Praėjusią savaitę liberalų svajonė priartėjo prie išsipildymo: moteris išties gali tapti pirmąja prezidente. Stilingas baltas Hillary Clinton kostiumėlis su kelnėmis ir tvirti jos žodžiai parodė mums ateitį, kuri mūsų lauktų, jeigu tokia moteris užimtų Baltuosius rūmus.
Tačiau mažiau aiškus būtų Billo Clintono kelias. Kokios būtų jo, kaip „pirmojo sutuoktinio“, pareigos? Žinome tik viena – jeigu Hillary Clinton pavyks pralaužti stiklines lubas, jam tikrai pavyks išsiveržti iš stiklinio narvelio, į kurį dabar įstumiame politikų žmonas, ir priartinti mus prie tikrosios lyčių lygybės.
Jeigu pirmojo sutuoktinio pareiga yra sėdėti namie, kepti sausainukus ir rengti popietes prie arbatėlės (ką beveik prieš 25-erius metus sukritikavo pati Clinton), tai Billas Clintonas to tikrai nedarys. Ir mažai kas tikisi, jog jis atrinkinės stalo įrankius, derins pietų meniu ar organizuos socialinius pasibuvimus. Dar gruodį Hillary pati sakė, kad jis to nedarys. Galbūt ta užduotis vėl teks jai?
„Billas Clintonas nieko nežino apie kinišką porcelianą“, - neseniai pasišaipė „The New York Post“. Tačiau ar labai daug amerikiečių ką nors apie tai žino? Kad ir kaip ten bebūtų, Clintonas yra išsilavinęs žmogus. Kaip manote, ar Harvardo teisės mokyklą baigusi ir ilgus metus teisininke dirbusi Michelle Obama yra šių reikalų ekspertė? Tikrai ne.
Štai kokia yra reali situacija: iš vyrų nesitikima užsiimti tokiais reikalais, bet iš moterų tikimasi. Nesvarbu, ar tas vyras yra buvęs prezidentas, ar teisininkas, ar mūrininkas. Nesvarbu, ar ta moteris yra baigusi prestižinį universitetą ir turi ilgus metus profesinės patirties.
Ir nors iš Billo nereikalaujama prisiimti tas pareigas, pasigirsta balsų, kad tai turėtų padaryti jo duktė. „Tai įžeidimas“, sutinkame mes su vieno Demokratų nacionalinės konvencijos dalyvio nuomone.
Žinoma, nieko blogo būti vaišingu šeimininku, kuris padengia tobulą stalą, ruošia elegantiškus pietus ir rūpinasi namais. Problema ta, kad jeigu mes siekiame lyčių lygybės, ir jeigu moteris gali tapti prezidente, mes nebegalime reikalauti, kad mergaitės užsiimtų mergaitiškais reikalais, o berniukai berniukiškais.
Billas turi galimybę tai pakeisti. Kaip „pirmasis džentelmenas“, ar kad ir kaip mes jį vadintume, jis pagaliau gali pasiekti tai, ko Hillary siekė dar tada, kai pati buvo pirmoji ponia: gauti laisvę nuo namų ruošos darbų, kurie galbūt nepatenkina visų žmogaus ambicijų.
Atsakydama į klausimą apie galimą interesų konfliktą tarp jos darbo Arkanzaso teisės firmoje ir Billo Clintono vadovavimo tai valstijai, Hillary davė labai nesubtilų atsakymą, kuris ją persekiojo metų metus: „Turbūt aš galėjau pasilikti namuose ir kepti sausainukus prie arbatėlės, bet nusprendžiau toliau siekti karjeros, kurią pradėjau prieš mano vyrui atsiduriant dėmesio centre.“
O pademonstruodamas save kaip mylintį ir palaikantį sutuoktinį, ką jis praėjusią savaitę padarė Filadelfijoje, Billas jau priverčia žmones iš naujo pažvelgti į vyro ir sutuoktinio pareigas. Tai nesvetima ir paprastų amerikiečių šeimoms – beveik pusė visų susituokusių porų dirba pilnu etatu.
Savo gyvenimo namų ruošai dauguma moterų ar vyrų šiais laikais nebepašvenčia, o net keturiuose iš dešimties Amerikos namų ūkių didesnę algą uždirba moterys. Dauguma susituokusių porų atrodo kaip Barackas ir Michelle Obamos 2007-aisiais – dvi karjeros, abu nepaprastai užsiėmę, neturintys laiko išsitraukti kinišką porcelianą. Arba kaip Billas ir Hillary Clintonai – du profesionalai, patys kontroliuojantys savo gyvenimus.
Kai Hillary savo pasirinkimą pabandė ginti gūdžiais 1992-aisiais, visuomenė buvo pasiruošusi ją nukryžiuoti. Atsakydama į klausimą apie galimą interesų konfliktą tarp jos darbo Arkanzaso teisės firmoje ir Billo Clintono vadovavimo tai valstijai, Hillary davė labai nesubtilų atsakymą, kuris ją persekiojo metų metus: „Turbūt aš galėjau pasilikti namuose ir kepti sausainukus prie arbatėlės, bet nusprendžiau toliau siekti karjeros, kurią pradėjau prieš mano vyrui atsiduriant dėmesio centre.“
Tais laikais dar neturėjome socialinės žiniasklaidos, bet ši citata po žiniasklaidą paplito žaibo greičiu. Kai kurioms namų šeimininkėms jos žodžiai pasirodė įžeidžiantys. Gal ji savo nuomonę išreiškė ir ne pačiu geriausiu būdu, bet Hillary tiesiog gynė savo pasirinkimą dirbti.
Ar galėtume kritikuoti vyrą, kuris pasakytų kažką panašaus? Jeigu Billas Clintonas šiandien išrėžtų – „Turbūt aš galėčiau pasilikti Baltuosiuose rūmuose ir rengti popietes prie arbatėlės, bet geriau tęsiu darbą savo fonde“ – ar kas nors galėtų jį dėl to kaltinti?
