JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį paskelbė embargą Rusijos naftos, dujų ir kitų energijos išteklių importui dėl Maskvos pradėto karo prieš Ukrainą. Jo administracija ėmėsi kol kas griežčiausių veiksmų, kad nubaustų Maskvą už įsiveržimą į Ukrainą.

„Uždraudžiame bet kokį rusiškos naftos, dujų ir energijos importą. Tai reiškia, kad rusiška nafta nebebus priimama JAV uostuose, o Amerikos žmonės suduos dar vieną stiprų smūgį prezidentui Vladimirui Putinui“, – kalbėdamas iš Baltųjų rūmų sakė  Bidenas ir pridūrė, kad sprendimas priimtas „glaudžiai konsultuojantis“ su sąjungininkais.

Šį žingsnį JAV žengia be Europos sąjungininkų palaikymo, nes kelios Europos Sąjungos valstybės nesutinka uždrausti Rusijos energijos importo. ES narės yra žymiai labiau priklausomos nuo Rusijos energijos išteklių, nei JAV. JAV įstatymų leidėjai vis labiau spaudė administraciją žengti šį žingsnį.

Nors Rusijos finansų sektoriui dėl invazijos į Ukrainą įvesti griežti suvaržymai, energijos eksportas užtikrina pastovų pinigų srautą į Rusiją. JAV veiks vienos, bet tardamosi su sąjungininkėmis Europoje, labiau priklausomomis nuo energijos tiekimo iš Rusijos. Trečdalį Europos suvartojamo iškastinio kuro sudaro gamtinės dujos iš Rusijos. JAV neimportuoja rusiškų gamtinių dujų.

Konfliktui prieš dvi savaites prasidėjus, Bidenas savo nenorą skelbti sankcijas energijos sektoriui aiškino tuo, kad jis bando „riboti skausmą, Amerikos žmonių jaučiamą degalinėse“.

Europa nepritaria staigiam uždraudimui

Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų lyderiai pirmadienį perspėjo įvedant sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą staiga neuždrausti energijos importo iš Rusijos ir sakė, kad kol kas nėra alternatyvių tiekimo galimybių.

„Europa sąmoningai netaiko sankcijų energijos tiekimui iš Rusijos“, – sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

„Šiuo metu jokiu kitu būdu negalima užtikrinti energijos tiekimo Europai šilumos gamybai, mobilumui, elektros tiekimui ir pramonei. Tai yra iš esmės svarbu viešųjų paslaugų teikimui ir kasdieniam mūsų piliečių gyvenimui“, – sakoma jo pareiškime.

Didžiausia Europos ekonomika Vokietija yra labai priklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro – iš šios šalies importuoja maždaug 55 proc. jai reikalingų gamtinių dujų ir 40 proc. reikalingų naftos bei anglių.

Kaip ir kitos Europos šalys, Vokietija pažadėjo palaipsniui mažinti savo priklausomybę nuo energijos iš Rusijos didindama atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, bet vyriausybė pabrėžia, kad tokiai pereigai reikės laiko.

Britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas sakė, jog teisinga atsisakyti naftos ir dujų iš Rusijos, bet tai turi būti daroma „žingsnis po žingsnio“. Jungtinė Karalystė antradienį paskelbė, kad šalis per metus visiškai atsisakys Rusijos naftos.

Maskva: tai turės katastrofiškų pasekmių

Rusija sukritikavo JAV sprendimą uždrausti rusiškos naftos importą ir perspėjo, kad laukia pasauliniai padariniai.

„JAV sankcijų spaudimas Rusijai jau seniai peržengė visas politinės ir ekonominės prasmės ribas, – savo feisbuko paskyroje parašė Rusijos ambasada Vašingtone. – Kaip visada, JAV nepamąsto, kad ribojimai visada yra dviašmenis ginklas.“

Ambasados pareiškime priduriama, neva yra „akivaizdu, kad, atsisakius mūsų išteklių, lauks dideli svyravimai pasaulio energijos rinkose. Tai neigiamai paveiks kompanijų ir vartotojų, pirmiausia pačiose Jungtinėse Valstijose, interesus“.

„Rusijos naftos draudimas nuves prie katastrofiškų pasekmių globaliai rinkai. Kainų augimas bus neprognozuojamas – daugiau nei 300 dolerių už barelį, jei ne daugiau“, – sakė Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas ir pridūrė, kad Europai bus neįmanoma greitai pakeisti rusišką naftą.

Ambasada pareiškė, kad „Rusija turi pasirinkimų, kur nukreipti savo kokybiškus ir konkurencingus produktus“.