Daugiau 
 

Ant to paties grėblio

11/07/2014 Aidas
lt-economy-12

Nors ekonomika palengva kyla, valstybė skolinasi pasiutusiu greičiu. Skolintais pinigais tenka sugrąžinti per krizę pravalgytus milijardus ir dar kamšyti dabartinio biudžeto skyles.

Jau išmokome gyventi per daug nesiskolindami. Taip sako valdantieji. Jie dar priduria, kad Lietuva yra viena mažiausiai prasiskolinusių valstybių ES. Tačiau kitais metais skolinsimės beveik 12 milijardų litų – visu milijardu daugiau nei šįmet. Tad visų energetikos projektų kaina nublanksta prieš konservatorių valdymo laiku pasiskolintas sumas. Vien palūkanų už sunkmečiu paimtas paskolas jau sumokėjome 4,5 milijardo litų.

Kai 2008–2009 metais Lietuvą talžė krizė, verslą šienavo bankrotai, o atlyginimai tirpo greičiau negu sniegas pavasarį, biudžete vėrėsi skylės, todėl teko skubiai skolintis tarptautinėse rinkose. Tuometės paskolos su milžiniškomis palūkanomis Lietuvą persekioja iki šiol: jas reikia atidavinėti, todėl tenka vėl skolintis. Galutinai krizės metais pasiskolintus milijardus atiduosime tik 2021 metais.

Lyg užburtame rate gyvenanti Lietuva lėtai, bet tvirtai žengia ten, kur šiuo metu gyvena dauguma ES valstybių. Šiuo metu skola siekia apie 39 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), bet kitais metais jau kilstelėsime iki 42,6 procento. O į euro zoną žengsime kaip kone pavyzdinė valstybė: čia šalių skola viršija 90 proc. BVP. Tačiau stebint tai, kiek skolinasi Lietuva, akivaizdu, kad sparčiai vejamės vakariečius. Kol kas džiugina tik tai, kad skolinimosi kaina krito iki rekordinių žemumų. Ekspertai sakė, jog reikia tik džiaugtis, kad ankstesnes skolas perfinansuojame pigiai.

„Dabar palankus metas perfinansuoti brangias paskolas, o tai leis valstybei sutaupyti“, – sako DNB banko analitikas Donatas Brazdžius.

Panašiai kalbėjo ir buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, dabar besidarbuojanti Lietuvos banke. Pasak I.Šimonytės, nors skola didėja, perfinansavus brangiausius 2009–2010 metų kreditus galima atlaisvinti pinigus, kurie anksčiau buvo skiriami palūkanoms mokėti. Tačiau liūdina tai, kad skolinamės ne tiktai senoms skoloms padengti, bet ir dabartiniams poreikiams, pavyzdžiui, biudžeto deficitui padengti.

„Kol turime deficitą, o jis, kad ir nedidelis, yra iki šiol, tol skola gali tik didėti“, – įspėjo I.Šimonytė.

2009-ųjų spalį Lietuva išleido išperkamąją obligacijų emisiją už 1,5 milijardo JAV dolerių. Šiais pinigais tuomet skubiai apkamšytas biudžetas. Tuometė Vyriausybė džiaugėsi radusi, kas skolina. Net metinės palūkanos – 6,75 proc. neatrodė tokios fantastinės, palyginti su tuo, kiek mokėjo baltarusiai. Praėjusią savaitę Lietuva pasiskolino milijardą eurų (3,45 mlrd. litų) su 2,1 proc. metinėmis palūkanomis, taigi daugiau nei tris kartus pigiau nei anuomet. Naujausia paskola tik užkamšys dar 2009-aisiais paimtą skolą. Bet tai toli gražu ne viskas.

Dar didesnis iššūkis laukia kitais metais. 2015 metais Vyriausybė planuoja skolintis net 3,4 milijardo eurų (11,7 mlrd. litų). Tradiciškai didžioji dalis šių lėšų bus skiriama ankstesnėms skolos grąžinti. Tai šešis kartus daugiau, negu per dešimtmetį sumokėsime už laivo-saugyklos „Independence“ nuomą. Kitąmet 2,2 milijardo eurų bus skirta ankstesnei skolai grąžinti, taip pat 2016 metų vasarį obligacijų emisijai išpirkti. 2016 metais vėl reikės atiduoti milijardą eurų, o vėliau – dabar imamas paskolas. Kada baigsime mokėti krizės metais paimtas skolas? Pasak Finansų ministerijos atstovo Vytauto Lenkučio, 2008 metais paimtą skolą galutinai išsimokėsime tik 2021 metais.

Pinigų reikia ir šiandienos poreikiams. Pavyzdžiui, biudžeto deficitui padengti kitais metais bus skolinamasi 0,3 mlrd. eurų, kad „Sodros“ laivas nenuskęstų, reikės 0,2 mlrd. eurų gelbėjimo rato, dar tiek pat – senai jos skolai perfinansuoti. Finansų ministerijos atstovas V.Lenkutis pripažino, kad skolinamasi deficitui mažinti. Nors anksčiau žadėta, kad kreditai bus imami tik senoms skoloms padengti. Kadenciją baigiantis eurokomisaras Algirdas Šemeta teigė, kad Lietuva turėtų pasinaudoti pakankamai stipriu ekonomikos augimu ir siekti kaip įmanoma sparčiau mažinti skolą. Tačiau biudžete pertekliaus nėra buvę per visą laikotarpį nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Su tuo, regis, susitaikė ir politikai: antai net Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas išaiškino, kad perteklinio biudžeto Lietuvoje niekada nebus.

Skaičiuojant valstybės skolą pagal gyventojų skaičių, 2010 metais kiekvienas Lietuvos pilietis buvo skolingas 11 tūkstančių litų. Iš krizės išsikapstėme, tačiau lindome į dar didesnį liūną. 2013-aisiais kiekvienas buvome skolingi jau 15 tūkstančių litų, o šiais metais pasiekėme 20 tūkstančių litų ribą, įskaitant ir savivaldybių skolas. Tai skelbia valstybės skolą skaičiuojanti svetainė www.2g.lt.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu