Iš vieno atvejo negalime spręsti, ar potencialūs teroristai suaktyvėjo

Pagrindinis įtariamasis dėl sprogimo Niujorko Manhatano rajone Akayedas Ullah pasirinko teroro aktui požeminę perėją miesto centre dar ir todėl, kad ten buvo iškabinta daug kalėdinių plakatų. Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos analitiko, saugumo politikos eksperto Igno Stankovičiaus komentaras: - Šioje situacijoje dabar svarbūs keli veiksniai. Pirma - tokius atvejus užkardančių visų JAV tarnybų efektyvumas, kurių profesionalumas neturėtų kelti abejonių turint galvoje kasdienius įvairiausius pasišaudymus šalies gatvėse, net nesusijusius su islamiškuoju terorizmu. Juolab kad tos tarnybos turi puikiai išbandytus sąveikos mechanizmus nuo pat Rugsėjo 11-osios. Taigi neabejoju, kad po Jeruzalės pripažinimo Izraelio sostine visos JAV tarnybos atsižvelgia į šį padidintos rizikos faktorių, o mes kol kas vargiai iš vieno atvejo galime spręsti, ar poten
daugiau

2018-ųjų biudžetas: Kam perteklius, kam nepriteklius

Vakar Seimas patvirtino svarbiausią 2018 m. valstybės finansinį dokumentą - valstybės ir savivaldybių biudžeto projektą. Mokslininkai ir studentai, medikai, ugniagesiai įsitikino, kad jų poreikiai Seimo valstiečiams nerūpi. Atmesdami bet kokius parlamentarų pasiūlymus, jie buldozerio principu balsavo už Finansų ministerijos klerkų sudėliotas biudžeto eilutes, dauguma gal tik projekto preambulę tepaskaitę. Finansų ministras Vilius Šapoka gyrėsi, kad pirmą kartą istorijoje pavyko suformuoti perteklinį biudžetą. Valdantieji giriasi, esą pirmą kartą istorijoje nedeficitinis ir net perteklinis biudžetas - didžiulis jų nuopelnas. Tikrovė šiek tiek pagražinta, mat 9,559 mlrd. eurų siekiantys valstybės biudžeto asignavimai 487,6 mln. eurų viršija būsimas biudžeto pajamas. Tačiau įvertinus visą šalies viešąjį sektorių, pirmiausia perteklinius „Sodros“ ir Priva
daugiau

Dalijimosi ekonomika: utopija ar alternatyva kapitalizmui?

Dalijimasis – natūrali žmogaus elgsenos dalis. Tuo tarpu kapitalizmas yra grindžiamas nuosavybės ir turto idėja, kuri savo ruožtu skatina vartojimą. Pastaraisiais metais dalijimosi ekonomika atsirado kaip nauja ekonominė paradigma, kuri, anot daugybės autorių, netgi galėtų pakeisti kapitalizmą. Dalijimosi ekonomika svarbi dėl įvairių šiuo metu vykstančių visuomenės reiškinių, pradedant internetinėmis technologijomis, pasaulinėmis ekonominėmis krizėmis, urbanistinio gyvenimo būdo atgijimu, baigiant didėjančiu rūpesčiu dėl tvaraus vartojimo. Šiandien nėra aišku, ar dalijimosi ekonomika yra tik trumpalaikė tendencija, ar mes stebime realų prekių gavimo, vartojimo ir platinimo būdų pokytį. Visgi akivaizdu, pasaulyje vyksta esminiai gyvenimo būdo bei su ekonomine veikla susijusių santykių pokyčiai, kurių negalima ignoruoti. Nauji vartojimo būdai Šiand
daugiau

Priklausomybė – ne didžiausia žmogaus problema

Psichoaktyvių medžiagų vartotojai paprastai turi labai daug kitų problemų, iš kurių priklausomybė nėra pati didžiausia. Taip teigė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras, šią savaitę Seime surengtoje diskusijoje apie alternatyvas bausmėms, kurios Lietuvoje taikomos nuo psichotropinių medžiagų priklausomiems asmenims. Toksikologas pristatė pasaulio mokslo bendruomenės pripažinto kompleksinio priklausomybių gydymo principus, publikuotus Nacionalinio narkotikų prevencijos instituto JAV (The National Institute on Drug Abuse) leidinyje. Pirmi trys principai tarsi savaime suprantami, bet, R. Badaro teigimu, itin svarbūs: priklausomybė - kompleksinė, bet gydoma liga, kuri veikia žmogaus smegenis; nėra nė vieno gydymo mechanizmo, kuris būtų tinkamas visiems; gydymas gali būti geras, bet jei nebus pr
daugiau

Kodėl žmonės vis dėlto sapnuoja?

Mokslas, tyrinėjantis sapnus, vadinasi oneirologija (graikiškai „oneiros“ - sapnas). Ši mokslo šaka kai ką perėmė iš neurologijos, psichologijos ir net literatūros, tačiau neduoda atsakymo į pagrindinį klausimą: kodėl žmonės vis dėlto sapnuoja? Įtikinamo atsakymo į šį klausimą kol kas nėra, užtat yra keletas įdomių hipotezių. Štai kai kurios iš jų. Užgniaužti troškimai ir slapti siekiai Vienas pirmųjų sapnus tyrinėti pradėjo psichoanalizės pradininkas Zigmundas Froidas (Sigmund Freud). Išanalizavęs daugybės pacientų sapnus, Z.Froidas sukūrė teoriją, kurios ir dabar laikosi kai kurie jo sekėjai: sapnai neva yra nuslopinti troškimai. Sapnuose, kaip teigė Z.Froidas, žmonės regi tai, ką nori gauti, tiesiogine prasme arba simboliškai. Pavyzdžiui, jeigu žmogus susapnavo, kad mirė jo motina, tai nereiškia, kad jis nesąmoningai nori ją nužudyti. Z.Froido a
daugiau

Jei kam nors vaidenasi, nenustebkite

Nuo Vėlinių iki Kalėdų išgyvename patį tamsiausią ir niūriausią laiką. Kaip tamsos sumažėjimas veikia kasdienio gyvenimo įpročius, galbūt kai tamsu, daugiau laiko verta praleisti prie televizoriaus, o gal šis metas skirtas kitiems dalykams, „TV publika“ paklausė etnoastronomo, fiziko, muziejininko, senovės baltų religinės bendrijos Romuvos vaidilos Jono Vaiškūno. Jonas Vaiškūnas Tamsa susijusi su draudimais Pasak etnoastronomo J.Vaiškūno, mūsų senieji, ikikrikščioniški papročiai siejasi su Saulės ciklu: „Žiemos saulėgrįža iš tiesų yra tamsos, o ne šviesos šventė. Tamsą mūsų protėviai siejo su Vėlėmis, su anapusiniu mirusiųjų pasauliu, tačiau tik toje tamsoje užgimsta šviesa. Nuo tada Saulė dangaus skliautu pradeda eiti ilgesnį kelią. Sakydavo, kad jau sausio 6 dieną pailgėja per gaidžio žingsnį.“ Krikščioniška pasaulėžiūra, pasak J.Vaiškūno, ta
daugiau

Palestiniečiai skelbia tris „pykčio dienas“

Piktindamosi prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) planais perkelti JAV ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę, palestiniečių grupuotės nuo trečiadienio skelbia tris „pykčio dienas“. Izraelio žvalgybos ministras Izraelis Kacas (Israel Katz) perspėjo palestiniečius dėl smurtinių protestų. „Aš siūlau, kad jie nekeltų įtampos ir neitų šiuo keliu, - sakė jis. - Smurtiniai protestai būtų didelė palestiniečių savivaldos klaida“. Izraelio policijos atstovas Mikis Rozenfeldas (Micky Rosenfeld) pabrėžė, kad saugumo pajėgos bet kuriuo metu pasirengusios reaguoti į incidentus. „JAV prezidento neišgąsdins grasinimai, - kalbėjo I. Kacas. - Jis mano, kad Jeruzalė turi būti Izraelio sostinė“. Jeruzalės pripažinimas esą yra reikšmingesnis nei ambasados perkėlimas, „kuris natūraliai įvyks vėliau“. Izraelis 1967-aisiais per šešių dienų karą užėmė arabiškąją rytinę m
daugiau

M.Saakašvilis tik kursto maištą

Vakar ryte Ukrainos saugumo tarnybos pareigūnai vykdė kratą buvusio Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio, tapusio ukrainiečių politiku, namuose Kijeve dėl Generalinės prokuratūros tyrimo. Pats M.Saakašvilis buvo net užlipęs ant pastato stogo ir grasino nušokti, jeigu saugumiečiai prie jo prisilies. Michailas Saakašvilis Specialiai „Vakaro žinioms“ tiesiai iš Gruzijos sostinės Tbilisio situaciją pakomentavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius: - Kodėl Ukrainos policija laužo rankas Lietuvoje labai mylimam ir gerbiamam politikui, legendiniam kovotojui su korupcija bei kitomis negerovėmis Michailui Saakašviliui? - Pagaliau ukrainiečiai suprato, kad, be destrukcijos ir valstybės pamatų griovimo, jokios kitos veiklos šis „garsusis kovotojas“ nevykdo... Be to, jie
daugiau

Lukiškių aikštė – dviejų kultūrų susidūrimo erdvė

Diskusija dėl Lukiškių aikštės memorialo anaiptol nėra diskusija tarp skirtingų simbolių šalininkų (kaip kad bando įteigti kai kurie komentatoriai, ypač palaikantys Labašausko projektą). Taip pat tai nėra diskusija dėl estetikos. Tai yra diskusija tarp dviejų kultūrų. Vygantas Malinauskas Kultūros, kuriai simboliai yra svarbūs, ir kultūros, kuri nori jų atsikratyti ar bent izoliuoti. Nors Labašausko projektas ir yra pristatomas, kaip simbolizuojantis partizanų kovą, tačiau pats iš savęs jis nei yra atpažįstamas, nei funkcionuoja, kaip simbolis. Lygiai tokią pat kalvelę Vilniuje buvo galima supilti LTSR laikais. Ją ir dabar būtų galima supilti Maskvoje prieš Lubianką. Ir kol prie jos nepadėtum paaiškinančios lentelės, niekas net neįtartų, kad ji ką nors daugiau reiškia. Labašausko projekto visa „simbolinė“ vertė glūdi ne jame pačiame, bet prie jo pa
daugiau

Ką rinksime prezidentu?

Nors Lietuvoje prezidento rinkimai dar už kalnų, politologai ir apklausų organizatoriai jau darbuojasi, rikiuodami potencialių kandidatų reitingus neatsižvelgdami į socialinę ir politinę rinkėjų psichologiją. Lietuvos rinkėjai jau nėra avių banda. Kai kurie jau yra mąstantys rinkėjai. Renkant šalies prezidentą mąstantys šalies rinkėjai pirmenybę teikia dviem dalykams - kandidato dominavimui ir jo autoritetui. Dominavimo strategija remiasi baime, siejama per įbauginimą ir prievartą, o kandidato autoriteto strategija pasikliauja jo dalijimusi su kitais piliečiais sugebėjimais ir žiniomis, keičiantis tarpusavio pagarba. Kai piliečiai jaučia šalies ekonominį netikrumą ir jį lydintį asmeninės savo gyvenimo kontrolės praradimą, jie nori dominuojančio lyderio - galingesnio ir ryžtingesnio, sugebančio atkurti jų gyvenimo kontrolę. Pasaulio banko 20 metų 69 ša
daugiau