Jei prieš kelias savaites Trumpo administracijos kritikai baiminosi, kad Tillersonas vizito Rusijoje metu tiesiog atšauks sankcijas Rusijai, paskelbtas už Krymo aneksiją, tai dabar paaiškėjo, kad nerimauta buvo veltui. Kaip vėliau nenoriai – ir nepateikdamas jokių platesnių detalių – sakė pats Tillersonas, per dvi valandas trukusį susitikimą jiedu praktiškai jokiu klausimu nepriėjo prie bendros nuomonės: bent jau dėl to, kas kaltas už Sirijos civilių nuodijimą nervus paralyžiuojančiomis sarino dujomis, ir ar Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus praėjusiais metais (ar skirtingus šiais metais vykstančius rinkimus Europoje).
O padėtis Sirijoje vis labiau kaista. Po JAV įvykdyto bombardavimo prieš Basharo al-Assado pajėgas, jo sąjungininkės Rusija ir Iranas grasina atsaku. Dar pirmadienį Didžiojo septintuko (G7) susitikime tapo aišku, kad lengvų derybų tarp JAV ir Rusijos tikėtis neverta.
Didžiojo septyneto užsienio reikalų ministrai laikosi nuomonės, kad karo krečiamoje Sirijoje nepavyks susitarti dėl kokio nors taikos sprendinio, kol valdžioje lieka prezidentas Basharas al-Assadas. Tiesa, į susitikimą susirinkę užsienio reikalų ministrai nepritarė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriaus pasiūlymui pritaikyti Rusijai naujas sankcijas.
JAV prezidentui Donaldui Trumpui nusprendus atsakyti į Sirijoje įvykdytą cheminę ataką, nusinešusią beveik 90 civilių gyvybę, pasipylė Damasko lyderio ir jo sąjungininkų kaltinimai ir perspėjimai Vašingtonui. JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas pareiškė, kad jo šalis „ateis ginti nekaltų civilių bet kurioje pasaulio vietoje“.
Tiesa, JAV politika Sirijoje, nepaisant iki šiol žengtų žingsnių, palieka neatsakytų klausimų. Viena vertus, pabrėžiama, kad JAV gins civilius gyventojus, sieks, kad Rusija nepalaikytų Sirijos prezidento, tačiau, kita vertus, akivaizdu, kad atviro konflikto norima išvengti. Tai išlieka prioritetu net ir po to, kai Rusija su Iranu perspėjo JAV, esą paleidusi raketas prieš Sirijos vyriausybės kariuomenę, ji pati peržengė „raudonąją liniją“. Tai tarsi patvirtina ir JAV valstybės sekretoriaus žodžiai, esą Vašingtono pozicija dėl Sirijos nesikeičia, o svarbiausiu tikslu nurodoma sunaikinti teroristinę grupuotę „Islamo valstybė“.
Maskva, nors ir gina savo sąjungininkę Siriją, kibti į atlapus JAV taip pat neskuba. Tai daryti puolė tik šalies propagandinė žiniasklaida, pradėjusi trimituoti apie galimą karą, kurio esą pavyko išvengti tik Rusijos generolams sugebėjus išlaikyti „šaltus nervus“ ir nenumušti Amerikos pasiųstų raketų.
Vis dėlto, neigti, kad šiuo metu įtampa tarp JAV, Rusijos bei Irano nepadidėjo, būtų klaidinga. Mat Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei pareiškė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos padarė strateginę klaidą, ir pažadėjo, jog Teheranas „nepasitrauks grasinimų akivaizdoje“. Sekmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apie padėtį Sirijoje kalbėjo su Irano prezidentu Hassanu Rouhani. Po pokalbio Kremlius išplatino žinią, esą abu lyderiai sutarė, kad „agresyvūs JAV veiksmai suverenioje šalyje pažeidžia tarptautinę teisę ir yra nepriimtini“. O Damaske įsikūręs jungtinis operacijų centras, kuriam priklauso Iranas, Rusija ir Damasko režimą palaikantis Libano sukarintas judėjimas „Hezbollah“, pagrasino imtis atsakomųjų veiksmų. „Amerika peržengė raudoną liniją, įvykdžiusi agresiją prieš Siriją. Nuo šio momento, į bet kokią agresiją arba bet kokį raudonos linijos peržengimą bet kokia forma atsakysime panaudodami jėgą. Ir Amerika žino, kad galime deramai atsakyti“, – kariškių pareiškimą citavo Sirijos režimui palanki spauda.
Rusija turi apsispręsti: arba prisijungti prie JAV ir jų sąjungininkų, arba likti Sirijos prezidento Basharo al-Assado, Irano ir grupuotės „Hezbollah“ pusėje. Tai antradienį Italijos Lukos mieste pareiškė Rexas Tillersonas. Tačiau panašu, kad nei G7 viršūnių susitikimas, nei Tillersono vizitas Maskvoje kol kas jokio progreso nedemonstruoja.
