Dalijimasis – natūrali žmogaus elgsenos dalis. Tuo tarpu kapitalizmas yra grindžiamas nuosavybės ir turto idėja, kuri savo ruožtu skatina vartojimą. Pastaraisiais metais dalijimosi ekonomika atsirado kaip nauja ekonominė paradigma, kuri, anot daugybės autorių, netgi galėtų pakeisti kapitalizmą.

Dalijimosi ekonomika svarbi dėl įvairių šiuo metu vykstančių visuomenės reiškinių, pradedant internetinėmis technologijomis, pasaulinėmis ekonominėmis krizėmis, urbanistinio gyvenimo būdo atgijimu, baigiant didėjančiu rūpesčiu dėl tvaraus vartojimo.

Šiandien nėra aišku, ar dalijimosi ekonomika yra tik trumpalaikė tendencija, ar mes stebime realų prekių gavimo, vartojimo ir platinimo būdų pokytį. Visgi akivaizdu, pasaulyje vyksta esminiai gyvenimo būdo bei su ekonomine veikla susijusių santykių pokyčiai, kurių negalima ignoruoti.

Nauji vartojimo būdai

Šiandienos ekonominėje aplinkoje dalijimasis turimais ištekliais pradėjo vaidinti didelį vaidmenį. Tradicinėje rinkoje pinigai naudojami norint įgyti produktą ir turėti jį savo nuosavybėje; tuo tarpu vienas iš išskirtinių dalijimosi ekonomikos bruožų yra tai, jog nuosavybės teisę pamažu ima keisti prieigos teisė – t.y., siekis gauti naudą iš produkto arba paslaugos, turint tik laikinos prieigos prie jos teises.

Makroekonominiu požiūriu, dalijimosi ekonomika atveria naujas ekonomikos plėtros galimybes, sudaro prielaidas tvariam perteklinių išteklių naudojimui, spontaniškam ir decentralizuotam bendradarbiavimui. Be to, dalijimosi ekonomika padeda mažinti vartojimo kainas ir leidžia kurti labiau vartotojų poreikius atitinkančius produktus. Tvarumo ir veiksmingumo principais pagrįstas požiūris į perteklinių išteklių naudojimą ir papildomos vertės kūrimą turi ir platesnį poveikį socialiniam, ekonominiam ir kultūriniam visuomenės vystymuisi.

Trumpalaikis ar ilgalaikis pokytis?

Didžiulis potencialas sumažinti kainas, užtikrinti tvarų išteklių naudojimą, patogumą, naujas vartojimo patirtis ir socialines sąveikas – visa tai tik patvirtina, kad dalijimosi ekonomikos vaidmuo ateityje tik didės. Galima išskirti kelias pagrindines prielaidas, sudariusias galimybes atsirasti dalijimusi pagrįstiems verslo modeliams.

Pirma, vienas iš kertinių dalijimosi ekonomikos aspektų – nenaudojamų (perteklinių) išteklių identifikavimas ir jų efektyvus naudojimas. Perteklinių išteklių panaudojimas nebuvo įmanomas iki interneto atsiradimo. Skaitmeninės technologijos padėjo reikšmingai sumažinti apsikeitimo informacija kaštus ir atsirasti tarpininkams, kurie paskatintų bendravimą skaitmeninėje erdvėje.

Antra, visuomenei pereinant nuo tradicinės, ilgalaikės gyvenimo strategijos prie likvidesnio gyvenimo būdo, taip pat pasikeitė ir tradiciniai vartojimo įpročiai. Vartotojai vis dažniau teikia pirmenybę trumpalaikio vartojimo būdui, taip užtikrinant didesnį lankstumą ir pritaikomumą jų kasdieniame gyvenime. Be to, dalijimosi reiškinys vis labiau populiarėja ir dėl urbanizacijos tendencijų: žmonės, gyvenantys dideliuose miestuose, susiduria su gyventojų tankumo keliamomis problemomis, aukštomis nekilnojamojo turto kainomis ir pan.

Trečia, dalijimosi ekonomika sudaro prielaidas tvaresniam ir veiksmingesniam išteklių naudojimui. Dalijimosi ekonomika pasižymi šiais pagrindiniais tvarumo ekonomikos dėmenimis: sunaudojama mažiau išteklių, esantys ištekliai tarnauja ilgiau bei maksimaliai padidinamas tų išteklių naudojimas. Taip pat būtina pabrėžti, jog dalijimosi ekonomika prisideda prie prekių perskirstymo, leidžiančio mažinti atliekų ir išskiriamo anglies dioksido kiekį.

Galiausiai, dalijimasis nepanaudotais ištekliais atveria naujas rinkas ir galimybes. Dalijimosi ekonomikos platformos suteikia papildomas verslo galimybes; sukuria naujas rinkas laisvai samdomiems darbuotojams. Dalijimosi ekonomika suteikia lankstumo tiek verslui, tiek ir darbuotojams.

Straipsnio autoriai
Asmeninio archyvo nuotrauka
Dalijimosi ekonomika – utopija ar realybė?

Dalijimosi ekonomikos kontekste kuriami verslo modeliai pagrįsti siekiu gauti pajamų iš nenaudojamo turto. Vis dėlto, nemažai autorių abejoja ar šis naujas vartojimo būdo komercializavimas yra naudingas visuomenei. Neretai teigiama, kad dalijimosi ekonomika sudaro prielaidas tradicinių darbo vietų naikinimui ir skatina nepilno etato, mažai apmokamo darbo rinkų plėtrą. Negana to, dažnai diskutuojama, jog dalijimosi ekonomika yra pelninga tik tokių verslo modelių kūrėjams ir pagrindiniams investuotojams, teigiant, kad gaunamu pelnu nėra dalijamasi su darbuotojais.

Kai kurie ekonomistai svarsto, ar dalijimosi dalijimosi ekonomika tėra tik viena iš kapitalizmo atmainų, o dalijimosi idėja pagrįstu verslo modelių tikrasis tikslas – papildomo pelno išteklių savininkams ir investuotojams siekis. Šios diskusijos yra pačiame įkarštyje, todėl mokslininkams privalu įvertinti skirtingas nuomones: nuo entuziazmo iki perspėjimų apie naujosios ekonomikos tamsiąją pusę.

Bet kuriuo atveju, reikia pripažinti, kad dalijimosi ekonomika atspindi vykstančius pokyčius visuomenėje. Žmonės darosi vis lankstesni ir geba greičiau prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. Nors materialaus turto turėjimas ir yra svarbi saugumo ir stabilumo garantija, žmonės yra linkę labiau vertinti turimas žinias ir reputaciją visuomenėje.

Būtinybė sukurti tinkamą reglamentavimo aplinką

Įvairių reakcijų į dalijimosi ekonomiką triukšmo fone paskendo viena tiesa. Dalijimosi ekonomika iš tiesų yra kitokia rinkos forma. Negebėjimas konceptualiai suvokti dalijimosi ekonomikos kaip kitokio tipo rinkos yra pagrindinė priežastis, kodėl šiose srityje nėra įstatyminio reguliavimo. Itin svarbu, jog politikos ir verslo atstovai pripažintų, jog dalijimosi ekonomika yra nauja kapitalizmo formos apraiška, kuriai per ilgą laiką nusistovėję teisinio reglamentavimo principai tiesiog nebetinka.

Sprendžiant dalijimosi ekonomikos verslo modelių reglamentavimo klausimus, įstatymų leidėjas galėtų vadovautis sąnaudų ir naudos įvertinimu. Pavyzdžiui, šis metodas yra plačiai taikomas JAV viešosios valdžios institucijų, bendresniu požiūriu, teisinis reglamentavimas turi būti dažniau grindžiamas mokslinių tyrimų rezultatais, ekonominiais skaičiavimais bei atitikti ekonominės pažangos tendencijas.

Svarbu pridurti, jog bet kokio pobūdžio apsikeitime informacija itin svarbus yra bendraujančiųjų tarpusavio pasitikėjimas. Dalijimosi ekonomikos srityje sąveikaujančių Interneto tarpininkų pagrindinis rūpestis yra sukurti tarpusavio pasitikėjimu pagrįstą bendradarbiavimo ekosistemą, kurioje visos trys dalyvių grupės (t.y., perteklinių išteklių turėtojai, jų naudotojai ir internetinių platformų kūrėjai) kuo labiau pasitikėtų vieni kitais. Tarpusavio pasitikėjimas yra dinamiška sąvoka, taigi ir verslo modelių kūrimas turi įvertinti tokius aspektus kaip reputacija bei emocijų įtakojami žmonių sprendimų priėmimo procesai.

Žvilgsnis į ateitį

Dalijimosi ekonomika žymi naują ekonominės raidos etapą, kuris verčia iš naujo pergalvoti apie mūsų vertybes bei įsipareigojimus ateities kartoms. Dalijimosi ekonomika suteikia progą žmonėms glaudžiau bendradarbiauti ieškant efektyvesnių išteklių panaudojimo būdų bei burtis į bendruomenes, kurias vienija tokios bendros vertybės kaip atsakomybė, bendradarbiavimas bei tarpusavio pasitikėjimas. Tačiau, kyla pagrįstų abejonių, ar dalijimosi ekonomikos esamai formai pavyks pasipriešinti nuolat prisitaikančiai kapitalizmo agresijai. Todėl tikrasis ateities projektas – ne dalijimosi ekonomika, bet ekonomikos modernizavimas bei ekonominės politikos tobulinimas, kuriam sukurti prireiks ne tik gerų ketinimų bei sąmoningų socialinių vertybių sklaidos, bet ir politinės valios, gebančios įveikti materialinės priklausomybės struktūras, leidžiančias vyrauti kapitalizmui ir sąlygoti žmonių susvetimėjimą.

Paulina Bazarovaitė ir Paulius Jurčys, Harvardo universiteto studentai/absolventai

Šaltinis: Bernardinai.lt