Šaudynės JAV tapo įprastu dalyku, tačiau, regis, daugeliui jau trūko kantrybė ir yra reikalaujama, kad tučtuojau būtų imtasi didelių pokyčių. Vis dėlto, mažai kas tiki iliuzija, kad koks nors vienas mažas pokytis staiga sustabdys visas masines šaudynes. Išspręsti susidariusią problemą reikia žymiai rimtesnių priemonių. Toliau analizuojame šešis skirtingų interesų grupių siūlomus pokyčius dabartinei sistemai, kurie, kaip tikinama, sustabdytų šaudynes arba sumažintų jų bei aukų skaičių.

Neskelbti žudiko vardo

2014 metų sausį Arizonos valstijos universiteto statistikos dėstytoja Sherry Towers turėjo eiti į susitikimą Indianos valstijos Purdue universitete. Tačiau susitikimas buvo atšauktas, nes Cody Cousinsas universiteto teritorijoje nužudė savo kursioką Andrew Boldtą. Po to Towers pradėjo daug galvoti apie šaudynes ir santykį tarp kiekvieno išpuolio: „Tai buvo trečios šaudynės švietimo įstaigoje per 10 dienų periodą. Tai atrodė labai didelis skaičius net Amerikoje.“

Towers ir jos komanda pradėjo nagrinėti šaudynes ir išaiškino, kad masinės žudynės vidutiniškai turi 13 dienų besitęsiantį „užkrėtimo periodą“. Kitaip tariant, kai surengiamos vienos šaudynės, yra didesnė tikimybė, kad per 13 dienų įvyks ir dar vienos. Pasak Towers, ji nenori, kad žiniasklaida visiškai nekreiptų dėmesio į masines šaudynes: „Žmonės turi teisę žinoti.“

Kaip mokslininkė, ji negali įrodyti, kad tokiu atveju, jei nebus skelbiamas žudiko vardas, sumažės tikimybė, jog įvyks šaudynių „virtinė“.

„Neįmanoma to įrodyti , nes nebuvo nė vieno atvejo, kai žudiko vardas nebuvo paviešintas“, – sakė Towers.

Vis dėlto, ji įsitikinusi, kad žiniasklaidai reikėtų daugiau dėmesio skirti aukoms, o ne „kraupioms“ detalėms apie žudiką. Teksaso valstijos universitete šaudynes tiriantis Pete’as Blairas teigė, kad „daugelis, bet ne visi, žudikai skatinami taip elgtis, nes nori išgarsėti: jei žinote, kad tai vienas iš jų tikslų, kodėl apdovanojate juos?“

Kaip ir Towers, Blairas mano, kad reikia daugiausiai dėmesio skirti „didvyriams, bendruomenei ir aukoms“. Kai kurie JAV žurnalistai, pavyzdžiui, Andersonas Cooperis iš CNN, nusprendė niekados nebeskelbti masinių žudikų vardų.

Apginkluoti mokytojus

2012 metų gruodį, kai Sandy Hook pradinėje mokykloje surengtos šaudynės, apie jas policijos pareigūnai sužinojo 9 val. 35 min. vietos laiku. Policininkai į įvykio vietą atvyko po keturių minučių, o praėjus dar vienai minutei jie išgirdo, kaip užpuolikas nusišovė. Iki tos akimirkos užpuolikas mokykloje nužudė 20 vaikų ir šešis suaugusius.

„Jei vienintelis mokyklų pasirinkimas yra pasikliauti pagalba iš išorės, rezultatas niekados nebus geresnis nei tas, kurį matėme Sandi Hook“, – aiškino mokytojus reaguoti į masines šaudynes apmokančios programos „Faster“ darbuotojas Joe Eatonas.

Programa „Faster“ mokytojus apmoko ne tik suteikti pirmąją pagalbą ir judėti per panikuojančią minią, bet taip pat kaip naudotis šaunamaisiais ginklais bei nukauti į mokyklą įsiveržusį žudiką. Šiuo metu „Faster“ apmokė apie 1,3 tūkst. mokytojų 12-oje valstijų. Šiemet bus apmokyta dar 200–400 mokytojų.

10 Amerikos valstijų griežtai draudžiama turėti šaunamąjį ginklą mokykloje. Dar aštuoniose valstijose šautuvus leidžiama laikyti tik užrakintuose automobiliuose. Vis dėlto, likusiose 32-ose valstijose įmanoma padaryti, kad mokytojai su savimi turėtų ginklą, žinoma, jei tam pritartų pati mokykla.

Tačiau tokie pasiūlymai neretai sulaukia pasipriešinimo ne tik iš mokytojų, bet ir policijos pareigūnų, veteranų ir kitų gynybą išmanančių žmonių, kurie tikina, kad atsišaudymas užpuolikui minioje žmonių nieko neišspręstų, o tik tikėtinai padidintų aukų skaičių, mokiniams patekus į kryžminę ugnį.

Užtikrinti pabėgimą

Kai prieš dvi savaites Floridos mokykloje vyko šaudynės, 17-metis mokinys Davidas Hoggas pasislėpė maisto gamybos klasėje. Jis iškart pastebėjo, kad kambaryje buvo dvejos durys: „Jei užpuolikas įžengtų pro vienas, mes galėtume išeiti pro kitas.“ Daugelis ekspertų mąsto panašiai kaip Hoggas.

„Išpuoliai, per kuriuos būna daug aukų, dažniausiai vyksta, kai žmonės sušaudomi mažoje uždaroje teritorijoje ir negali niekaip apsiginti. Šį iššūkį gali padėti išspręsti paprasti dalykai, pavyzdžiui, galima suprojektuoti klases su papildomu išėjimu. Nors tai nesustabdytų šaudynių, tai galėtų sumažinti aukų skaičių“, – svarstė šaudynių tyrėjas Pete’as Blairas. Pasak jo, taip pat būtų logiška, kad ant kiekvienų durų būtų po spyną.

Atimti ginklus

2014 metų gegužę Londone gimęs 22-metis Elliotas Rodgeris Kalifornijos valstijoje, Isla Vistoje, nužudė šešis žmones. Vietinis šerifas pareiškė, kad Rodgeris „turėjo rimtų psichikos problemų“.

Po keturių mėnesių Kalifornijos įstatymų leidėjai įteisino orderius, kurie suteikė „krizę patiriančių“ žmonių artimiesiems, policininkams bei su asmeniu gyvenantiems žmonėms teisę reikalauti atimti šaunamuosius ginklus. Per pačius pirmuosius metus Kalifornijoje išduoti 86 tokie orderiai.

Federaliniai įstatymai jau draudžia žmonėms, kurie turi psichikos problemų, pirkti šaunamuosius ginklus, tiesa, patikra nėra tokia griežta, kokia galėtų būti. Iš licencijuoto ginklų pardavėjo šautuvą norintys nusipirkti amerikiečiai pirmiausia turi praeiti patikrą. Jei nusprendžiama, kad asmuo turi psichikos problemų arba sužinoma, jog jis gydosi psichiatrinėje ligoninėje, jam ginklai neišduodami. Tarp 1998 metų lapkričio ir 2018 metų sausio 33 569 žmonės negavo šaunamojo ginklo dėl psichikos problemų. Šis skaičius tesudaro 2 procentus visų atvejų, kai neišduotas ginklas.

Koalicija sustabdyti šaunamųjų ginklų smurtą siekia, kad Kalifornijos tvarka, kai artimi žmonės gali prašyti atimti šautuvus iš nestabilių mylimųjų, būtų įteisinta visoje šalyje. Kol kas dar dvi valstijos žengia Kalifornijos pėdomis – Vašingtonas ir Oregonas.

Paversti mokyklas fortais

Dvi dienos po neseniai surengtų šaudynių Floridos mokykloje teisininkas Shane’as Rominesas iš Kentukio pasiūlė asmeniškai skirti $20 tūkstančių, kad penkiose vietinėse mokyklose būtų įrengti metalo detektoriai. Jis taip pat pasiūlė skirti dar $5 tūkstančius nupirkti šaunamuosius ginklus, elektrošokus ir apmokyti jais naudotis mokyklų darbuotojus. Be to, Rominesas ragino prie šio projekto prisidėti ir Kentukio politikos ir visuomenės lyderius.

Per tris dienas teisininko idėją Kentukio gyventojai parėmė nemenka suma – $75 tūkstančiais. Tiesa, kai kuriose JAV mokyklose jau įrengti metalo detektoriai. 2014 metais apie 8,7 procentai vyresniųjų klasių mokyklų vykdė „atsitiktines patikras metalo detektoriais“. Vis dėlto mokyklų saugumo ekspertas Kennethas Trumpas abejojo, ar metalo detektoriai sustabdytų šaudynes mokyklose, nes mokyklos atidarytos kasdien ir visą parą.

Pakeisti Konstituciją

Šaunamuosius ginklus laikančių amerikiečių teises gina Konstitucija. 1791 metais priimta antroji Konstitucijos pataisa suteikė amerikiečiams teisę laikyti ir naudotis ginklais. Tiesa, Konstitucija gali būti pakeista, o pataisos atšauktos. Pavyzdžiui, 18-oji pataisa uždraudė alkoholį, o 21-oji pataisa panaikino 18-ąją pataisą. Kongresas gali siūlyti pataisas, kai joms arba pritaria du trečdaliai Atstovų Rūmų bei Senato, arba du trečdaliai visų valstijų. Pataisa priimama, kai jai pritaria trys ketvirtadaliai visų valstijų. Po šaudynių Floridoje kai kurie amerikiečiai reikalavo, kad būtų atšaukta Konstitucijos antroji pataisa, tačiau tikimybė, kad tai bus padaryta yra praktiškai lygi nuliui.  

Apskritai, teisę naudotis šaunamaisiais ginklais garantuoja ne tik JAV Konstitucija, bet ir 44 valstijų Konstitucijos. Be to, net jei būtų atšaukta antroji Konstitucijos pataisa, būtų panaikinta teisė laikyti ir naudotis šaunamaisiais ginklais, tačiau tai nereiškia, kad šautuvai būtų uždrausti.

Šiai dienai ši problema atrodo praktiškai neišsprendžiama ir itin baisi. Regis, esame atsidūrę visiškame akligatvyje. Mėtomės kaltinimais, blaškomės iš vieno kraštutinumo į kitą. Tai ne pirmas kartas, kai Amerika susiduria su visuomenės sveikatai ir saugumui mirtiną grėsmę keliančia problema – o istorija rodo, kad jas įveikti šiai šaliai kažkodėl yra itin sunku. Vienas iš tokių pavyzdžių yra švino naudojimas dažuose ir benzine. Visi žinojo apie švino ardomąjį poveikį žmonių kaulams, inkstams, kepenims ir ne tik, tačiau švino dažus vidaus darbams JAV uždrausta naudoti tik 1978-aisiais, o į benziną dėti – tik 1986-aisias, kai tuo tarpu Europoje tai padaryta dar 5 dešimtmetyje. Matyt, ir ginkluoto smurto problemą spręsime dar ilgai, kai tuo tarpu kitos pažangios šalys, regis, su tuo jau senokai susitvarkė.