Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Ar JAV tikrai būtina skirti tiek lėšų kariuomenei?

02/16/2018 Aidas
us-economy-1-e1518991688750

Donaldo Trumpo mintis surengti grandiozinį karinį paradą buvo sutikta su kritikos banga, žmonėms nerimaujant, kad tai ne tik kvepia despotizmu, bet ir gali iššvaistyti milijonus mokesčių mokėtojų dolerių.

Tačiau dabar Pentagonas turės daugiau galimybių patenkinti net ir keisčiausias prezidento užgaidas – sekmadienį Senatas pritarė biudžeto susitarimui, kuriuo lėšos kariuomenei 2019-aisiais bus padidintos net iki $716 mlrd., 13 proc. daugiau nei 2017-aisiais, ir net 7 proc. daugiau nei prašė Baltieji rūmai.

Pasiūlymo kritikai, įskaitant Stepheną Milesą, Vašingtone veikiančios grupės „Win Without War“ direktorių, sako, kad tai yra netinkamai sudėliotų nacionalinių prioritetų simptomas.

„Kai mūsų šalis neįstengia įjungti elektros Puerto Riko žmonėms, kai mes negalime padėti gauti gydymo žmonėms, kenčiantiems nuo opioidų priklausomybės, ir kai mes negalime užtikrinti išsilavinimo ir sveikatos apsaugos visiems mūsų piliečiams, kokiu būdu galime pateisinti tai, jog skiriame dar daugiau milijardų ginklams, kurie neveikia, kad kautumėmės su priešais, kurie neegzistuoja?“, - išplatintame pranešime teigia jis.

2016 m. Jungtinės Valstijos buvo daugiausiai lėšų kariuomenei skirianti šalis pasaulyje, ir tuometinis karinis biudžetas ($611 mlrd.) buvo didesnis nei po to sekančių aštuonių šalių kartu sudėjus, skelbė Stokholmo Tarptautinis taikos tyrimų institutas.

Į nepaprastai aukštus JAV gynybai skiriamų lėšų lygius buvo atkreiptas dėmesys ir Jungtinių Tautų specialiojo komisaro ekstremaliam skurdui ir žmonių teisėms neseniai sudarytoje ataskaitoje, kurioje teigiama, kad JAV „išleidžia daugiau pinigų nacionalinei gynybai nei Kinija, Saudo Arabija, Rusija, Jungtinė Karalystė, Indija, Prancūzija ir Japonija kartu sudėjus“, tačiau pabrėžiama, jog „JAV kūdikių mirtingumo lygiai 2013-aisiais buvo aukščiausi išsivysčiusiame pasaulyje“.

Tuo tarpu kariuomenės lyderiai ir politikai iš abiejų pagrindinių partijų jau metų metus ragino didinti karinį biudžetą, tvirtindami, kad Jungtinės Valstijos vaidina unikalų vaidmenį užtikrinant tarptautinę tvarką, bei yra unikalioje pozicijoje dėl savo piliečių saugumo užsienyje.

„Nepaprastai svarbu, kad mes turėtume kuo daugiau puolamųjų pajėgumų, jeigu mūsų šalis nori išsaugoti gebėjimą apginti mus ir viską, kuo tikime“, - praėjusį mėnesį kalbėjo gynybos sekretorius Jimas Mattisas, pristatydamas naują nacionalinę gynybos strategiją, kurioje tvirtinama, jog „tarpvalstybinė strateginė konkurencija“, ypač su Kinija ir Rusija, o ne terorizmas, „dabar yra pagrindinis pavojus JAV nacionaliniam saugumui“.

Dokumente buvo raginama skirti daugiau finansavimo siekiant sukurti „dar mirtinesnes, atsparesnes ir labiau inovuotas Jungtines pajėgas“.

Mattisas taip pat jau kuris laikas siekia Trumpo pritarimo platesnei JAV kariuomenės veiklai Afganistane, kur JAV pajėgos be pertraukos dirba jau daugiau nei 16 metų, o taip pat kituose karštuosiuose taškuose užsienyje.

Tačiau ne visiems politikams patinka mintis, kad gali būti prarasta dešimtys milijardų mokesčių mokėtojų dolerių.

„Paskutinis dalykas, kurį mes turėtume daryti, tai patvirtinti dar vieną gynybos išlaidų padidinimą, pirma nenusprendę, kaip Gynybos departamentas išleis mūsų mokestinius dolerius“, - prieš sekmadienio nutarimą savo „Twitter“ paskyroje parašė kongresmenas Ro Khanna iš Kalifornijos.

Kiti politikai taip pat įspėjo, kad naujas karinių išlaidų padidinimas sukels nacionalinio deficito sprogimą – be jau prognozuojamo trilijonų dolerių nuostolio, kurio ekspertai tikisi iš naujojo Trumpo mokesčių plano ir kitų išlaidų, įskaitant finansavimus gamtinių stichijų suvaldymui ir infrastruktūrai. Tiesa, Atstovų rūmų pirmininkas Paulas Ryanas tokią kritiką atmeta.

„Mes galėtume atsikratyti kariuomenės ir vis tiek turėtume deficitą“, - aiškino jis praėjusios savaitės pabaigoje.

Ekonomistas Paulas Krugmanas, Nobelio premijos laureatas, savo ruožtu pasišaipė iš naujos konservatorių meilės deficitams.

„Nagi, beveik atrodo, kad visi tie deficito šaukliai apsimetinėjo nuo pat pradžių, naudodamiesi išgalvotomis fiskalinėmis grėsmėmis tam, kad pastatytų demokratą prezidentą į keblią padėtį“, - kandžiai parašė jis savo „Twitter“ paskyroje.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu