Daugiau 
 

Daugiau asmeninės atsakomybės

03/09/2018 Aidas
usa 2

Intelektualų darbai retai sulaukia sėkmės plačiojoje visuomenėje. Net pačiuose prestižiškiausiuose universitetuose dauguma profesorių lieka praktiškai nežinomi, o jų darbai yra publikuojami svarbiuose, bet tik labai siaurame rate skaitomuose žurnaluose. Tačiau kartais intelektualas paliečia itin aktualią visuomenės nuotaiką ir sugeba pateikti savo idėjas taip, kad šios tampa pajėgios pakeisti visuomenę.

55 metų klinikinės psichologijos specialistas Jordanas Petersonas, baigęs garsiausią Kanados McGill universitetą, buvęs Harvardo profesoriumi, o dabar dirbantis Toronto universitete, atsidūrė būtent tokioje situacijoje.

Petersonas gal ir yra vienas įdomiausių ir labiausiai įtraukiančių visuomenės intelektualų nuo Christopherio Hitchenso mirties, tačiau jo perduodama žinutė kartais labiau primena tai, ką gali išgirsti iš savo senelio, o ne iš psichologijos mokslų daktaro. Tarp patarimų vyrams „stovėti tiesia nugara ir pečiais“, Petersonas kalba apie gilesnį atotrūkį tarp pasaulėžiūrų, kurios yra nustumtos į antrąjį planą ir užleidusios vietą populizmui abiejose politinio spektro pusėse.

Daugumos šiandieninių politinių diskusijų varomoji jėga yra vienas ir tas pats klausimas (nebūtinai išsakomas balsu): „Kas kaltas dėl tavo prastų sprendimų?“. Petersono atsakymas: „Tu pats“.

Būtent tokios diskusijos vyksta pastarąsias kelias savaites, po to, kai 19-metis vaikinas Parklando mokykloje nušovė 17 mokinių. Po tokių tragedijų pokalbis visada pakrypsta į ginklų kontrolę, psichikos sveikatos klausimus ir diskusijas apie kompiuterinių vaizdo žaidimų įtaką – t.y., visus būdus, ką visuomenė galėj padaryti kitaip ir užkirsti kelią tragedijai. Apie asmeninę nusikaltėlio atsakomybę praktiškai nė neužsimenama. Ir tai galioja ne tik masinėms šaudynėms.

Kairieji mėgsta kalbėti apie „baltąją privilegiją“ ir „patriarchalinę struktūrą“ ir kaip tai įgalina neigiamas socialines sąlygas. Dėl seksualinio priekabiavimo kalta supuvusi visuomenės struktūra, o ne patys priekabiautojai. Dėl ginkluotos smurtinės gaujų veiklos, atsakingos už milžinišką žmogžudysčių skaičių dviejuose trečdaliuose Amerikos miestų, yra kalta rasistinė socialinė struktūra, o gaujos nariai tėra šios struktūros aukos. Tokiais atvejais visada prieinama prie išvados, kad jei visuomenė dėl šių blogybių yra kalta, vadinasi, ji privalo šias problemas ir išspręsti.

Kaip ir dauguma dalykų Amerikoje, logikos trūkumas nepaiso partinių įsitikinimų. Kalbėdami apie ginkluotą smurtą respublikonai mielai iškelia asmeninę atsakomybę, tačiau tačiau priėję prie kitų klausimų labai greitai persigalvoja ir priima sprendimus imigracijos ar prekybos sferose, kurie nė iš tolo neprimena tikrų konservatoriškų idėjų. Manote, kad tapatybės politika būdinga tik kairiesiems? Velniškai klystate.

Visa Donaldo Trumpo rinkiminė kampanija yra pastatyta ant baltaodžių rinkėjų įtikinimo, kad dėl jų problemų yra kaltas kažkas kitas. Vietoj to, kad pasakytų rinkėjams tiesą, pavyzdžiui „reikėjo įgyti išsilavinimą“ arba „galėjai persikraustyti į bendruomenę su geresnėmis darbo perspektyvomis“, jis irgi dėl neigiamų sąlygų kaltino socialinius konstruktus. Ar imigrantai kalti, kad kai kurie baltaodžių darbininkų klasės atstovai atsisakė prisitaikyti prie besikeičiančių ekonomikos sąlygų ir įgyti kvalifikacijas leidžiančias rasti gerai apmokamą darbą? Ar farmacijos kompanijos kaltos dėl žmonių piktnaudžiavimo vaistais ir priklausomybės nuo medikamentų? Trumpo atsakymas į abu klausimus buvo garsus „taip“.

Mes visi suprantame, kad struktūrinės socialinės hierarchijos turi reikšmingos įtakos žmonių gyvenimo kokybei ir galimybėms. Tačiau reikia suprasti ir tai, kad bet koks problemų sprendimas, į kurį nėra įtraukta asmeninė žmonių atsakomybė už savo gyvenimą ir veiksmus, visada turės ilgalaikių pasekmių. Aktyvus tokio požiūrio propagavimas kaip tik ir paverčia Petersoną tokiu įdomiu mąstytoju. O svarbiausia, kad jis – skirtingai nei respublikonai ir demokratai Amerikoje – tas pačias taisykles taiko visiems atvejams. Viena vertus, jis yra vienas aršiausių postmodernistinės kairiojo sparno minties kritikų. Kita vertus, pažiūras, išprovokavusias „baltųjų pasididžiavimo žygį“ Šarlotsvilyje jis vadina „patologiškomis, smerktinomis ir genocidiškomis“. Jis reikalauja, kad vyrai padėtų vaizdo žaidimų pultelius ir vėl pradėtų elgtis kaip suaugę vyrai, tačiau jis lygiai taip pat ragina moteris aktyviau derėtis dėl paaukštinimo pareigose ir didesnio atlyginimo. Politinių badymų pirštais į „kaltininkus“ laikais jis primena, kad kiekvienas žmogus yra savo gyvenimo kalvis.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu