Europos Parlamento Žaliųjų grupės nariai paskelbė skandalingus tyrimo rezultatus. Jie atskleidė, kad korporacija „Inditex“, kuriai priklauso tokie žinomi prekių ženklai, kaip „Zara“, „Bershka“ bei kiti, naudojosi mokesčių vengimo schemomis ir nuslėpė mažiausiai 585 mln. eurų mokesčių. Į panašius skandalus anksčiau yra patekusios tokios gigantės kaip „Google“, „Apple“, „Ikea“ ir kitos. Vakarų valstybės iš jų dažnai išsireikalauja baudas, o Lietuva - ne, ir dar vadina vakarietišką verslą itin skaidriu. Kodėl taip yra? Apie tai - „Vakaro žinių“ pokalbis su Europos Parlamento Žaliųjų grupės atstovu Broniumi Rope.

- Europos Parlamento „žalieji“ paskelbė, kad korporacija „Inditex“ naudojosi mokesčių slėpimo schemomis. Kokios jos?

- „Inditex“ nieko naujo neišrado, tokiomis schemomis naudojosi ir kitos pasaulinio garso kompanijos. Prieš trejetą Europos Parlamento Žaliųjų grupė nustatė tam tikras mokesčių slėpimo schemas, kuriomis verslas naudojasi. Nustatėme, kad Liuksemburgas yra mokesčių rojus. Jis už 1 procentą pelno mokesčio įregistruoja pasaulinio lygio įmonės pagrindinę būstinę, kurioje mokami didžiuliai atlyginimai. Tokiu būdu sukeliamas šalies atlyginimų vidurkis, žmonių perkamoji galia. Tačiau kitų šalių sąskaita. Ir tai yra neteisinga. Didžiosios įmonės specialiai savo būstines registruoja ten, kur mažiausi mokesčiai. Pavyzdžiui, gamyba vyksta vienoje valstybėje, tad joje vyksta tarša, o pelnas išvažiuoja į kitą valstybę. Todėl mūsų grupė Europos Komisijos reikalauja tokius dalykus sustabdyti. Neturėtų vienos šalys naudotis kitų šalių sąskaita. Mes spausime Europos Komisiją, kad ši inicijuotų bendrus visai ES teisės aktus ir kad nebeliktų mokesčių rojų. Nes kitaip, pavyzdžiui, į Lietuvą atvažiuos tik tos įmonės, kurios norės pasinaudoti pigia mūsų darbo jėga ir išsivežti pelną. O nuo to mūsų gyvenimo lygis nepagerės.

Viena Lietuva nieko išspręsti negali. Reikia visos ES mastu susitarti dėl bendros praktikos. Aš Europos Parlamente informavau, kad, pavyzdžiui, „Ikea“, investavusi Lietuvoje, pelno mokesčio nemoka. Vienas iš paskutiniųjų skandalų susijęs su įmone „Apple“, kuri vien Airijoje nuslėpė 280 mln. eurų mokesčių. Europos Komisija sutiko, kad problema yra ir reikia reaguoti, nes nauda turi būti tai šaliai, kurioje produktas sukuriamas. Juk jei pavyzdžiui Lietuvoje gaminami baldai, Lietuvoje jie surenkami ir išvežami į Švediją, negali nauda atitekti tik Švedijai. Švedijai naudos turi būti tik tiek, kiek jos sukuria ten registruota centrinė įmonės būstinė. Lygiai taip pat yra ir su Lietuvoje veikiančiais skandinaviškais bankais, kai pelnas išvežamas į kitas šalis. Metų pradžioje paaiškėjo, kad mokesčių slėpimo schemomis naudojosi „Ikea“, „Basf“, o dabar dar išlindo „Inditex“ skandalas.

- Jei būtų patvirtintos bendros visai ES taisyklės, ar nesąžiningas verslas vis tiek jų neapeitų, registruodamas centrines būstines kokioje nors ne ES valstybėje-mokesčių rojuje?

- Aišku, ES ne į savo reikalus kištis negali, kitoms valstybėms negali nurodinėti, kokius jos turi nusistatyti mokesčius. Tačiau ES gali pareikalauti, kad už ES esančias įmones būtų mokami pelno mokesčiai tai valstybei, kurioje jos yra įsisteigusios, o ne toms, kuriose įsteigtos centrinės būstinės. Baisiausia, kad valstybės, nuo kurių pasaulinio garso įmonės slepia mokesčius, tuos skandalus nutyli.

- Kodėl nutyli?

- Nes joms naudinga. Štai minėta „Apple“ Airijoje nuslėpė 280 mln. eurų mokesčių, bet bandė tai nutylėti, bijodama, kad „Apple“ nepabėgtų, kaip iš mūsų pabėgo „Coca Cola“. Jei tarp ES valstybių bus didžiuliai skirtumai, tai pasaulinio garso investuotojai toliau tuo naudosis ir grasins traukti iš valstybės, kuri bando kažką išsireikalauti.

- Šių metų pradžioje „Google“ sutiko sumokėti 170 mln. svarų sterlingų Didžiajai Britanijai, nuo kurios slėpė mokesčius, Prancūzija iš „Google“ pareikalavo 1 mlrd. eurų nuslėptų mokesčių, JAV iš jos prisiteisė 22,5 mln. JAV dolerių baudą už vartotojų duomenų konfidencialumo pažeidimus, milžiniškų baudų užsienio valstybėse neišvengia komerciniai bankai. Kodėl pas mus panašių skandalų nekyla, jei mokesčiai slepiami ir pas mus? Mes tik nuolaidžiaujame pasauliniams gigantams?

- Mes esame patys uoliausi ES direktyvų įgyvendintojai, visada bijome pasakyti, kad mūsų nuomonė kitokia. Susiformavęs mentalitetas suveikia ir bendraujant su pasaulinėmis korporacijomis. Liūdna, tačiau Lietuva pati savo interesų negina. Štai net „Volkswagen“ atžvilgiu ji nieko nedarė, kol Europos Komisija mūsų nepradėjo spausti. Amerikiečiai išsiaiškino, kad „Volkswagen“ į automobilius įdėjo prietaisą, kuris laboratorinių tyrimų metu rodo mažesnę taršą, nors važiuojant keliu tarša padidėja dešimtimis kartų. Amerikiečiai pareiškė pretenzijas ir visiems JAV gyventojams keičiami automobiliai bei sumokama kiekvienam po 10 tūkst. eurų kompensacija. O Lietuvos valdžia, konkrečiai - aplinkos ministras, pareiškė, kad Lietuva „Volkswagen“ atžvilgiu jokių pretenzijų neturi. O kaip gali neturėti, kai Lietuvoje yra 10 tūkst. automobilių, aplinką teršiančių daug labiau nei popieriuose parašyta? Apgautos įmonės, apgauti žmonės, kurie už esą ekologiškus automobilius daug daugiau sumokėjo. Tačiau, pasirodo, mes jokių kompensacijų nenorime.

- Iš kur tas nuolankumas?

- Manyčiau, daug aplinkybių lemia. Manau, kad viena jų - aplinkos ministras matė, kad kadencija baigiasi, ir nenorėjo užsikrauti tokiu sunkiu darbu. Tačiau tą darbą vis tiek reikės atlikti, tik jau ne savo noru. Europos Parlamento dėka Europos Komisija kreipėsi į visas ES valstybes-nares, kad jos susitvarkytų su „Volkswagen“ tarša, kad įteisintų sankcijų nesąžiningiems automobilių gamintojams sistemas. Kadangi Lietuva ir dar 7 valstybės to iki šiol nepadarė, jų atžvilgiu pradėtos pažeidimo procedūros. O sankcijų sistema yra būtina, nes po „Volkswagen“ skandalo aiškėja, kad ir kai kurie kiti gamintojai yra nesąžiningi. Pasekmė - Europos miestai teršiami dukart daugiau, nei yra leidžiamos normos. Tas pat yra ir Vilnius.

- Užsienio investuotojai slepia mokesčius, bet vis tiek pas mus laikomi skaidrumo pavyzdžiais, net sumokame už tai, kad jie ateitų...

- Mes kažkodėl visada galvojame, kad Vakaruose viskas pažangu ir skaidru, nes Rytuose vienas sakoma, kitas daroma, o trečias galvojama. Tačiau pasirodo, kad ir Vakaruose nėra taip, kaip mums psichologiškai deklaruota, bet mes jiems pasitikėjimą rodome avansu. Nesuprantu, kodėl viliojami išimtinai tik užsienio investuotojai, o savas verslas neskatinamas. Arba kodėl su tais užsienio investuotojais nesusiderama, kad jie ne tik pasinaudotų mūsų infrastruktūra ir pigia darbo jėga, bet ir mokėtų mokesčius ar atneštų kokią nors socialinę naudą - pastatytų darželį, mokyklą ar dar kažką. Prisiminkime, kai prieš keliolika metų viliojome „Philip Morris“, galvojome, kad turėsime tiek pinigų, jog neturėsime kur jų dėti. Tačiau jokios naudos nepajutome. „O „Philip Morris“ pajuto, nes Lietuva padarė begalinę nuolaidą - atsisakė viso tabako auginimo verslo ir prarado milžinišką nišą. Ir iki šiol dėl įsipareigojimų užsienio investuotojui tabako auginti negalime.

- Ar užsienio korporacijos kada nors pradės skaitytis su Lietuva?

- Pradės skaitytis tik tada, jei mes joms reikšime pretenzijas. Jos ateina ne labdaros daryti, o pelno uždirbti.

- Politikai nuolat verkšlena, kad biudžete trūksta pinigų tai vienai sričiai, tai kitai, tačiau kodėl pro pirštus žiūri, kai užsienio kompanijos iš Lietuvos išpumpuoja pelną, kai bankai, užsidirbdami šimtus milijonų eurų pelno, į biudžetą sumoka tūkstančius?

- Bankai politikams turi įtaką, nes, nepamirškime, kad jie valstybei skolina pinigų, nemaža dalis ir pačių politikų yra asmeniškai įsipareigoję. Deja, reikia pripažinti, kad praeityje padarėme klaidą, per daug liberaliai pasielgėme su į Lietuvą ateinančiais bankais. Galvojome, kad jie išspręs visas problemas, o išėjo taip, kad jie dirba tik ten, kur galima daug pelno uždirbti. Šiandien net kai kuriuose rajonų centruose nėra bankinių paslaugų. Pavyzdžiui, Ignalinoje galima tik pasidėti pinigus ir pasiimti, tačiau nėra jokių kitų paslaugų. Jau nekalbu apie gyvenvietes, kuriose net bankomato nėra. Anksčiau visose seniūnijose buvo Taupomojo banko filialai, o dabar dėl 100 ar 200 eurų reikia važiuoti keliasdešimt kilometrų į rajono centrą. Dėl to Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga siūlė įsteigti valstybinį komercinį banką, tačiau nepavyko dėl to susitarti su koalicijos partneriais. Bet šitos idėjos neatsisakome. Kol yra likusi pašto struktūra, būtina ją stiprinti. Didesnė konkurencija mažintų bankų įkainius, o ir pelnas liktų Lietuvoje. Mes esame šalis, kurioje bankų įkainiai pusantro karto didesni nei ES vidurkis. Pavyzdžiui, Belgijoje bankai už jokias paslaugas neima pinigų. O pas mus pervedant pinigus nuskaičiuojami pinigai ir iš banko, iš kurio vedi, ir iš banko, į kurį vedi.

Šaltinis: Respublika