Sveikiname! „Amazon“ jūsų metropolitenui siūlo galimybę konkuruoti dėl galimybės pritraukti būsimos antrosios šios kompanijos būstinės statybas. Tai galimybė pritraukti 50 000 gerai apmokamų darbo vietų į jūsų miestą. Tai taip pat puiki galimybė iššvaistyti kelis milijardus dolerių bei daugybę laiko ir pastangų.
Išrinktieji miestų politikai (net pačias aukščiausias pareigas einantieji paprastai uždirba mažiau nei $250,000 per metus) rengiasi deryboms su „Amazon“ įkūrėju Jeffu Bezosu (jo turtas yra apie $80 milijardų). „Amazon“ komanda bus labiau patyrusi, geriau apmokama, ir turės daugiau resursų nei miestų valdžios komandos. Dar svarbiau: „Amazon“ žiūrės, kas naudingiausia „Amazon“. O štai miestų valdžia nebūtinai koncentruosis į mokesčių mokėtojų gerovę. Jiems gali būti svarbiau politikų karjera (tik įsivaizduokite bendrą spaudos konferenciją su Bezosu, pranešant apie būsimas 50 000 darbo vietų). Jei sandoris baigsis prastai – darbo vietos taip ir nebus sukurtos – atsakys ne politikai. Sąskaitą apmokėti teks mokesčių mokėtojams.
Milžiniška valdžios parama „Amazon HQ2“, kaip kompanija vadina savo naujosios būstinės projektą, gal ir būtų logiška, jei „Amazon“ tikrai būtų viena iš nuolat besikeičiančios Amerikos ekonomikos laimėtojų ilgalaikėje perspektyvoje. Tačiau technologijų sektoriuje yra pilna pavyzdžių apie sėkmingas kompanijas, kurios žlugo (DEC, Wang, Prime Computers) arba nustojo augti/susitraukė (AOL, Yahoo). Jei „Amazon“ žlugs, nebeaugs arba tiesiog pakeis strateginę kryptį, jai naujosios būstinės gali nebeprireikti (projekto vystymui numatyta 15 metų – per šį laiką gali labai daug kas pasikeisti).
Puikus pavyzdys yra Naujojo Londono miestas Konektikute. Miesto valdžia farmacijos gigantui „Pfizer“ suteikė gausybę stimulų ir nuolaidų bei pradėjo rekonstruoti dalį miesto, kad ten galėtų patogiai įsikurti šios kompanijos „R&D“ būstinė. 2009-aisiais, praėjus aštuoneriems metams po atvykimo, „Pfizer“ pakeitė strateginę kryptį ir išsikraustė. Naujajam Londonui tai buvo milžiniškas – visų pirma, finansinis – smūgis.
Tad ir konkuruojantiems dėl „Amazon“ miestams, įskaitant ir Čikagą, reikėtų iš šios klaidos pasimokyti. Jei valdžia planuoja „Amazon“ suteikti finansinių stimulų ir paskatų, tai turi būti daroma palaipsniui, kompanijai kuriant vis naujas darbo vietas. Sutartyje su kompanija privalo būti stiprūs „pinigų grąžinimo“ nuostatai, jei kompanija nesukurs žadėtų darbo vietų ar persigalvos dėl ilgalaikės strategijos. Apskritai, naudingiausia, jei valdžios siūlomi stimulai bus bendrojo pobūdžio, o ne nukreipti tik į vieną kompaniją. Pinigai, išleisti „HQ2“ aptarnaujančios infrastruktūros, kelių ir viešojo transporto gerinimui, tikėtinai atsipirks, net „Amazon“ išvykus ar bankrutavus. Sąnaudų ir naudos analizės rodo, kad tokio pobūdžio stimulai vietos ekonomikai yra naudingesni nei, tarkim, mokesčių lengvatos pačiai kompanijai.
Labai svarbu savo vietos valdžiai priminti, kad, bet kokiu atveju, kalba eina apie mokesčių mokėtojų pinigus (Čikagoje tai labai dažnai pamirštama). Tad net jei pats derybų procesas ir bus slaptas, galutinė sąnaudų ir naudos analizė prieš pasirašant sutartį privalo būti paviešinta siekiant aiškumo ir skaidrumo.
Steve’as Jobsas yra labai taikliai pasakęs, kad strategija yra tiek pat mokėjimas sakyti „ne“, kaip ir sakyti „taip“. Kai valdžia nemoka pasakyti „ne“, ji rizikuoja permokėti ir net laimėdama pralaimėti. Kai pagalvoji, juk „Amazon“ nėra vienintelė tokia galimybė. Ar tikrai verta bet kokia kaina stengtis laimėti šį „konkursą“, kai galima pateikti savo pasiūlymus gausybei pasaulinių kompanijų. Gal jais susidomės „Alphabet“, „Facebook“, „Apple“ ar kita kompanija. „Amazon“ nėra vienintelė korporacija su augimo perspektyvomis, to reikia nepamiršti. Nes kol kas susidaro įspūdis, kad bent jau Čikaga įsivaizduoja, jog „Amazon“ yra kažkoks superherojus, kuris gali išspręsti visas mūsų miesto ir valstijos problemas. Taip tikrai nėra.
