Jau ilgus metus daugeliui išeivių, gyvenančių ne Lietuvoje, o ypač tokiose šalyse kaip JAV, Australija, Kanada, kt., pilietybės išlaikymo klausimas yra itin aktualus ir svarbus. Tai ypač svarbu tiems, kurie planuoja sugrįžti atgal į Lietuvą. Nors nuo pat Konstitucinio Teismo išaiškinimo apie dvigubą pilietybę jau praėjo daugiau nei 10 metų, tačiau išeivijos formuluojamas poreikis ir svarba išlaikyti pilietybę vis dar neranda sprendimo kelių Lietuvoje. Kas yra daroma ne taip, kodėl pasaulio lietuviai vis dar negali turėti dvigubos pilietybės? Penktadienį į viešą diskusiją - paskaitą panagrinėti šios temos pakvietė Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos pirmininkas Rimvydas Baltaduonis.
Be Komisijos pirmininko pareigų, Rimvydas Baltaduonis turi ir daugiau įsipareigojimų ir veiklos. Jis yra Getisburgo koledžo (Gettysburg College, JAV) docentas, JAV Lietuvių Bendruomenės Tarybos narys, pilietinės iniciatyvos #DABAR vadovas, JAV LB Vašingtono apylinkės vicepirmininkas. Paskaita buvo pradėta taikliais pasaulio lietuvių pavyzdžiai, tokiais kaip Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Jonas Basanavičius, kurie trumpiau ar ilgiau gyvenę užsienyje, ten studijavę niekada nepamiršo Lietuvos. Kaip antai J. Basanavičius buvo pirmasis, pasirašęs po Lietuvos Nepriklausomybės vasario 16-tosios aktu. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė su savo bendramintėmis buvo įkūrusi moterų organizaciją, stiprino moterų teises ir taip prisidėjo prie Lietuvos kūrimo. Lietuvių stiprybė yra vienybėje, ji gali paskatinti pokyčius valstybėje, prisidėti prie jos ateities kūrimo, kalbėjo R. Baltaduonis.
Pirmininkas pažymėjo, jog ateinantys 2019 metai bus ypatingai svarbūs ne tik pasaulio lietuvių bendruomenei, bet ir lietuvių visuomenei. Vyks treji rinkimai. Vienuose - JAV gyvenantys lietuviai negalės dalyvauti, tai bus savivaldybių tarybų rinkimai, tačiau pasaulio lietuviai galės balsuoti gegužės mėnesį vyksiančiuose prezidento rinkimuose ir Europos parlamento rinkimuose. Prezidento rinkimų laiku taip pat vyks referendumas dėl pilietybės išlaikymo užsienyje gyvenantiems lietuviams. Pasak prelegento, visi rinkimai yra labai svarbūs. Jie nulems valstybės valdymo kryptis, taip pat parodys, ar kitose šalyse gyvenantys lietuviai išliks lygiaverčiais Lietuvos valstybės piliečiais, galinčiais prisidėti prie tolimesnio jos kūrimosi, ar neturės teisių įtakoti vienus ar kitus valstybės vadovų sprendimus. Diskusijoje buvo aptartos strategijos ir skatinimai, kuo labiau įtraukti pasaulio lietuvius į 2019 m. vyksiančius rinkimus. Tai pat paaiškinta referendumo formuluotė, galimos problemos, grėsmės, galimybės ir ateities prognozės.
Kaip skamba referendumo formuluotė?
Dabar ji skamba taip: „Lietuvos Respublikos pilietis, pagal kilmę įgijęs Konstitucinio įstatymo numatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti ir kitos valstybės pilietis, išskyrus Konstitucinio įstatymo numatytas išimtis.“ Dabar tos 10 išimčių, kurios yra pilietybės įstatyme bus perkeltos į Konstitucinį įstatymą. Kaip teigė pranešėjas, buvo ir daug paprastesnių formuluočių, PLB taip pat buvo pasiūlius 3 formuluotes, tačiau darbo grupė priėmė sprendimą, kad aukščiau minėta formuluotė yra geriausia. Dėl to sutarė ir du teisės universitetai – Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto profesorė Ingrida Danėlienė, kuri yra ir Konstitucinio Teismo kanclerė bei Mykolo Romerio profesorius Vytautas Sinkevičius, kuris buvo KT teisėjas ir vienas iš LR Konstitucijos kūrėjų. Pasak R. Baltaduonio, daug kas vadina referendumą dvigubos pilietybės referendumu, tai nėra teisingas pavadinimas, nes žmonės atvykę iš kitų šalių ir gavę Lietuvos pilietybę natūralizacijos būdu, ir toliau turės atsisakyti kitos šalies pilietybės. Šiuo atveju tik lietuviai, išvykę į kitas šalis, atitinkančias transatlantinius ir europinius kriterijus, galės išlaikyti LR pilietybę. Taigi dvigubos pilietybės įtvirtinimas bus skirtas tik labai siauram žmonių ratui.
Kas yra tos europinės ir transatlantinės šalys?
Tai labai platus ratas šalių, su kuriomis Lietuva yra pasirašiusi ekonominio, gynybinio bendradarbiavimo sutartis, Europos Sąjungos šalys ir NATO. Šalys nepatenkančios į sąrašą yra NVS – buvusios Sovietų Sąjungos – šalys ir šalys, kurios negerbia žmogaus teisių, kaip, pavyzdžiui, Šiaurės Korėja.
Koks yra pasaulio lietuvių susidomėjimas?
- Baltaduonis teigė, kad pasaulio lietuvių susidomėjimas referendumu dėl pilietybės išlaikymo yra įvairus. Kalbant apie Europos Sąjungoje gyvenančius lietuvius, jiems šis klausimas nėra itin aktualus. Didesnis referendumo palaikymas ir aktyvumas yra jaučiamas iš Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV gyvenančių lietuvių. Iki Brexit žlugimo JK gyvenantys lietuviai taip pat nebuvo itin aktyvūs šiuo klausimu, kaip ir gyvenantys Norvegijoje. Dabartinė situacija rodo, jog po Brexit žlugimo ir Norvegijai pradėjus nagrinėti dvigubos pilietybės galiojimo įstatymus (iki tol net, jeigu Lietuva būtų pripažinus dvigubą pilietybę, Norvegija būtų jos nepripažinus) žmonės sukluso. Labai didelis susidomėjimas ir aktyvumas yra juntamas iš jaunimo Lietuvoje. Dėl šios priežasties R. Baltaduonis skatina būti aktyvius ir pasaulio lietuvius.
Kaip laimėti šį referendumą?
Laimėti referendumą reikalingas 50 proc. +1 rinkėjų balsų, pasisakančių už Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimą, apibrėžiantį pilietybės įgijimą. Tai yra 1,300 mln. žmonių balsų. „Problema ta, jog išvykusiųjų yra apie 300 tūkst., taigi net, jei surinktumėme visus balsus iš pasaulio lietuvių, vis dar reikėtų 1 mln. balsų.“ – kalbėjo R. Baltaduonis. Svarbus ir žmonių, gyvenančių Lietuvoje, balsas. Šiuo atveju, didelį vaidmenį vaidina kaip visa informacija yra pateikiama ir išaiškinama žmonėms.
Kokios galimos statistinės prognozės?
Remiantis paskutiniais prezidento rinkimais, pasak pranešėjo, balsavusiųjų buvo 56 proc. visų rinkėjų. Paprastai 4 proc. visų balsavusių rinkėjų biuletenių yra sugadinami ir negalioja. Iš 52 proc. 2 proc. buvo pasisakiusių prieš, taigi norint laimėti referendumą reikia peržengti 50 proc. kartelę. Pasak R. Baltaduonio atliktos statistikos nurodo, jog balsuoti žada 57 proc. visų rinkėjų, iš kurių 71 proc., pasak Užsienio reikalų ministerijos atliktų tyrimų, palaiko pilietybės išlaikymo įstatymą, VDU apklausoje – 53 proc. Pagal duomenis, referendumas turėtų įvykti (reikalingas 50 proc. +1 rinkėjas), tačiau tai negarantuoja visų balsuotojų pasisakymo „už“ pilietybės išsaugojimo įstatymą. Planuojamas pasiūlymas sumažinti rinkėjų balsų už pilietybės išsaugojimo įstatymą keičiant iš 50 proc. į 40 proc. PLB komisijos pirmininko nuomone, 40 proc. yra taip pat kiek konservatyvus skaičius, lyginant, jog konstitucijos 2 str., kuriame apibrėžiamos žmogaus prigimtinės teisės galima pakeisti rinkėjams pasisakant tik 30 proc. Taigi, šiuo atveju Konstitucijoje apibrėžtos žmogaus pilietybės įstatymas labiau saugomas nei žmogaus prigimtinės teisės. Buvo siūlymų sumažinti iki 30 proc. tačiau prezidentė jį vetavo ir jis buvo atmestas.
Kur slypi pagrindinė problema?
Vieną iš problemų R. Baltaduonis įvardino pasaulio lietuvių apolitiškumą. Prelegento pateikti 2012 m. rinkimuose balsavusiųjų skaičiai stebino – užsienyje gyvenančių lietuvių balsavo apie 13 tūkst., o JAV lietuvių – tik 1200. Vyrą nustebino tai, jog Maironio mokykloje mokosi per 700 mokinių. Liūdina ir pasaulio lietuvių aktyvumas – užsienyje gyvena apie 400 tūkst. Lietuvos piliečių, tačiau statistiškai balsuoti registruojasi tik apie 18 tūkst., iš jų apie 12 tūkst. balsuoja.
Ką mes galėtumėme padaryti?
2016 m. per šokių šventę Baltimorėje PLB surengė akciją, kurioje buvo ir fotografijos su LR generaliniu konsulu Čikagoje M. Gudynu, ir politinės analizės, ir politinės – sportinės užduotys, kuri šalis užregistruos daugiausiai rinkėjų ir kitos užduotys siekiant kuo labiau aktyvinti rinkėjus. Pasak R. Baltaduonio, kai kas pasiteisino, tačiau norimo rezultato pasiekti nepavyko. Šiais metais PLB planuoja debatus, diskusijas, prezidento rinkiminių kampanijų apžvalgas. PLB komisijos pirmininko pasiūlymas yra susitelkti Čikagoje gyvenantiems lietuviams ir pasikviesti kandidatus atvykti į JAV, kur jie patys prisistatytų, atsakytų į rūpimus žmonių klausimus. Tai itin aktualu, nes savo žmonių skaičiumi Čikagos lietuviai pranoksta bet kurioje JAV valstijoje gyvenančius lietuvius.
Kada vyks rinkimai?
PLB komisijos pirmininkas išskyrė du svarbius pilietiškumo atvejus, kuriuose pasaulio lietuviai turėtų dalyvauti. Tai 2019 m. gegužės 12 dieną vyksiantys prezidento rinkimai, pirmas turas, kurio metu nesurinkus daugiau nei 50 proc. balsų, gegužės 26 d. įvyktų antras turas. Tuo pačiu metus spręsis ir referendumo dėl pilietybės išsaugojimo klausimas. „Daugeliui mums rūpi pilietybės išsaugojimo klausimas, kuris galbūt kam nors siūlo ne tik didesnes karjeros galimybes, tačiau kartu ir neuždaro visų durų Lietuvos atžvilgiu, leidžia mums būti aktyviais piliečiais“- komentavo R. Baltaduonis. JAV lietuvių bendruomenė turės savo rinkiminį štabą, koordinuojantį miestų, apylinkių mažesnius štabus. Rinkimai vyks ambasadose, konsulatuose, papildomai įkurtuose štabuose (Čikagoje, Lemonte).
PLB komisijos pirmininkas ragino visus susirinkusius balsuoti ir turėti lygias teises ir galimybes prisidėti prie valstybės kūrimo. Tik esant politiškai aktyviems, naudojantis politiniais svertais, galima pasiekti pilietybės išsaugojimo įstatymo pakeitimų. Politinio aktyvumo stoką, pirmininkas įvardino kaip pagrindinę priežastį, kodėl pasaulio lietuviai iki šiol neturi dvigubos pilietybės.
Visą informaciją apie būsimus rinkimus galima sužinoti oficialiuose Facebook, Instagram puslapiuose „Mūsų metas #dabar“ arba Facebook paieškos langelyje įvedus DABAR = Dalyvaukime ir Aktyviai Balsuokime Ateinančiuose Rinkimuose. Šiose platformose bus pateikiama informacija ne tik apie rinkėjus, bet ir vyksiančius debatus, kuriuose jie dalyvaus bei visa kita su rinkimai susijusi informacija.
„Čikagos Aido“ korespondentė Rūta Taraškevičiūtė
Nuotraukose - susitikimo su R. Baltaduoniu akimirkos
