Regis, savaime suprantama, jog visi maždaug 900 tūkstančių JAV teisėsaugos pareigūnų yra apginkluoti – taip yra daugumoje pasaulio valstybių. Tačiau nedidukė 19 valstybių saujelė, įskaitant dalį Jungtinės Karalystės, Airiją, Islandiją ir Norvegiją, nuolatos savo policijos pajėgų neginkluoja. Šalyse, kuriose policija yra neginkluota, žmogžudysčių skaičius yra smarkiai mažesnis.
Nors unikalus Amerikos santykis su ginklais yra neatsiejama šalies dvasios dalis, JAV ginklų kultūra pasauliniu mastu yra išimtis, o ne taisyklė. Štai kaip JAV atrodo pasaulio kontekste pagal šaunamųjų ginklų nuosavybės ir žmogžudysčių rodiklius.
Amerikiečiams priklauso beveik pusė (48 proc.) apytikriai 650 mln. civilių turimų šaunamųjų ginklų. Pagal 2009 metų Nacionalinio teisingumo instituto ataskaitą, Amerikos civiliams priklauso apie 310 milijonų šaunamųjų ginklų. Antrą vietą pagal civiliams priklausančių ginklų atsargas užima Indija su 46 milijonais. Pačiais naujausiais (jau dešimtmečio senumo) skaičiavimais, visame pasaulyje civiliams priklauso apie 650 milijonų ginklų, tačiau, pasak Šveicarijos nepriklausomos tyrimų organizacijos „Small Arms Survey“, šis skaičius nuo 2007-ųjų tikėtinai išaugo. Pasak organizacijos, pasauliniu mastu fiksuojama besiplečianti ginklų gamyba, tačiau sunku tiksliai apskaičiuoti, kiek ginklų priklauso civiliams dėl tokių faktorių kaip neregistruoti ginklai, nelegali prekyba ir pasauliniai konfliktai.
Amerikiečiai turi daugiausiai ginklų gyventojų skaičiui iš visų pasaulio šalių. Pasak naujausio „Pew Center“ tyrimo, maždaug 1 iš 4 amerikiečių sakosi turįs šaunamąjį ginklą arba gyvena namų ūkyje, kuriame yra ginklų. 48 procentai amerikiečių sako užaugę namuose, kuriuose buvo ginklų. Pasak apklausos, dauguma (66 %) turinčiųjų ginklus amerikiečių jų turi ne po vieną, o beveik trys ketvirtadaliai ginklų savininkų sako negalį įsivaizduoti savęs neturinčio ginklo. Antroje vietoje smarkiai atsilikdamas seka Jemenas – šalis, jau pustrečių metų kamuojama pilietinio konflikto.
Šalys, kurių gyventojai turi daugiausiai ginklų (pateikiamas šaunamųjų ginklų vidurkis 100 žmonių): JAV (89), Jemenas (55), Šveicarija (46), Suomija (45), Serbija (38), Kipras (36), Saudo Arabija (35), Irakas (34), Urugvajus (32), Švedija (32).
JAV yra įvykdoma 25,2 karto daugiau ginkluotų žmogžudysčių nei kitose išsivysčiusiose šalyse. 2010 metų Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacijos duomenimis, amerikiečiai turi 51 kartą didesnę tikimybę žūti nuo kulkos nei Jungtinės Karalystės gyventojai. Du trečdaliai ginklus turinčių amerikiečių sako, kad jie reikalingi apsisaugojimui, atskleidžia „Pew“ tyrimas. Tačiau dauguma mirčių nuo šaunamojo ginklo atvejų Amerikoje įvyksta dėl tyčinio ir netyčinio savęs sužalojimo. Savižudybių šaunamaisiais ginklais skaičius JAV yra 8 kartus didesnis nei kitose išsivysčiusiose šalyse.
Daugiausiai žmonių dėl ginkluoto nusikalstamumo žūva Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Vis dėlto, Jungtinėse Valstijose ginkluotas nusikalstamumas nusineša mažiau aukų, nei daugumoje šalies pietinių kaimynių. Pasak „Small Arms Survey“, daugiausiai šiuo metu pasaulyje žmonių nuo ginklų žūva (išskyrus aktyviai vykstančio karo zonas) Salvadore, kur nušaunama daugiau nei 90 žmonių 100 tūkstančių gyventojų. 2010-2015 m. statistikoje pirmauja Hondūras, kur 100 tūkstančių gyventojų nuo kulkų žūdavo 67 žmonės. Po jo seka Venesuela ir Salvadoras, kur per šį penkerių metų laikotarpį vidutiniškai nušauta atitinkamai 52 ir 49 žmonės 100 tūkstančių gyventojų.
JAV sudaro 5 procentus pasaulio populiacijos, tačiau čia įvyksta 31 procentas visų pasaulio masinių šaudynių. Kas kartą įvykus tokiai tragedijai, kyla diskusijos dėl ginklų kontrolės, tačiau tai taip pat paskatina ir ginklų paklausą – o ginklų pardavimas šiuo metu yra menkiau reglamentuojamas nei prieš kelis mėnesius, mat prezidentas Trumpas vasarį pasirašė įsaką, atšaukiantį Obamos eros draudimą pardavinėti ginklus sunkiomis psichikos ligomis sergantiems žmonėms.
Pasauliniu mastu ginklų kontrolė pasiteisino kaip efektyvi priemonė užkertant kelią masinėms šaudynėms. Pavyzdžiui, Australijoje 1987-1996 metų laikotarpiu įvyko 4 masinės šaudynės. Po šių įvykių visuomenė nusistatė prieš ginklų nuosavybę, o parlamentas patvirtino griežtesnius ginklų įstatymus. Nuo to laiko Australijoje neįvyko nė vienų masinių šaudynių.
