Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Ar iš tikrųjų Švedijos „eksperimentas“ toks beprotiškas?

04/17/2020 Aidas
sweden 1182

Praėjusią savaitę kitokią nei likusi Europa strategiją kovojant su koronavirusu priėmusi Švedija atmetė Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo kritiką.

„Jis padarė faktinę klaidą“, – praėjusį trečiadienį interviu transliuotojui „TV4“ sakė užsienio reikalų ministrė Ann Linde.

Ji turėjo omenyje prieš dieną išreikštas Trumpo pastabas, kai jis žurnalistams teigė, kad Švedija bando išvystyti „kolektyvinį imunitetą“ ir „nepaprastai kenčia“ dėl to, jog yra daroma per mažai.

Šiaurės šalis yra intensyviai stebima: nepaisydama augančio mirčių skaičiaus, Švedija tęsia savo strategiją ir, reaguodama į virusą, toliau taiko švelnias kovos priemones. Didžiausios Skandinavijoje ekonomikos šalis neuždaro nei restoranų, nei prekybos centrų ar pradinių mokyklų.

„Atrodo, kad kai kurios šalys galvoja, jog mes nedarome nieko, tačiau mes darome daugybę dalykų, tinkamų Švedijai“, – aiškino užsienio reikalų ministrė Ann Linde.

Prezidento Trumpo komentarai paskatino ir vyriausiojo Švedijos epidemiologo susierzinimą. „Jeigu palygintume padėtį su Niujorku, kur dirba mano giminaitis, pamatytume, kad čia situacija klostosi gerai“, – interviu valstybiniam transliuotojui SVT sakė Andersas Tegnellis.

Ar iš tiesų eksperimentine vadinama Švedijos strategija tokia beprotiška? Leidinio „National Review“ apžvalgininkai sako – ne. Jeigu COVID-19 pandemija po kelių savaičių, gerokai anksčiau, nei buvo įspėjama, ims blėsti, garsiausiai šaukusieji apie pavojų veikiausiai iš karto pakeis nuomonę ir ims girtis, kad taip nutiko dėl įvestos socialinio atstumo kontrolės. Jie tvirtins, kad svarbios jų rekomendacijos užkirto kelią visiškai katastrofai. Deja, bus neteisūs, o Švedija, beveik netaikiusi privalomo socialinio atstumo taisyklių, ko gero, įrodys, kad jie klydo.

Tokią nuomonę apie Švedijos požiūrį į kovą su koronavirusu pateikia „National Review“ apžvalgininkas Johnas Fundas, dažnai rašantis apie Švediją, ir Joelis Hay, Pietų Kalifornijos universiteto Farmacinės ekonomikos ir politikos fakulteto profesorius, daugybės recenzuotų mokslinių straipsnių autorius, beveik 40 metų bendradarbiaujantis su Švedijos sveikatos ekonomikos institutu.

Daugelis skuba diskredituoti Švedijos požiūrį, kuris yra paremtas labiau palaipsniui įvedamomis atsargumo priemonėmis ir tik pačių pažeidžiamiausių žmonių izoliavimu, o ne griežto karantino taikymu. Nors šalyje draudžiami didesni nei 50 žmonių susirinkimai ir renginiai, uždaryti universitetai ir vidurinės (bet ne pradinės) mokyklos, Švedija išlaiko atviras sienas, čia veikia darželiai, pradinės mokyklos, barai, restoranai, parduotuvės, neuždaryti parkai.

Švedijos sveikatos agentūros patarėjas ir buvęs vyriausiasis šalies epidemiologas Johannesas Giesecke teigia, kad kitos šalys „ėmėsi neapgalvotų politinių veiksmų“, kurių nepateisina faktai“, – „National Review“ rašo ekspertai. Pasak jų, šalims skubant užsidaryti ir dėl šios priežasties smarkiai apriboti ekonomikas, niekas nepabandė atsakyti į paprastą, bet labai svarbų klausimą: iš kur mes žinome, kad socialinė izoliacija iš tiesų yra veiksminga?

 „Kitas dalykas – netgi jeigu ji buvo veiksminga kai kurių infekcinių ligų epidemijų atveju, ar bus veiksminga siekiant pažaboti COVID-19? Net jeigu izoliacijos priemonės bus veiksmingos kovojant su naujuoju koronavirusu, ar jos turėtų būti diegiamos tam tikru epidemijos etapu? Ar tai yra tas pat, kas užrakinti tvarto duris, kai arkliai jau seniausiai pradingę?“ – klausia Fundas ir Hay.

Pasak jų, teoriškai mažesnė fizinė sąveika gali sulėtinti naujų užsikrėtimų skaičių. Tačiau gerai nesuprantant, kiek ilgai COVID-19 viruso dalelės išlieka gyvybingos ore, vandenyje ir ant kontaktinių paviršių, net ir dėl to galima tik spėlioti. Jie tvirtina, kad kadangi nėra patikimos informacijos apie tai, kokia gyventojų dalis jau tiesiogiai susidūrė su koronavirusu ir sėkmingai jį įveikė, vertėtų suabejoti socialinės izoliacijos ir ją skatinančių kontrolės priemonių vertingumu.

Neseniai Frederikas Erixonas, Briuselyje įsikūrusio Europos tarptautinės politinės ekonomijos centro vadovas, „The Spectator“ rašė: „Iš tiesų izoliacijos ir ribojimų teorija yra gana nišinė, labai neliberali ir iki šiol neišbandyta. Tad dabar masinį eksperimentą vykdo ne Švedija, o visi kiti.“

Minėti paprasti klausimai buvo užduoti daugeliui patyrusių infekcinių ligų specialistų, epidemiologų, matematinio ligų eigos modeliavimo specialistų ir kitų protingų bei išsilavinusių profesionalų. Panašu, kad siekiant į kalėjimą pasodinti vagyste kaltinamą asmenį, net ir neabejojant jo kalte, būtini įrodymai, tačiau nereikia iš esmės jokių įrodymų (arba gerokai mažiau įrodymų) norint milijonus žmonių laikyti uždarytus skausmingo karantino sąlygomis nematant jo pabaigos ir žinant, kad jam pasibaigus niekas negali apsaugoti nuo pakartotinio karantino įvedimo, jei taip nuspręstų visuomenės sveikatos pareigūnai. Ar tai yra racionalu?

Paklausti, kokie įrodymai patvirtina karantino ir socialinės izoliacijos naudą, akademikai primena „Diamond Princess“ – kruizinį laivą, kuriame COVID-19 susirgo 712 keleivių, o 11 iš jų mirė. Tačiau laivas yra dirbtinai sukurta ir tankiai žmonių prigrūsta vieta – gyvenimo sąlygos jame mažai kuo panašios į gyvenimo sąlygas daugelyje valstybių.

Švedija drąsiai nutarė neįvesti griežto karantino, todėl gyventojai neprivalo laikytis varžančių izoliacijos priemonių.

„Švedijos strategija – visą dėmesį skirti, kad būtų išlaikytas rizikos grupėse esančių asmenų, pavyzdžiui, senyvo amžiaus žmonių, socialinis atstumas. Mes stengiamės taikyti įrodymais pagrįstas priemones. Bandome prie pasikeitusios situacijos pritaikyti savo gyvenimo būdą. Švedijos planas – diegti tokias priemones, kurios gali būti taikomos ilgą laiką“, – „Euronews“ sakė Emma Frans, Švedijos Karolinska instituto epidemiologijos mokslų daktarė.

Izoliacijos ir ribojimų problema ta, kad dėl jų „sistema pavargsta“, „The Guardian“ sakė vyriausiasis Švedijos epidemiologas Andersas Tegnellis.

„Daily Mail“ jis sakė: „Negalime nužudyti savo paslaugų teikėjų. Bedarbiai yra didžiulė grėsmė visuomenės sveikatai. Būtina pagalvoti apie šį veiksnį.“

Jeigu socialinė izoliacija būtų veiksminga, ar tuomet Švedijoje, Šiaurės šalyje, kurioje yra 10,12 mln. gyventojų, COVID-19 atvejų skaičius nesiektų dešimčių tūkstančių ir nepralenktų atvejų Italijoje ir Niujorke skaičiaus? Dabar (balandžio 14 d. duomenimis) Švedijoje užfiksuota 919 mirties nuo COVID-19 atvejų.

Iš tiesų gera žinia ta, kad, balandžio 6 d., žvelgiant į Švedijos intensyviosios terapijos skyrių situacijos duomenis, kurie visos šalies mastu atnaujinami kas 30 min., buvo matyti, kad ligonių kiekio kreivė šiuose skyriuose jau savaitę buvo plokščia arba krito žemyn.

Remiantis esamais duomenimis, taip pat buvo aišku, kad dauguma intensyviosios terapijos skyriuose Švedijoje gulinčių asmenų buvo senyvi, o 77 proc. jų turėjo tokių sveikatos problemų kaip širdies, kvėpavimo takų, inkstų ligos ar diabetas.

Be to, Švedijoje nebuvo nė vieno vaiko mirties nuo koronaviruso atvejo, nė vienas vaikas nebuvo gydomas intensyviosios terapijos skyriuje, o pradinės mokyklos ir darželiai šalyje neuždaryti. Minėtosios dienos duomenimis, intensyviosios terapijos skyriuje buvo tik 25 COVID-19 sergantys pacientai, jaunesni nei 30 metų amžiaus.

Pasak Fundo ir Hay, Švedija bando nepanikuodama išvystyti kolektyvinį imunitetą. „Kadangi nereikalaujama izoliuotis, jauni žmonės Švedijoje platina virusą, liga dažnai praeina be simptomų. Visa tai panašu į įprastą gripo sezoną. Siekiama sukurti apsauginius antikūnus, dėl kurių koronavirusui turėtų tapti vis sunkiau ir sunkiau pasiekti ir užkrėsti silpnos sveikatos ir senyvus žmones, turinčius rimtų sveikatos problemų“, – rašo jie.

Norvegijoje, kitoje Šiaurės šalyje, turinčioje bendrą sieną su Švedija, mirčių nuo COVID-19 užfiksuota gerokai mažiau nei Švedijoje (134), tačiau ir gyventojų joje mažiau – 5,4 mln., be to, daugiau žmonių patenka į intensyviosios terapijos skyrius.

Štai profesorius Ulfas Perssoas iš Švedijos sveikatos ekonomikos instituto sako, kad visi jo aplinkos žmonės yra ramūs, elgiasi atsargiau nei įprastai, laikosi vyriausybės nurodytų privalomų priemonių (nesibūriuoti daugiau nei 50 asmenų, baruose ir restoranuose sėdėti tik prie stalelių). Perssono skaičiavimais, Švedijos ekonomika dėl pasaulinio ekonomikos „užsidarymo“ smuktels apie keturis proc., tačiau tai yra niekis, palyginti su JAV Federalinių rezervų banko Sent Luiso padalinio Jungtinėse Valstijose prognozuojamu Didžiosios depresijos laikotarpį primenančiu nedarbo lygiu, siekiančiu 32 proc.

„Žmonija jau labai seniai dorojasi su naujais virusais. Geriausias būdas yra leisti jauniems ir sveikiems – tiems, kuriems virusas retai būna mirtinas, – išvystyti antikūnus ir kolektyvinį imunitetą, kad apsaugotų silpnuosius ir sergančius. Laikui bėgant taps aišku, kad kitose šalyse taikomos socialinės izoliacijos priemonės nedaug padeda siekiant sumažinti susirgimų ir mirčių atvejų skaičių, tačiau jos kenkia šalių ekonomikoms ir didina skurdą, skausmą, mirčių ir susirgimų dėl kitų priežasčių skaičių, mat žmonių gyvenimai apsiverčia aukštyn kojomis ir ateitis sugriaunama“, – įsitikinę „National Review“ apžvalgininkai.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu