Po neįprastai produktyvaus rudens, įstatymų leidėjai negali atsidžiaugti nauju Kongreso darbingumu ir abipartiniu bendradarbiavimu, tad pirmą kartą per keletą metų ateinantiems 2016 metams kuria ambicingus planus. Vasarą įstatymų leidėjai paskelbė pasistūmėję į priekį svarstant švietimo reformą ir nutarimą dėl autostradų, galiosiantį šešerius metus. Spalį jiems pavyko sėkmingai priimti biudžeto susitarimą, o praėjusią savaitę – ir komplikuotą bendrąjį išlaidų planą, tad panašu, kad su labiausiai ginčytinais klausimais buvo susitvarkyta.
Tai, kad biudžete numatoma padidinti išlaidų, sprendžiamų savo nuožiūra, ribas $50 milijardų 2016-aisiais ir dar $30 milijardų 2017-aisiais, reiškia, kad nebereikia svarstyti vyriausybės uždarymo idėjos. Dar svarbiau yra tai, kad šis sprendimas gali leisti pirmą kartą nuo 2001-ųjų metų atnaujinti asignacijų procesą. Tai reiškia, kad turint daugiau finansinės erdvės veikti, asignacijų komitetas gali atskirai svarstyti ir priimti kiekvieną iš 12 atskirų išlaidų sričių, o ne kaip vieną sudėtingą paketą. Naujai šiais metais atkurtas pasitikėjimas Kongresu leidžia kitais metais tikėtis ilgai lauktų įstatymų keliose srityse.
Aukštesnysis mokslas
Tikėdamiesi pratęsti sėkmingą abiejų partijų bendradarbiavimą reformuojant pradinį ir vidurinį mokslą, įstatymų leidėjai planuoja imtis aukštesniojo mokslo, o pirmiausia – iš naujo sankcionuoti 2013 metais nustojusį galioti Aukštesniojo mokslo aktą.
„Mums būtina supaprastinti dabar egzistuojančias gausybės apribojimų džiungles ir užtikrinti, kad patekti į koledžą būtų paprasčiau“, – sakė Senato Švietimo komiteto pirmininkas respublikonas iš Tenesio valstijos Lamaras Alexanderis.
Dvipartinė darbo grupė vasario mėnesį paskelbė gaires būsimiems švietimo sistemos tobulinimams: įstatymų leidėjai tikisi padidinti prieigą prie koledžų, mokslo įperkamumą, o taip pat reikalauti didesnės koledžų ir universitetų atskaitomybės mainais už federalinę paramą.
Kriminalinis teisingumas ir ginkluotas smurtas
Šį rudenį abiejų partijų atstovai ėmėsi plataus masto kriminalinio teisingumo srities reformų. Abi partijos demonstruoja norą imtis visapusiškų priemonių mažinti kalėjimų populiaciją ir išlaidas, recidyvų lygius, imtis nerimą keliančių tendencijų policijos darbe ir skiriant bausmes.
„Mes dar niekad nebuvome taip arti šių reformų pavertimo realybe. Tikimės, kad jau sausį Kongresas imsis veiksmų ir kaip galima greičiau priims bausmių skyrimo reformą“, – sakė Sakira Cook iš Žmogaus ir piliečio teisių lyderystės konferencijos.
Netikėta senatorių demokrato Cory Bookerio ir respublikono Mike’o Lee partnerystė padėjo įtikinti Senato Teisminės komisijos pirmininką respublikoną Chucką Grassley paremti jų siekį ir padėti sukurti įstatymą, mažinantį privalomas minimalias bausmes nesmurtiniams nusikaltėliams.
Anonimu norėjęs likti aukšto rango demokrato administracijos narys patvirtino planus toliau siekti įstatymų, naikinančių valstijų mastu pasiektas abortų draudimo pergales, ir pridūrė, kad ginkluoto smurto reglamentavimas lieka svarbiausiu prioritetu.
Laisvos prekybos sutartis
Ko gero, didžiausias Kongreso laukiantis iššūkis – oficialiai patvirtinti Ramiojo vandenyno laisvosios prekybos sutartį (TPP). Tikėtina, kad šis procesas kitais metais užsitęs. Vasarą Kongresas minimalia persvara patvirtino sparčiųjų derybų procesą, o tai reiškia, kad dėl galutinės sudėtingo laisvos prekybos įstatymo versijos jie privalės balsuoti „už“ arba „prieš“, bet neturės teisės teikti pataisų ar blokuoti šio susitarimo.
Nors sutarties, kuri galiausiai apims apie 40 procentų pasaulio BVP, projektas buvo užbaigtas spalį, kai kuriems įtakingiems žmonėms išreiškus savo nepritarimą sutarčiai (pvz., Hillary Clinton, Donaldui Trumpui) vyksta sujudimas tarp susitarimo oponentų, kurie pradeda vienyti jėgas su aplinkosaugininkais, profesinėmis sąjungomis ir vartotojų grupėmis, kad priešintųsi susitarimui.
Tačiau istorija rodo, kad Kongresas per spartųjį derybų procesą niekada nėra atmetęs jokios laisvosios prekybos sutarties. Be to, kai kurie svarbūs respublikonai, tokie kaip Atstovų rūmų pirmininkas Paulas Ryanas, derybų pradžioje išreiškę nerimą dėl sutarties, dabar palaiko jos pusę.
Pabėgėlių krizė
Atstovų rūmai lapkritį priėmė įstatymo projektą, skirtą padidinti apribojimus pabėgėliams, ir bandė įtraukti jį į bendrą biudžeto planą. Projektas, už kurį balsuota praėjus vos kelioms dienoms po išpuolių Paryžiuje, kai buvo nužudyta 130 žmonių, sulaukė beveik 50 demokratų palaikymo, nors kritikai tikina, kad įstatymas nebūtų pajėgus užkirsti kelią į šalį patekti teroristams, o greičiau tik tūkstančiams nekaltų sirų ir irakiečių, bėgančių nuo IS smurto. Ryanas sugebėjo išgauti Mitcho McConnello pažadą, kad Senatas ims svarstyti įstatymo projektą jau sausį, ir nors įstatymas gali būti nedidele persvara priimtas, prezidentas Barackas Obama yra pažadėjęs jį vetuoti.
Nuotraukoje: Mitchas McConnellas