Anksčiau savo pernelyg švelniomis kalbomis garsėjęs Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas pastaruoju metu vis labiau aštrina savo liežuvį. Dabar jis pareiškė, kad pasaulio lyderiai privalo pamiršti savo siaurus politinius interesus ir siekti užbaigti globalinius konfliktus. Pasmerkęs „šiurpinantį smurto familiarumą“, JT vadovas sakė, jog humanitarinės pagalbos organizacijos ir pačios JT vidaus agentūros privalo skubiai reformuotis ir efektyviau reaguoti į daugybę šiandienos krizių.
Pranešime, kuriame išdėstė savo viziją gegužę numatomam Pasaulio humanistų suvažiavimui, Ban Ki-moonas taip pat nurodo penkias pagrindines tarptautinės bendruomenės atsakomybes. Be geresnės politinės lyderystės, jis reikalauja sustiprinti civilių apsaugą, gerbti humanitarinę teisę, priimti naujus įstatymus, kurie užtikrintų, kad niekas nėra paliekamas likimo valiai, ir padidinti bendradarbiavimą tarp humanitarinės pagalbos organizacijų.
Ban Ki-moonas, kuris vaikystėje pats buvo priverstas bėgti nuo karo Korėjoje, o vėliau šiais metais užbaigs paskutinę savo, kaip JT generalinio sekretoriaus, kadenciją, aštriai sukritikavo visus, kurie pažeidžia žmonių teisę į orumą, patraukdami juos į vergovę, bombarduodami namus ir mokyklas, bei iškeldami savo politinius tikslus virs bendros gerovės. Jo teigimu, pasaulis tokiu būdu rizikuoja grįžti į karų be jokių taisyklių erą.
„Ksenofobija, nacionalizmas, žmonių atstūmimas ir fanatizmas negali tapti mūsų laikus žyminčiais žodžiais. Mes dar galime paversti humanizmą pagrindine mūsų sprendimų priėmimo ir veiksmų varomąja galia. Mes galime sumažinti atskyrą tarp pasaulio, koks jis yra dabar, ir pasaulio, koks jis turėtų būti“, - rašo jis.
JT vadovo pareiškimas yra aistringas prašymas pasaulio lyderiams, investuotojams, humanitarinės pagalbos organizacijoms, piliečiams ir verslams panaudoti gegužės susitikimą – pirmą tokį istorijoje – prisiimti bendrą atsakomybę dėl žmonijos, bei imtis pozityvių veiksmų mažinant žmonių kančias bei žmonių sukeltų ir gamtinių katastrofų riziką.
Ban Ki-moono teigimu, į susitikimą Stambule pakviesti pasaulio lyderiai turėtų susitarti dėl minimalaus pagalbos paketo Sirijai realizavimo iki 2018 m. JT vidaus agentūros vidutiniškai patenkina tik 60 proc. humanitarinės pagalbos finansavimo prašymų. JT vadovas nori, kad šie prašymai vidutiniškai gautų bent 75 proc. prašomų lėšų, o laikui bėgant ir būtų pilnai finansuojami.
Brėždamas paraleles su 1941 m. sąjungininkų vyriausybių susitikimu Londone, kurio jungtinė deklaracija už diplomatiją ir taiką tapo JT chartijos pirmtake, Ban Ki-moonas pažymėjo, jog pasaulis artėja prie panašaus istorinio taško ir kad jam būtina iš naujo patvirtinti savo pasišventimą kovoje prieš nesantaiką.
„Privalome prisiminti pažadus, kuriuos davėme, ir gerbti taisykles, dėl kurių anksčiau susitarėme. Mums reikia atgaivinti pasitikėjimą mūsų globalinėmis pastangomis ir parodyti tiems milijonams žmonių, kurie liko apleisti konfliktuose, kurie neturi ką valgyti ar kuo apsirengti, ir kurie gyvena nuolatinėje baimėje, solidarumą, kurio jie nusipelnė ir iš mūsų tikisi“, - rašo JT generalinis sekretorius.
Žiaurus ekstremizmas, vis didėjanti ekonominė nelygybė, transnacionalinis nusikalstamumas, klimato kaita, greita ir neplanuota urbanizacija bei pandemijos taip pat yra vienos didžiausių globalinių grėsmių, sako jis, pastebėdamas, kad tarptautinei humanitarinės pagalbos sistemai nepavyko reaguoti į tuos iššūkius pakankamai greitai.
Generalinis sekretorius taip pat pažymėjo, kad ginklų eksportuotojai privalo užtikrinti, jog jų ginklai nebus panaudojami prieš civilius. Praėjusią savaitę jis pareiškė, kad Britanija ir kiti ginklų eksportuotojai turi pareigą sustabdyti į Saudo Arabiją siunčiamų ginklų srautą, kuris, anot jo, prisidėjo prie mirtino smurto prieš civilius Jemene.
„Ksenofobija, nacionalizmas, žmonių atstūmimas ir fanatizmas negali tapti mūsų laikus žyminčiais žodžiais. Mes dar galime paversti humanizmą pagrindine mūsų sprendimų priėmimo ir veiksmų varomąja galia. Mes galime sumažinti atskyrą tarp pasaulio, koks jis yra dabar, ir pasaulio, koks jis turėtų būti“, - rašo jis.
Ban Ki-moonas taip pat atkreipė dėmesį į neseniai pasirodžiusią humanitarinės pagalbos finansavimo ataskaitą, kurioje raginama iš pagrindų reformuoti humanitarinės pagalbos sistemą ir ieškoti naujų finansavimo šaltinių, įskaitant spaudimo korporacijoms didinimą, savanoriškus solidarumo mokesčius ir platesnį finansavimo iš islamiškų šalių panaudojimą.
Gegužės viršūnių susitikimas turėtų padėti pasaulio lyderiams prisiimti atsakomybę užkertant kelią žmonių kančioms bei leisti JT sustiprinti savo, kaip „viso pasaulio moralinio kompaso“, vaidmenį, rašo Ban Ki-moonas.
