Arkivyskupas Teofilius Matulionis skelbiamas Palaimintoju

„Garbė lietuvių tautai, kuri davė tokį didvyrį!“ – apie vyskupą ir kankinį Teofilių Matulionį (1873-1962 m.) yra sakęs popiežius Pijus XI. Sekmadienį, birželio 25 d., jis bus paskelbtas Palaimintuoju. Planuojama, kad į Vilniaus Katedros aikštėje vyksiančias beatifikacijos iškilmes susirinks apie 50 tūkst. žmonių.

Kankinys, Dievo tarnas Teofilius Matulionis – vos antrasis lietuvių kilmės Palaimintasis, tampantis Katalikų bažnyčios pripažintu pavyzdžiu viso pasaulio krikščionims. Pirmasis buvo Jurgis Matulaitis, Palaimintuoju paskelbtas 1987 m.

Gintaras Grušas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas, Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) pirmininkas, įsitikinęs, kad beatifikacijos šventė yra svarbi ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje.

„Ilgai lauktas tas tarptautinis pripažinimas ne tik T. Matulionio, bet jo asmenyje – ir mūsų Lietuvos istorijos. Turime nemažai kankinių ir toks pripažinimas Teofiliaus bylos, kad jis yra palaimintasis, iškelia ir visą praeito amžiaus skaudžią Lietuvos istoriją į pasaulinį lygmenį“, – kalbėjo G. Grušas.

Teofilius Matulionis gimė 1873 m. birželio 22 d. Utenos apskrityje. Jis buvo antras iš trijų vaikų giliai tikinčių pasiturinčių valstiečių Jurgio Matulionio ir Onos Juočepytės šeimoje. Būdamas ketverių neteko motinos. Pabaigęs licėjų Daugpilyje (Latvija), 1892 m. įstojo į Sankt Peterburgo (Rusija) seminariją. Tačiau jo požiūris į kunigystę buvo toks griežtas ir pagarbus, kad, jau būdamas seminaristas ir nesijausdamas vertas kunigystės pašaukimo, metams iš seminarijos pasitraukė.

1895 m. toliau tęsė teologijos studijas ir 1900 m. kovo 4 d. buvo įšventintas į kunigus. Buvo vikaras Varaklianuose ir klebonas Bikavoje (Latvija). Nuo 1910 m. – vikaras Šv. Kotrynos bažnyčioje Sankt Peterburge (Rusija). Mogiliovo vyskupas jam patikėjo pastatyti Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią, tačiau statybos darbus pertraukė 1917 m. įvykusi revoliucija.

1923 m. T. Matulionis kartu su Mogiliovo vyskupu Janu Cieplaku ir kitais penkiolika Petrogrado kunigų pirmą kartą buvo suimtas NKVD agentų ir nuteistas trejiems metams kalėjimo. Praėjus dvejiems metams savo parapijiečių dėka buvo išleistas iš kalėjimo. Grįžęs į Petrogradą, kuris tuo metu buvo pervadintas Leningradu, ėjo Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebono pareigas. 1929 m. popiežiaus Pijaus XI sutikimu slapta priėmė Matregos vyskupo šventimus. Tų pačių metų lapkričio 25 d. buvo suimtas antrą kartą ir nuteistas kalėti Baltojoje jūroje esančiame Solovkų salų lageryje, viename iš žiauriausių Sovietų Sąjungos lagerių. 1933 m. spalio 19 d., Lietuvai ir Sovietų Sąjungai keičiantis politiniais kaliniais, kartu su kitais dešimt kunigų ir trimis pasauliečiais buvo išlaisvintas. Po metų nuvyko į Vatikaną, po to vyko į JAV, Šventąją Žemę ir Lenkiją. Grįžęs į Lietuvą garbingasis Dievo tarnas buvo nominuotas Kauno vyskupu augziliaru. 1940 m. balandžio 19 d. vyskupui T. Matulioniui patikėtos Lietuvos kariuomenės vyriausiojo kapeliono pareigos, tačiau dėl sovietų įsiveržimo vyskupas šias pareigas ėjo trumpai.

1943 m. vokiečių okupacijos laikotarpiu garbingajam Dievo tarnui patikėtos naujos pareigos: jį popiežius Pijus XII paskyrė Kaišiadorių vyskupu. Po metų sovietų armija antrą kartą užėmė Lietuvą ir komunistų režimas vėl pradėjo persekioti Bažnyčią. 1946 m. gruodžio 18 d. Kaišiadorių vyskupas suimtas trečią kartą, o 1947 m. rugsėjo 27 d. nuteistas septyneriems metams kalėjimo. 1954 m. atlikęs bausmę garbingasis Dievo tarnas buvo perkeltas į Potmos (Rusija) invalidų namus ir tik 1956 m. grįžo į Lietuvą. Įsikūrė Birštono klebonijoje, kur jį nuolatos sekė KGB agentai.

Nepaisydamas garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos jis rūpinosi Bažnyčios Lietuvoje reikalų tvarkymu. Vyskupus ir kunigus jis ragino nesileisti į kompromisus ir nekolaboruoti su režimu.

1960 m. gegužės 31 d. Šventasis tėvas Jonas XXIII T. Matulionui suteikė Šventojo Sosto asistento titulą, o 1962 m. vasario 9 d. – arkivyskupo titulą. 1962 m. rugpjūčio 17 d. namuose, kuriuose buvo apgyvendintas vyskupas Teofilius, įvyko labai nuodugni krata, o po trijų dienų arkivyskupas mirė. Rugpjūčio 23 d. palaidotas Kaišiadorių katedros kriptoje.

Dievo tarno Teofiliaus Matulionio paskelbimo palaimintuoju iškilmes tiesiogiai transliuos LRT televizija, o taip pat ir JAV katalikų televizija, pasiekianti visą angliškai kalbantį pasaulį.

Susiję straipsniai

Persekiojimo kompleksas ir įsivaizduojamoji kankinystė

Pirmojo Dievo susirinkimo bažnyčios nariai atvaizduoja nukryžiavimą (Vakas, Teksaso valst.) Persekiojimas daugumai evangelikų turi tam tikro žavesio. Biblijoje šv. Paulius krikščionims žada, kad jie kentės už Kristų, jei Jį myli (Antrasis laiškas Timotiejui 3:12). Tačiau ypatingai šiandieninėje Amerikoje tampa neai
daugiau

Kai išnyksta skirtumai

Šių metų krikščionių vienybės savaitės moto kviečia „Garsinti šlovingus Viešpaties darbus“ (plg. 1Pt 2,9). Labiau nei diskutuoti apie teologinius niuansus, politinius žingsnius ar tradicijų įvairovę – nors, be jokios abejonės, iš šie aspektai yra labai svarbūs – atsigręžti į konkretų bei praktišką gyvenimą Evangeli
daugiau

Vyskupų sinodas: atviros diskusijos ir „revoliuciniai“ atgarsiai spaudoje

Bažnyčia, besiklausanti šeimų, einanti į šiandienos visuomenę, žvelgianti į visas jos briaunas, kurias atneša šiuolaikinė tikrovė. Tokios sinodo tendencijos. Kalbinti sinode dalyvaujantys sutuoktiniai iš Pietų Afrikos, atvykę kaip liudytojai, sakė, kad čia nuoširdžiai ieškoma bendro, visiems priimtino sprendimo, iš
daugiau