Pasaulio lietuviai prisidės prie šalies saugumo
Nestabili geopolitinė situacija ir neramumai Europoje vis labiau vienija po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Jie kelia klausimą, kuo galėtų padėti, jei karas prasidėtų ir mūsų šalyje. Apie galimą sužeistųjų ar pabėgėlių priėmimą, aktyvų finansinės pagalbos Lietuvai rinkimą kriziniu laikotarpiu ir apie kitus šiuo metu svarbiausius užsienio lietuvių indėlio į Lietuvos saugumą klausimus bus diskutuojama jau liepos 1 d. Vilniaus rotušėje vyksiančiame pasaulio lietuvių forume „Kuo galiu būti naudingas Lietuvai, nors šiuo metu joje negyvenu?“.

Kaip sumažinti riziką ir apsaugoti save bei klientus nuo sukčiavimo
Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) 2023 m. pasaulinės rizikos ataskaitoje teigiama, jog kibernetinis saugumas patenka tarp 10 didžiausių pasaulinių rizikų tiek šiuo metu, tiek ateityje. Skaičiuojama, kad iki 2025 m. metiniai kibernetinių nusikaltimų nuostoliai sieks 10,5 trilijono JAV dolerių.

Komitetas skelbia pertrauką išimtis dėl dvigubos pilietybės numatančių projektų svarstyme
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nusprendė dviejų dvigubos pilietybės galimybes išplečiančių projektų svarstyme daryti pertrauką. Komitetas tokį sprendimą priėmė trečiadienį vykusio posėdžio metu, kuriame svarstė, ar projektai neprieštarauja Konstitucijai.

Mes protestuojame! Jokių pakartotinų rinkimų! Gerbkime rinkėjus.
JAV LB – visuomenininkų organizacija, burianti lietuvius per apylinkes į vieną visumą lietuvybei, jos išlaikymui svetimame kašte, toli nuo Tėvynės. Su tokiu devizu širdyje buriamės, kad sudarytume viso krašto Lietuvių bendruomenę. Visuomeniškai, nenukrypstant į asmenines ambicijas, karjeras ir pan. Visi lygūs už lygesnius. LB gyvenime vyksta pasikeitimai per rinkimus, kai atsirenkami „GERIAUSI IŠ GERIAUSIŲ!“. Taigi, šiais metais savo apylinkėje išsirinkome iniciatyvius kandidatus į JAV LB Tarybą, mokančius, galinčius kuo daugiau tautiečių pritraukti bendrai veiklai –  Robertą Vitą ir Ligiją Tautkuvienę.

„Čikagos Aidas“ – tribūna mūsų bendruomenės narių nuomonei ir idėjoms
Būti Čikagos lietuvių laikraščio redaktore yra didžiulis malonumas, ypatinga privilegija ir labai savotiška patirtis, kurią vargu ar pavyktų kažkur kitur atkartoti – gal tam tikru laipsniu kitose užsienio lietuvių bendruomenėse, kurios vis tiek neretai nusileidžia tokiai stipriai, gyvastingai ir ilgametei bendruomenei, kokią esame per ilgus metus suformavę Jungtinėse Valstijose.

Rusų propaganda Lietuvą rodo kaip keliančią karinę įtampą tarp Maskvos ir NATO
Nušviesdama pastarojo pusmečio Lietuvos iniciatyvas stiprinti krašto apsaugą, Rusijos žiniasklaidos priemonės pabrėžė neva neatsakingus Lietuvos politinės ir karinės vadovybės sprendimus, galinčius sukelti didelį karą. Debunk.org atliktas tyrimas parodė, kad daugiausiai siekta pakirsti pasitikėjimą NATO sąjungininkais, kvestionuoti sprendimą priimti vokiečių brigadą bei sumenkinti Lietuvos karinius pajėgumus ir ekonominį potencialą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Seimo teisininkai įvertino pataisas dėl dvigubos pilietybės: prieštarauja Konstitucijai
Po nesėkmingo referendumo Seime atsiradusias naujas iniciatyvas dėl pilietybės išsaugojimo NATO ir ES valstybių piliečiams Seimo teisininkai vertina kaip prieštaraujančias Konstitucijai.

Dviguba pilietybė netapo kūnu, kas toliau?
     Tai jau antrasis, taip pat nepavykęs bandymas įveikti akmenuotus slenksčius, siekiant įteisinti dvigubą pilietybę. Taigi, abu referendumai, įvykę 2019.05.12 ir 2024. 05.12, buvo nesėkmingi, nors, žiūrint kam. Tie, kurie buvo gyvybiškai suinteresuoti ir troško turėti dvi ar daugiau pilietybių (pasų) patyrė nusivylimą, o kiti, griežtai kritikavę rizikingus žaidimus su Lietuvos pilietybe, pajuto stabilumo garantą, pasijuto laimėjusiais. Nežinia kokia dabar emocinė būsena tų abejingųjų, nėjusių balsuoti. Vis tik neišspręsta problema išlieka, tik nežinia ar amžiams, ar dar galima ką nors sugalvoti. Pamėginkime pamąstyti.  

Buldozeriu stumiamas nereikalingas referendumas
2006 m. prelato Mykolo Krupavičiaus palaikų perkėlimui iš Čikagos į Lietuvą (Kauną), įkūrėme Komitetą. Po perlaidojimo Kauno Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje, Komitetas susirinko aptarti kaip pavyko renginiai Čikagoje ir Lietuvoje. Padėkojome vieni kitiems už gražų bendradarbiavimą ir nusprendėme atsisveikinti. O čia driokstelėjo žinia, kad Pilietybės įstatymas dėl dvigubos pilietybės (galiojo nuo 2003 m. sausio 1d. – 2006 m. lapkričio 13 d.), atšaukiamas – LR Konstitucinio teismo pirmininkas E. Kuris (buvęs TSKP narys), nusprendė, kad, remiantis „konstitucinėmis dvasiomis“, 12 str. žodis „atskiras“, negali būti taikomas plačiai, o dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai… Taip atsirado KT doktrina, kuri, beje, yra visiškai neteisinė. Per trejų metų laikotarpį, iki šių išaiškinimų, spėta suteikti galimybę išlaikyti LR pilietybę per tris tūkstančius užsienio lietuvių, ypač JAV išeivijai. Svarbiausia, kad į įstatymą buvo įtraukti įstatymo nustatyti atskiri atvejai ir lietuvių kilmės asmenys.

Pilietybės išsaugojimo klausimas yra aktualesnis Lietuvoje gyvenantiems piliečiams
Sekmadienį Lietuvoje ir užsienyje gyvenančius lietuvius sujungs bendra pareiga ir atsakomybė: prie balsadėžių atėję piliečiai spręs Lietuvos likimą. Prezidento rinkimuose tautiečiai rinks tą, kas ateinančius penkerius metus vadovaus šaliai, taip pat pasisakys referendume, ar gimimu Lietuvos pilietybę įgiję žmonės galės ją išlaikyti ir priėmę kitos, Lietuvai draugiškos šalies pilietybę. Šiandien Konstitucija pilietybės įgijimą ir praradimą apibrėžia labai griežtai, tad kasmet per 1000 Lietuvos piliečių praranda gimtosios šalies pasą. Užsienio lietuviams atstovaujanti Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) apie skaudų pilietybės praradimo klausimą kalba jau nuo 2006 m. ir skatina gimimu įgytos pilietybės neatimti. PLB Viešųjų ryšių komisijos pirmininkė, Italijos lietuvė Aurelija Orlova tiki, kad šį sekmadienį pilietiški lietuviai susivienys ir balsuos už piliečių išsaugojimą.

Lietuvos pilietybės išsaugojimo mitai ir faktai
Gegužės 12 d. vyksiantis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo (gimimu gautos Lietuvos pilietybės išsaugojimo) visuomenėje ir viešojoje erdvėje sukelia diskusijas, kurių metu kai kuriuos išsakomus teiginius derėtų įvardyti kaip neatitinkančius realybės ar iliuzijas. Peržvelkime dažniausiai minimus dalykus ir pasvarstykime, kaip yra iš tiesų.

Kas apsaugos privačių namų rinką nuo stambiųjų investuotojų?
Volstritą buvo apėmęs gyvenamųjų namų pirkimo bumas. Dabar, dar daugiau įstatymų leidėjų nori užkirsti kelią tam pasikartoti. Senato ir Atstovų Rūmų demokratai pristatė įstatymo projektą, kuris priverstų stambiuosius privačių namų savininkus parduoti juos šeimoms. Respublikonų įstatymo projektas Ohajo valstijos parlamente siekia išstumti institucinius gyvenamųjų namų savininkus iš privačių namų rinkos per didelį apmokestinimą. Įstatymų leidėjai Nebraskoje, Kalifornijoje, Niujorke, Minesotoje ir Šiaurės Karolinoje taip pat siūlo panašius įstatymus.