Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

10/05/2018

Jaunimas, kuriuo mes didžiuojamės!
Kaip smagu po vasaros kelionių sugrįžti į Čikagą, ne veltui vadinamą antrąja lietuvių tėvyne. Dar smagiau rasti bažnyčią tebestovinčią, tebelaukiančią, tebekviečiančią. Baisu ir prisiminti, kad dar prieš keturis metus, galėjo viskas būti kitaip. Kas lemia, kad vienas vertybes mes sugebame išsaugoti, o kitas prarandame amžiams? Tam, kad viskas liktų kaip buvę, būtinai turi keistis! Jaunimas jau padiktavo naujas technologijas, socialinį tinklą, lojalų ir demokratišką mąstymo stilių, ir visi, kurie to nesupranta, bus tiesiog „ištrinti iš atminties“. Mes išmokome keistis. Vienas iš sektinų pavyzdžių yra laikraštis „Draugas“. Nes „Draugas“ sugebėjo prisitaikyti tapdamas ne vien tik popieriniu, bet ir elektroniniu laikraščiu, spausdindamas naujienos ne vien tik lietuvių, bet ir anglų kalba, skelbdamas save įvairiomis medijomis. Tačiau svarbiausia, kad „Draugas“ sugebėjo pajusti šių dienų pulsą, tai – kas aktualu, tai – kas „karšta“. Tie laikai, kuomet atsivertus „Draugą“, matydavai daugiau gramatinių klaidų nei gyvybiškai svarbios informacijos jau praėjo, „Draugas“ išgyveno, nes keitėsi. Tad ir mums reikia keistis. Tai, kad šiandien esame sėkmės, o ne praradimo pavyzdys, turime būti dėkingi visai grupei žmonių, o labiausia Švč. Megelės Marijos Gimimo parapijos klebonui kunigui Jauniui Keplšui, kuris ne tik mokėjo rasti ryšį su visų kartų žmonėmis, bet ir sugebėjo  pritraukti jaunimą, rasti gerą žodį ir liūdinčiam ir besidžiaugiančiam. Muziko Ričardo Soko vadovaujamas choras priverčia žmones susirinkti iš tolimiausių Čikagos kampelių. Mišios transliuojamos internete. Mes galime didžiuotis, kad jau ne kartą į šią šventovę koncertuoti atvyko žymūs pasaulinio mąsto muzikai ir dainininkai. Šį kartą noriu supažindinti su dviem spalio dvidešimt pirmą dieną koncertuosiančiais muzikantais: tai smuikininkė Barbora Valiukevičiūtė ir pianistas Leonas Livšinas. Barbora yra gimusi Kaune ir savo smuiko muzikinius  pamatus įgavo J.Naujalio Muzikos Mokykloje. Vėliau Barbora smuiko studijas tęsė Manhattan School of Music, kur smuiko meno mokė tokios įžymybės, kaip Grigory Kalinovsky ir Stony Brook Universitete – Philip Settzer. Kurt Mazur, Vladimir Jurowski, Philippe Entremont, Juliam Rachlin ir Maxim Vengeron – tai visame pasaulyje žinomos pavardės, pas kuriuos Barborai teko garbė mokytis. Ji grojo Veronica Hagman, Staller Art ir Metropolitan Muziejaus  koncertų salėse  – Jungtinėse Valstijose, Auditorium al Duomo – Florencijoje (Italija), Fukuoka Across - Japonijoje, bei Lietuvos Nacionalinė Filharmonija. Net penkerius metus kartu su Niujorko simfoniniu, būdama ne tik smuikininkė bet ir antrinė koncertmeisterė, diriguojant garsiąjam Takahara Mamoru ji su turais gastroliavo Azijoje, Europoje, bei Amerikoje. Paskutinieji muzikos festivaliai, kuriuose Dalyvavo Barbora yra: ISA, Mozarteum ir Akademija Austrijoje, Aurora Kamerinės Muzikos Festivalis Švedijoje, Eilat – Izraelyje, ir Bowdoin – Jungtinėse Valstijose. Manau, kad nereikia aiškinti ką italams reiškia klasikinė muzika ir, kad toli gražu ne kiekvienas yra priimtas į itališkąjį meistriškumo elitą. Tai va, Barbora smuiko meistriškumo moko pačioje d’Archi Arrigoni Akademijoje Italijoje, neaplenkdama ir Vytautas Magnus Universiteto gimtąjame Kaune, bei Barenboim-Said Fondo muzikos mokykloje Palestinoje. Būdama labai jauna Barbora jau sugebėjo ne tik šitiek daug koncertuoti, bet ir įsigyti daktaro laipsnį DePaul Universitete Čikagoje. Ne ką mažiau spalvinga asmenybė yra Lietuvoje gimęs ir Maskvos Koncervatoriją pabaigęs pianistas Leonas Livšinas (Leon Livshin). Jo pirmoji fortepijono mokytoja buvo mama, vėliau sekė visa eilė labai griežtų mokytojų iki tol, kol pasiekė legendinę Mariettą Azizbekovą Rusijoje. Vakarų Europoje – nuo „katastrofa“ šaukusios Esther Yellin iki tokios garsenybės kaip Barry Snaider Amerikoje, kuriam tiosiog viskas buvo „puiku“ ir „nuostabu“. Malcom Bilson, Gil Kalish and Julius Levin – tai pedagogai, menininkai, formavę Leono Livšino asmenybę. Taigi, šį rudens sezoną kviečiame: Spalio 21 dieną pirmą valandą po pietų į „Po angelo sparnu“ smuikininkės Barboros Valiukevičiūtės ir pianisto Leono Livshino koncertą. Bilietus bus galima įsigyti Marquette Parko bažnyčios raštinėje, „Old Vilnius“ ir „Lithuanian Plaza“, Pal. Jurgio Matulaičio misijoje. Bilieto kaina iš anksto $20, prie durų po $25. Telefonas pasiteiravimui: (773) 776-4600 Dainora Baliutavičienė, Marquette Parko Bažnyčios Kultūros reikalų atstovė

Daugiau
09/28/2018

LR garbės konsulas dr. J. Prunskis dalyvavo Europos politikos analizės centro forume
2018 metų rugpjūčio 24 d. Lietuvos Respublikos Garbės konsulas JAV dr. Jonas Prunskis dalyvavo Vašingtone, DC, vykusiame dešimtajame metiniame Europos politikos analizės centro (Center for European Policy Analysis – CEPA) forume, kuriame buvo aptariamas Europos ir Šiaurės Amerikos šalių bendradarbiavimas, reaguojant į bendrus iššūkius saugumui. Šiame transatlantinio saugumo renginyje dalyvavo LR Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Po forumo vykusio priėmimo metu LR Garbės konsulas susitiko su lyderiais iš Europos ir JAV. Pokalbių metu buvo išsakyta Lietuvos pozicija dėl energetinio saugumo iššūkių, į kuriuos būtinas globalus atsakas. Lietuva turi savo sėkmės istoriją, kaip atliepti energetinio saugumo iššūkius – suskystintųjų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje ne tik išvadavo Lietuvą iš Rusijos dujų monopolisto spąstų, suvaldė iki terminalo atsiradimo politiškai diktuotas dujų kainas, bet ir pakeitė žaidimo taisykles visame Baltijos regione. Tačiau Lietuva ir jos gyventojai, anot dr. Prunskio, gerai prisimena ne taip seniai patirtą finansinę naštą, kuomet tekdavo mokėti aukščiausią gamtinių dujų kainą Europoje, kadangi Rusija buvo vienintelė šių dujų tiekėja ir galėjo diktuoti savo sąlygas. Dėl šios priežasties lietuviams sunku suvokti Vokietijos teiginį, jog dujotiekis „Nord Stream 2“ leis Vokietijai sumažinti energijos sąnaudas. Pokalbio metu su Vokietijos Heinrich-Böll fondo Užsienio reikalų ir saugumo programų direktoriumi Vašingtone, DC, dr. Dominik Tolksdorf, kuris forume atstovavo Vokietijos pozicijai „Nord Stream 2“ klausimu, dr. Prunskis išsakė nuomonę, jog JAV piliečiams taip pat sunku suprasti, kodėl Vokietija nori pabloginti geopolitinę situaciją bei santykius su Europos Sąjunga ir Jungtinėmis Valstijomis, dalyvaudama dujotiekio projekte, kurį įgyvendinus už gamtines dujas Rusijai per metus tektų mokėti 100 milijardų JAV dolerių. Lietuvos atstovai CEPA forume išsakė nuostatą, jog tokie projektai kaip „Nord Stream 2“ ar Baltarusijoje, pažeidžiant branduolinės saugos reikalavimus, statoma Astravo branduolinė elektrinė yra nukreipti silpninti ES energetinį saugumą ir didinti Rusijos energetinę įtaką. Tokia situacija reikalauja solidaraus ir bendro atsako – deja, šiandien kai kurios didžiosios Europos Sąjungos valstybės nori savo energetikos politiką diktuoti ir mažesnėms ES šalims. Susitikimo su LR Energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu metu LR garbės konsulas diskutavo apie energetinį saugumą. „Lietuva jau išmoko priklausomybės nuo vieno dujų tiekėjo pamokas, kuri anksčiau ar vėliau, tiesiogiai ar netiesiogiai, virsta energetiniu šantažu. Nors Europa ir supranta geopolitines „Nord Stream 2“ projekto pasekmes, tačiau kol kas tėra pasyvi stebėtoja, o dujų tiekimo šaltinių diversifikacija kol kas tėra tik graži vizija, nutolusi nuo realybės“, – pažymėjo LR Energetikos ministras. Diskusijoje ministras taip pat pabrėžė Lietuvos kaimynystėje statomos Astravo branduolinės elektrinės grėsmę Lietuvai, jos nacionaliniam saugumui ir visam regionui bei branduolinės energetikos reputacijai pasaulyje. Pasak pokalbio dalyvių, sistemingai pažeidžiant tarptautines konvencijas statomas ir aukščiausių branduolinės saugos standartų neatitinkantis Astravo branduolinės elektrinės projektas privalo sulaukti griežto atsako tiek dvišaliu, tiek daugiašaliu lygiu, išnaudojant visus tarptautinius instrumentus. Rumunijos generalinio štabo viršininkas generolas Nicolae Ciucă susitikimo su dr. Prunskiu metu taip pat išreiškė savo susirūpinimą dėl projekto „Nord Stream 2“ ir jo žalos ES šalims. Tuo tarpu JAV pajėgų Europoje vadas (Commander of US European Command, EUCOM) ir Vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas (Supreme Allied Commander Europe, SACEUR), Jungtinių Valstijų generolas Curtis M. Scaparrotti pokalbio su LR Garbės konsulu metu tvirtino esąs patenkintas Lietuvos kariuomenės ir JAV ginkluotųjų pajėgų dvišaliu bei daugiašaliu bendradarbiavimu bei ateityje tikisi dar glaudesnio mūsų šalių bendradarbiavimo kolektyvinės gynybos stiprinimo srityje dabartinių grėsmių akivaizdoje. LR Garbės konsulo JAV dr. J. Prunskio Vykdomoji padėjėja Loreta Timukienė

Daugiau
09/28/2018

Paskaitoje – grįžimas į pianolų amžių
Pianola ir ja groti skirti muzikiniai ritinėliai tai toks XX a. pradžios JAV muzikinės kultūros reiškinys, apie kurį daugelis šiuolaikinių žmonių nėra girdėję. Tie, kurie atėjo į Balzeko lietuvių kultūros muziejuje rugsėjo 14 dieną vykusią muzikologo iš Lietuvos prof. dr. Dariaus Kučinsko paskaitą, galėjo ne tik pasiklausyti jo pasakojimo bei pianolos melodijų. Renginio dalyviai ir patys turėjo progą pabandyti pamuzikuoti šiuo į pianiną panašiu instrumentu. Tam, kad galėtumei groti pianola, nebūtinas muzikinis išsilavinimas. Tereikia stipriau minti dumplių pedalus ir instrumentas, ,,skaitydamas“ muzikinio ritinėlio perforaciją, ima skleisti muziką. Gal todėl pianolos buvo tokios populiarios amerikiečių namuose. Juk smagu pasikvietus svečių juos palinksminti pamėgtomis melodijomis. Svečiai susiburdavo prie šio mechaninio pianino ir ne tik klausydavosi muzikos, bet ir patys pagal ją dainuodavo. Pianolos stovėdavo ne tik privačiuose namuose, bet ir salūnuose, restoranuose. D. Kučinsko teigimu, dainavimas pagal pianolos muziką buvo tarsi to meto karaokė. Yra ritinėlių ir su dainų žodžiais, kurie būdavo surašyti skiemenimis iš apačios į viršų. Ritinėliui sukantis ir tuo metu skambant muzikai, dainuotojai galėjo skaityti tuos žodžius. Pianola – pasiturinčiųjų ,,žaisliukas“ Susirinkusiems buvo įdomu paskaitos autoriaus paklausti daugelio dalykų. Pavyzdžiui, kiek kainuodavo vienas muzikinis ritinėlis? Kiek jame būdavo įrašyta melodijų? Ritinėlio be žodžių kaina –75 centai, o tie, kuriuose būdavo įrašyti dainos žodžiai, kainuodavo net visą dolerį. Tai tuo metu, apie 1920-1925-uosius metus, ši suma būdavo laikoma nemažais pinigais. Neretai eilinis darbininkas vieną dolerį (arba pianolos ritinėlį) uždirbdavo per visą darbo dieną. Paprastai viename ritinėlyje būdavo įrašyta viena arba dvi melodijos. Nepigus būdavo tas malonumas – namuose turėti pianolą. Tokią prabangą galėdavo sau leisti tik viduriniosios klasės amerikiečiai. Tačiau D. Kučinsko teigimu, muzikavimas pianola buvo toks populiarus, kad per metus Amerikoje būdavo išleidžiama per milijoną vienetų ritinėlių. O pianolų pardavimai XX a pradžioje Amerikoje nusileido tik automobilių pardavimams. Ši muzikavimo mechaniniu pianinu mada Amerikoje laikėsi kelis dešimtmečius. Vėliau atsiradus naujoms garso įrašymo technologijoms, o ir dėl savo dydžio šie muzikos instrumentai prarado savo buvusį populiarumą. JAV lietuviai leido tautinius ritinėlius Lietuviai, tuo laikotarpiu gyvenę Amerikoje, taip pat „užsikrėtė“ pianolos muzikos mada. D. Kučinskas, remdamasis savo tyrinėjimais, teigė, kad per 1916-1932 metus buvo išleista 400 pavadinimų lietuviškos muzikos ritinėlių. Populiariausios buvo polkos, valsai, liaudies dainos. Lietuviai buvo viena iš kelių etninių bendruomenių (šalia lenkų, žydų italų, čekų, vokiečių, ispanų), kurios leido savo tautinės muzikos ritinėlius. Lektoriaus nuomone, tas pianolos muzikos populiarinimas Amerikos lietuvių bendruomenėje yra sietinas su kompozitoriaus Jono Žemaičio, gyvenusio Pennsylvanijoje, vardu. Jis buvo pagrindinis lietuviškos muzikos ritinėlių leidybos entuziastas. Pirmasis ritinėlių tyrinėtojas Lietuvoje Pats D. Kučinskas papasakojo, kad pianolos ritinėlius pirmą kartą pamatė prieš daugiau nei dešimtmetį, lankydamasis Balzeko lietuvių kultūros muziejuje. Tuomet jais ir susidomėjo ir ėmė tyrinėti. Paaiškėjo, kad Lietuvoje apie šią JAV populiarią muzikinės kultūros sritį nebuvo žinoma. ,,Lietuvą pianolų mada aplenkė. Man pavyko išsiaiškinti, kad tarpukario Lietuvoje viena privati muzikos parduotuvė prekiavo pianolomis, atvežtomis iš Vokietijos. Tačiau tikėtina, kad šių instrumentų buvo nupirkta labai nedaug – gal tik keli, nes tuo metu jiems nebuvo pakankamai pasiturinčių pirkėjų“, – sakė D. Kučinskas. Jis tapo pirmasis ir kol kas vienintelis šios lietuvių muzikinės kultūros rūšies tyrinėtojas Lietuvoje. Profesorius yra publikavęs kelioliką mokslo straipsnių, taip pat sudaręs katalogą ,,Lietuviška muzika pianolai“, o kartu su dr. Rimantu Astrausku – antologiją. Katalogo autorius tvirtina, kad šiuo metu yra atrasta tik pusė (200) išleistų ir suregistruotų lietuviškos muzikos ritinėlių. Balzeko lietuvių kultūros muziejuje sukaupta didžiausia jų kolekcija – daugiau nei 100 vienetų. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje yra 70 ritinėlių, įsigytų tik 2015 m. Dar šių pianolai skirtų muzikos įrašų yra saugoma Lituanistikos tyrimų ir studijų centre Čikagoje, Putname esančiame Amerikos lietuvių kultūros archyve ir privačiose amerikos lietuvių muzikų kolekcijose. Paskaitos metu D. Kučinskas savo pasakojimą iliustravo nuotraukomis, muzikos įrašais, atsakė į klausimus. Tai, kad profesoriaus paskaita vyko Balzeko lietuvių kultūros muziejuje – nėra atsitiktinis dalykas. Gavęs BAFF (Baltic-American Freedom Foundation) stipendiją, jis GBalzeko muziejuje saugomame muzikos archyve  jau daugiau nei pusmetį atlieka mokslinį tiriamąjį darbą. D. Kučinskui tarpininkaujant, muziejus įsigijo gerai išlaikytą ir kokybiškai skambančią pianolą, kuria pirmą kartą buvo pagroti tame archyve esantys kai kurie prieš beveik 100 metų išleisti muzikos įrašai.   Virginija Petrauskienė

Daugiau
09/28/2018

Ypatinga šventė – ypatingam žmogui
Praėjusį sekmadienį Pasaulio lietuvių centre įvyko neeilinė šventė. Lig šiol be vardo buvusią PLC pokylių salę su dideliu džiaugsmu nuo dabar įteisiname ir oficialiai vadiname Banys šeimos sale. Tai mūsų padėka už Rimo Banio dosnią paramą Pasaulio lietuvių centrui ir tikėjimą mūsų misija. Per savo narystę Pasaulio lietuvių centre nuo 1998 m. Rimas Banys PLC jau paaukojo per $325,000. Be p. Rimo moralinio ir finansinio palaikymo, nebūtume galėję įvykdyti daugelio paskutiniųjų kelių metų kritinių kapitalinio remonto projektų. „Jo parama mums padėjo atlikti taip reikalingus ir svarbius Centrui projektus, kaip pastato šildymo sistemos pakeitimas, bažnyčios įėjimo laiptų remontas, naujai išasfaltuotas įvažiavimas į Centrą, ir kitus. Noriu pažymėti, kad Centras išsilaiko pats, t. y., padengia savo kasdienines išlaidas iš surenkamų ir uždirbamų lėšų. Tačiau kai mes kalbame apie kapitalinius pastato remonto projektus, tokius kaip, pavyzdžiui, minėta šildymo sistema, kuri kainavo $450,000, tada mes negalime išsiversti be tokių aukotojų, kaip Rimas, pagalbos. Ši pagalba užtikrina Centro ateitį, jo modernizavimą, lankytojų saugumą ir komfortą. Rimai, Jus mums visiems esate tikras įkvėpimo šaltinis. Nuoširdus ačiū“, – R. Baniui dėkojo PLC vykdantysis direktorius Artūras Žilys, atidarydamas šventinę popietę. Sveikinimo ir padėkos žodį tarė PLC Tarybos pirmininkas Jurgis Riškus bei PLC Valdybos pirmininkas Linas Gylys. Džiugu, kad Centro siunčiama informacija aukotojams yra atidžiai perskaitoma, kad kiekvienas su Centru susijęs asmuo, ar darbuotojas, ar savanoris, puikiai supranta ir kitiems aiškina, kaip šis milžiniškas pastatas veikia, po savo stogu apjungdamas 38 kitas lietuviškas organizacijas. Tai ne tik darbas – tai dalis mūsų visų tapatybės. PLC organizacijos skaidrumas ir nuosekliai planuojami projektai buvo raktas ir į R. Banio širdį. Rimas suprato projektų svarbą, atidžiai analizavo PLC tikslus ir projektų vykdymo tvarką, ir džiaugiamės, kad ryžosi investuoti į Centro ateitį.  Kaip tik tai, simboliškai perkirpęs kaspiną salės pervadinimo šventėje, Rimas Banys ir akcentavo savo kalboje susirinkusiems bendruomenės nariams. Norime pasidalinti Jo pasakyta kalba su visa lietuvių bendruomene išeivijoje. „Ačiū Pasaulio lietuvių centrui, kad pagerbėte mane suteikdami galimybę pavadinti šią salę Banys šeimos vardu. Esu sujaudintas jūsų dėmesio ir tuo pačiu dėkingas, kad mano šeimos vardas nuo šiol bus neatskiriama šio Centro dalimi. Mano suteikta finansinė parama yra investavimas į Pasaulio lietuvių centro ir visų čia esančių organizacijų klestėjimą. Tai investavimas į praeitį, dabartį ir ateitį. Investavimas į praeitį, nes Centre susibūrusios organizacijos, kurių misija yra išsaugoti mūsų tėvų kalbą ir tradicijas. Dabartį, nes Centras nuolatos tvarko aplinką, pastatą, stengiasi, kad jis būtų saugus ir jaukus visoms organizacijoms ir lankytojams. Ir galų gale, tai investavimas į ateitį, nes jaunimas čia gali mokytis lietuviškose mokyklose, sportuoti, šokti, dainuoti, mokytis meno arba skautauti. Ir mūsų karta turime vietą susiburti ir dalintis savo prigimties džiaugsmu Misijoje, salėse ir meno galerijoje. Kadangi esu biznio žmogus, investuoju tik į tas organizacijas, kurios yra finansiškai stiprios, turi gerus vadovus ir galimybes augti. Pasaulio Lietuvių Centras tikrai yra tokia organizacija. Ar pastebėjote, kiek jau yra atlikta? Bet dar daug yra darbų, kurie turės būti atlikti. Jeigu jums patinka šios permainos, kurios vyksta Centre, jeigu sutinkate, kad Centras šiuo metu yra  dinamiška, gyvybinga, stuktūriškai stabili organizacija, tuomet kviečiu jus prisijungti prie manęs ir paremti Pasaulio Lietuvių Centrą! Ir žinoma, kviečiu visus į ateities renginius, kurie vyks Banio šeimos salėje“! Po puikios ir pakilios pono Rimo Banio kalbos bendruomenė simboliškai pakėlė taurę šampano ir sugiedojo R. Baniui ir Pasaulio lietuvių centrui ilgiausių metų! To linkime ir mes! Pasaulio lietuvių centro komanda

Daugiau
09/21/2018

Lietuvių Fonde įsteigtas naujas vardinis fondas
Lietuvių Fonde š. m. rugpjūčio mėnesį įsteigtas naujas vardinis fondas. Fondą įsteigė Geraldas Tamkutonis, pavadinęs jį „Trakų fondu“. Šis vardinis  fondas skiriamas Lietuvos istorijos knygų leidimui, vertimui į anglų kalbą ir spausdinimui. G.Tamkutonis neabejingas lietuvybei, spaudai ir  mūsų šalies istorijai. „Draugo“ skaitytojams jis žinomas kaip straipsnių autorius, jį esame sutikę ne viename Lietuvių Fondo suvažiavime. Paragavęs G. Tamkutonis yra ir vertėjo duonos. 2011 metais leidykla „Vantage Press“ išleido  G. Tamkutonio išverstą Antonette Sabonaitis knygą „Unte: Life in the Soviet Union as Seen Through the Eyes of a Child and Teenager“. Lietuvių Fondo nariai ir vardinių fondų steigėjai savo įnašais ir palikimais yra suformavę pagrindinį Lietuvių Fondo kapitalą. Kapitalas yra investuotas, o iš investicijų gaunamas pelnas skiriamas lietuviškai veiklai remti, studentų stipendijoms ir Lietuvių Fondo tikslams įgyvendinti. Naujai įsteigto fondo stipendijos išmokamos praėjus metams nuo fondo įsteigimo dienos iš uždirbtų palūkanų, vadovaujantis LF gairėmis ir specialių vardinių fondų steigėjų nurodymu. LF informacija

Daugiau
09/21/2018

„Šimtmečio takais“: laukia ypatingas renginys
Spalio 5 dieną maloniai kviečiame dalyvauti į Rosetta Hall – National Lithuanian American Hall of Fame, adresu: 5501 W. 79th Street, Burbank, IL 60459 – naujų patalpų įnauguravimą ir dviejų dalių koncertą „Šimtmečio takais“. Iškilmingą renginį organizuoja poetė Sandra Avižienytė kartu su National Lithuanian American Hall of Fame organizacijos pirmininku Jon Platakiu. Pirmoje dalyje – susitikimas su poete, rašytoja, dainų tekstų autore ir LRT Radijo Šimtmečio autorinės dainos laureate Sandra Avižienyte. Skambės Tomo Varnagirio, Vyganto Kazlausko, Rimanto Pažemecko parašytos dainos pagal autorės eiles. Antroje dalyje – ypatinga Lietuvos 100-mečio progai sudaryta autorinė bardo Vyganto Kazlausko programa pagal P.Širvio, B. Brazdžionio, J. Jakšto, V. Palčinskaitės, R. Skučaitės, S. Avižienytės ir kitų šiame šimtmetyje gyvenusių ir gyvenančių autorių žodžius. Aura Kižytė, gyvenanti Čikagoje, IL paįvairins koncertą E. Masytės, V. Kernagio  dainomis. Gros gitaristas Tomas Varnagiris ir čikagietis violončelininkas Josua Zajac. Vakaro metu išgirsime ir Čikagoje gyvenančio bei kuriančio Rimanto Pažemecko autorinius kūrinius. Esu nuoširdžiai susidomėjus šiais kūrėjais ir tokiu puikiu planuojamu įvykti renginiu. Todėl nutariau trumpai pakalbinti Jon Platakį ir Sandrą Avižienytę. Jon Platakis yra įkūręs National Lithuanian American Hall of Fame 2011 metais, atsakingą ir labai patriotišką organizaciją. Šlovės Rūmų komitetą sudaro 22 nariai: advokatai, mokytojai, istorikai ir kiti visuomenės veikėjai. 2013, 2015, 2017 metais lietuviškas šaknis turintieji žymūs žmonės buvo įtraukti į Šlovės Rūmus. Tai – Dick Butkus, Johnny Unitas, Rūta Lee (Kilmonytė), Ann Jillian (Nausėdaitė), Vyto Ruginis, Arnoldas Vokietaitis, Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, Senatorius Dick Durbin, Stanley Balzekas ir Juozas Kazickas. Tokie geri ir kilnūs darbai byloja apie žmogų.  Žinodamas ir dėstydamas istoriją mokyklose J. Platakis supranta Lietuvos istorinio palikimo reikšmę. Ne veltui amerikietiškoms mokykloms šios organizacijos rūpesčiu buvo nupirkta Rūtos Šepetytės knyga „Tarp pilkų debesų“. Su tikslu, kad kitakalbiai žinotų kas yra Lietuva, kokia buvo ypatinga jos istorija. Laisvės siekis su Vyčio ženklu priekyje, lietuviams buvo nepaprastai svarbus ir aktualus šimtmečiais. Pirmininkas Jon Platakis mąsto labai išmoningai, žinodamas, kad kultūros priedermėje pirmiausia yra bendruomenės gyvenimas. Jis tai išreiškia labai aktyviai ir svariai. Nori pritraukti, daugiau pakviesti ir prisiminti, dar kartą pagarsinti Amerikai ir Lietuvai nusipelniusius lietuvius. Manuel Rosa knygos „Columbus the Untold Story“ pristatymas Lemonto bendruomenei sužadino žmonių žingeidumą. Gal tikrai Kolumbas turėjo lietuviško karališko kraujo?! Tokiu būdu ir keliama žinojimo ir kultūros bendravimo kokybė. Daug įdėję pastangų kultūrinėje, istorinėje plotmėje ši organizacija šiuo metu remia dar du projektus. Planuoja sukurti pilną filmą apie partizanus (režisierius Tomas Donela, būsimas pavadinimas „Blood Lands“ ar „Miško broliai“). Jau sukurtas filmas „Ashes in the Snow“, pagal anksčiau minėtą Rūtos Šepetytės romaną. Kaip J. Platakis sakė, kad kuriamas dar vienas filmas pagal S. Šaltenio romaną „Basas ir laimingas“. Remiantis tuo romanu parašytas filmo scenarijus „Barefoot Bishop“.   Kitais metais ( 2019 ) spalio mėn.19 dieną vyks National Lithuanian American Hall of Fame vakaras kur jau Šlovės Rūmams yra planuojami pristatyti kandidatai.  Komisija dar svarstys kandidatų sąrašą ir spręs. Jon Platakis pasidžiaugė Broniaus Makausko naujai išleista knyga anglų kalba „Lietuvos istorija“. Kaip jis sakė, kad „tai – teisingiausia Lietuvos istorijos versija. Knygos autorius, redaktoriai A. Avižienis ir kiti, vertėjos: Rasa Mažeika ir Karilė Vaitkutė padarė viską įmanoma, kad ši knyga įgytų tikrą istorinę vertę“. Pasinaudodama puikia proga pakalbinau ir poetę Sandra Avižienytę. Susidarė unikali galimybė pažvelgti į Sandros Avižienytės poeziją. Sandra yra baigusi Mykolo Riomerio universitetą Vilniuje, kur įgijo teisės mokslų bakalauro laipsnį ir University of Baltimore. Čia ji mokslus baigė aukščiausiu pagyrimu (Magnum Cum Laude) „Aš ateinu, pasilieku ir gyvenu tavaisiais žodžiais“ – su ilgesiu tėvynei, gamtai, žmonėms, pasauliui dėlioja nuostabiai įtaigius ir labai reikšmingus žodžius Sandra Avižienytė savo eilėraščių posmuose. Ji tiesmukiška, teisinga, eina pirmyn, nėra laiko eiti ratais. „Jei sustosi ir sudėsi rankas, dar mąstysi apie ateitį...Nėra laiko, nėra ko sugrąžinti, gyvenimas sparčiai juda į priekį. Esu netekusi gyvenime labai brangaus žmogaus, labai sudėtinga buvo tai suvokti. Todėl dabar galvoju, kad nėra prasmės eikvoti laiko, kurio šitaip nevertina žmonės“, – kalbėjo Sandra. „Žmogus yra ne vien pareigos, kurios jį stumia į priekį, valdo, eikvoja, verčia kovoti su įsivaizduojamais malūnais. Pareigos žmogui vertės neprideda, tik – atsakomybę.  Poezija – tai ilgas kūrybinis procesas. Bendraujant atiduodi visą save, nuoširdumą, džiaugsmą, lūkesčius, svajones, susižavėjimą. Nustembi, kad posmai liejasi, čiurlena lyg upelis, tęsiasi gija tarp būto ir būsimo. Tarp minčių, giesmės, skraidymo drugeliu, liūdesio, nostalgijos, prisiminimų džiaugsmo, ryto, dienos, vakaro, saulės.“. „Ir jei ne vėjas, ne lietus, kuris nuplauna purvą, ir jei ne saulė, kuri prikelia gėles, Žmogus skambėtų tarsi tuščias skilęs indas, savyje nebesulaikantis vandens“- rašo savo posmuose Sandra. Kaip išlikti savimi, kaip pakilti aukščiausia poezijos gaida, aukštinant Žmogų, Tėvynę Lietuvą, jos gamtą upelius, ežerus, upes, kalvas ir piliakalnius. Tiek daug giedros, tiek daug „minčių lietaus“, nubudimo, aistros pasiaukojamai gyventi... Sandra rašo eilėraščius: „Ramunės burtai“, „Apie gyvenimo sprendimus“, „Bažnyčioje“ ir kt. Ieško savęs, suranda gyvenimo tėkmę ir prasmę savo šeimoje, nuostabiuose vaikuose, ir besiliejančiuose posmuose – kūryboje. Juk poezija yra gyvas dalykas. Daugumoje kurdama eilėraščius Sandra naudoja tam tikrą eiliavimo techniką – eilėraščio mintis baigiasi jau trečioje eilėraščio eilutėje. Mintis lūžta pirmame stulpelyje ir eina iki paskutinės eilutės. Sandros posmai, jų eiliavimas, rimavimas labai tinka kurti dainoms. Rimantas Požemeckas pagal jos eilėraščius yra sukūręs 19 dainų. Vygandas Kazlauskas su daina „Susitikimas“ Lietuvos Radijo naujos dainos Šimtmečio konkurse laimėjo pirmą vietą pagal S. Avižienytės eiles. Šių dviejų kūrėjų pažintis prasidėjo seniai – prieš 15 metų. Jį patraukė, Sandros Avižienytės nuotrauka poezijos leidinio viršelyje. Nustebino, kad moteris rašo apie save visai ne moteriška gimine – „miesto vaikas užaugęs ant asfalto“... Iš jos 60 eilėraščių tada sukūrė 12 dainų, iš jų – 8 buvo išverstos į prancūzų kalbą. Sandrai teko daug kur gyventi...  Gyvendama, bendraudama, keliaudama ji stebėjo žmones, jie įkvėpė ją kurti naujus posmus, naujom tikslingom temom. Ji turi labai daug ką pasakyti žmonėms, išreiškia savo sielos gelmes per pasaulio vystymosi reiškinius, per žmogaus būtį, patirtį, pergyvenimus. Ji savo posmais mums priartina laiką ir svajones. Ji yra jautri, nuoširdi reikli sau ir kitiems, reikli ne tik kūryboje, bet ir gyvenime. Sandra Avižienytė dalyvavo daugelyje savo knygų pristatymų. Ji yra išleidusi keturias poezijos knygas. Ji žino: jei yra sukurtas naujas posmas, bus ir nauja daina.   Sandra labai žavisi ir vertina Pauliaus Širvio (nuostabus eil. „Palik tik dainą“) kūrybą.  Jai labai patinka Bernardo Brazdžionio, Kazio Bradūno, Vytauto Mačernio, Nyka Niliūno literatūrinis palikimas. Jie visi artimi Sandros sielai. Eiles ji pradėjo kurti būdama 16 metų. Jau 1999 metais sudarė savo pirmąją eilėraščių knygą. Rašė apie viską, kas aktualu jai ir žmonėms.   Besikalbant nutariau paklausti kaip ji paaiškintų, kas yra meilė, plačiąja prasme? „Vaikai – tai besąlygiška mano meilė jiems. Meilė tarp dviejų žmonių – tai žinojimas, kas beatsitiktų, priimti tą žmogų koks jis yra. Juk būdamas kartu augi su juo, nori tų pačių ar skirtingų dalykų, tik bendroje plotmėje. Bendri pomėgiai, buvimas kartu, džiaugsmas, kad esi suvoktas, suprastas, papildytas žmogus. Jei ko nors noriu ir negaliu turėti, tada atsisakau – paleidžiu – bet kokia kaina“. Asmeniniai norai neužgožia jos asmenybės. „Nesvarbu kur esi ir ką darai, dienos gale grįžti namo.  Asmeniški interesai negali tapti aukščiau visų elementarių dalykų. Laimė – juk negali susikaupti į finansinę karjerą, negali vien savęs realizuoti į darbą. Yra aukštesni dalykai; supratimas, būti savimi, būti kartu, džiaugtis vaikais, kurti jiems ateitį“.  Sandra rašo tada kada ji nori. Poezija jai yra neatsiejamas dalykas. Kiekvienas jos eilėraštis turi tęstinumą. Ji siekia savo posmais, kad būdamas renginyje, poezijos vakare žmogus išsineštų tam tikrą jausmą ir sukeltų emocijas. Netgi būdamas kitoje situacijoje prisimintų tas emocijas, kurias išsinešė. Žodžiai yra sakomi su priežastimi, „jei daliniesi juos su savimi ir kitais, supranti, pasiekei esybės gelmes, gal netgi užvirei kraują“... Vilniuje, Alytuje, Šiauliuose skambėjo jos eilėraščiai virtę dainomis: „Atleisk“, „Aš perplauksiu debesiu“. Nors eilėraštyje Sandra rašė „aš neperplauksiu“, o dainoje skambėjo iš neigiamybių žodžiai virtę teigiamybėmis. Jos širdis gimtinėje džiaugėsi lietuvių imlumu, svetingumu, pagarba. Kada jos poezijos knygų pristatymų vakaruose buvo užpildytos kultūros namų ar mokyklų sales ir juose dalyvavo miesto meras, pavaduotojai, mokytojai, studentai, jaunuomenė. Renginyje vykusiame 2017 m. balandžio mėn. 22 d. Vilniuje, Martyno Mažvydo bibliotekoje dalyvavo daug pasaulio bendruomenės narių. Dar tada Dalia Henke, išklausiusi S. Avižienytės posmų, patvirtino, kad išeivijoje esančius kūrėjus turime tausoti, remti ir džiaugtis jų naujais darbais. Sandros svajonė yra sustabdyti laiką, pakilti savo kūryba ir pasiaukojimu žmonėms virš svajonės, virš debesų, virš laiko, pamatyti save kito žmogaus akimis, „jei galėčiau, išmokčiau skraidyti ir pakilčiau virš savo lemties“... – sakė ji.   Sandra Avižienytė ir jau minėti atlikėjai tuoj po šito koncerto, spalio 8 dieną išvyks į Australiją. Didelis džiaugsmas, kad lietuviai iš Amerikos pristatys lietuvių poeziją, literatūrą, muziką, dainą ir istoriją Australijoje gyvenantiems lietuviams. Ačiū pašnekovams už pokalbį ir linkiu Jums visiems naujų kūrybinių lobių ir kuo geriausios kloties. Marija Boharevičienė, LUMA narė

Daugiau
09/21/2018

Apsisprendę lietuviai renkasi būti su savais
Pasak rašytojos ir tinklaraštininkės Linos Ever, „berlyniečiai plačiai naudoja terminą Wahlberliner, kuris reiškia berlynietis pagal pasirinkimą. Ir taip, šis miestiečio tipas gal netgi dažnesnis ir ne mažiau reikšmingas už tuos, kurie čia gimę ar atblokšti darbo reikalų.“ Man regis, panašiai yra su mumis – čionai atkeliavusiais ir pasilikusiais arba lietuvių šeimose gimusiais lietuviais. Galėtume ištirpti, asimiliuotis, bet laikomės savo šaknų. Iš įsitikinimo. Kitaip ar būtų šimtai mokinių lituanistinėse mokyklose? Ir šiais mokslo metais Maironio vardo mokykla Lemonte vos ne vos talpina mokinius. O kai kokia nors – mokslo metų pradžios, Kalėdų eglutės ar išleistuvių – proga prisideda jų tėvai ir visi 95 darbuotojai, nori nenori jautiesi šventiškai. Šiemet mokslo metai prasidėjo rugsėjo 8-ąją. Mokykla pasitiko vėl švari, padažyta, tyli. Kol įžengė vaikai! Koridoriai kaipmat prisipildė balsų, smagaus trepsėjimo, pasiilgusių šypsenų. Iki pat gegužės pabaigos penktadienio vakarais ir šeštadienio rytais automobiliai vienas po kito mirksės posūkių žibintais į Pasaulio lietuvių centrą. Nepyksime, kad reikės lukterėti 127-ojoje. Žinosime – mūsiškiai važiuoja. Lina Tumasonienė Maironio lituanistinė mokykla, Lemontas  

Daugiau
09/14/2018

JAV lietuviai paragino V.Ušacką dalyvauti prezidento rinkimuose
Daugiau nei 500 Čikagos ir Filadelfijos lietuvių bendruomenės narių kreipėsi į ambasadorių Vygaudą Ušacką ragindami jį kandidatuoti 2019 m. įvyksiančiuose Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose. „Mes, Čikagos ir Filadelfijos apylinkių lietuviai, atkreipdami dėmesį į artėjančius Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus; pažymėdami, kad Lietuvai šalies vadovo poste reikalingas Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje žinomas ir gerbiamas asmuo; žinodami, kad JAV ir viso Pasaulio lietuviai tikisi telkiančio ir lietuvybę puoselėjančio lyderio, remiančio Lietuvos pilietybės išsaugojimą; prisimindami didžiulį ambasadoriaus Vygaudo Ušacko indėlį stiprinant ir užtikrinant lietuvių bendruomenės JAV gyvavimo tęstinumą; akcentuodami jo neįkainojamą indėlį dirbant ambasadoriumi Vašingtone, užtikrinant JAV paramą Lietuvos narystei NATO; vertindami Vygaudo Ušacko pasišventimą tarnauti Lietuvai ir bendriems JAV nacionalinio saugumo interesams, atstovaujant Europos Sąjungą Afganistane, o vėliau ir Rusijoje. Kviečiame Vygaudą Ušacką dalyvauti Lietuvos Prezidento rinkimuose“, – sakoma deklaracijoje. Pasak jos rengėjų, ši deklaracija – tai Amerikos lietuvių atsakas į ambasadoriaus Vygaudo Ušacko Lietuvoje išsiųstus laiškus žmonėms, kuriuose jis klausia, ar turėtų dalyvauti Prezidento rinkimuose ir prašo šalies gyventojų įvardinti svarbiausią Lietuvos problemą, kurią spręsti prezidentas turėtų pirmiausia. „Šiuo metu tinkamesnio kandidato tapti sekančiu Lietuvos prezidentu tiesiog nematome, Vygaudo Ušacko patirtis užimant įvairias atsakingas pareigas LR ir ES institucijose jam puikiai pasitarnautų mūsų tautai išrinkus jį Lietuvos vadovu“, – kreipdamiesi sako Čikagos lietuviai. Kreipimąsi į Vygaudą Ušacką pasirašė Čikagos lietuviškų Sporto ir kultūros organizacijų vadovai, lietuviu „Rotary“ klubo nariai, aktyvūs lietuvių bendruomenės nariai. ČLKL pranešimas spaudai ČLKL nuotraukos

Daugiau
09/14/2018

Prasideda naujas „Grandies“ šokių sezonas
Čikagos seniausio ir didžiausio tautinių šokių ansamblio „Grandis“ vadovai ir visų ratelių šokių mokytojai laukia grįžtančių ir naujų šokėjų! Pirmosios 60-mečio repeticijos ir ratelių šokėjų registracija vyks šia tvarka: Sekmadienį, rugsėjo 16 d. 3:00 iki 5:00 val.p.p Pasaulio lietuvių centre (PLC) – suaugusiųjų ratelis, 5:00 iki 6:30 v.v. PLC - jaunių ir jaunimo rateliai, nuo 6 skyriaus iki 11 skyriaus, 6:30 iki 8:30 v.v. PLC - studentų ratelis, 12 skyrius ir universiteto amžiaus, Sekmadienį, spalio 14 d. 2:30 val. p.p. iki 5:00 val. p.p.- PLC-  pagyvenusiųjų ratelis 5:30 iki 6:30 val. p.p. Ateitininkų namuose - vaikų, vaikučių, kiškučių rateliai, Ateitininkų namuose Informacija: grandis.vadovai@gmail.com Nuotraukos iš 2018 metų „Grandies“ archyvo. „Grandies“ informacija Grandis 1: „Grandies“ šokėjai, dalyvavę Lietuvos 100-mečio Dainų šventės Šokių dienos programoje Vilniuje liepos 6 d. 3 other photos: „Grandies“ 2018 metinė šventė balandžio 29 d. Pasaulio Lietuvių centre, Lemonte

Daugiau
09/14/2018

Garbės konsulas kviečia į bėgimą Elgine
Rugsėjo 30 d., sekmadienį, Čikagos ir jos apylinkių lietuviai kviečiami dalyvauti 5K ir 10K bėgime, kuris vyks Festival Park, 132 S. Grove Ave, Elgin, IL 60120. Bėgimo metu surinktos lėšos bus skiriamos Čikagos Šiaurės-Vakarų priemiesčių benamiams vaikams. Šį bėgimą jau kelinti metai remia LR Garbės konsulas JAV dr. Jonas Prunskis su žmona Terri. BĖGIMO NUOTOLIAI: 5K, 10K, vaikų bėgimas - 100 metrų. BĖGIMO PRADŽIA: 7:50 val. r. - vaikai (iki 8 metų), 8:00 val. r. -10K bėgikai/ėjikai, 8:10 val. r. - 5K bėgikai/ėjikai. REGISTRACIJA – BĖGIMO DIENĄ 7:00 -7:40 val. r. REGISTRACIJOS MOKESTIS: 5K - $35.00,10K - $45.00, vaikams iki 8 metų - nemokamai (REIKALINGA REGISTRACIJA). Daugiau informacijos: http://www.letsmoveelgin.com Bėgimo dalyviai gali registruotis iš anksto: https://signup.itsracetime.com/Race/Register/IL/Elgin/LetsMoveElgin Nuotraukose: Ankstesnių bėgimų akimirkos Loreta Timukienė

Daugiau
09/14/2018

Vasaros palydos
Rugsėjo 2 dieną džiaugėmės tradicine švente - vasaros palydomis, kurią šventėme Ateitininkų namų ąžuolų paunksmėje. Šiais metais šią šventę organizavo dvi šaulių kuopos išeivijoje - Gen. T. Daukanto jūrų šaulių kuopa ir Baltijos šaulių kuopa. Sekėsi gerai, kadangi viskas buvo sklandžiai organizuota. Kiekvienas žinojo savo darbo paskirtį ir atsakingai vykdė savo įsipareigojimus. Užimtų daug laiko vardinti visų dirbančiųjų vardus, todėl vienu sakiniu apibūdinsiu: šauliai vykdė savo pareigas atsakingai ir kruopščiai. Šauliška pareiga yra mūsų prioritetas! Oras buvo nuostabus, o muzika tiesiog svaigino savo repertuaru, kurį atliko Paulius Strolia. Maisto pasirinkimas stebino apsilankiusius svečius: buvo prekiaujama cepelinais, šašlykais ir lietuviškomis dešrelėmis. Kiekvienas galėjo paskanauti savo pasirinktu maistu, o taip pat kava, pyragais ir šviežiais vaisiais. Buvo smagu sutikti daug svečių, kurie pagerbė mūsų palydas savo atvykimu - tai Rūta Sidabras iš Indianos, kun. G. Keršys (kuopų kapelionas), Brighton parko, Marquete parko, Cicero parapijų atstovai ir kiti. Džiaugiamės mūsų sėkmingu renginiu ir tuo, kad galime ir toliau puoselėti lietuvybę, pasigirti, kad mes, šauliai išeivijoje, sugebame suartinti visus žmones, kurie myli Lietuvą ir lietuviškas tradicijas.  Gen. T. Daukanto šaulių kuopos išeivijoje ir Baltijos šaulių kuopos administracija

Daugiau
09/14/2018

Jau 16 kartą GLM atvėrė mokslo duris
Rugsėjo aštuntą dieną įvyko Gedimino Lituanistinės Mokyklos 2018-2019 mokslo metų pradžios šventė. Į renginį rinkosi mokiniai, jų tėvai ir mokytojai. Visiems iškilmingai sugiedojus Lietuvos Himną, eilėraščiu visus susirinkusiuis pasveikino penktos klasės mokinė Neda Bazys ir antros klasės mokinys Mantas Bazys. Sveikinimo žodį tarė mokyklos direktorė Jurita Gonta bei JAV LB Waukegan Lake County apylinkės pirmininkas Gintautas Steponavičius. Pačius jauniausius mokyklos mokinukus pasveikino šeštokas Lukas Evans, kuris visiems įteikė po knygą. Didžiausių pagyrimų sulaukė patys vyriausieji mokyklos mokiniai, kurie pirmieji laikė lietuvių kalbos egzaminą pavasarį. Dominykas Gonta, Karolina Tuska, Daniel Stein, Neda Krukauskaitė ir Jonas Evans išlaikė egzaminą B1 lygiu ir gavo diplomus, liudijančius apie aukščiausius įvertinimus. Šventė tęsėsi mokyklos direktorei pakvietus visus keliauti laiko traukiniu bei prisiminti šventes, kurias švenčiame kiekvienu metų laiku. Mokiniai dalinosi įspūdžiais, pasakodami kurios šventės jiems labiausiai patinka ir kodėl. Netrukus visų akys nukrypo į ekraną, kur visi susirinkusieji grožėjosi nuotraukomis iš mokinių atostogų bei mokytojų video sveikinimais. Šokiu visus pradžiugino antros klasės mokinė Ema Indriliūnas ir penktos klasės mokinys Tomas Burbulis, vadovaijiemi Vaidos Indriliūnas. Išsiskirsius mokiniams į klases pirmai pamokai, tėveliai su direktore aptarė ateinančius mokslo metus bei artėjančius renginius. Pamokoms pasibaigus, visi dalinosi vasaros įspūdžiais bei vaišinosi lietuviškais patiekalais. Mokyklos administracija primena, kad mokinių registracija priėmimui į mokyklą tęsiasi ir kviečia apsilankyti mokyklos internetinėje svetainėje www.gediminolituanistinemokykla.org, kur rasite daugiau informacijos apie mokyklą ir jos vykdomą veiklą. GLM direktorė Jurita Gonta

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu