinos sulčių, 5 saulėje džiovintų pomidorų gabalėlių, saujelės petražolių, bazilikų, žiupsnio druskos. „Duonos kraštelius nupjaukite ir supjaustykite išilgai plonomis juostelėmis. Dėkite ant kepimo skardos, išklotos kepimo popieriumi, pašlakstykite aliejumi ir kepkite iki 180–190 °C įkaitintoje orkaitėje apie 10–15 minučių, kol apskrus. Į maisto kombainą suberkite gerai nuplautas ir valandą mirkytas saulėgrąžas, nuluptos ir supjaustytos cukinijos gabaliukus, saulėje džiovintus pomidorus, žoleles, krėskite tahini pastos, berkite prieskonius, pilkite aliejų, medų ir citrinos sultis, sužerkite sumaltas saulėgrąžas. Pasūdykite nemažu žiupsniu druskos ir viską sumalkite, kad susidarytų košelė. Uždengę maistine plėvele, šią užtepėlę galite laikyti šaldytuve 2–3 dienas“, – sako B. Nicholson. Duonos sluoksniuotinis su kalakutiena ir daržovėmis Reikės: „Vilniaus duonos“ duonos „Bemielės“, sviesto, karštai rūkyto kalakutienos kumpio, pjaustyto fermentinio sūrio, 2 morkų, 1 cukinijos, alyvuogių aliejaus kepti, šlakelio balzaminio acto, druskos, pipirų, saujelės gražgarsčių (nebūtinai). „Morkas ir cukinijas nuskutame. Supjaustome jas plonais griežinėliais, sudedame į kepimo indą, apšlakstome aliejumi ir balzaminiu actu, pabarstome druska ir pipirais. Šauname į iki 190 °C įkaitintą orkaitę. Kepame 10–15 minučių, kol suminkštės. Nupjaustome duonos kraštus ir pakočiojame, kad riekė taptų minkštesnė ir plonesnė. Iškočiotą riekę patepame sviestu ir perpjauname įstrižai, kad duona pasidalytų į du trikampius. Ant pirmojo trikampio klojame fermentinio sūrio, ant antrojo dedame kalakutienos kumpelio, ant trečiojo sudedame keptas morkas ir cukinijas, uždedame gražgarsčių lapelių. Uždengiame likusiu trikampiu. Sumuštinį sutvirtiname smeigtuku ir, jei norisi, supjaustome mažesniais gabalėliais, kurie tilptų į turimą sumuštinių dėžutę“, – siūlo B. Nicholson. Sveikas desertas su duona Reikės: „Vilniaus duonos“ duonos „Rugelis“, gero žiupsnio cinamono, 2 didesnių obuolių, 1 vidutinio banano, saujos spanguolių. „Obuolius perpjauname pusiau, išimame sėklytes ir šauname į iki 190 °C įkaitintą orkaitę kepti apie 20 minučių, kol bus minkšti minkštutėliai. Tuo tarpu rankomis sutrupiname duonos riekeles ir pabarstome cinamonu. Nuluptą bananą smulkiai supjaustome. Obuolius sutriname maisto smulkintuvu iki purios konsistencijos, beveik putėsių. Jei valgome namie, sluoksniuojame stiklinėse: dedame šaukštą obuolių tyrės, tada suberiame bananus, pabarstome duonos trupiniais, užberiame kelias spanguoles, vėl šaukštą obuolių, bananų ir duonos trupinių bei spanguolių. Papuošiame likusiais bananais. Jei ruošiame sumuštinių dėžutę, tiks paprastesnis variantas: imame riekę duonos, tepame obuolių tyrę, dedame supjaustytus bananus ir apibarstome spanguolėmis“, – firminiu receptu dalijasi B. Nicholson.

Daugiau
08/31/2018

Dantų implantai per vieną dieną? Misija įmanoma!
Netekus dantų, ar juos gerokai apgadinus kariesui, traumoms ar ligoms, žmonėms iškyla klausimas: kur ir kaip būtų galima „atstatyti“ dantis. Juk dantys – tai ne tik estetika, bet ir gebėjimas valgyti ir kalbėti, nepatiriant diskomforto. Daugelį pacientų, kuriems yra reikalingas pilnas ar dalinis dantų atkūrimas, neretai sustabdo ne tiek kaina, kiek ilgo ir skausmingo implantacijos proceso baimė. Daugiau nei 20 metų darbo implantavimo srityje patirtį turintis gydytojas Vladas Ferdkoffas sako, kad šiais laikais tokios baimės nebėra pagrįstos. – Viena iš priežasčių, dėl ko pacientai jūsų klinika pasitiki bei džiaugiasi puikiais gydymo rezultatais, yra jūsų nuolatinis tobulėjimas ir žengimas koja kojon su svarbiausiomis inovacijomis. Kokias naujoves šiai dienai siūlo odontologijos sritis? – Klinikoje mes siūlome pačią naujausią implantologijos technologiją – implantaciją per vieną dieną. Tai šiuolaikinių odontologijos ir ortodontijos technologijų pasiekimų bei procedūros atlikimo ekspertizės rezultatas. – Papasakokite plačiau apie šią procedūrą, kam ji taikoma ir kokie jos privalumai pacientams? – Ši procedūra taikoma pacientams, kurie dėl traumos ar parodontozės neteko visų dantų arba jau nešioja išimamus protezus. Implantacijos per vieną dieną metodo dėka sumažėja operacijų, kurias pacientui reikia atlikti, kiekis, nereikia laukti galutinio rezultato ir kurį laiką nešioti išimamus protezus. Rezultatai pasiekiami iš karto: rytą pas mus atėjęs be dantų pacientas jau po kelių valandų turi nuolatinius dantis, tad gali ne tik šypsotis ir kalbėti, bet ir be skausmo ar nepatogumo kramtyti. Kitaip tariant – gyventi pilnavertį gyvenimą. Dar vienas didelis šios procedūros pliusas yra ir nedidelė jos kaina, lyginant su kitomis neišimamų dantų atkūrimo procedūromis. – Koks puikus, patogus ir efektyvus sprendimas! Viskas padaroma iš karto ir vienoje vietoje. Tai, ko gero, iliustruoja visą jūsų klinikos filosofiją? Kokie specialistai pas jus dirba? – Mūsų klinikoje yra visi specialistai, kurių jums tik gali prireikti. Pas mus dirba ir ortodontas, ir vaikų dantų gydytojas, ir dantų technikas, o taip taip pat yra atliekami visi dantų chirurgijos, implantologijos ir protezavimo srities darbai, kuriais mūsų klinikoje pagrinde užsiimu pats asmeniškai. Mūsų klinikos filosofija yra suteikti pacientams pačias kokybiškiausias paslaugas, pasitelkiant pažangiausias technologijas. Pacientams siūlome daugybę šiuolaikiškų, greitų ir efektyvių dantų gydymo ir atstatymo metodų: tai ir paradontozės gydymas lazeriu, visiškai pakeičiantis chirurginę operaciją, ir mano jau minėta implantacija per vieną dieną, o taip pat ir danties atstatymas per vieną vizitą – esame viena pirmųjų klinikų Čikagoje, turinčių specialią aparatūrą, leidžiančią iš karto vietoje pagaminti pacientui karūnėlę. – Ar pacientams reikia kažkaip specialiai pasiruošti prieš implantavimo procedūrą? – Priklausomai nuo situacijos ir kiekvieno individualaus paciento atvejo, gydymas gali būti atliekamas su vietiniu nuskausminimu arba su narkoze. Pastaruoju atveju, reikalingas toks pats išankstinis pasiruošimas kaip ir bet kokiai operacijai su narkoze. – Ar yra žmonių, kuriems implantacijos per vieną dieną atlikti tiesiog negalima? – Šios procedūros nėra atliekamos pacientams, turintiems nekontroliuojamas sistemines ligas (cukrinį diabetą, aukštą kraujospūdį ir t.t.). Jei pacientas yra gydytojo priežiūroje ir jo liga, kokia ji bebūtų, yra stebima ir kontroliuojama, tada šios dantų procedūros gali būti atliekamos be jokių problemų. Itin retais atvejais pacientų kaulinis audinys būna tiek sunykęs, kad jo nepakanka implantams įstatyti. Mes vietoje patikriname, ar paciento kaulų būklė yra tinkama procedūrai. Tačiau net ir tais retais atvejais, kai negalima taikyti implantavimo per vieną dieną metodo, mes visada turime kitų implantavimo alternatyvų, kurias galime pasiūlyti pacientui. Trumpai tariant, raginu galvojančius apie implantaciją tiesiog imti ir kreiptis į mus, o mes pasiūlysime jums tinkamiausią sprendimą.

Daugiau
08/31/2018

Užsieniečius sugraudino lietuvių tremtinių neįprastos istorijos
Kaip pažinti svetimos šalies istoriją? Vienas iš pagrindinių raktų į Lietuvos naratyvą – gyvas liudijimas iš liudytojų lūpų. Šiuo metu lietuvių kalbos besimokantys užsieniečiai Lietuvos edukologijos universiteto organizuojamuose lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose, apsilankė specialiuosiuose socialinės globos namuose  „Tremtinių namuose“.  Ten studentai ne tik bendravo su politiniais tremtiniais, bet ir dainavo, pasakojo savo santykį su mūsų šalimi. Studentams beklausant tikrų senjorų išgyventų istorijas, ne vienas susigraudino. „Netikėtina, jog tremtiniai tiek daug patyrę nelengvų išgyvenimų, nuoširdžiai su mumis dalinosi savo meile ir rūpesčiu“, – pasakojo belgas Thomas de Bluts. Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų organizatorės Vilmos Leonavičienės teigimu, kasmet užsieniečiai susipažįsta su tais žmonėmis, kurie visai šalia esančiais – seneliais, politiniais tremtiniais. Praėjusiais metais universitete studentai atidarė vienos dienos restoraną „Pasaulio sumuštiniai“, kur vilniečiai galėjo ne tik paragauti įvairiausių pasaulio sumuštinių, bet ir pabendrauti su garbaus amžiaus žmonėmis. „Šiemet nusprendėme savo tradicinį renginį sujungti su jautria popiete socialinės globos namuose. Susitikimo tikslas  buvo pasidalinti džiaugsmu,  pozityvumu su  vyresniais kartais atstovais. Nieko nėra geriau pajusti gyvą istoriją iš tikrųjų liudytojų. Nuostabus jausmas ir gerumas širdyje aplankė visus buvusius Tremtinių namuose. Daug apsikabinimų, gerumo ir nuoširdžių šypsenų sujungė užsieniečius ir senjorus“, – teigė Vilma Leonavičienė. Tarp studentų – nemažai lietuviškų šaknų turinčių užsieniečių. Pastarieji su tremtiniais dalinosi savo neįtikėtinomis gyvenimo istorijomis, pasakojo, kaip  karo metais jų pačių seneliai buvo priversti trauktis į Argentiną, Kanadą, Kolumbiją. Ne vieną tremtinį sužavėjo, jog svetimšaliai nori išsaugoti lietuvybę, tradicijas savo šalyse. Studentė Sophio Tabatadze iš Sakartvelo tikino, jog bendravimas su tremtiniais paliko neįkainojamus potyrius. Tad jai sunku nupasakoti savo jausmus. „Tie žmonės turėjo savo tragišką vaikystę ir jaunystę. Dažnai gyveno be namų, buvo ištremti iš Lietuvos, neturėjo maisto. Tačiau mane nustebino jų stiprybė ir tvirtybė. Pastarosios savybės, mano nuomone, padeda išsaugoti Lietuvos istoriją, kultūrą, meilę dainai, poezijai ir žodžiui. Svarbiausia jie išsaugojo viltį, kurios neprarado iki šių dienų.  Iki šiol prisimenu vieno tremtinio ištartus žodžius: „išgyvenome tą sunkųjį laikotarpį, dabar niekas mūsų nebeišgandins“, – sako Sophio.

Daugiau
08/31/2018

Kaip lietuvaitė teisininkė tapo mokytoja Barselonoje
Kartais girdima, jog sunku rasti savo kelią, tačiau, būna, atsitiktinumai taip apverčia gyvenimą, jog esi priverstas staiga pakeisti darbą ar net šalį, kurioje gyveni. Taip atsitiko Ispanijoje gyvenančiai lietuvei Aurelijai Bruzdeilinaitei. Prieš dešimtmetį, tuomet dar būdama teisės studente, mergina dirbo draudimo kompanijoje. „Jaučiausi pavargusi nuo pačios savęs ir įprasto darbo rėmų nuo aštuonių iki septynioliktos valandos. Norėjosi kardinalių pokyčių, tad mečiau darbą ir mano žvilgsnis nukrypo į jaunimo savanorystės programas“, – sako lietuvė Aurelija.

Daugiau
08/31/2018

Fotografijų paroda „1988 m. rugpjūtis: Laisvės byla Vingio parke“
Rugpjūčio 21 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (toliau – biblioteka) atidaryta Leonardo Skirpsto fotografijų paroda „1988 m. rugpjūtis: Laisvės byla Vingio parke“, skirta didžiausio Sąjūdžio mitingo Vilniuje 30-mečiui paminėti. Renginį vedė bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė.

Daugiau
08/29/2018

Netekome kultūrologės, kraštotyrininkės Irenos Seliukaitės (1954–2018)
Lietuvos kultūros bendruomenė neteko rugpjūčio 26 dieną po sunkios ligos mirusios darbščios ir talentingos kultūrologės, etninės ir regionų kultūros strategės, redaktorės, Jono Basanavičiaus premijos laureatės, ilgametės Kultūros ministerijos darbuotojos Irenos Seliukaitės. I. Seliukaitė gimė 1954 m. gegužės 21 d. Lingėniškėse (Prienų r.), 1972 m. baigė Tverečiaus (Ignalinos r.) vidurinę mokyklą, 1976 m. – lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus pedagoginiame institute. Penketą metų dirbusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Skiemonių vidurinėje mokykloje (Anykščių r.), tolesnę savo veiklą ji susiejo su kraštotyra. 1981–1990 m. I. Seliukaitė buvo Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininko pavaduotoja, 1990–2005 m. – šios draugijos pirmininke, nuo 2005 m. – pirmininko pavaduotoja, valdybos nare. Vadovaujant I. Seliukaitei Lietuvos kraštotyros draugija tapo viena svarbiausių etninės kultūros srityje veikiančių visuomeninių organizacijų. Pagrindine savo veiklos kryptimi draugija laikė vietos žmonių įtraukimą į savo krašto kultūros, istorijos, gamtos paveldo medžiagos rinkimą, tyrinėjimus, vietos tapatumo, tradicijų išryškinimą ir gaivinimą, surinktą medžiagą panaudojant švietimo ir kultūros veiklose. Ryškiausiu tokio darbo pavyzdžiu yra žinių apie išnykusius ir nykstančius kaimus rinkimo ir kaimų istorijų rašymo organizavimas, išleistos dvi knygos (1995, 1997), parengta per tūkstantį rankraštinių istorijų. 1989–2004 m. I. Seliukaitės iniciatyva ir jai vadovaujant organizuotos 25 kompleksinės ekspedicijos po įvairias Lietuvos vietoves. Drauge su Etninės kultūros draugija surengtos ekspedicijos ir į Mažąją Lietuvą, lietuvių etnines žemes – Punską ir Seinus, Pelesą. Jų rezultatas – parengtas ir Lietuvos nacionaliniam muziejui saugoti perduotas beveik 3 tūkst. tomų archyvas, apibendrinta medžiaga paskelbta 15 lokalinių monografijų, 14 almanacho „Mūsų kraštas“ numerių. I. Seliukaitė buvo daugelio šių monografijų, almanacho „Mūsų kraštas“, kitų etninės kultūros leidinių vyriausioji redaktorė, leidinių ir straipsnių rinkinių sudarytoja, bendraautorė. Ji ir pati paskelbė per 100 straipsnių kraštotyros monografijose, spaudoje, taip pat sukūrė scenarijus keliems dokumentiniams kino filmams, televizijos laidoms. Nuo 1996 m. iki 2017 m. Irena Seliukaitė dirbo Kultūros ministerijoje – etninės kultūros specialiste, vėliau – skyriaus vedėja, departamento vadove ir kuravo etninės kultūros bei regionų kultūros sritis. Ji iniciavo, parengė, dalyvavo darbo grupėse rengiant Dainų švenčių, Kultūros centrų, Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymus, Etninės kultūros plėtros programą, Mėgėjų meno strategiją, kitus svarbius kultūros srities dokumentus. I. Seliukaitė itin nuosekliai ir nuoširdžiai domėjosi Lietuvos kultūros gyvenimu, jį stebėjo gyvai – dalyvaudama įvairiuose renginiuose, susitikimuose, aptarimuose, todėl gerai suvokė Lietuvos etninės ir regionų kultūros procesus, gerbė, vertino, asmeniškai pažino su jais susijusius žmones. Šią patirtį ir etninės kultūros pažinimą ji išmaniai panaudojo nuolat konsultuodama kultūros darbuotojus kultūros turinio, etninės ir regionų kultūros sričių politikos, jų plėtros klausimais, skaitydama pranešimus, paskaitas kultūros specialistų konferencijose, seminaruose, mokymuose. Už nuopelnus kraštotyrai, etninei kultūrai Irenai Seliukaitei skirta Jono Basanavičiaus premija (2004), ji apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2014), Kultūros ministerijos ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2014).

Daugiau
08/28/2018

ES ir Turkijos bendradarbiavimas – būtinas geopolitiniams iššūkiams atremti
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlütu Çavuşoğlu. Susitikime aptartos globalioje erdvėje kylančios įtampos, ES ir Turkijos santykiai bei dvišalis bendradarbiavimas. Pasak šalies vadovės, geopolitinių saugumo ir ekonominių iššūkių akivaizdoje Europa negali nusisukti nuo finansinius sunkumus patiriančios Turkijos. Būtina ieškoti sprendimų, kaip padėti šiai šaliai, kurios indėlis yra strateginis pažabojant terorizmo ir migracijos keliamas grėsmes Europai. Turkija yra patikima NATO narė, jos vaidmuo esminis užtikrinant viso Aljanso kolektyvinę gynybą. Todėl susitikime Prezidentė pabrėžė, jog transatlantiniam saugumui itin svarbu, kad dvi sąjungininkės – JAV ir Turkija – rastų būdų tarpusavio įtampai įveikti. Lietuva taip pat nuosekliai remia ES ir Turkijos dialogą. Prekybos, saugumo, migracijos bei kitose srityse Europai reikalinga Turkija, o Turkijai Europa. Sėkmingas tokios partnerystės pavyzdys – prieš dvejus metus įsigaliojęs ES ir Turkijos susitarimas dėl migracijos. Tai – veiksmingiausias instrumentas suvaldant iš Sirijos į Europą plūstantį pabėgėlių srautą, kuris nelegalių atvykimų skaičių sumažino 95 proc. Aptariant dvišalius santykius pabrėžta, kad Turkija tampa vis svarbesne Lietuvos prekybos partnere. Per praėjusius metus dvišalė prekyba išaugo 59 proc. ir siekė daugiau nei pusę milijardo eurų. Itin perspektyvios sritys yra informacinės technologijos, lazeriai, biomedicina ir gyvybės mokslai. Lietuva palaiko tolesnį ES ir Turkijos muitų sąjungos gilinimą, kuris dar labiau paskatintų dvišalius ekonominius ryšius ir būtų abipusiškai naudingas. Abi valstybes sieja ir stiprūs žmonių tarpusavio kontaktai. Turkija – pagrindinė lietuvių atostogų ir turizmo kryptis. Pernai šioje šalyje apsilankė 135 tūkst. turistų iš Lietuvos. Turkija taip pat yra viena iš Vilniuje veikiančio NATO energetinio saugumo kompetencijos centro steigėjų, o jos karo laivai šiemet dalyvavo Aljanso pratybose Baltijos jūroje „BALTOPS“.

Daugiau
08/28/2018

Pirmąjį pusmetį Lietuva suviliojo vokiečius ir britus
Lietuvoje per pirmąjį šių metų pusmetį apgyvendinimo įstaigose bent vieną naktį praleido 745,5 tūkst. užsienio turistų, t. y. 7,7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Įskaitant ir vietinį turizmą, bendras sektoriaus augimas siekė 9,2 proc., o šalyje apgyvendintų turistų skaičius sudarė 1,41 mln. „Spartus turizmo sektoriaus augimas pirmojoje metų pusėje, kai dėl gamtinių sąlygų Lietuvai sudėtinga pritraukti užsienio turistų, yra geras ženklas, rodantis, kad pamažu išmokstame kovoti su sezoniškumu ir pateikti prioritetinėms užsienio rinkoms patrauklių pasiūlymų. Be to, itin svarbu, kad sparčiai daugėja turistų iš prioritetinių tolimųjų rinkų – Japonijos, JAV ir Izraelio – ir jie praleidžia Lietuvoje daugiau nakvynių, nes šie svečiai išleidžia daugiausiai, todėl yra naudingiausi Lietuvos ekonomikai ir turizmo verslui“, – sako ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Išskiriant prioritetines ir didžiausio turistų srauto į Lietuvą rinkas, pagal atvykstančių turistų skaičių sparčiausiai didėjo turistų iš Vokietijos (18,3 proc., 85,5 tūkst.) ir Jungtinės Karalystės (15,3 proc., 32,5 tūkst.), kiek lėčiau – iš Rusijos (12,8 proc. 86,9 tūkst.), Ukrainos (11,2 proc., 43 tūkst.) ir Lenkijos (9,7 proc., 80,6 tūkst.) srautai. Pagal nakvynių skaičių labiausiai augo turistų iš Ukrainos (18,6 proc., 82,3 nakvynės) ir Jungtinės Karalystės (15,7 proc., 68,8 nakvynės) rezultatai. Apgyvendinimo įstaigų duomenys rodo, kad pagal Lietuvoje apsilankiusių turistų skaičių iš visų tolimųjų rinkų sparčiausiai daugėjo turistų iš Japonijos (20,4 proc., 11,7 tūkst.) ir JAV (8,0 proc., 20 tūkst.). JAV praėjusiais metais pateko į dešimtuką šalių, iš kurių į Lietuvą atvyksta daugiausia turistų, ir aplenkė Italiją, Ispaniją ar Prancūziją. Nors daugiausia šalyje išleidžiančių turistų – iš Izraelio – skaičius sumažėjo 0,3 proc., jie Lietuvoje praleidžia 25 tūkst. nakvynių, t. y. 11,9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Vietinių turistų skaičius augo 10,8 proc. Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius po Lietuva keliavo 666,7 tūkst. šalies gyventojų. Tokį augimą vietinis turizmas išlaiko jau trečius metus iš eilės. Tai svarbu šalies regionų netolygumui mažinti, nes šalies gyventojai keliauja po visas savivaldybes, o šių kelionių metu didžioji dalis užsienio turistų apsistoja didžiuosiuose miestuose.Iš viso per pusmetį keliautojai mūsų šalies apgyvendinimo įstaigose praleido 3,152 mln. nakvynių – 6,6 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Vidutinė viešnagės trukmė – 2,2 nakvynės. Tiesa, į bendrą šalies statistiką nepatenka turistai, apsistojantys trumpalaikei nuomai nuomojamuose butuose, namuose ir kt. Skaičiuojama, kad realūs turistų srautai yra maždaug 30 proc. didesni, nei rodo apgyvendinimo įstaigų statistika.

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu