Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Ar įveiktumėte Oksfordo universiteto stojamąjį egzaminą?

09/22/2017 Aidas
science-1-e1506074978111

Daugybė šviesiausių protų studijavo Oksfordo universitete Jungtinėje Karalystėje, įskaitant Stepheną Hawkingą, Edwiną Hubble‘ą, Richardą Dawkinsą, J.R.R. Tolkieną, Oscarą Wilde‘ą ir daugelį kitų. Tačiau ar labai sunku būti priimtam į tokį universitetą?

Keli dėstytojai dalijasi klausimais, kurie gali būti užduodami per stojamąjį pokalbį Oksfordo universitete, bei paaiškino, kokių atsakymų jie tikėtųsi iš potencialių studentų. Labai dažnai iš jūsų nesitikima griežto atsakymo „taip“ arba „ne“ – kur kas dažniau tai yra proga studentams pademonstruoti savo mąstymo įgūdžius.

Biologijos mokslai

Owenas Lewisas, ekologijos profesorius, klausia: „Boružės yra raudonos. Taip pat ir braškės yra raudonos. Kodėl?“

Atsakymas: „Dauguma biologijos mokslų profesorių pasitelkia augalų ar gyvūnų pavyzdžius – neretai gyvus – kaip pradžios tašką klausimams ir diskusijoms, tad stojantieji neturėtų nustebti, jeigu jų bus paprašyta apžiūrėti vabzdį arba vaisių. Raudona spalva maisto grandinėje gali signalizuoti arba „nevalgyk manęs“ arba „suvalgyk mane“. Man įdomu pamatyti, kaip stojantieji pabando išspręsti šį paradoksą.“

Teisė

Benas McFarlane‘as, teisės profesorius, klausia: „Ką reiškia „paimti“ kito žmogaus automobilį?“

Atsakymas: „Į šį klausimą nėra teisingo atsakymo. Pavyzdžiui, ar galima paimti automobilį jo nevairuojant, ar netgi jo nepajudinant? Mums svarbu yra kandidato mąstymas – kaip jis arba ji suformuoja pradinį apibrėžimą, ir kaip po to pritaiko tą pradinį apibrėžimą atsakant į hipotetinius pavyzdžius, kuriuos pateikia intervuotojai. Vienas pavyzdys galėtų būti toks: „Aš einu gatve, kai staiga pradeda lyti. Atidarau neužrakinto automobilio dureles ir pasėdžiu jame 15 minučių, kol lietus praeina. Ar aš „paėmiau“ automobilį?“ Tokio klausimo tikslas yra suteikti kandidatui šansą parodyti jo arba jos problemų sprendimo, loginio mąstymo ir komunikacijos įgūdžius.“

Kompiuterijos mokslai

Brianas Harringtonas, buvęs mokslinis bendradarbis Oksfordo universiteto Keble koledže, klausia: „Kaip piratai pasidalins savo grobį? Septynių piratų grupė turi 100 aukso monetų. Jie nutarė pasidalinti lobį tarpusavyje, bet privalo laikytis piratų taisyklių:

- Vyriausias piratas pasiūlo, kaip pasidalinti lobį.

- Visi piratai (įskaitant vyriausiąjį) balsuoja dėl pasiūlymo. Jeigu pusė ar daugiau piratų nubalsuoja „už“, pasiūlymas galioja. Jeigu sutinka mažiau nei pusė, vyriausias piratas išmetamas iš laivo ir pradedama iš naujo.

- Visi piratai mąsto logiškai ir yra visiški beširdžiai (jiems rūpi tik tai, kaip maksimaliai pasididinti savo turto dalį).

Taigi, kokį pasidalijimo būdą vyriausias piratas turėtų pasiūlyti kitiems šešiems?“

Atsakymas: „Tai yra standartinė loginė problema ir puikus pavyzdys, kokio tipo klausimas jums gali būti užduotas. Man patinka stebėti, ar studentai sugeba sekti nurodymus, ir ar gali išskaidyti problemas į mažesnius komplektus bei įveikti sudėtingą koncepciją, pritaikydami algoritminius metodus. Jeigu studentai turi kokių nors klausimų, aš noriu, kad jie juos užduotų – nesėdėkite tylėdami, jeigu įstrigote kurioje nors vietoje!“

Medžiagų mokslas

Steve‘as Robertsas, medžiagų mokslo profesorius, klausia: „Kokios temperatūros oras privalo būti karšto oro balione, jeigu aš noriu juo pakelti dramblį?“

Atsakymas:
„Kai mes iš tiesų uždavėme šį klausimą pokalbiuose su stojančiaisiais, niekas neprieidavo iki tikro „tiek ir tiek laipsnių Celsijaus“ atsakymo per dešimt minučių, kurias skirdavome, ir mes to iš jų nesitikime. Tokį klausimą užduodame, kad pamatytume, kaip kandidatai sprendžia problemas ir kaip jie ieško atsakymo be jokių instrukcijų. Tai būtinai pasakome kandidatams prieš užduodami jiems tokio tipo klausimus. Dalykai, į kuriuos žiūrime, yra tai, kai greitai jie sugeba prisikasti prie problemos esmės (ką apie tai sako fizika, kokios koncepcijos ir lygtys gali būti naudingos?); kaip jie reaguoja į mūsų užuominas ir pasiūlymus (ar jiems užtenka vienos ar dviejų užuominų, ar juos reikia prižiūrėti kiekviename žingsnyje?); jų žinias apie pagrindines koncepcijas (kaip iš tiesų veikia karšto oro balionas? Kas dar veikia taip pat?); ir kaip jei pasitelkia matematiką, kad pasiūlytų galimą atsakymą.“

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu