Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

10/19/2018

Čikagos lietuvių „Rotary“ klubo dešimtmetis
„Lietuviškas Rotary klubas turės savo specifines veiklos kryptis, neprieštaraujančias Rotary judėjimo tikslams ir atitinkančias klubo narių lūkesčius. Rotary klubas sieks tikslų ir plėtos veiklą šiose srityse: (1) skirs didelį dėmesį ir stiprins bendravimą su Lietuva, Lietuvos „Rotary“ klubais per įvairius tiesioginius bei bendruosius Rotary International projektus, siekiant padėti ir Lietuvai, ir lietuvių bendruomenei Chicago bei stiprinant Lietuvos ir JAV verslo ar kultūrinius ryšius …“, – taip vieną iš svarbiausių Čikagos lietuvių „Rotary“ klubo veiklos krypčių 2008 m. kovo 25 d. įvardijo pirmasis Čikagos lietuvių „Rotary“ klubo (angl. Rotary Club of Chicagoland Lithuanians) prezidentas Saulius Janušonis. Nuo tada prabėgo dešimt metų. Lietuvių „Rotary“ klubas – vienintelis lietuvių rotariečių klubas Jungtinėse Amerikos Valstijose – ne tik neišnyko, bet jau dešimtmetį sėkmingai veikia, svariai prisidėdamas prie vietos bendruomenės ir Lietuvos bei jos žmonių fizinės ir dvasinės gerovės.

Daugiau
10/19/2018

Brighton Parke pagerbtos lietuvybės puoselėtojos
Spalio 7 dieną Brighton Parko parapijoje JAV Lietuvių Bendruomenės padėkos raštais ir Istorijos klubo medaliu buvo apdovanotos lietuvybės puoselėtojos už savo nenuilstamą lietuvišką veiklą.

Daugiau
10/19/2018

Lietuvių Fondo pokyliui artėjant
Jau tapo gražia tradicija, kasmet, atėjus rudeniui, rengti Lietuvių Fondo (LF) pokylį. Pernai 55-metį atšventęs Fondas, toliau žingsniuoja lietuvybės liepsnos nušviestu keliu. 2018 metais paramai ir stipendijoms Lietuvių Fondas patvirtino rekordinę – 1,101,156 dol. –  sumą. Tikrai yra kuo pasidžiaugti.

Daugiau
10/12/2018

Gen. T. Daukanto jūrų šaulių kuopos 55-mečiui
1954 metais atkūrus Lietuvos šaulių sąjungą tremtyje (dabar – Išeivijoje), ėmė steigtis šaulių daliniai Toronte, Čikagoje, Detroite, Monrealyje, Bostone, Niujorke ir kituose JAV ir Kanados miestuose. Šauliškumo idėjos pasiekė Australiją, Argentiną, Vokietiją ir Didžiąją Britaniją, kur įsisteigė LŠST skyriai, kuopos, rinktinės... Sovietiniams okupantams nepavyko užgesinti Vlado Putvinskio, Mato Šalčiaus ir kitų Lietuvos didžiavyrių uždegto Lietuvos šaulių sąjungos laužo. Šauliškumo ir jo ideologijos kibirkštys atgimė ir įsiliepsnojo nauju laužu Išeivijoje.

Daugiau
10/12/2018

PDPD veiklos dešimtmetis
Po dešimt metų veiklos Psichologinės ir dvasinės paramos draugija (PDPD) kasmetinio suvažiavimo nutarimu sustabdė savo veiklą. Nuo pat įkūrimo pradžios organizacijai vadovavo Ziono lietuvių liuteronų parapijos kunigas dr Valdas Aušra.   Draugijos nariai visus šiuos metus talkino lietuvių bendruomenei savanoriškai. Veikla Į draugijos veiklą buvo įsitraukę psichologai, kunigai, socialiniai darbuotojai, gydytojai, draudimo agentai, žurnalistai ir kitų veiklų atstovai, pasirengę spręsti psichologines, socialines ir kitas bendruomenės atstovų problemas. Draugijos nariai budėdavo prie pagalbos telefono linijos, spręsdavo besikreipiančiųjų problemas. Kasmet, o kartais ir du kartus per metus buvo rengiamos savitarpio paramos grupės turintiems problemų šeimoje. Buvo kviečiama ateiti pasitarti su profesionalais, kurie padeda pamatyti situaciją tokią, kokia yra. Stengtasi nepalikti bendruomenės narių vienų su savo problemomis. Buvo rengiamos grupės ir seminarai atskirai moterims, norint padėti joms integruotis į aplinką, pasitikėti savimi, išmokti rasti išeitį iš susiklosčiusių situacijų. Draugija rengė seminarus ir skaitė paskaitas gedėjimo ir kitomis temomis, sprendė socialinės paramos ieškančiųjų klausimus. Reikia pažymėti, kad visi draugijos renginiai buvo nemokami. Per dešimt veiklos metų Psichologinės ir dvasinės pagalbos draugijai pavyko pakeisti bendruomenės požiūrį į psichologines problemas. Dabar drąsiai ieškoma pagalbos, kreipiamasi į specialistus, dairomasi paramos spręsti dvasines krizes. Per dešimtmetį psichologijos studijas baigė ir veiklos praktiką pradėjo daugelis draugijos narių. Jie daro profesionalią įtaką lietuvių bendruomenės psichologiniam sveikatingumui. Problemų turinčiam asmeniui lengviau susikalbėti ir jas spręsti su specialistu, kuris kalba ta pačia kalba. Nariai Psichologinės ir dvasinės paramos draugijos nariais įvairiu laiku buvo žinomi savo srities specialistai. Grupes ir seminarus rengė psichologės Pranutė Domanskienė, PhD, Aušra Tauginaitė (LPC), psichologė Rasa Cicėnienė, psichologė, jogos instruktorė Inga Wilke, paskaitas skaitė Nora Aušrienė (kapelionė), Saulena Antanavičienė (NCC, LCPC). Pagalbos telefono linijos veikla atsakingai rūpinosi kunigas dr Valdas Aušra, Juozas Polikaitis, Živilė Jerominienė, Aneta Markutė-Kastrickienė, seselė Pranciška, kuri vėliau sugrįžo tarnauti į Lietuvą. Grupės veikloje aktyviai dalyvavo kunigas Antanas Saulaitis, kunigas Liudas Miliauskas, kunigas Vilius Dundzila,  kunigas Antanas Baniulis. Socialinė darbuotoja Vilija Aukštuolis, draudimo specialistė Elena Ablingytė sprendė daugelio besikreipusiųjų socialines problemas, gydytojas Andrius Kudirka talkino savo srities klausimais.  Daug patarimų, kaip pagelbėti besikreipusiems, suteikė Daiva Karuža. Draugijoje dirbo Daiva Piščikaitė, Martynas Aukštuolis,  Rūta Šmulkštienė, Daina Čyvas, psichologė Laima Zavistauskienė, Deimantė Katiliūtė, advokatė Krtistina Wayne, Juozas Križinauskas, Aušra Ąžuolaitytė. Informaciją apie draugijos veiklą viešino Onutė Radzevičienė ir Vilma Kava. Draugijos narius jungė noras padėti artimui, suteikti emocinę paramą kiekvienam ieškančiąjam. Psichologinės ir dvasinės paramos draudijos narių nuomone, per dešimt metų draugija padėjo daugeliui ieškoti ir rasti dvasinės paramos specialistų. Psichologinių problemų sprendimų klimatas lietuvių bendruomenėje per dešimtmetį pasikeitė, ir tai yra ir draugijos nuopelnas. Vilma Kava

Daugiau
10/05/2018

Metų žmogus M. Gudynas – didžios širdies žmogus
Sekmadienį, rugsėjo 30 dieną Balzeko lietuvių kultūros muziejuje įvyko kasmetinės, jau 52-osios Metų žmogaus pagerbimo iškilmės. Muziejaus prezidentas ir direktorių taryba 2018-ųjų Metų žmogumi išrinko LR Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorių Marijų Gudyną. Nors buvęs LR generalinis konsulas Čikagoje M. Gudynas šiuo metu gyvena Lietuvoje, tačiau kaip tik šiuo metu jis buvo suplanavęs komandiruotę į JAV. Sekmadienį atvykęs į muziejuje surengtą pokylį, jis neatrodė atitolęs nuo JAV lietuvių bendruomenės reikalų. Daugelis svečių norėjo nors trumpai su juo pasikalbėti, užduoti rūpimus klausimus. Visi dalyviai buvo pakviesti rinktis likus valandai iki pokylio pradžios. Kokteilių, vyno ir užkandžių buvo pateikta pagrindinėje muziejaus ekspozicijos salėje. Susirinkusieji turėjo puikią progą besišnekučiuodami apžiūrėti muziejuje veikiančias parodas. Į pokylį atvyko gerokai per šimtą žmonių, tarp kurių buvo garbės svečiai Michael J. Madigan, Illinojaus Atstovų rūmų pirmininkas, John Shimkus, JAV Kongreso narys, LR ambasadorius JAV ir Meksikai Rolandas Kriščiūnas, LR generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekešius su žmona Egle, JAV prezidento administracijos patarėjas, LR garbės konsulas dr. John Prunskis.    Pokylio šeimininkas, muziejaus įkūrėjas Stanley Balzekas Jr. bei šie garbės svečiai į antrojo aukšto salę, kur vyko apdovanojimas, koncertas ir vakarienė, buvo kviečiami po vieną. Juos plojimais pasveikimo visi susirinkusieji.   Prieš prasidedant iškilmėms, svečiams dainavo Čikagoje viešintis garsus lietuvių solistas, tenoras Vaidas Vyšniauskas. Vieną dainą su juo padainavo ir vakaro viešnia solistė Nida Grigalavičiūtė. Jiems akompanavo muzikologas prof. Darius Kučinskas. Vakaro vedėja Sigita Balzekas, pristatydama M. Gudyną, minėjo daugelį jo nuopelnų susijusių su Amerikos lietuvių veikla. Taip pat su dideliu dėkingumu prisiminė ir tai, kad būdamas generaliniu konsulu Čikagoje, jis konkrečiais darbais padėjo muziejui įgyvendinti ne vieną projektą. Metų žmogaus apdovanojimą M. Gudynui įteikė praėjusių, 2017 Metų žmogus Lietuvių meno ansamblio vadovas Darius Polikaitis Savo kalboje M. Gudynas prisipažino buvęs nustebintas ir pradžiugintas dėl šios jam suteiktos garbės. Jis sakė, kad tą apdovanojimą priima kaip visų Lietuvių Bendruomenės narių bendro darbo įvertinimą. Į pokylį M. Gudynas ir pats atvyko su gražia dovana. S. Balzekui Jr. jis įteikė vėliavą su Vyčiu. ,,Vytis simbolizuoja tai, kas mes esame ir kam mes atstovaujame. Tikiu, kad tas vaikinas ant žirgo skries virš muziejaus pastato, o jį matydami daugelis čia atėjusių žmonių didžiuosis. Džiaugiuosi, kad 1000 metų skaičiuojančios Lietuvos vėliava plevėsuos Abraham Lincoln ir kitų didžių amerikiečių bei lietuvių žemėje”, – sakė 2018-ųjų Metų žmogus. Ta proga jis įteikė ir LR Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus padėką vienam iš vakaro svečių – Rimui Baniui. Ministras šiam žmogui padėkojo ,,už prasmingą dalyvavimą lietuvių bendruomenės gyvenime ir svarią paramą lietuvybei”. Tą vakarą Metų žmogus sulaukė daugybės sveikinimų. Vieni iš jų skambėjo iš tribūnos, kiti buvo išsakyti privačiai. ,,M. Gudynas yra didelis, turintis didelių idėjų, o svarbiausia – didžios širdies žmogus”, – sakė generalinis konsulas M. Bekešius. Kalbėtojai įvertino ir Balzeko lietuvių kultūros muziejaus veiklą. J. Shimkus sakė, kad naujoji muziejaus paroda ,,For Freedom…” jį labai sudominusi. Apžiūrėjęs parodą jis pripažino sužinojęs ir tokių dalykų, apie kuriuos iki šiol nebuvo girdėjęs. Pavyzdžiui, apie knygnešių veiklą Lietuvoje spaudos draudimo laikotarpiu. Ambasadorius R. Kriščiūnas pasidžiaugė ne tik M. Gudyno veiklos įvertinimu, bet ir muziejaus darbais. Jis paminėjo, kad naujoji Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui skirta paroda ,,For Freedom…” netrukus bus pristatyta Washingtone. Pokylio svečiai mėgavosi Audros Januškienės įmonės ,,Bravo Bites” maistu, Algimanto ir Ligitos Barniškių muzika, šoko, šnekučiavosi ir džiaugėsi, kad šių Metų žmogaus pagerbimo iškilmės po dvejų metų pertraukos vėl buvo sugrąžintos į nuo seno įprastą  tradicinę vietą – po muziejaus stogu. Muziejaus informacija

Daugiau
10/05/2018

Romanas – iš noro parodyt pasauliui Rusijos skriaudą Lietuvai
Jau tampa tradicija, kad Kalifornijoje gyvenanti lietuvių kilmės rašytoja Birutė Putrius  savo naujas knygas pristato Balzeko lietuvių kultūros muziejuje. Antrosios šios autorės neseniai išleistos knygos „The Last Book Smuggler“ pristatymas vyko šeštadienį, rugsėjo 22 dieną. Šį kartą, kaip ir į pirmojo  B. Putrius romano ,,Lost Birds“ sutiktuves, muziejuje surengtas prieš dvejus metus, susirinko nemažai rašytojos talento gerbėjų. Dalis jų į renginį atėjo dar ir todėl, kad norėjo susitikti savo buvusią bendraklasę – rašytojos vaikystė ir mokyklos metai prabėgo Čikagoje. Renginio dalyvius pasveikino muziejaus įkūrėjas Stanley Balzekas Jr. Direktorė Rita Janz pristatė „The Last Book Smuggler“ autorę B. Putrius, pasidžiaugė jos draugyste su muziejumi. Rašytoja susirinkusiems trumpai papasakojo apie tai, kaip ir kodėl atsirado knyga. Viena iš priežasčių – noras parodyti amerikiečių skaitytojams, kiek kančios  ir žalos Lietuvai atnešė didžiosios kaimynės Rusijos priespauda. ,,Pasaulis žino apie nacių nusikaltimus. Tačiau palyginti mažai arba nieko nekalbama apie tai, kiek stiprybės prireikė lietuviams atsilaikyti prieš carinę, vėliau komunistinę Rusiją, kad mūsų kalba ir kultūra išliktų“, – sakė B. Putrius. Ji turėjo ir daugiau paskatų imtis knygnešystės temos: rašytojos senelis Mykolas Putrius buvo knygnešys. Nors pačiai B. Putrius jau neteko susitikti senelio, tačiau jos tėtis mokėjo taip įdomiai papasakoti apie tuos laikus, kad tie pasakojimai nuolat žadino dar jaunos būsimos rašytojos vaizduotę. ,,Lietuvoje, kai pasakiau, kad mano romanas – apie knygnešius, daugelis neparodė didelio susidomėjimo ta tema. Tačiau amerikiečiai apie tai nieko nėra girdėję. Jiems yra įdomu. Juk toks reiškinys, kaip knygnešystė, buvo būdingas tik Lietuvai. UNESCO jį paskelbė nacionaliniu paveldu“, – sakė B. Putrius. Knygoje „The Last Book Smuggler“ pasakojama apie lietuviškos spaudos draudimo laikmetį ir lietuvių pasipriešinimą šiam draudimui – knygnešių ir daraktorių (slaptų lietuvių kalbos mokytojų) veiklą. Romano centre – vienos lietuvių šeimos istorija, kurioje vyriausias jos narys Viktoras Varnas yra knygnešys. Jam padeda anūkė Ada. Pasakojimo siužetą pagyvina dviguba meilės istorija, bei to laikmečio, XX a. pradžios įvykių, kaimo buities ir papročių aprašymai. B.Putrius susitikimo dalyviams perskaitė skyrių, kuriame pasakojama, kaip senasis Viktoras, pajutęs mirties artėjimą, nusprendžia iš anksto užsisakyti karstą. Karstadirbys sutrinka, nes jam pirmą kartą tenka matuoti karstą ne mirusiam, o gyvam žmogui. Tačiau tai dar ne visas šios pasirengimo išeiti anapus istorijos keistumas. Į mirusiųjų pasaulį susiruošęs senolis nusprendžia tą šviežiai pagamintą karstą išpiešti piešiniais, vaizduojančiais jo paties gyvenimo įvykius. Ištapytas karstas primena Viktoro dukraitės kraičių skrynią. Rašytoja ir šiame romane lieka ištikima savo nusiteikimui į siužetą įpinti magiškojo realizmo žanrui būdingų elementų. Romane pasakojama, kaip iš Rusijos, Smolensko miesto sugrįžusi Viktoro dukra Kotryna, pati to nenorėdama, parsiveža  lagaminuose pasislėpusį ,,domovojų“. Rusų kilmės bildukas sėkmingai ima siautėti lietuviškuose Viktoro ir jo šeimos namuose, gąsdindamas ir šeimininkus, ir jų svečius. Putrius sako, kad nerealistinio pasakojimo epizodai jos kūryboje atsirado iš susižavėjimo magiškojo realizmo atstovo Lotynų Amerikos rašytojo Gabriel Garcia Maquez ir žydų kilmės autoriaus Isaac Bashevis Singer kūriniais. ,,The Last Book Smuggler“ yra pirmoji būsimos trilogijos knyga. Antroji – ,,Winter Flowers“, jau yra sukurta, tad turėtų pasirodyti gana greitai. Joje veikia tie patys personažai, tik veiksmas vyksta jau kitame kaime apie 1910-1918 metus. Trečioji trilogijos dalis pasakos įvykius nuo Lietuvos valstybės atkūrimo iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. „Aš turiu parašiusi nemažai rankraščių. Tačiau juos užbaigti, perrašyti vis trūkdavo laiko. Būdama jaunesnė, savo laiką skyriau darbui, vaikams, šeimai. Kai išėjau į pensiją, tuomet grįžau prie kūrybos“, – sakė rašytoja. Į šį susitikimą su skaitytojais Balzeko lietuvių kultūros muziejuje atvyko ir jos suaugę vaikai Anna ir Max bei brolis Vytautas. Susitikimo dalyviai turėjo nemažai klausimų knygos autorei: svečiams buvo įdomu, kaip ji rinko istorinę medžiagą savo kūriniams, kaip kilo mintis papasakoti apie gyvenimo paveikslais dekoruojamą karstą, ar rengiamasi išversti knygas į lietuvių kalbą. Kai kažkas iš salės pasakė, kad pats įdomiausias personažas yra senolis Viktoras, autorė prisiminė su šio veikėjo kūrimu susijusią istoriją. Pagal B. Putrius sumanymą, pasiligojęs Viktoras turėjo mirti pačioje romano pradžioje – trečiajme skyriuje. Tačiau rašytojos vyras griežtai tam pasipriešino: ,,Ką tu padarei? Nužudei įdomiausią charakterį“. Teko Viktorą Varną atgaivinti ir leisti jam dar šiek tiek pagyventi.   „Esu miesto vaikas, tačiau rašau apie kaimo žmones. Todėl tai, ką parašydavau, norėdama pasitikrint, siųsdavau paskaityti savo tėčiui, broliams. Jie man patardavo. O kai pirmą kartą nuvažiavau į Lietuvą ir pamačiau Rumšiškes, man ten buvo taip įdomu sužinoti apie senąją Lietuvos kaimo buitį, kad nesinorėjo niekur išvažiuoti. Aš tik vaikščiojau po tas trobas ir visko klausinėjau“, – prisiminė B. Putrius. O dar vienu savo kūrybos pagalbininku ir konsultantu rašytoja laiko profesorių a. a. Joną Balsį, kuris dar Pirmosios Respublikos metais Lietuvos kaimuose buvo surinkęs daug tautosakos, o Antrojo pasaulinio karo pabaigoje traukdamasis per Vokietiją į Ameriką, mokslininkas savo surinktą archyvą vežėsi kartu. Baltimorėje gyvenęs mokslininkas rašytojai siųsdavo savo išleistas nedideles tautosakos knygeles, kuriose buvo nušviesti ir lietuvių kaimo papročiai. Nors oficiali knygos pristatymo dalis buvo palyginti neilga, tačiau jai pasibaigus, žmonės ilgai nesiskirstė. Susidarė nemaža eilė norinčiųjų nusipirkti knygą ,,The Last Book Smuggler“ ir gauti B. Putrius autografą bei dar kažko paklausti, pasikalbėti asmeniškai. Į klausimą, ar bus koks nors paslaptingas ir neįprastas personažas spaudai rengiamoje „Winter Flowers“ knygoje, rašytoja prasitarė, kad šiame romane yra sukūrusi paslaptingą senųjų žodžių šnabždėtoją, į kurią pagalbos kreipsis Pirmojo pasaulinio karo verpetuose atsidūrę Lietuvos kaimo žmonės. Laukiame būsimos trilogijos tęsinio. Virginija Petrauskienės tekstas ir nuotraukos

Daugiau
10/05/2018

Jaunimas, kuriuo mes didžiuojamės!
Kaip smagu po vasaros kelionių sugrįžti į Čikagą, ne veltui vadinamą antrąja lietuvių tėvyne. Dar smagiau rasti bažnyčią tebestovinčią, tebelaukiančią, tebekviečiančią. Baisu ir prisiminti, kad dar prieš keturis metus, galėjo viskas būti kitaip. Kas lemia, kad vienas vertybes mes sugebame išsaugoti, o kitas prarandame amžiams? Tam, kad viskas liktų kaip buvę, būtinai turi keistis! Jaunimas jau padiktavo naujas technologijas, socialinį tinklą, lojalų ir demokratišką mąstymo stilių, ir visi, kurie to nesupranta, bus tiesiog „ištrinti iš atminties“. Mes išmokome keistis. Vienas iš sektinų pavyzdžių yra laikraštis „Draugas“. Nes „Draugas“ sugebėjo prisitaikyti tapdamas ne vien tik popieriniu, bet ir elektroniniu laikraščiu, spausdindamas naujienos ne vien tik lietuvių, bet ir anglų kalba, skelbdamas save įvairiomis medijomis. Tačiau svarbiausia, kad „Draugas“ sugebėjo pajusti šių dienų pulsą, tai – kas aktualu, tai – kas „karšta“. Tie laikai, kuomet atsivertus „Draugą“, matydavai daugiau gramatinių klaidų nei gyvybiškai svarbios informacijos jau praėjo, „Draugas“ išgyveno, nes keitėsi. Tad ir mums reikia keistis. Tai, kad šiandien esame sėkmės, o ne praradimo pavyzdys, turime būti dėkingi visai grupei žmonių, o labiausia Švč. Megelės Marijos Gimimo parapijos klebonui kunigui Jauniui Keplšui, kuris ne tik mokėjo rasti ryšį su visų kartų žmonėmis, bet ir sugebėjo  pritraukti jaunimą, rasti gerą žodį ir liūdinčiam ir besidžiaugiančiam. Muziko Ričardo Soko vadovaujamas choras priverčia žmones susirinkti iš tolimiausių Čikagos kampelių. Mišios transliuojamos internete. Mes galime didžiuotis, kad jau ne kartą į šią šventovę koncertuoti atvyko žymūs pasaulinio mąsto muzikai ir dainininkai. Šį kartą noriu supažindinti su dviem spalio dvidešimt pirmą dieną koncertuosiančiais muzikantais: tai smuikininkė Barbora Valiukevičiūtė ir pianistas Leonas Livšinas. Barbora yra gimusi Kaune ir savo smuiko muzikinius  pamatus įgavo J.Naujalio Muzikos Mokykloje. Vėliau Barbora smuiko studijas tęsė Manhattan School of Music, kur smuiko meno mokė tokios įžymybės, kaip Grigory Kalinovsky ir Stony Brook Universitete – Philip Settzer. Kurt Mazur, Vladimir Jurowski, Philippe Entremont, Juliam Rachlin ir Maxim Vengeron – tai visame pasaulyje žinomos pavardės, pas kuriuos Barborai teko garbė mokytis. Ji grojo Veronica Hagman, Staller Art ir Metropolitan Muziejaus  koncertų salėse  – Jungtinėse Valstijose, Auditorium al Duomo – Florencijoje (Italija), Fukuoka Across - Japonijoje, bei Lietuvos Nacionalinė Filharmonija. Net penkerius metus kartu su Niujorko simfoniniu, būdama ne tik smuikininkė bet ir antrinė koncertmeisterė, diriguojant garsiąjam Takahara Mamoru ji su turais gastroliavo Azijoje, Europoje, bei Amerikoje. Paskutinieji muzikos festivaliai, kuriuose Dalyvavo Barbora yra: ISA, Mozarteum ir Akademija Austrijoje, Aurora Kamerinės Muzikos Festivalis Švedijoje, Eilat – Izraelyje, ir Bowdoin – Jungtinėse Valstijose. Manau, kad nereikia aiškinti ką italams reiškia klasikinė muzika ir, kad toli gražu ne kiekvienas yra priimtas į itališkąjį meistriškumo elitą. Tai va, Barbora smuiko meistriškumo moko pačioje d’Archi Arrigoni Akademijoje Italijoje, neaplenkdama ir Vytautas Magnus Universiteto gimtąjame Kaune, bei Barenboim-Said Fondo muzikos mokykloje Palestinoje. Būdama labai jauna Barbora jau sugebėjo ne tik šitiek daug koncertuoti, bet ir įsigyti daktaro laipsnį DePaul Universitete Čikagoje. Ne ką mažiau spalvinga asmenybė yra Lietuvoje gimęs ir Maskvos Koncervatoriją pabaigęs pianistas Leonas Livšinas (Leon Livshin). Jo pirmoji fortepijono mokytoja buvo mama, vėliau sekė visa eilė labai griežtų mokytojų iki tol, kol pasiekė legendinę Mariettą Azizbekovą Rusijoje. Vakarų Europoje – nuo „katastrofa“ šaukusios Esther Yellin iki tokios garsenybės kaip Barry Snaider Amerikoje, kuriam tiosiog viskas buvo „puiku“ ir „nuostabu“. Malcom Bilson, Gil Kalish and Julius Levin – tai pedagogai, menininkai, formavę Leono Livšino asmenybę. Taigi, šį rudens sezoną kviečiame: Spalio 21 dieną pirmą valandą po pietų į „Po angelo sparnu“ smuikininkės Barboros Valiukevičiūtės ir pianisto Leono Livshino koncertą. Bilietus bus galima įsigyti Marquette Parko bažnyčios raštinėje, „Old Vilnius“ ir „Lithuanian Plaza“, Pal. Jurgio Matulaičio misijoje. Bilieto kaina iš anksto $20, prie durų po $25. Telefonas pasiteiravimui: (773) 776-4600 Dainora Baliutavičienė, Marquette Parko Bažnyčios Kultūros reikalų atstovė

Daugiau
09/28/2018

LR garbės konsulas dr. J. Prunskis dalyvavo Europos politikos analizės centro forume
2018 metų rugpjūčio 24 d. Lietuvos Respublikos Garbės konsulas JAV dr. Jonas Prunskis dalyvavo Vašingtone, DC, vykusiame dešimtajame metiniame Europos politikos analizės centro (Center for European Policy Analysis – CEPA) forume, kuriame buvo aptariamas Europos ir Šiaurės Amerikos šalių bendradarbiavimas, reaguojant į bendrus iššūkius saugumui. Šiame transatlantinio saugumo renginyje dalyvavo LR Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Po forumo vykusio priėmimo metu LR Garbės konsulas susitiko su lyderiais iš Europos ir JAV. Pokalbių metu buvo išsakyta Lietuvos pozicija dėl energetinio saugumo iššūkių, į kuriuos būtinas globalus atsakas. Lietuva turi savo sėkmės istoriją, kaip atliepti energetinio saugumo iššūkius – suskystintųjų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje ne tik išvadavo Lietuvą iš Rusijos dujų monopolisto spąstų, suvaldė iki terminalo atsiradimo politiškai diktuotas dujų kainas, bet ir pakeitė žaidimo taisykles visame Baltijos regione. Tačiau Lietuva ir jos gyventojai, anot dr. Prunskio, gerai prisimena ne taip seniai patirtą finansinę naštą, kuomet tekdavo mokėti aukščiausią gamtinių dujų kainą Europoje, kadangi Rusija buvo vienintelė šių dujų tiekėja ir galėjo diktuoti savo sąlygas. Dėl šios priežasties lietuviams sunku suvokti Vokietijos teiginį, jog dujotiekis „Nord Stream 2“ leis Vokietijai sumažinti energijos sąnaudas. Pokalbio metu su Vokietijos Heinrich-Böll fondo Užsienio reikalų ir saugumo programų direktoriumi Vašingtone, DC, dr. Dominik Tolksdorf, kuris forume atstovavo Vokietijos pozicijai „Nord Stream 2“ klausimu, dr. Prunskis išsakė nuomonę, jog JAV piliečiams taip pat sunku suprasti, kodėl Vokietija nori pabloginti geopolitinę situaciją bei santykius su Europos Sąjunga ir Jungtinėmis Valstijomis, dalyvaudama dujotiekio projekte, kurį įgyvendinus už gamtines dujas Rusijai per metus tektų mokėti 100 milijardų JAV dolerių. Lietuvos atstovai CEPA forume išsakė nuostatą, jog tokie projektai kaip „Nord Stream 2“ ar Baltarusijoje, pažeidžiant branduolinės saugos reikalavimus, statoma Astravo branduolinė elektrinė yra nukreipti silpninti ES energetinį saugumą ir didinti Rusijos energetinę įtaką. Tokia situacija reikalauja solidaraus ir bendro atsako – deja, šiandien kai kurios didžiosios Europos Sąjungos valstybės nori savo energetikos politiką diktuoti ir mažesnėms ES šalims. Susitikimo su LR Energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu metu LR garbės konsulas diskutavo apie energetinį saugumą. „Lietuva jau išmoko priklausomybės nuo vieno dujų tiekėjo pamokas, kuri anksčiau ar vėliau, tiesiogiai ar netiesiogiai, virsta energetiniu šantažu. Nors Europa ir supranta geopolitines „Nord Stream 2“ projekto pasekmes, tačiau kol kas tėra pasyvi stebėtoja, o dujų tiekimo šaltinių diversifikacija kol kas tėra tik graži vizija, nutolusi nuo realybės“, – pažymėjo LR Energetikos ministras. Diskusijoje ministras taip pat pabrėžė Lietuvos kaimynystėje statomos Astravo branduolinės elektrinės grėsmę Lietuvai, jos nacionaliniam saugumui ir visam regionui bei branduolinės energetikos reputacijai pasaulyje. Pasak pokalbio dalyvių, sistemingai pažeidžiant tarptautines konvencijas statomas ir aukščiausių branduolinės saugos standartų neatitinkantis Astravo branduolinės elektrinės projektas privalo sulaukti griežto atsako tiek dvišaliu, tiek daugiašaliu lygiu, išnaudojant visus tarptautinius instrumentus. Rumunijos generalinio štabo viršininkas generolas Nicolae Ciucă susitikimo su dr. Prunskiu metu taip pat išreiškė savo susirūpinimą dėl projekto „Nord Stream 2“ ir jo žalos ES šalims. Tuo tarpu JAV pajėgų Europoje vadas (Commander of US European Command, EUCOM) ir Vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas (Supreme Allied Commander Europe, SACEUR), Jungtinių Valstijų generolas Curtis M. Scaparrotti pokalbio su LR Garbės konsulu metu tvirtino esąs patenkintas Lietuvos kariuomenės ir JAV ginkluotųjų pajėgų dvišaliu bei daugiašaliu bendradarbiavimu bei ateityje tikisi dar glaudesnio mūsų šalių bendradarbiavimo kolektyvinės gynybos stiprinimo srityje dabartinių grėsmių akivaizdoje. LR Garbės konsulo JAV dr. J. Prunskio Vykdomoji padėjėja Loreta Timukienė

Daugiau
09/28/2018

Paskaitoje – grįžimas į pianolų amžių
Pianola ir ja groti skirti muzikiniai ritinėliai tai toks XX a. pradžios JAV muzikinės kultūros reiškinys, apie kurį daugelis šiuolaikinių žmonių nėra girdėję. Tie, kurie atėjo į Balzeko lietuvių kultūros muziejuje rugsėjo 14 dieną vykusią muzikologo iš Lietuvos prof. dr. Dariaus Kučinsko paskaitą, galėjo ne tik pasiklausyti jo pasakojimo bei pianolos melodijų. Renginio dalyviai ir patys turėjo progą pabandyti pamuzikuoti šiuo į pianiną panašiu instrumentu. Tam, kad galėtumei groti pianola, nebūtinas muzikinis išsilavinimas. Tereikia stipriau minti dumplių pedalus ir instrumentas, ,,skaitydamas“ muzikinio ritinėlio perforaciją, ima skleisti muziką. Gal todėl pianolos buvo tokios populiarios amerikiečių namuose. Juk smagu pasikvietus svečių juos palinksminti pamėgtomis melodijomis. Svečiai susiburdavo prie šio mechaninio pianino ir ne tik klausydavosi muzikos, bet ir patys pagal ją dainuodavo. Pianolos stovėdavo ne tik privačiuose namuose, bet ir salūnuose, restoranuose. D. Kučinsko teigimu, dainavimas pagal pianolos muziką buvo tarsi to meto karaokė. Yra ritinėlių ir su dainų žodžiais, kurie būdavo surašyti skiemenimis iš apačios į viršų. Ritinėliui sukantis ir tuo metu skambant muzikai, dainuotojai galėjo skaityti tuos žodžius. Pianola – pasiturinčiųjų ,,žaisliukas“ Susirinkusiems buvo įdomu paskaitos autoriaus paklausti daugelio dalykų. Pavyzdžiui, kiek kainuodavo vienas muzikinis ritinėlis? Kiek jame būdavo įrašyta melodijų? Ritinėlio be žodžių kaina –75 centai, o tie, kuriuose būdavo įrašyti dainos žodžiai, kainuodavo net visą dolerį. Tai tuo metu, apie 1920-1925-uosius metus, ši suma būdavo laikoma nemažais pinigais. Neretai eilinis darbininkas vieną dolerį (arba pianolos ritinėlį) uždirbdavo per visą darbo dieną. Paprastai viename ritinėlyje būdavo įrašyta viena arba dvi melodijos. Nepigus būdavo tas malonumas – namuose turėti pianolą. Tokią prabangą galėdavo sau leisti tik viduriniosios klasės amerikiečiai. Tačiau D. Kučinsko teigimu, muzikavimas pianola buvo toks populiarus, kad per metus Amerikoje būdavo išleidžiama per milijoną vienetų ritinėlių. O pianolų pardavimai XX a pradžioje Amerikoje nusileido tik automobilių pardavimams. Ši muzikavimo mechaniniu pianinu mada Amerikoje laikėsi kelis dešimtmečius. Vėliau atsiradus naujoms garso įrašymo technologijoms, o ir dėl savo dydžio šie muzikos instrumentai prarado savo buvusį populiarumą. JAV lietuviai leido tautinius ritinėlius Lietuviai, tuo laikotarpiu gyvenę Amerikoje, taip pat „užsikrėtė“ pianolos muzikos mada. D. Kučinskas, remdamasis savo tyrinėjimais, teigė, kad per 1916-1932 metus buvo išleista 400 pavadinimų lietuviškos muzikos ritinėlių. Populiariausios buvo polkos, valsai, liaudies dainos. Lietuviai buvo viena iš kelių etninių bendruomenių (šalia lenkų, žydų italų, čekų, vokiečių, ispanų), kurios leido savo tautinės muzikos ritinėlius. Lektoriaus nuomone, tas pianolos muzikos populiarinimas Amerikos lietuvių bendruomenėje yra sietinas su kompozitoriaus Jono Žemaičio, gyvenusio Pennsylvanijoje, vardu. Jis buvo pagrindinis lietuviškos muzikos ritinėlių leidybos entuziastas. Pirmasis ritinėlių tyrinėtojas Lietuvoje Pats D. Kučinskas papasakojo, kad pianolos ritinėlius pirmą kartą pamatė prieš daugiau nei dešimtmetį, lankydamasis Balzeko lietuvių kultūros muziejuje. Tuomet jais ir susidomėjo ir ėmė tyrinėti. Paaiškėjo, kad Lietuvoje apie šią JAV populiarią muzikinės kultūros sritį nebuvo žinoma. ,,Lietuvą pianolų mada aplenkė. Man pavyko išsiaiškinti, kad tarpukario Lietuvoje viena privati muzikos parduotuvė prekiavo pianolomis, atvežtomis iš Vokietijos. Tačiau tikėtina, kad šių instrumentų buvo nupirkta labai nedaug – gal tik keli, nes tuo metu jiems nebuvo pakankamai pasiturinčių pirkėjų“, – sakė D. Kučinskas. Jis tapo pirmasis ir kol kas vienintelis šios lietuvių muzikinės kultūros rūšies tyrinėtojas Lietuvoje. Profesorius yra publikavęs kelioliką mokslo straipsnių, taip pat sudaręs katalogą ,,Lietuviška muzika pianolai“, o kartu su dr. Rimantu Astrausku – antologiją. Katalogo autorius tvirtina, kad šiuo metu yra atrasta tik pusė (200) išleistų ir suregistruotų lietuviškos muzikos ritinėlių. Balzeko lietuvių kultūros muziejuje sukaupta didžiausia jų kolekcija – daugiau nei 100 vienetų. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje yra 70 ritinėlių, įsigytų tik 2015 m. Dar šių pianolai skirtų muzikos įrašų yra saugoma Lituanistikos tyrimų ir studijų centre Čikagoje, Putname esančiame Amerikos lietuvių kultūros archyve ir privačiose amerikos lietuvių muzikų kolekcijose. Paskaitos metu D. Kučinskas savo pasakojimą iliustravo nuotraukomis, muzikos įrašais, atsakė į klausimus. Tai, kad profesoriaus paskaita vyko Balzeko lietuvių kultūros muziejuje – nėra atsitiktinis dalykas. Gavęs BAFF (Baltic-American Freedom Foundation) stipendiją, jis GBalzeko muziejuje saugomame muzikos archyve  jau daugiau nei pusmetį atlieka mokslinį tiriamąjį darbą. D. Kučinskui tarpininkaujant, muziejus įsigijo gerai išlaikytą ir kokybiškai skambančią pianolą, kuria pirmą kartą buvo pagroti tame archyve esantys kai kurie prieš beveik 100 metų išleisti muzikos įrašai.   Virginija Petrauskienė

Daugiau
09/28/2018

Ypatinga šventė – ypatingam žmogui
Praėjusį sekmadienį Pasaulio lietuvių centre įvyko neeilinė šventė. Lig šiol be vardo buvusią PLC pokylių salę su dideliu džiaugsmu nuo dabar įteisiname ir oficialiai vadiname Banys šeimos sale. Tai mūsų padėka už Rimo Banio dosnią paramą Pasaulio lietuvių centrui ir tikėjimą mūsų misija. Per savo narystę Pasaulio lietuvių centre nuo 1998 m. Rimas Banys PLC jau paaukojo per $325,000. Be p. Rimo moralinio ir finansinio palaikymo, nebūtume galėję įvykdyti daugelio paskutiniųjų kelių metų kritinių kapitalinio remonto projektų. „Jo parama mums padėjo atlikti taip reikalingus ir svarbius Centrui projektus, kaip pastato šildymo sistemos pakeitimas, bažnyčios įėjimo laiptų remontas, naujai išasfaltuotas įvažiavimas į Centrą, ir kitus. Noriu pažymėti, kad Centras išsilaiko pats, t. y., padengia savo kasdienines išlaidas iš surenkamų ir uždirbamų lėšų. Tačiau kai mes kalbame apie kapitalinius pastato remonto projektus, tokius kaip, pavyzdžiui, minėta šildymo sistema, kuri kainavo $450,000, tada mes negalime išsiversti be tokių aukotojų, kaip Rimas, pagalbos. Ši pagalba užtikrina Centro ateitį, jo modernizavimą, lankytojų saugumą ir komfortą. Rimai, Jus mums visiems esate tikras įkvėpimo šaltinis. Nuoširdus ačiū“, – R. Baniui dėkojo PLC vykdantysis direktorius Artūras Žilys, atidarydamas šventinę popietę. Sveikinimo ir padėkos žodį tarė PLC Tarybos pirmininkas Jurgis Riškus bei PLC Valdybos pirmininkas Linas Gylys. Džiugu, kad Centro siunčiama informacija aukotojams yra atidžiai perskaitoma, kad kiekvienas su Centru susijęs asmuo, ar darbuotojas, ar savanoris, puikiai supranta ir kitiems aiškina, kaip šis milžiniškas pastatas veikia, po savo stogu apjungdamas 38 kitas lietuviškas organizacijas. Tai ne tik darbas – tai dalis mūsų visų tapatybės. PLC organizacijos skaidrumas ir nuosekliai planuojami projektai buvo raktas ir į R. Banio širdį. Rimas suprato projektų svarbą, atidžiai analizavo PLC tikslus ir projektų vykdymo tvarką, ir džiaugiamės, kad ryžosi investuoti į Centro ateitį.  Kaip tik tai, simboliškai perkirpęs kaspiną salės pervadinimo šventėje, Rimas Banys ir akcentavo savo kalboje susirinkusiems bendruomenės nariams. Norime pasidalinti Jo pasakyta kalba su visa lietuvių bendruomene išeivijoje. „Ačiū Pasaulio lietuvių centrui, kad pagerbėte mane suteikdami galimybę pavadinti šią salę Banys šeimos vardu. Esu sujaudintas jūsų dėmesio ir tuo pačiu dėkingas, kad mano šeimos vardas nuo šiol bus neatskiriama šio Centro dalimi. Mano suteikta finansinė parama yra investavimas į Pasaulio lietuvių centro ir visų čia esančių organizacijų klestėjimą. Tai investavimas į praeitį, dabartį ir ateitį. Investavimas į praeitį, nes Centre susibūrusios organizacijos, kurių misija yra išsaugoti mūsų tėvų kalbą ir tradicijas. Dabartį, nes Centras nuolatos tvarko aplinką, pastatą, stengiasi, kad jis būtų saugus ir jaukus visoms organizacijoms ir lankytojams. Ir galų gale, tai investavimas į ateitį, nes jaunimas čia gali mokytis lietuviškose mokyklose, sportuoti, šokti, dainuoti, mokytis meno arba skautauti. Ir mūsų karta turime vietą susiburti ir dalintis savo prigimties džiaugsmu Misijoje, salėse ir meno galerijoje. Kadangi esu biznio žmogus, investuoju tik į tas organizacijas, kurios yra finansiškai stiprios, turi gerus vadovus ir galimybes augti. Pasaulio Lietuvių Centras tikrai yra tokia organizacija. Ar pastebėjote, kiek jau yra atlikta? Bet dar daug yra darbų, kurie turės būti atlikti. Jeigu jums patinka šios permainos, kurios vyksta Centre, jeigu sutinkate, kad Centras šiuo metu yra  dinamiška, gyvybinga, stuktūriškai stabili organizacija, tuomet kviečiu jus prisijungti prie manęs ir paremti Pasaulio Lietuvių Centrą! Ir žinoma, kviečiu visus į ateities renginius, kurie vyks Banio šeimos salėje“! Po puikios ir pakilios pono Rimo Banio kalbos bendruomenė simboliškai pakėlė taurę šampano ir sugiedojo R. Baniui ir Pasaulio lietuvių centrui ilgiausių metų! To linkime ir mes! Pasaulio lietuvių centro komanda

Daugiau
09/21/2018

Lietuvių Fonde įsteigtas naujas vardinis fondas
Lietuvių Fonde š. m. rugpjūčio mėnesį įsteigtas naujas vardinis fondas. Fondą įsteigė Geraldas Tamkutonis, pavadinęs jį „Trakų fondu“. Šis vardinis  fondas skiriamas Lietuvos istorijos knygų leidimui, vertimui į anglų kalbą ir spausdinimui. G.Tamkutonis neabejingas lietuvybei, spaudai ir  mūsų šalies istorijai. „Draugo“ skaitytojams jis žinomas kaip straipsnių autorius, jį esame sutikę ne viename Lietuvių Fondo suvažiavime. Paragavęs G. Tamkutonis yra ir vertėjo duonos. 2011 metais leidykla „Vantage Press“ išleido  G. Tamkutonio išverstą Antonette Sabonaitis knygą „Unte: Life in the Soviet Union as Seen Through the Eyes of a Child and Teenager“. Lietuvių Fondo nariai ir vardinių fondų steigėjai savo įnašais ir palikimais yra suformavę pagrindinį Lietuvių Fondo kapitalą. Kapitalas yra investuotas, o iš investicijų gaunamas pelnas skiriamas lietuviškai veiklai remti, studentų stipendijoms ir Lietuvių Fondo tikslams įgyvendinti. Naujai įsteigto fondo stipendijos išmokamos praėjus metams nuo fondo įsteigimo dienos iš uždirbtų palūkanų, vadovaujantis LF gairėmis ir specialių vardinių fondų steigėjų nurodymu. LF informacija

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu