Prieš 10 metų, kuomet buvo nuspręsta padaryti metų pertrauką Michigano valstijoje esančioje stovykloje ,,Dainava“ kas vasarą vykstantiems mokytojų tobulinimosi kursams, sužinojusios tai ,,Alatėjos“ klubui priklausančios moterys, tuo metu dirbusios mokytojomis Čikagos lituanistinėje mokykloje ir kiekvieną vasarą savaitę praleisdavusios su kolegomis ,,Dainavoje“, nusprendė pabandyt tą atsiradusią tuštumą užpildyti. Mes kreipėmės į tuometinę ,,Dainavos“ valdybą prašydamos leisti vietoj mokytojų stovyklauti jau keletą metų veikiančio ,,Alatėjos“ klubo šeimoms. Prisipažinsim – nelabai tikėjomės sulaukt teigiamo atsakymo, kadangi žinojom, jog ,,Dainavos“ stovykla turi senas ir gilias tradicijas, joje jau daug metų stovyklauja tos pačios grupės – ateitininkai, skautai, lituanistinių mokyklų mokytojai, ir paprastai visą vasarą stovykla būna užimta. Tačiau koks buvo mūsų džiaugsmas gavus žinią, kad labdara užsiimančiam klubui ,,Alatėja“ leista stovyklauti ,,Dainavoje“!
Kartu mes supratome, jog ant mūsų pečių gula ne tik didžiulė atsakomybė, bet ir visi stovyklos organizavimo rūpesčiai. Tad teko gerokai pasukt galvas kuriant stovyklos programą, surandant virėjas, sudarant valgiaraštį – tie, kas organizuoja tokias stovyklas, puikai žino, ką tai reiškia. Tačiau draugiškai pasiskirstę darbus, pasitardami, pasiginčydami, visa tai įveikėm...ir pirmas blynas neprisvilo!
Lengva nebuvo – stovyklaut susirinko šeimos su įvairaus amžiaus vaikais, stovyklautojų lūkesčiai, norai, pomėgiai irgi buvo gana skirtingi. Tad teko pasukt galvas, kaip visiems pataikyt su kiekvienos dienos užsiėmimais, naujomis stovyklos tradicijomis, maistu ir pan. Laimei, viskas pavyko puikiai, stovyklautojų nuotaika buvo gera, namo grįžom kupini įspūdžių, o galvose jau sukosi mintys apie kitą vasarą.
O ji netruko ateit, vėl atnešdama savaitę smagių atostogų ,,Dainavoje“. Antrąkart organizuot stovyklą jau buvo kiek lengviau – žinojom, kokie užsiėmimai labiau patinka stovyklautojams, kokį maistą labiau mėgsta, kaip geriau sudėliot užsiėmimus, kam geriau sekasi atlikt kokias pareigas. Ir taip visi kartu draugiškai pasidalindami darbus ir atsakomybes, mokydamiesi būt kartu, eksperimentuodami ir rizikuodami kūrėme ,,Alatėjos“ stovyklą, kurioje būtų gera, įdomu, smagu, šilta visiems – mažiems ir dideliems, dabar jau sunkiai sutelpantiems į ,,Baltuosius rūmus“. Atrodo, įdėtas triūsas ir lūkesčiai pasiteisino – šįmet jau dešimtą vasarą vykusi mūsų stovykla vos sutalpino visus norinčius, daugelis šeimų kartu stovyklauja visas 10 vasarų, kai kurie stovyklautojai prie mūsų prisijungė pirmąkart.
Kas vyksta ,,Dainavoje“ visą savaitę, kai ten stovyklauja ,,Alatėja“? Kad nieko nesumeluotumėm, apie tai leidom kalbėt mažiesiems stovyklautojams – jie sukūrė stovyklos dienoraštį, kuriame ne tik aprašė kiekvieną dieną, bet ir perteikė savo įspūdžius piešiniais. Siūlom paskaityt, kaip mūsų savaitę aprašė Aleksė Alijošius, Augustė Balčiūnas, Neda Barauskas, Alexandra Demenis, Karolina Griskonis, Monika Montvidaitė ir Kamilė Žilinskaitė.
Pirma diena. Šiandien visi atvažiavom į ,,Dainavą“, įsikūrėm dideliam baltam pastate, susitikom senus ir naujus draugus, ėjom į ,,Spyglio“ ežerą maudytis. Vakare gražiai papuoštoj salėj buvo stovyklos atidarymas, susipažinom su pirmąkart čia atvažiavusiais. Teta Audronė papasakojo apie stovyklą, apie jos taisykles, tada kūrėm spektaklį be žodžių apie gamtos gyvenimą. Šventėm ne tik ,,Alatėjos“ stovyklos 10 metų jubiliejų, bet ir dėdės Andriaus gimtadienį, valgėm skanų gimtadienio tortą. Tada žiūrėjom Vėjūnės sukurtus filmukus apie praėjusių metų stovyklas – kaip smagu buvo jas prisimint. O paskui visi kartu šokom, dainavom, žaidėm. Buvo labai linksma!
Antra diena. Šis, kaip ir kiekvienas rytas ,,Dainavoje“, prasidėjo visų stovyklautojų susiėjimu prie iškeltų Lietuvos ir Amerikos vėliavų, kur teta Audronė pasako, ką veiksim visą dieną, pasveikinam švenčiančius savo gimtadienį. Papusryčiavę važiavom į netoliese esantį miestelį valgyt ledų, tada ėjom prie ežero. Po pietų šventėm Adelės gimtadienį –žaidėm, daužėm pinatą, valgėm iš jos pabirusius saldainius. Vakare vyko viktorina, kurioje dalyvavom visi – ir maži, ir dideli, pasiskirstę į kelias komandas. Viktoriną jau kelinti metai iš eilės ruošia tetos Giedrė ir Laima, jos sugalvoja labai įvairių ir įdomių klausimų – ir apie gamtą, ir apie technologijas, ir apie žmonių gyvenimą. Reikėjo gerokai pasukt galvas, norint greitai ir teisingai į juos visus atsakyt. Sužinojom nemažai naujų dalykų, o kas nugalėjo? Žinoma – draugystė! Po viktorinos šokom – linksmai ir ilgai!
Trečia diena. Šiandien buvo sporto diena. Iš pradžių visi – ir mes, vaikai, ir mūsų tėveliai – bėgom maratoną, kuris buvo skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui, tada žaidėm kvadratą, po pietų ėjom prie ,,Spyglio”, kur žaidėm tinklinį. Vėliau teko pabūti ,,robinzonais” ir atlikti daug ,,robinzoniškų” užduočių, o vakare susirinkom prie laužo, kur buvo apdovanoti visų varžybų nugalėtojai, ant laužo kepėm zefyrus, žaidėm.
Ketvirta diena. Po pusryčių ruošėmės vakaro programai – iš popierinių dėžių darėm traukinio vagonus, vėliau juos dažėm, puošėm. Vakare susėdę į linksmą pačių padarytą traukinuką važiavom į kitą ,,Spyglio“ pusę, kur mūsų laukė ,,Dainavos“ cirkas! Jame galėjome išbandyt rankos taiklumą mėtant strėlytes į balionų sieną arba bandant pataikyt akmenukus į puodelius, iš balionų lankstėm įvairiausias figūrėles, lenktyniavom, kas ilgiau aplink liemenį išsuks gimnastikos lanką, net apsilaižydami skanavom cukraus vatą ir kukurūzų spragėsius. Bet svarbiausia cirko dalis – mūsų paruošti pasirodymai. Ir ko tik nebuvo ,,Dainavos“ cirke – ir klounų, ir burtininkų, ir gimnastų, ir ūsuotų galiūnų, ir žvėrelių dresuotojų ir, aišku, žvėrelių. Pasijutom lyg tikrų tikriausiame cirke, kur kiekvienas pasirodymas buvo labai išradingas, verčiantis visus žiūrovus net išsižiot iš nuostabos! Baigę pasirodymus su cirku atsisveikinom linksmai ir triukšmingai – trimituodami, degindami ,,šaltąsias ugneles”. Po tokio smagaus vakaro susėdę pievelėj žiūrėjom animacinį filmuką, vėliau mūsų tėveliai žiūrėjo filmą ,,Tadas Blinda. Pradžia”, o mes žaidėm įvairius žaidimus.
Penkta diena. Prieš pietus kartu su teta Viktorija darėme apyrankes, tada kas maudėsi, kas žvejojo, kas žaidė ,,Alias“, kas važiavo į miestelį valgyt skanių ledų. Vakare buvo damų ir džentelmenų vakaras, į kurį visi susirinkom elegantiškai pasipuošę, tetos ant galvų buvo užsidėjusios gražias skrybėles – atrodė, kad su laiko mašina persikėlėm į senovinius laikus. Kiekviena šeima buvo paruošusi karaoke dainą, buvo įdomu išgirst, kiek šaunių dainininkų mes turim!
Šešta diena. Šiandien buvo paskutinė diena ,,Dainavoje”. Buvo geras oras, šilta, mes maudėmės, žaidėm tinklinį. Po vakarienės pasipuošėm baltos spalvos drabužiais ir lietuviškos vėliavos spalvomis, tada ėjom į miškelyje esančią koplyčią. Ten teta Audronė kalbėjo apie ,,Dainavą”, apie smagų laiką joje, o teta Evelina padeklamavo gražų eilėraštį. Mintyse tyliai kiekvienas padėkojom už tai, kad esam kartu, kad ši vasara nepagailėjo mums saulės ir gero oro. Tada ėjom į kitą ,,Spyglio” pusę, kur buvo apdovanoti geriausi artistai, šokėjai, plaukikai, taip pat draugiškiausi, tvarkingiausi stovyklautojai, o pirmąkart buvę mūsų stovykloj buvo oficialiai priimti į ,,Alatėjos” stovyklos akademiją. Na, o kokia stovykla be šokių, dainų, šūkių? Kaip ir kasmet, visi kartu skandavom ŪŪŪ-AAA-DAINAVA ir įtempę ausis laukėm iš toli atsiliepiančio ,,Dainavos“ aido, tada dainavom ir smagiai šokom aplink laužą. Buvo šiek tiek liūdna, kad taip greit prabėgo tos kelios šaunių atostogų dienos, bet atsisveikindami visi sakėm: ,,Susitiksim čia kitąmet“ – ir tuo labai labai tikim...
Taip apie ,,Alatėjos“ šeimų stovyklą pasakoja vaikai, o viena jau dešimtą vasarą su šeima čia savaitę praleidžianti stovyklautoja taikliai pastebėjo: ,,’Dainavoje’ reikia pabūt, nes papasakot apie ją – neįmanoma.” Tad esam labai dėkingi stovyklos valdžiai už galimybę džiaugtis ,,Dainava”, ten mus supančia nuostabia gamta ir gera aura, kuri leidžia pailsėt nuo kasdieninių rūpesčių rūpestėlių, pabūt kartu su draugais, pajust bendrystės jėgą.
Apie tai savo laiškutyje stovyklautojams rašo ir ,,Alatėjos” ,,varikliukas” Audronė: ,,10 metų organizuojame šią stovyklą sau ir kitiems. Esame labai laimingi, kad ‘Dainava’ mus priėmė. Kaip bus ateityje, mes nežinome... Bet žinome, kad tos 10 savaičių mūsų gyvenime reiškia labai daug! Neskaičiuojant kitų savaičių, kurių metu mes planuojame, ruošiamės, supirkinėjame maistą ir t. t. Dėl ko tai darome? Pirmiausiai darėme dėl mūsų mažų vaikų – jie užaugo... Darome dėl savęs – mums ten labai gera... Ir dėl jūsų visų – nes vieniems atostogauti nebūtų taip smagu! Dėkojame visiems už supratimą, už toleranciją, už draugiškumą, bendradarbiavimą. Ačiū, kad palaikot visas mūsų idėjas, puošiatės, dažotės, šokat, vaidinat, dainuojat, sportuojat... Gal to niekada ir nedarytumėt, jei ne ‘Dainava’. Man atrodo, kad dalyvaudami šioje stovykloje mes net patys nesuprantame, kiek daug duodame savo vaikams ir vieni kitiems. Džiaugiamės, jog mes visi – lyg viena didelė šeima, švenčianti gyvenimą kartu!”
Ir ką čia bepridursi – esame be galo dėkingi už galimybę būt drauge čia, kur daugelis mūsų neturi šalia giminių, artimųjų, močiutės kaimo ir…lietuviškų atostogų. Branginame šią dovaną ir tikime, kad ja ir toliau mes galėsime džaugtis bei dalintis su savo draugais ir jų šeimomis. Gražios visiems vasaros, kupinos įvairiaspalvių įspūdžių!
Daugiau apie „Alatėjos“ veiklą galite sužinoti apsilankę Facebook paskyroje https://www.facebook.com/Alateja-290101877688415/
Audronės Sidaugienės ir Jurgitos Kairienės nuotraukose - nepakartojamos akimirkos stovykloje su mūsų draugais.
Loreta Timukienė
