Daugiau 
 

Auga kasybos vandenynuose svarba

06/12/2017 Aidas
web-1-1-e1497273161490

Mokslininkai, inžinieriai bei pramonininkai teigia, jog tauriųjų metalų kasyba vandenyno dugne yra neišvengiama ir labai svarbi. Šie metalai yra ypatingai svarbūs išmaniųjų elektroninių įrenginių bei esminių ekologiškų technologijų vystyme bei gamyboje. Didėjant pasaulio gyventojų skaičiui, žemyninės kasyklos nebegali susitvarkyti su milžiniška paklausa.

Siekiantys kuo greičiau įkurti gigantiškas kasybos mašinas tūkstančių metrų gylyje teigia, jog jų poveikis aplinkai bus daug mažesnis nei ant žemės stovinčių kasyklų. Tačiau kritikai tikina, jog egzotiškos ir mažai žinomos, vandenyno dugne įsikūrusios ekosistemos bus visiškai sunaikintos ir turi būti apsaugotos.

Vandenyno dugno tyrinėjimui jau išduoti tuzinai licencijų, o pasaulio lyderiai, tarp kurių yra ir Didžiojo septyneto šalys, žvalgosi į naujas galimybes. Deja, bet dar nesukurtos taisyklės atsakingam šių resursų išnaudojimui.

Kompanija „Nautilus Minerals“ planuoja kasybos darbus 1600 metrų gylyje, vandenyse netoli Papua Naujosios Gvinėjos. Operacijos pradžią simbolizuos dvejų metų bėgyje vyksiantis vandens rūgštingumo eksperimentas. Teigiama, jog kasyboms bus naudojamos trys šliaužiančios kasybos mašinos, kurios kas vario, cinko ir aukso gausias uolienas ir pumpuos jas į vandens paviršiuje plaukiantį laivą. Tokiu būdu planuojama kasdien iškasti apie 3 tūkstančius tonų rūdos.

Vandenynai dengia 70 procentų Žemės paviršiaus. „Nautilus Minerals“ vyriausiasis vadovas Mike‘as Johnstonas teigia, jog: „Logiška tyrinėti šį nepaliestą ir potencialiai aplinkai saugesnę alternatyvą. Tai daug geriau negu ir toliau sparčiai eikvoti paviršiaus išteklius, bandant pasotinti nuolatos augančius visuomenės poreikius.“

„Vandenyno dugne stūkso didžiausi žinomi metalų telkiniai, kurie yra gyvybiškai svarbūs ekologiškai ekonomikai. Šių metalų koncentracijos dažniausiai yra daug didesnės negu žemės paviršiuje, todėl neišvengiama, jog vieną dieną mums teks išgauti šiuos išteklius iš jūros dugno,“ – kalbėjo Johnstonas.

Londono koledžo geochemikas profesorius Davidas Cronanas sutinka, kad tokios kasybos išvengti nepavyks, tačiau nėra įsitikinės kada tai prasidės.

„Tai tikra neišvengiama, tačiau klausimas kyla dėl laiko. Pastaruosius 50 metų tai buvo tik labai tolima idėja, tačiau pastaraisiais metais įvyko milžiniški pokyčiai. Buvo suprasta, jog vandenyno dugne esantys metalai gali būti labai naudingi,“ – kalbėjo Cronanas.

JK Nacionalinio Okeanografijos centro atstovas Bramley‘is Murtonas teigia, jog tokius pokyčius paskatino ne tik nuolatos didėjanti išmaniųjų įrenginių paklausa.

„Tai nėra tik tai. Mums reikia šių metalų ekologiškos energijos gamybos technologijoms. Mums reikia šių metalų, kad mūsų civilizacija būtų patvaresnė,“ – teigė Murtonas pridėdamas, jog nors rūšiavimas yra naudingas, tačiau to nepakanka.

Taip pat yra ir geopolitinės problemos, kylančios dėl to, jog tam tikros šalys sugebėjo monopolizuoti tam tikrus ypatingai svarbius išteklius, tokius kaip retieji žemės elementai, kurie yra labai svarbūs komunikacijų, kompiuterių ir ginklų technologijoms.

„Kai dauguma retųjų žemės elementų yra gaunami iš vienos šalies, pradedama abejoti dėl tokių išteklių saugumo,“ – kalbėjo JK Nacionalinės jūrų tyrimo iniciatyvos atstovas Christeras Fjellrothas.

„Nautilus Minerals“ bei kitų kompanijų tikslas yra vandenyno dugne stūksantys sulfidų telkiniai. Tai milžiniškos metalų kupinos kalvos. Jose taip pat yra susiformavę hidroterminės angos, kuriose įsikūrė unikalios ekosistemos. Jas sudaro gigantiški kirminai, beakės krevetės, krabai, koralai, kempinės bei pastoviai aptinkamos naujos organizmų rūšys. Murtonas teigia: „Nemanau, kad kas nors kasinės aktyvias hidrotermines sistemas. Kasyba 400C laipsnio vandenyje ilgai netruks, ypač žinant, jog šis vanduo yra labai rūgštingas (~1pH).“ Jo nuomone, vietoje to, bus taikomasi į sunykusias sistemas.

Dar vienas vandenyno dugno kasėjų taikinys yra teniso kamuoliuko dydžio mazgeliai stūksantys vandenyno dugno paviršiuje. Jų nereikėtų kasti, užtektų juos surinkti, tačiau tokie darbai turėtų vyksti daug didesniame vandenyno plote. Kitas galimas išteklių šaltinis yra kobalto kupini žemės plutos plotai, kurie iš lėto formuojasi kai kuriose vietovėse.

Kinija sieks išnaudoti visus tris šaltinius. Šalis taikosi į metalų mazgelius Ramiojo vandenyno rytuose, plutos išteklius Ramiojo vandenyno rytuose bei sulfidų telkinius Indijos vandenyno pietryčiuose. Čangšos kasybos ir metalurgijos tyrimų instituto atstovas Hao Zhengas teigia, jog 2020 metais Pietų Kinijos jūroje bus išbandyta bandomoji kasybos sistema, kuria bus bandoma sutraiškyti ir išgauti jūros dugne esančios metalų mazgelius. Bandomoji dugnu ropojanti mašina yra keleto metrų ilgio, daug mažesnė nei komercinio dydžio aparatai, kuriuos planuoja naudoti „Nautilus Minerals“.

Vandenyno dugne stūksančio aukso ištekliai vilioja ir kitas kompanijas, kurios turi nemažai patirties vykdant jūrines operacijas. „BP“ gruodžio mėnesį išbandė pirmąjį savaeigį povandeninį laivelį, kuris į jūrą gali būti išmestas drono pagalba ir yra skirtas povandeninių operacijų inspekcijai. Taip pat kompanija neseniai sujungė nuotoliniu būdu kontroliuojamą laivą su magnetiniu ropojančiu robotu, kuris yra vadinamas „robo-naru“. Įrenginys yra skirtas Angoloje esančių povandeninių vamzdynų inspekcijai. Klausthalo technologijų universiteto atstovas Simonas Wenkelis tvirtino, jog povandeninėms operacijoms taip pat gali būti panaudotas ir sparčiai tobulėjantis dirbtinis intelektas.

Naujos technologijos galėtų būti naudojamos aplinkosauginio kasybos operacijų poveikio stebėjimui. Visi ekspertai sutinka, jog kuriant tarptautinius nuostatus prieš pradedant bet kokias kasybos operacijas reikia apibrėžti stiprius saugiklius, kurie padės išvengti didelio masto neigiamų padarinių aplinkai.

„Dauguma žemyninės kasybos operacijų smarkiai nenusisekė ir sukėlė milžiniškas aplinkosaugines problemas. Žinoma, negalima tikėtis, kad povandeninės kasybos operacijos neturės jokių padarinių,“ – kalbėjo Wenkelis.

Kaip teigia hidroterminių angų ekspertė Verena Tunnicliffe: „Kasyba bus didžiausias žmonių suduotas smūgis vandenyno dugno ekosistemoms.“ Ji pridėjo, jog aktyvios angos turi būti apsaugotos nuo kasybos operacijų.

„Ši aukso karštinė turi būti griežtai kontroliuojama,“ – akcentavo Tunnicliffe.

Ją papildo kiti ekspertai, tokie kaip Utrechto universiteto atstovas Rakhyunas Kimas: „Tarptautinė bendruomenė turi akylai ir tiksliai ištirti idėją, jog povandeninė kasyba bus naudinga žmonijai.“

„Klausimų yra labai daug, tačiau atsakymai į šiuos klausimus yra neaiškūs, – teigė Murtonas, tačiau pabrėžė, jog vandenyno dugno ekosistemos yra ganėtinai atsparios, – Kartas nuo karto jas visiškai sunaikina lava ir hidroterminių angų sprogimai, tačiau jos atsigauna.“

„Po kasybos darbų povandeninė gamta turėtų atsistatyti ganėtinai greitai. Panašūs reiškiniai buvo pastebėti natūraliai sudrumstose vietovėse Rytų Ramiojo vandenyno pakilumoje. Mokslininkai pastebėjo, jog netgi po visiško sunaikinimo per vulkaninius incidentus, ekosistemos atsinaujina po 5-10 metų,“ – kalbėjo Johnstonas.

„Visi labai nekantriai stebi „Nautilus Minerals“. Jeigu jiems nepasiseks, vandenyno dugno kasybos prošvaistės smarkiai atitols,“ – teigė olandų jūrinės inžinerijos firmos „Royal IHC“ atstovas Henkas van Muijenas.

Britanijos geologinių tyrimų agentūros atstovė Tracy Shimmield pabrėžia, jog jeigu „Nautilus Minerals“ pasiseks vandenyno dugne išgauti tauriuosius metalus, tada ir prasidės visa „aukso karštinė“. Ji tikina, jog JK turėtų gauti licenciją iš Tarptautinės vandenyno dugno agentūros povandeninės observatorijos statyboms, kuri padėtų išbandyti naujas kasybos technologijas bei stebėti šių procesų padarinius aplinkai.

Rusijos, Vokietijos, Prancūzijos, Portugalijos, Pietų Korėjos, Brazilijos ir daugelio kitų šalių remiamos kompanijos ruošiasi povandeninei kasybai. Šios kompanijos jau pareiškė teises į beveik visą Vidurio Atlanto keteros dalį besidriekiančią nuo Arkties polinio rato iki pusiaujo. Norvegijos mokslininkai šiuo metu tyrinėja Arkties poliarinio rato vandenyno dugną ir jame neseniai netoli Jan Majeno salos aptiko keletą hidroterminių angų sistemų.

„Manau, kad povandeninė kasyba yra labai potenciali,“ – teigė Bergeno universiteto ekspertė Filipa Marques, pridėdama, jog dėl 40 metų Norvegijos patirties jūrinių naftos ir gamtinių dujų išgavimo operacijų, šalis yra puikioje padėtyje norint pradėti ir povandeninės kasybos darbus.

Dauguma su povandeninės kasybos operacijomis susijusių žmonių tiki, kad didelio masto komercinės kasybos operacijos prasidės daugmaž per dešimtmetį. Dauguma kompanijų laukia ir žada pasimokyti iš „Nautilus Minerals“.

„Visi lenktyniauja, tačiau nori būti antrais,“ – teigė Fjellrothas.

Ar mokslinės žinios bei povandeninės kasybos nuostatai iki tada bus sukurti nėra aišku, tačiau Didžiojo septyneto lyderiai tikina, kad yra pasiruošę elgtis kuo atsargiau.

Povandeninės kasybos pranašumą Murtonui įrodo telūro pavyzdys. Telūras yra pagrindinis metalas, kurio reikia aukštos kokybės saulės plokščių gamybai, o jo koncentracija povandeninius telkiniuose yra 50 tūkstančių kartų didesnės nei žemyniniuose.

„Kadangi jo rūdos klasė vandenyno dugne yra daug aukštesnė, poveikis aplinkai būtų daug mažesnis. Dėl to povandeninė kasyba yra žymiai geresnė alternatyva,“ – kalbėjo Murtonas.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu