„Balzeko lietuvių kultūros muziejuje esantis S. Dariaus ir S. Girėno pasirengimo skrydžiui per Atlantą su „Lituanica“ archyvas yra neįkainojamas“, – tokią išvadą padarė praėjusią savaitę muziejuje apsilankęs nacionalinio Air & Space Smithsonian muziejaus specialistas iš Washington, DC, Mark Huber, vienas iš muziejaus leidžiamo žurnalo „Air & Space Magazine“ autorių, rašantis aviacijos temomis. Amerikietis šiam žurnalui rengia straipsnį apie unikalų lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį per Atlantą.
Istoriją apie drąsius lietuvių lakūnus, kurie 1933 metais perskrido Atlantą, M. Huber išgirdo praėjusią vasarą. Tuo metu, lankydamasis vienoje istorinių lėktuvų parodoje, jis pastebėjo žmogų, ant kurio marškinėlių buvo lėktuvo „Bellanca CH-300 Pacemaker“ atvaizdas. M. Huber sakė, kad šiuo metu yra likę tik du tokio tipo lėktuvai, galintys skristi. Žurnalistas užkalbino žmogų su lėktuvą reklamuojančiais marškinėliais ir išsiaiškino, kad šis yra lietuvis. Iš savo naujojo pažįstamo M. Huber pirmą kartą išgirdo apie S.Darių ir S. Girėną, kurie prieš daugiau nei 80 metų tokiu tolimiems skrydžiams nepritaikytu, bet pačių pertvarkytu „Bellanca CH-300 Pacemaker“ lėktuvu, pavadintu „Lituanica“, pasiryžo perskristi Atlantą. Amerikiečiui naujasis pažįstamas papasakojo apie lakūnų žūtį ir Čikagoje šiems didvyriams pastatytą paminklą.
M. Huber susidomėjo lietuvių lakūnų skrydžiu, kuris buvo labai reikšmingas pasaulinės aviacijos vystymosi istorijoje. S. Darius ir S. Girėnas pakilo iš Niujorko ir nenusileisdami perskrido Atlantą, įveikę 6 411 kilometrų. Jie ore išbuvo 37 valandas 11 minučių. Legendinis skrydis nutrūko tuometinės Vokietijos teritorijoje – „Lituanica“ nukrito Soldino miške ir sudužo, abu lakūnai žuvo.
Pagal tuo metu pasiektą skridimo nuotolį lietuvių rezultatas buvo antrasis pasaulyje. Reikia įvertinti ir tai, kad S. Dariaus ir S. Girėno valdoma „Lituanica“ buvo perkrauta (joje buvo įmontuoti papildomi kuro bakai), neturėjo radionavigacinių prietaisų, skrido blogu oru, tačiau drąsių lakūnų atliktas skrydis buvo vienas iš tiksliausių tuometinėje aviacijos istorijoje. Beje, S. Darius ir S. Girėnas buvo pirmieji, kurie oru pergabeno paštą iš Amerikos į Europą. Iki lietuvių skrydžio laiškai būdavo plukdomi laivais ir adresatus pasiekdavo po mėnesiais trukusių kelionių.
M. Huber kartu su jam talkinusia teisininke Lorraine Petersen gerą pusdienį buvo įnikę į Balzeko muziejuje saugomus S. Dariaus ir S. Girėno archyvinius dokumentus. Šį brolio archyvą muziejui padovanojo S. Dariaus sesuo. M. Huber po S. Dariaus mirties likusiuose dokumentuose rado atsakymų į daug jam rūpėjusių klausimų.
„Aš išsiaiškinau daug dalykų: gavau įdomių žinių apie pilotus, apie lėktuvo „Bellanca“ pertvarkymo eigą. Joks kitas muziejus neturi tiek vertingos mane dominančios informacijos apie lietuvių lakūnų skrydį ir pasirengimą jam“, – sakė M. Huber. Žurnalistas sakė, kad jo straipsnis apie S. Darių ir S. Girėną amerikiečių žurnale turėtų pasirodyti lapkričio mėnesį.
Virginija Petrauskienė
