Daugiau 
 

Abstrakčiojo ekspresionizmo genijus

02/28/2020 Aidas

Prieš 50 metų, 1970 m. vasario 25 dieną, mirė abstrakčiojo ekspresionizmo tapytojas Markas Rothko. Siūlome prisiminti jo asmenybę ir kūrybą.

Britų meno istorikas Simonas Schama BBC televizijos dokumentinių filmų cikle „Meno galia“ (angl. Power of Art), pradėdamas seriją apie Marką Rothko, klausia žiūrovų: „Koks galingas yra menas? Ar menas gali atrodyti kaip meilė ar širdgėla? Ar jis gali pakeisti tavo gyvenimą? Ar gali pakeisti pasaulį?“

Schama turi omenyje atmosferinius, gyvybe ir elektra pulsuojančius Marko Rothko paveikslus. Jais tapytojas stengėsi vaizduoti kokią nors pamatinę žmogaus emociją: pyktį, džiaugsmą, skausmą, širdgėlą, meilę, pavydą. Rothko žaismingų ir gyvenimu besidžiaugiančių to laikotarpio menininkų kontekste – Andy Warholo, Jameso Rosenquisto, Roy’aus Lichtensteino – atrodė kaip svetimkūnis. Bohemiški vakarėliai ir popkultūros ikonos Rothko nežavėjo ir netraukė. Mintys apie tai, kad menas galėtų būti taurus, mąslus ir kalbėtų apie žmogaus sielai svarbius dalykus, aukštybės patirtį, buvo laikomos atgyvenomis, o būtent tokį meną norėjo kurti Rothko.

Markas Jakovlevičius Rotkovičius gimė 1903 m. Daugpilyje, tuometinės Rusijos imperijos teritorijoje, dabartinėje Latvijoje. Didžiajai daliai pasaulio šis žmogus yra žinomas kaip Markas Rothko – vienas įtakingiausių ir talentingiausių moderniojo meno (konkrečiau – abstrakčiojo ekspresionizmo) kūrėjų.

Kartu su tėvais Rothko paliko Daugpilį, nes tėvas, prisiekęs marksistas, bijojo, kad abu jo sūnus pakvies į carinės Rusijos kariuomenę. 1913 m. Rothko pasiekė JAV. 1923 m., jau baigęs mokyklą ir išmokęs anglų kalbą, būsimasis tapytojas atsikraustė į tuometinę meno sostinę – Niujorką.

1928 m. kartu su keliais kitais menininkais atidarė pirmąją parodą. Joje dominavo ekspresionistinės, niūros miesto gyvenimo scenos ir interjerai. 1938 m. Rothko pagaliau gavo JAV pilietybę, tačiau dėl didėjančio antisemitizmo Europoje jis baiminosi, kad visi žydų kilmės amerikiečiai bus kokiu nors būdu deportuoti, todėl stengėsi slėpti savo žydišką kilmę ir galiausiai pasikeitė pavardę iš Rotkovičiaus į Rothko.

Rothko, nepaisydamas tendencijų ir madų, visuomet ieškojo savito žvilgsnio į tikrovę: jam rūpėjo spalva, erdvė ir jų daromas poveikis žmogaus juslinei patirčiai. Ir nors iš pat pradžių menininkas ėmėsi ekspresionistinės dailės, kurioje dominavo įvairių kasdienybės įvykių vaizdiniai, vėliau jį pradėjo dominti mitai, žmogaus pasąmonė ir filosofinės idėjos.  

Tokiam posūkiui įtaką galėjo padaryti ir kartu su draugais skaitoma Sigmundo Freudo ir Carlo Jungo kūryba, kuri akcentavo pasąmonės svarbą asmeniui ir mitologinius vaizdinius žmogaus mąstyme. Galiausiai Rothko neišdildomą įspūdį paliko ir Friedricho Nietzsche‘es knyga „Tragedijos gimimas“. Tuo metu, kai skaitė Freudą, Nietzschę ir Jungą, Rothko tapė siurrealistinius paveikslus, ieškojo būdų, kaip menu būtų galima išlaisvinti žmogaus pasąmonėje tūnančias galias.

Sutariama, kad maždaug 1946 m. pradėjo formuotis daugiauformių abstrakcijų kryptis Rothko kūryboje. Pats menininkas tokio termino nevartojo – jam rūpėjo abstrakčiomis  formomis ir spalvomis pagauti žmogaus vidines būsenas, pamatines emocijas: skausmą, pyktį, meilę, sielvartą. Rothko rinkosi dideles drobes, kuriose, kaip pat sakė, patirdavo „netikėtų nuotykių visiškai nepažįstamoje erdvėje“. Nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki mirties, 1970 m. vasario 25 dieną, Rothko taip niekada ir nepakeitė savo kūrybos krypties – ir toliau tapė milžiniškas, žiūrovą įsiurbiančias į save, ryškias drobes, kuriose atsispindėdavo visos įmanomos žmogaus psichologinės būsenos.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu