Žmonėms, kurie laisvalaikiu bėgioja, net jeigu tai daro nelabai greitai ir nelabai ilgai, yra mažesnė rizika mirti nuo širdies ligos ar bet kokios kitos priežasties, nei tiems, kurie nebėgioja, skelbia naujo tyrimo duomenys.
Tyrimas buvo plataus masto, bet stebimojo pobūdžio. Tai reiškia, kad tyrėjai apklausė tiriamuosius apie jų bėgiojimo įpročius, o ne atsitiktine tvarka paskyrė juos į bėgiojančiųjų ir nebėgiojančiųjų grupes. Taigi, jie negali daryti išvados, kad būtent bėgimas, o ne kokie nors kiti skirtumai tarp tiriamųjų, yra atsakingas už mažesnę ligų riziką.
Vyriausiojo tyrimo autoriaus Duck-chul Lee iš Amese esančio Ajovos valstijos universiteto Žmogaus mokslų koledžo teigimu, yra sudėtinga atlikti griežtesnius atsitiktine tvarka kontroliuojamus testus, kad nustatytum tokius rezultatus kaip mirtis nuo širdies ligų, nes tokie stebėjimai užtrunka labai ilgai.
Jo teigimu, šis tyrimas yra didžiausias iš visų, atliktų šia tema, tačiau vis tiek būtų naudinga atlikti atsitiktine tvarka kontroliuojamus testus, kad būtų galima nustatyti bėgimo įtaką tokiems faktoriams, kaip kraujospūdis ir cholesterolis.
Tyrėjai apklausė daugiau kaip 55 000 iš esmės sveikų suaugusiųjų, kurių amžius siekė tarp 18 ir 100 metų. Dalyviai turėjo atsakyti į klausimus apie jų fizinės veiklos ypatumus per pastaruosius trejus mėnesius, įskaitant bėgimo greitį, trukmę ir dažnį. Kai kurie iš jų nebėgiojo visai, o kiti buvo suskirstyti į penkias grupes pagal tai, kiek jie bėgioja kiekvieną savaitę.
Tuomet tyrėjai vidutiniškai 15 metų stebėjo dalyvius per jų medicininius įrašus. Per tą laikė mirė maždaug 3 400 žmonių, iš kurių 1 200 - nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, įskaitant širdies ligas ir insultą.
Nustatyta, kad bėgiojantys žmonės dažniausiai yra jaunesnio amžiaus, lieknesni vyriškiai. Palyginus su tais, kurie nebėgioja, bent šiek tiek bėgiojantys žmonės tiriamuoju laikotarpiu buvo 30 proc. mažiau linkę mirti apskirtai ir 45 proc. mažiau linkę mirti nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų.
Bėgikai turėjo mažesnę tikimybę mirti net ir tuo atveju, jei nubėgdavo mažiau nei 51 min. arba mažiau nei 6 mylias per savaitę, ir net jeigu bėgdavo lėčiau nei 6 mylių per valandą greičiu, skelbia tyrimo rezultatai, išspausdinti Amerikos kardiologijos koledžo žurnale.
„Manau, kad šie rezultatai yra labai padrąsinantys, nes tyrimas rodo, kad nebūtinai turi nubėgti maratoną, kad gautum naudos iš fizinės veiklos“, - sakė su tyrimu nesusijęs dr. Kasperas Andersenas iš Upsalos universitetinės ligoninės Švedijoje.
„Tikriausiai tai galima interpretuoti taip, kad kiekvieną kartą, kai išbėgate pabėgioti, jūs įnešate santaupų į savo sveikatos banką – investiciją, kuri suteiks jums ilgesnį gyvenimą“, - sakė jis „Reuters“.
Tyrėjai išsiaiškino, kad bėgimas yra siejamas su nauda sveikatai nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, rūkymo situacijos ar svorio. Bėgikų gyvenimo trukmė buvo vidutiniškai 3 m. ilgesnė už tų, kurie nebėgioja, sakė jie.
„Pasaulio sveikatos organizacijos nuostatos rekomenduoja per savaitę atlikti mažiausiai 75 min. aktyvios aerobinės veiklos, tokios kaip bėgimas, - sakė Lee „Reuters“. – Tačiau mes radome naudos sveikatai ir tiems bėgikams, kurie nubėga nuo 30 iki 60 min. per savaitę“.
„Kalbant apie rekomendaciją, kad žmonės kiekvieną dieną trumpai pabėgiotų, manau, jog galėtume tai rekomenduoti, tačiau yra keli įspėjimai“, – sakė Andrea Chomistek iš Indianos universiteto visuomenės sveikatos mokyklos.
„Tie asmenys, kurie šiuo metu nėra aktyvūs, turėtų pradėti nuo pasivaikščiojimų ir pereiti prie bėgiojimo, - sakė ji „Reuters“. – Tie neaktyvūs asmenys, kurie yra vyresnio amžiaus arba turi problemų su sveikata, prieš pradėdami bėgimo programą turėtų pasitarti su savo šeimos gydytoju, tačiau pasivaikščiojimai jiems gerai tiktų.“
Bėgiojimas kartu su draugu taip pat gali būti gera motyvacija, pridėjo Chomistek.
„Kai žinai, kad kažkas tiki, jog tu pasirodysi ir bėgsi kartu, esi labiau linkęs tai padaryti, - sakė ji. – O ilgesnis bėgiojimas yra kur kas smagesnis, kai esi ne vienas.“