Daugiau 
 

Betliejaus žvaigždė

12/21/2018 Aidas
history 1119

Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies ir klausinėjo: „Kur yra gimusis Žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti.“ Tuomet Erodas, slapčia pasikvietęs išminčius, smulkiai juos išklausinėjo apie žvaigždės pasirodymo metą. Išklausę karaliaus, išminčiai leidosi kelionėn. Ir štai žvaigždė, kurią jie buvo matę užtekant, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kūdikis. (Evangelija pagal Matą)

Betliejaus žvaigždė turėjo būti neeilinis įvykis, jeigu pritraukė išminčių dėmesį. Koks tiksliai reiškinys tai galėjo būti, jau ilgus amžius aiškinasi mokslininkai, teologai ir kiti smalsuoliai.

Iškart atkrenta meteorų ar bolidų sušvitimo tikimybė, nes jie, nors ir ryškiai, bet blyksteli trumpam, o išminčiai keliavo kelis mėnesius. Nauja žvaigžde galėjo sužibti novos arba supernovos sprogimas. Kinų metraščiuose yra išlikęs nelabai aiškus naujos žvaigždės (ar kometos) sužibimo Ožiaragio žvaigždyne įrašas, datuojamas 5 m pr. Kr. Toji kometa švietė apie 70 dienų, ir buvo matoma rytais prieš Saulės tekėjimą. Mato evangelijoje užsimenama, kad išminčiai „matė užtekant žvaigždę“, todėl tikėtina, kad ji galėjo šviesti būtent ryte. Vis dėlto Ožiaragio žvaigždyne sužibusi žvaigždė nebūtų galėjusi vesti jų naktimis link Betliejaus. Be to, jeigu prieš du tūkstantmečius būtų sprogusi supernova, astronomai vėliau būtų aptikę ir jos liekanų.

Pakankamai tikėtinas būtų ryškios kometos praskriejimas. Kometa juda dangumi (anot Biblijos, žvaigždė traukė pirma išminčių), be to, jos išvaizda primena ugninę strėlę, rodyklę, ranką. Galbūt senovės išminčiai buvo pastebėję periodinį ryškios Halio kometos sugrįžimą? Kometą pavaizdavo ir viduramžių dailininkas Giotto Skrovenju, vaizduodamas išminčių pagarbinimą. Jis tikriausiai stebėjo Halio kometos pasirodymą 1301 metais. Vienintelis „bet“: žmonės kometas laiko bloga lemiančiais ženklais. Sunkiai tikėtina, kad pasaulio išgelbėtojas galėjo gimti po jos pasirodymo.

Dar viena įdomi interpretacija – Jupiterio okultacija. 6 m. pr. Kr. net du kartus – kovo 20 d. ir balandžio 17 d. - Saulei tekant ši planeta Avino žvaigždyne pasislėpė už Mėnulio. Beje, Avinas tradiciškai yra žydų simbolis. Tačiau iš Palestinos šis reiškinys turėjo būti sunkiai įžiūrimas. Kita vertus, išminčiai galėjo šį įvykį apskaičiuoti iš anksto, net ir nematydami jo. Šį hipotezė vadinama „Nematoma Betliejaus žvaigžde“.

Įdomu ir tai, kad kitose evangelijose, bet Mato, nei žvaigždė, nei išminčiai apskritai neminimi, tad nemažai teologų laikosi nuomonės, kad ši istorija yra daugiau simbolinė, skirta perteikti Jėzaus, kaip Mesijo, gimimo svarbą.

Vis dėlto, pasitelkę šiuolaikines kompiuterines programas, mokslininkai pažiūrėjo, ar danguje keletą metų prieš Kr. vyko kas nors įdomaus. Pasirodo, kad taip, ir net du kartus. 7 m. pr. Kr. gegužės-gruodžio mėnesiais Jupiteris ir Saturnas net tris kartus danguje priartėjo vienas prie kito. Jeigu po pirmojo planetų suartėjimo gegužę išminčiai pajudėjo į kelionę, tai per antrą susitikimą rugsėjį jie galėjo aplankyti karalių Erodą, o gruodį pasiekti Betliejų. Beje, keliaujant iš Jeruzalės, planetos būtų rodę kelią būtent į Betliejų.

Dar įdomesni įvykiai susiklostė 3 m. pr. Kr. rugpjūčio 12 d., kai dvi ryškiausios planetos – Jupiteris ir Venera - suspindėjo itin arti viena kitos. Rugsėjo 1 d. prie jų prisijungė Merkurijus. Maža to, rugsėjo 14 d. Jupiteris praskriejo pro ryškiausią Liūto žvaigždyno karališkąją žvaigždę Regulą. Saulėlydžio prieblandoje dangaus kūnai galėjo susilieti į vieną itin ryškų šviesulį. Keliavusius iš Persijos išminčius dangumi slinkdamas Jupiteris kaip tik vedė į vakarus Jeruzalės link. Kaip tik toje vietoje, žiūrint iš Jeruzalės, buvo Betliejus.

Tačiau net ir tokia įspūdinga istorija negali išsklaidyti visų prieštaravimų ir duoti atsakymų į visus klausimus, kas gi įvyko danguje prieš daugiau nei du tūkstantmečius. Ar tai buvo kometa, ar dangaus kūnų susijungimas, ar tiesiog simbolinė „žvaigždė“, galime tik spėlioti.  

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu