Senatorius Dickas Durbinas antradienį kaip pirštu pataikė į tai, kas labiausiai žmones neramina, sužinojus apie milžinišką kiekį iš „Facebook“ perimtų privačių duomenų.

„Pone Zuckerbergai, ar jūs būtumėte nieko prieš mums pasakyti, kuriame viešbutyje apsistojote?“, – paklausė Ilinojaus demokratas per antradieninę „Facebook“ vadovo apklausą Kongrese.

Bingo.

Kas norėtų, kad visi sužinotų tokią informaciją? Juo labiau, mums nežinant, kad kiti tai žino?

„Facebook“ vadovo reakcija – panika akyse, trumpa nejauki tyla ir nervingas juokas – aiškiai parodė, kad jis apie vartotojų privatumo išsaugojimo reikalus negalvoja taip smarkiai, kaip bando mums įrodyti. Tikriausiai jo dėmesį nuo tokių smulkmenų atitraukia milijardai dolerių, kuriuos „Facebook“ uždirba pardavinėdama iš mūsų surinktą informaciją – informaciją, kuri yra privati, kaip mes naiviai manėme.

Teisė tokius dalykus pasilaikyti sau ir yra privatumo užtikrinimo ir išsaugojimo esmė. Neprošal būtų pasižiūrėti, kaip privatumo klausimus, liečiančius programėles ir socialinių medijų kompanijas, sprendžia Europa – gal tai padėtų ir mums tinkamiau perrašyti savo įstatymus.

Trečiadienį Europos Sąjunga pristatė naujas taisykles, į kurias įtraukta vartotojų teisė nurodyti kompanijai ištrinti jų nebūtinus saugoti duomenis ir reikalavimas kompanijoms gauti aiškų vartotojų sutikimą naudoti jų duomenis – ligšiolinės ilgos, niekieno neskaitomos ir smulkiu šriftu surašytos „sutarties sąlygos“ nebesiskaitys.

ES Bendrųjų duomenų apsaugos reglamentas, kuris įsigalios gegužės 25 dieną, taip pat reikalaus kompanijų nurodyti vartotojams, kokią informaciją jos naudoja ir kodėl, kiek laiko ta informacija bus saugoma ir kam dar ji bus prieinama. Įstatymas reglamentuos kiekvieną Europoje veikiančią ar europiečių vartotojų turinčią kompaniją.

Kai trečiadienio apklausos metu kita demokratė iš Ilinojaus Atstovų rūmų narė Jan Schakowsky pasiteiravo Zuckerbergo, ar „Facebook“ naujuosius ES reglamentus taikys ir Jungtinių Valstijų rinkai, šis ėmė išsisukinėti ir tiesaus atsakymo taip ir nedavė. O juk „Facebook“ tėra tik viena iš nesuskaičiuojamos daugybės kompanijų, pelno vardan sekančių mūsų veiklą internete.

Plačiai nuskambėjęs skandalas, kai Didžiosios Britanijos duomenų analizės įmonė „Cambridge Analytica“, dirbusi Donaldo Trumpo 2016 metų rinkimų kampanijai, perėmė iki 87 milijonų „Facebook“ vartotojų privačius duomenis, privertė mus visus pagalvoti apie savo asmeninio gyvenimo detales, kurias „Facebook“ ir kitos kompanijos renka ir dalinasi su kitais.

O štai Durbino klausimas, tikėtina, privertė daugiau žmonių susimąstyti, ką šiuo klausimu gali padaryti Jungtinės Valstijos. Kaip jis pats pasakė, reziumuodamas: „Manau, kad tai yra pats esminis ir svarbiausias dalykas. Žmogaus teisė į privatumą ir tai, kiek tos teisės esi pasiruošęs mūsų šiandieninėje Amerikoje atsisakyti vardan taip vadinamo betarpiško bendravimo su viso pasaulio žmonėmis, kad ir kur jie būtų.“