Daugiau 
 

Ar Kim Jong Unas bijo Gaddafio likimo?

08/17/2017 Aidas

Vergiškas karinių paradų sinchroniškumas instinktyviai mus gąsdina. Tai sukelia mums didelę baimę bei mintis, jog tokia idealiai tiksli koordinacija nežada nieko gero. Didžioji dalis Kim Jong Uno elgesio rodo, jog jis būtent to jis ir siekia.

Žinoma, labiausiai mus baugina ne kareivių ir civilių paradai, o tai, jog trečias kartos diktatorius artėja prie tarpžemyninių balistinių raketų atomizavimo. Jeigu jis greitu laiku nebus sustabdytas, Kim Jong Unas gali ištęsėti savo pažadus ir paleisti vieną raketą tiesiai į JAV.

Šiuo atveju Korėjos pusiasalyje ir vėl kiltų prieš 70 metų vykęs regioninis karas bei nestabilumas. Nei vienas generolas tuo nesuabejotų. O kas jeigu būtent šio blogiausio atvejo scenarijaus paranoja ir yra tikroji Kimo problema? Kas, jeigu jis yra įkalintas minčių apie tai, ką gali padaryti JAV, jeigu jis nusileis?

Kim Jong Unas nėra beprotis – prieš kiekvieną savo žingsnį jis viską gerai apskaičiuoja. Ar galvodamas apie galimas pasekmes jis prisimena Muammaro Gaddafio baigtį Libijoje? Šiaurės Korėjos žiniasklaida ne kartą užsiminė apie „tragiškas pasidavimo pasekmes“ ir atmetė visus galimus kompromisus. Tačiau galbūt Kim Jong Uno pasąmonėje slypi kiti demonai?

Gaddafio vyriausieji patarėjai buvo įsitikinę, jog Vakarai, o ypač Britanija, Libijos neapleis. Galų gale jie ėmė bendradarbiauti su Jungtine Karalyste sulaikant įtariamus teroristus, o Gaddafis Vyresnysis perdavė britams visą informaciją apie šalies atominę programą. Libiečiai iš to turėjo gauti maksimalų sandorį – sugrįžimą į tarptautinę bendruomenę. Keletą metų taip ir buvo.

Libijos BVP sparčiai augo ir tapo didžiausiu visoje Afrikoje. Tačiau labiausiai šalies progresą stabdė pats Gaddafis. Jis buvo gyvas ir turtingas. Tada kilo Arabų Pavasaris. Piliečiai siekė nuversti Didįjį Lyderį. Gaddafiui pradėjus priešintis sukilėliams, į kovą įsitraukė NATO ir senieji Libijos sąjungininkai britai. Pastarieji pasirinko pusę ir pradėjo kovoti su Libijos pajėgomis. Nors Gaddafis iš karto nesuprato, jo dienos buvo suskaičiuotos pradėjus kristi pirmosioms bomboms.

Jeigu Kimas prisimena niūrų Gaddafio likimą, jį nuraminti bus labai sudėtinga, o kalbėti apie karinio variklio slopinimą iš vis nebus prošvaisčių. Neabejotina, jog viskam prireiks tarpininkų. Tačiau tokius diplomatinius veiksmus apsunkina tai, jog labai sunku surasti tarpininkų, kuriais Šiaurės Korėjos lyderis pasitiki, o kai du tinkamiausi kandidatai – Rusija bei Kinija – neseniai pritarė vieningam JT sprendimui taikyti Šiaurės Korėjai dar griežtesnes sankcijas, panašu, jog šios durys išvis užsidarė.

Gaddafis gyveno užtektinai ilgai, kad pamatytų kaip įtūžę piliečiai sugriovė ir išvogė pačius puikiausius jo imperijos rūmus. Ar Kimas bijo, kad ir jam taip bus? Kada, jo nuomone, šalies populiacija atsigręš prieš jį?

Gaddafis buvo ištemptas iš kanalizacijos tunelių, kuriuose slėpėsi. Šalies gyventojai ant jo išliejo visą kelis dešimtmečius besikaupusį įtūžį. Naudodamasis baime ir bauginimais, šalį jis valdė daugiau nei 30 metų. Įsikišus NATO viskas sugriuvo. Vienintelė jam likusi gynybos priemonė – auksinis pistoletas – buvo išplėštas jam iš pirštų ir atsidūrė paauglio rankose.

Valdant Kimams Šiaurės Korėjos mokslininkai ir aukšto rango armijos pareigūnai gali gyventi geriau nei likusi tauta. Jie turi tam tikras teises ir privilegijas, tarp kurių yra ir lankymasis naujame šalies slidinėjimo centre. Vaidmuo ir rangas Šiaurės Korėjoje reiškia viską. Panašiai savo pakalikus apdovanodavo ir Gaddafis. Tačiau, kaip parodė Libijos pavyzdys, situacijai apsivertus aukštyn kojomis, dauguma šių pakalikų arba pasirenka kitą pusę, arba sprunka.

Sandoris su likusiu pasauliu Gaddafiui galėjo būti labai naudingas. Toks sandoris Kimui būtų dar naudingesnis, jeigu šis tik nuspręstų pradėti derėtis su JAV. Deja, kol kas jis aiškiai nenori to daryti. Didysis Lyderis skuba sukurti „atgrasomąją priemonę“ ir grasina į griežtas sankcijas atsakyti raketų lietumi.

Jeigu Kimas svarsto apie naujo diplomatinio atramos taško galimybes, tai prezidento Trumpo grasinimai į jo veiksmus atsakyti „ugnimi ir įtūžiu“ turėtų išmušti jį iš pusiausvyros. Kol kas Kimas nei kiek nesikeičia. Panašu, jog jis nori pats surengti dvikovą. Gaddafis buvo užtektinai egoistiškas, jog manytų, kad gali laimėti. Kimas žino, kad gali pralaimėti. Tai reiškia, jog artėjančioms kovoms jam prireiks visų įmanomų sinchronizuotų kareivių, kuriuos pavyks rasti.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu