Daugiau 
 

Briuseliui nepavyko sumažinti įtampos tarp Turkijos ir ES

07/28/2017 Aidas
europe-1-2-e1501259945500

Antradienį jo išsakyti komentarai sekė po kelias valandas trukusių derybų Briuselyje tarp aukšto rango ES ir Turkijos pareigūnų, sušauktų tęsti dialogą tarp abiejų pusių. Tačiau susitikimas tarp ES užsienio reikalų politikos vadovės Federicos Mogherini, eurokomisaro Turkijos narystei ES Johanneso Hahno, Turkijos užsienio reikalų ministro Mevluto Cavusoglu ir Celiko nesumažino įtampos, išaugusios po to, kai Erdoganas pradėjo persekioti žurnalistus, akademikus ir studentus, neva įsivėlusius į žlugusį pernai metų sąmokslą jį nuversti.

Nepaisant progreso trūkumo, Celikas paragino Bendriją pradėti naują derybų dėl narystės ES raundą. „Mes į tai žiūrime realistiškai“, - sakė jis.

Tokį jo prašymą iš karto atmetė Mogherini ir Hahnas. „ES šalys-narės dar praėjusių metų gruodį aiškiai pasakė, kad, dabartinėmis aplinkybėmis, pradėti naują derybų raundą yra neįmanoma, tačiau Turkija akivaizdžiai atsisako nutraukti ar užšaldyti šias derybas“, - sakė Hahnas.

Nors derybos dėl Turkijos narystės ES šiuo metu yra de facto sustabdytos, formaliai jos vis dar tęsiasi. ES ir Turkija yra įstrigusios aklavietėje nuo pat žlugusio bandymo nuversti prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą iš valdžios. Nuo to laiko iš pareigų buvo atleista per 100 000 Turkijos valdininkų ir suimta 50 000 kariškių, policijos pareigūnų, teisėjų, švietimo sektoriaus darbuotojų ir žurnalistų.

ES ir Turkijos nuomonės išsiskyrė ir kitu klausimu – dėl Turkijos reikalavimų įvesti jos piliečiams bevizį režimą Šengeno zonoje ir raginimų atnaujinti bemuitį susitarimą su 28 šalių bloku, Ankarai kaltinant Briuselį nesilaikant anksčiau duotų pasižadėjimų, o Europos pareigūnams tvirtinant, jog Turkija neatitinka ES standartų.

Ši atskyra dar labiau pagilėjo po to, kai Erdoganas nedidele balsų dauguma pelnė visuomenės palaikymą balandį, gavęs beprecedentį mandatą perrašyti šalies Konstituciją ir suteikęs sau naujų galių. Tačiau, nepaisant europiečių pareigūnų nerimo, jog Turkija griauna demokratinius standartus, užsienio reikalų ministras Cavusoglu tikino, jog Ankara siekia sustiprinti įstatymo teisę. „Mes priėmėme tūkstančius naujų įstatymų. Nė vienas iš jų nenunešė mūsų atgal“, - sakė jis Briuselyje.

Tačiau Mogherini pareikalavo „konkrečių Turkijos žingsnių“ reaguojant į Europos nerimą dėl įstatymo teisės, žmogaus teisių ir žiniasklaidos laisvės silpnėjimo šalyje. „Norėčiau sutelkti daugiau dėmesio į veiksmus, kurių mes tikimės, nei į žodžius, kuriais galime apsikeisti“, - pabrėžė ES užsienio reikalų politikos vadovė.

Ankaros santykiai su ES praėjusią savaitę pasiekė naujas žemumas, kai Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis įspėjo investuotojus ir turistus „vengti Turkijos“. Tokią Vokietijos intervenciją, kuri pažymi netikėtą politikos posūkį Berlyne, paskatino nerimas dėl Turkijoje sulaikytų Vokietijos piliečių - žmogaus teisių aktyvisto Peterio Steudtnerio ir „Die Welt“ reporterio Denizo Yucelio, kurie yra kaltinamu ryšiais su terorizmu. Tačiau Turkijos atstovai tam didelio dėmesio neskyrė, tik tepasakė, jog Ankara turi visas teises suimti asmenis, įtariamus ryšiais su JAV gyvenančio musulmonų dvasininko Fethullah Guleno vadovaujama organizacija, kurią Turkijos vyriausybė kaltina sąmokslavimu prieš prezidento Erdogano valdžią, o taip pat pernai metų bandymu jį nuversti.

„Mes privalome nubrėžti tam tikras ribas, – sakė Turkijos užsienio reikalų ministras. – Jeigu taip vadinamas žurnalistas, kuris turi žurnalisto tapatybės kortelę, eina ir fotografuoja kariuomenės barakų Turkijoje įėjimo ir išėjimo taškus, o vėliau jo išmaniajame telefone randama nuotraukų iš karinių bazių, mes turime imtis tam tikrų priemonių prieš tokį asmenį.“

Jis taip pat pridūrė, kad „būtinų priemonių“ bus imamasi prieš bet kuriuos „taip vadinamus žmogaus teisių aktyvistus“, kurie naudojasi ta pačia mobiliąja programėle, kaip Guleno organizacija.
Tačiau Marcas Pierini, nevyriausybinės organizacijos „Carnegie Europe“ mokslinis bendradarbis ir buvęs ES diplomatinės misijos Turkijoje vadovas, teigia, kad „tai ne ES sustabdė derybas dėl Turkijos narytės – tą padarė pati Turkija, kuriai iki reikalavimų trūksta kaip iki Mėnulio“.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu