Minimos Nagasakio bombardavio metinės

Japonija mini 72-ąsias Jungtinių Valstijų surengto atominio bombardavimo metines, kurias temdo auganti įtampa tarp Amerikos ir Šiaurės Korėjos. Nagasakio meras per minėjimą kritikavo Japonijos, esančios po vadinamuoju amerikiečių branduoliniu skėčiu, vyriausybę už tai, kad ji neprisideda prie Jungtinių Tautų branduolinių ginklų uždraudimo sutarties. 1945 metų rugpjūčio 6-ąją Jungtinės Valstijos surengė pirmąją pasaulyje branduolinę ataką – ant Hirošimos miesto numesta atominė bomba nusinešė 140 tūkstančių gyvybių. Po trijų dienų Nagasakyje įvykdyta antra branduolinė ataka pareikalavo daugiau nei 70 tūkstančių gyvybių.
daugiau

Mūšiai dėl religinių simbolių Europoje

Vakarų valstybėse pastarąjį dešimtmetį ėmė plisti religinių simbolių draudimai, ribojantys musulmoniškus, krikščioniškus bei kitus religinius simbolius. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) neseniai paskelbė, kad Belgijoje galiojantis religinių simbolių draudimas yra teisėtas. Pagal įstatymą Belgijoje draudžiama dėvėti musulmonišką burką ir nikabą, dengiančius galvą ir veidą, demonstruoti krikščioniškus kryželius ir kt. Teismo advokatas Juliane Kokott CNN paskelbė, jog bendrovė gali uždrausti musulmonų darbuotojui dėvėti galvos skarą tuo atveju, jei ši politika taikoma visų religijų drabužiams ir simboliams, neišskiriant islamo. Danas Bilefsky iš „The New York Times“ teigia, kad toks sprendimas atsirado po to, kai Samira Achbita buvo atleista iš tarptautinės saugos tarnybos „G4S“ dėl galvos apdangalo nešiojimo. Atleista darbuotoja kreipėsi į teism
daugiau

Detektoriai pašalinti, problemos liko

Liepos 16 dieną Izraelio vyriausybė reaguodama į dviejų policininkų nužudymą, nusprendė įrengti metalo detektorius prie įėjimų į Šventyklos kalno teritoriją, kurioje yra ir Al-Aqsa mečetė. Jeruzalėje esantis kalnas yra šventas judėjams, musulmonams ir krikščionims. Judėjams švenčiausia ant kalno esanti vieta – Raudų siena, ant kurios buvo pastatyta Pirmoji ir Antroji šventyklos. Ši siena - vienintelė, likusi po romėnų numalšinto žydų sukilimo. Po šio įvykio didžioji dalis Jeruzalės šventyklos buvo nugriauta. Dabar išlikusi Raudų sienos dalis judėjų suprantama kaip Dievo pažadas būti kartu su žydų tauta. Musulmonams švenčiausia vieta ant Šventyklos kalno – Al-Aqsa mečetė. Al-Aqsa musulmonams yra trečioji pagal svarbą po Mekos ir Medinos, jie tiki, kad tai vieta, kurioje islamo pranašas Muhammadas pakilo į dangų. Krikščionims tai ne mažiau svarbi vieta
daugiau

Europos radikalai ieškos naujos tapatybės?

Prezidento rinkimai Prancūzijoje baigėsi Emmanuelio Macrono pergale. Visi greitai pamiršo Nacionalinio fronto (FN) baubą – Marine Le Pen partija gana kukliai pasirodė ir parlamento rinkimuose. Nors dar prieš keletą metų buvo baiminamasi, kad gana aukštas reitingas pagaliau gali transformuotis į solidų vietų skaičių parlamente, balsų gauta kiek mažiau negu prieš penkerius metus – 13,2%. Nors 8 parlamentarai (ir dar pirmą kartą išrinkta į parlamentą partijos lyderė) gali būti vertinama kaip istorinė sėkmė (neskaitant vienkartinės rinkimų reformos 1986 m. daugiau negu dviejų vietų Nacionalinėje asamblėjoje dar neturėjo), tačiau daugiau atstovų turės net komunistai, gavę mažiau negu 3% balsų. Iškart po rinkimų M. Le Pen pareiškė, jog ketina partiją transfomuoti į naują politinį kūną, su kitu pavadinimu ir didesnėmis ambicijomis. Tačiau kol kas sparnus par
daugiau

JAV viceprezidentas atvyko į Estiją

Jungtinių Valstijų viceprezidentas Mike`as Pence`as atvyko į Estiją. Pirmą vizito dieną jis susitinka su Estijos ministru pirmininku Jūriu Ratasu, aptariama galimybė Estijoje dislokuoti amerikiečių priešraketinės gynybos sistemą. Pirmadienį Amerikos viceprezidentas susitiks su Estijos, Lietuvos ir Latvijos prezidentais, po to tęs kelionę - vyks į Gruziją ir jauniausią NATO narę Juodkalniją. M. Pence`as - vienas iš virtinės aukšto rango Amerikos pareigūnų apsilankęs 1,5 mln. gyventojų neturinčioje šalyje. Kodėl toks dėmesys? Į šį klausimą atsako įtakingas internetinis leidinys – „Politico“. Dėl Rusijos grėsmės. Estija turi sieną su Rusija, joje gyvena apie 300 tūkst. rusakalbių, tad Kremliui gali šauti mintis juos neva apginti. Daugiau nerimo artėjant rugsėjį turinčioms vykti milžiniško masto Rusijos karinių pajėgų pratyboms „Zapad“, kurios vyks ir
daugiau

Migrantų krizė: ES griebiasi šiaudo

Užuot ėmusis veiksmų ir pažabojusi neteisėtą žmonių gabenimą iš Libijos, Europa stveriasi šiaudo, mano žurnalistas, politikos apžvalgininkas Leonidas Beršidskis. Jo komentaras skelbiamas naujienų agentūros „Bloomberg“ svetainėje. Jei atrodo, kad Europa, mėgindama neleisti į Italiją per Viduržemio jūrą kasdien patekti šimtams, o kartais ir tūkstančiams migrantų, stveriasi šiaudo, tai būtent taip ir yra, rašo autorius. Praėjusią savaitę Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pritarė pripučiamų valčių ir pakabinamųjų variklių tiekimo į Libiją apribojimams. Valtys, kuriomis atplaukia migrantai, šiomis dienomis – daugiausia iš Afrikos, jau seniai yra Europos pastangų išardyti prekybos žmonėmis tinklus, apraizgiusius maršrutą Libija–Italija, taikinys. Remiantis Jungtinės Karalystės parlamento ataskaita, nuo 2015 m. vykdant jungtinę Europos Sąjungos
daugiau

V.Adamkus: „Darėm tai, ką diktavo protas ir jausmai“

Prezidento Valdo Adamkaus kalba, pasakyta 2017 metų birželio 23 dieną, pradedant federacijos „Santara-Šviesa“ suvažiavimą. Mieli ir brangūs bičiuliai, santarietės ir santariečiai, Turbūt visi suprantate, kad mano jausmai sunkiai telpa krūtinėje. Nors esu savas tarp savų, nors tarp Jūsų jaučiuosi kaip šeimoje, vis tiek meluočiau sakydamas, kad šaltas protas nugali jaudulį ir kitas emocijas. Dėl to man šiandien būti čia, Jūsų būryje, ir lengva, ir sunku. Dėl to jaudinuosi turbūt ne mažiau, nei prieš kokių šešiasdešimt metų. Taip, „Santaros-Šviesos“ federacijai šiemet – šešiasdešimt metų. Per tiek laiko užauga ir nemažą gyvenimą nugyvena žmogus. Negaliu skaudančia širdimi neprisiminti, kad ne vienas iškilus santarietis tokio amžiaus nesulaukė. Jie visi iki vieno – mano atminty ir mano širdy. Ir, žinoma, federacijos istorijoje. Per šešiasdešimt m
daugiau

Ar amžinos atostogos reiškia laimę?

Gana plačiai sklando posakis, vienas iš tų, kurie šiais laikais atstoja senolių išmintį, ir skamba jis maždaug taip: užuot svajoję apie amžinas atostogas, verčiau gyventume gyvenimą, nuo kurio nesinorėtų pabėgti. Smalsu pasidarė, koks ir kurgi tas gyvenimas turėtų būti, kad nesinorėtų, niekada nesinorėtų nuo jo pailsėti? Pirmas mintyse kylantis labai konkretus vaizdinys – saulė ir jūra. Daug saulės virš galvos, daug žydros ranka pasiekiamos jūros... Dar daug gero maisto, daug vyno. Ir kad į nuobodų darbą „nuo-iki“ niekada nereikėtų eiti, ir apskritai anksti keltis. Kad sąskaitos už komunalinius patarnavimus niekada neateitų. Ir kad „durnų“ žmonių aplinkui būtų kuo mažiau. Arba nebūtų visai. Jų vietoje turėtų būti daug protingų, įdomių, daug laisvo laiko turinčių pasiturinčių žmonių. Bendraamžių su panašiu požiūriu į gyvenimą, nepavydžių, nekompleksuot
daugiau

Populiariausi kūdikių vardai Lietuvoje

Praėjus pirmajam 2017 metų pusmečiui, šiemet gimusiems berniukams dažniausiai registruojamas Mato vardas, mergaitėms – Emilijos. Šie vardai išstūmė 2016 m. antrąjį pusmetį populiariausiais tarp naujagimių buvusius Luko ir Liepos vardus, skelbia Registrų centras. Mato vardu pavadintų žmonių šiuo metu yra 10 005, Emilijos – 12 583. Pagal naujai suteikiamų vardų populiarumą pirmąjį pusmetį taip pat dominuoja berniukiški Dominyko, Luko, Kajaus, Nojaus, Jorio, Jokūbo, Domo, Jono ir Gabrieliaus bei mergaitiški Kamilės, Emos, Amelijos, Lėjos, Ievos, Gabijos, Sofijos, Viltės ir Austėjos vardai. Iki 2017 m. liepos 1 dienos šalyje dažniausiai pasitaikantis vyriškas vardas – Vytautas (šalyje gyvena 34 619 Vytautų), o moteriškas – Irena (šį vardą turinčių mergaičių ar moterų yra 30 040). Populiariausių vyriškų vardų dešimtuke taip pat yra ir Jono, Tomo,
daugiau

Ko valdžia vagia savo piliečių šventes?

Kaunui pavyksta tai, kas niekaip nepavyksta sostinei, - Valstybės dieną bus atidengtas paminklas Kauno miesto burmistrui Jonui Vileišiui. Vilniuje gi - porą savaičių Gedimino prospektu „šuoliuos“ trimetrinis Vytis popieriniu pavidalu: Rimanto Dichavičiaus plakatai, vaizduojantys Laisvės karį, ko gero, liudys bevaisį tautos ir valdžios dialogą, dažnai, jei ne nuolat, besibaigiantį žmonių valios ignoravimu, jei ne paniekinimu. Tiesa, ir Kauno biurokratijai pritrūko subtilumo suprasti, kad jos indėlis šiuo atveju yra itin kuklus, palyginti su tuo, ką nuveikė išeivijos lietuviai organizuodami, finansuodami skulptoriaus Kęstučio Balčiūno kūrinį ir dovanodami jį kauniečiams bei visai Lietuvai. Lietuvių verslininkas Arūnas Povilas Paliulis sako išgyvenantis, kad paminklo J.Vileišiui atidengimas galėjo būti visos šalies, o ne tik savivaldybės švente Kas Kaune
daugiau