Nepaklausęs perspėjimų apie galimą ieškinį, Sessionsas ir toliau atakavo Čikagą.

„Čikaga tyčia nusprendė laikyti politikus, kuri stoja kelią teisėtai šios šalies imigracijos sistemai. Miesto vadovai viešai pademonstravo priešiškumą įstatymams, kurie yra skirti apsaugoti federalines, valstijų ir vietines teisėtvarkos tarnybas bei mažinti nusikalstamumą. Vietoje to buvo nuspręsta apsaugoti nusikaltusius atvykėlius, kurie kelia grėsmę pačiam miestui. Labiausiai tai stulbina dėl precedentų neturinčio Čikagos nusikalstamumo. 2016 metais žmogžudysčių skaičius Čikagoje buvo didesnis nei Niujorke ir Los Andžele sudėjus kartu. Miesto vadovai neturi teisės laikytis vienų įstatymų, visiškai ignoruoti kitus ir tikėtis, kad ši šiurpą kelianti situacija pasitaisys. Miesto meras skundžiasi, jog dėl federalinės vyriausybės sprendimo reikėtų pertvarkyti visą Čikagos teisėtvarkos sistemą. Tačiau to Čikagai ir reikia – iš naujo įsipareigoti įstatymams ir sprendimams, kurie yra skirti tam, kad pašalintų miestą užvaldžiusią nusikalstamumo kultūrą,“ – kalbėjo Sessionsas.

Nors Trumpo administracija ne kartą bandė susieti prieglobsčio miesto statusą su nusikalstamumo problema, „Chicago Sun-Times“ atliktas tyrimas parodė, jog nelegalūs imigrantai visiškai neprisidėjo prie milžiniško žmogžudysčių skaičiaus.

„Policijoje dirbu jau daugiau nei 30 metų. Federalinės vyriausybės planai smarkiai pakenks bendruomenių priežiūrai ir visuomeniniam saugumui. Nelegalūs imigrantai nedidina Čikagos smurtinių nusikaltimų skaičiaus ir todėl noriu, kad mūsų pareigūnai sutelktų dėmesį į darbą su bendruomenėmis ir nebandytų būti imigracijos policija,“ – kalbėjo Čikagos policijos generalinis komisaras Eddie Johnsonas.

Iškėlusi Sessionsui ieškinį Čikaga tapo ketvirtu šalies miestu, įsivėlusiu į teisminį karą su Trumpo administracija, dėl prieglobsčio miestams skirtų kovos su nusikalstamumu lėšų. Kiek anksčiau tai padarė Sietlas, Santa Klara bei San Fransiskas.

Nors visi miestai savo sprendimui turėjo unikalių priežasčių, Čikagos teisinė komanda bendradarbiauja su kitų miestų advokatais. 46 puslapių skunde Čikaga prašo JAV teisėjo Harry Leinenweberio uždrausti Teisingumo departamentui keisti kovai su nusikalstamumu skirtų lėšų išdavimo sąlygas. Ieškinyje teigiama, jog Kongresas, sukūręs šią programą, nesuteikė Teisingumo departamentui teisės savavališkai keisti ar kurti naujų sąlygų.

Prieš keletą dienų Teisingumo departamentas pranešė apie naujas taisykles ir sąlygas, kuriomis turi sekti prieglobsčio miestai. Visų pirma, likus 48 valandoms iki sulaikyto nelegalaus imigranto paleidimo, miestai apie tai turėtų pranešti federalinėms tarnyboms. Pagal antrą naują sąlygą, miestas turėtų federaliniams agentams suteikti visus šansus bei prieigą į „bet kurią pataisų ar įkalinimo įstaigą, tam, kad pareigūnai galėtų susitikti su imigrantu ir „pasiteirauti“, kokią teisę likti Jungtinėse Valstijose pastarasis turi.“ Tačiau, kaip ieškinyje pabrėžia miesto atstovai, Čikagoje nėra kalėjimo – tik 18 laikino sulaikymo įstaigų.