Visa tai padėjo nuslėpti milžiniškos naftos kainos Hugo Chavezo laikais. Valstybės valdoma naftos kompanija „Petroleos de Venezuela“ (žinoma kaip PDVSA) uždirbo labai daug lėšų, kurios buvo naudojamas šalies infrastruktūros vystymui bei pašalpų programoms. Tačiau dėl PDVSA vadybos politizavimo ženkliai sumažėjo naftos gamyba, o sumažėjus naftos kainoms Chavezo įpėdinis Nicolasas Maduro nebeturėjo kur slėptis.
Valdant Maduro, vyriausybė perėmė labai didelę dalį Venesuelos ekonomikos. Šiomis dienomis kariuomenė yra didžiausias šalies pirklys. Venesuela jau keletą metų kenčia nuo milžiniškos infliacijos, kuri siekia 700 procentų, o vyriausybę kamuoja skolos, kurių išmokėti neįmanoma.
Panašu, kad Venesuelos žmonės nebegali to pakęsti. Gyventojai į Kongresą išrinko opoziciją, tačiau režimo kontroliuojami teismai smarkiai apribojo šio vyriausybės organo galias. Maduro surengė melagingus rinkimus, kad Rinkėjų Asamblėja galėtų perimti Kongresą. Pastaroji primena pačius blogiausius Prancūzijos Revoliucijos aspektus, trūksta tik galvos nukirsdinimų – vietoje jų politiniai oponentai yra sušaudomi arba įkalinami.
Rinkikų Asamblėja nusprendė pašalinti šalies generalinę prokurorę, kuri negalėjo pakęsti to, kaip Maduro drasko šalies demokratinius procesus į gabalus. Jai teko sprukti pro priešiškai nusiteikusią užkardą motociklu.
Maduro bei režimo saugumo pajėgos teigia, jog sunkumus šalyje sukėlė Jungtinės Valstijos. Žinoma, šie kaltinimai yra absurdiški, tačiau JAV ir toliau elgiasi taip, kad jie galėtų pasirodyti teisingi.
2014 metais, siekiant apsaugoti Venesuelos žmogaus teisių bei piliečių bendruomenę, JAV Kongresas suteikė teisę naudoti sankcijas. 2015 metais Obamos administracija skyrė sankcijas keletui Venesuelos vyriausybės pareigūnų. Jų Jungtinėse Valstijose turėtas turtas buvo įšaldytas, jiems buvo uždrausta atvykti į JAV, o JAV gyventojams buvo uždrausta turėti reikalų su šiais asmenimis.
Trumpo administracija sankcijas paskyrė dar keletui pareigūnų, tarp kurių yra ir Maduro. Įprastame neokonservatorių rate reikalaujama dar griežtesnių sankcijų Maduro vyriausybei. Teigiama, jog Trumpo administracija svarsto apie vieną svarbiausių ir griežčiausių sankcijų – PDVSA naftos eksporto į JAV uždraudimą.
Į Jungtines Valstijas PDVSA eksportuoja apie 40 procentų savo produkto. Nors vyriausybė galėtų rasti kitų pirkėjų, teigiama, jog kilęs chaosas galėtų padėti nuversti Maduro bei neutralizuoti režimą išlaikančias saugumo pajėgas.
Šiuo metu Venesuela nekelia Jungtinėms Valstijoms jokio pavojaus. Neramumai šioje šalyje mūsų beveik nepalietė ir tikriausiai nepalies. Neįmanoma nuspėti, kas įvyks Venesueloje, tačiau idėja, jog Jungtinės Valstijos gali produktyviai išspręsti šią problemą, yra paistalai.
Viskas, ką galime padaryti – leisti viso pasaulio žmonėms pasimokyti iš Venesuelos pavyzdžio. Jeigu Jungtinės Valstijos bandys įsikišti ir nuversti Maduro, tada nebus galima teigti, jog režimas žlugo pats. Taip pat žmonės nepamatys, jog socializmas kelia grėsmę demokratijai bei negali sukelti ekonominės gerovės.
Jungtinėms Valstijoms būtų naudinga, jeigu Lotynų Amerikoje egzistuotų demokratiškas kapitalizmas, o amerikiečiai nerimauja dėl Venesueloje kenčiančių žmonių. Nors individai gali bandyti padėti kenčiantiems venesueliečiams, Jungtinių Valstijų vyriausybei geriausia būtų nesikišti.
