Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas praėjusį savaitgalį per viršūnių susitikimą Briuselyje pristatė kelis reikalavimus iš savo ilgo norų sąrašo, bet kaip į tai reagavo kitų Europos šalių lyderiai?
Saugikliai pašalpoms
Ko Cameronas norėjo: Ketverius metus užšaldyti socialinių išmokų mokėjimą Jungtinėje Karalystėje dirbantiems Europos Sąjungos šalių piliečiams. Prieš viršūnių susitikimą Briuselyje, Davidas Cameronas padarė labai svarbią lengvatą ir sutiko, kad šie pokyčiai nebus taikomi šiuo metu Britanijoje jau dirbantiems ES piliečiams, o tik naujiems atvykėliams. Tai reiškia, kad per savaitgalio susitikimą reikėjo išspręsti tik vieną klausimą: kokiam laiko tarpui Britanija turės teisę įšaldyti tokių išmokų mokėjimą. Britų vyriausybė norėjo, kad naujieji saugikliai galiotų 13 metų, bet taip vadinama Visegrádo grupė, kurią sudaro keturios centrinės Europos šalys (Lenkija, Vengrija, Slovakija ir Čekijos Respublika) atvyko į susitikimą su pradiniu penkerių metų pasiūlymu.
Ką jis gavo: Lyderiai susitarė dėl septynerių metų pašalpų įšaldymo, kas atitinka laiko tarpą, kurį kitos Vakarų šalys turėjo išlaikyti rytų europiečius už jų atitinkamų darbo rinkų ribų. Britanija buvo viena iš nedaugelio šalių, įsileidusių rytų Europos darbuotojus į savo darbo rinką po Europos Sąjungos praplėtimo 2004-aisiais. Septynerių metų pašalpų mokėjimo įšaldymo nebus galima pratęsti. Paprastais žodžiais tariant, naujas dirbti į Didžiąją Britaniją atvykęs pilietis iš kitos ES šalies turės šalyje pradirbti mažiausiai septynerius metus, kad gautų teisę į socialinę pašalpą.
Išmokos vaikams
Išmokos vaikams, gyvenantiems už JK ribų, pagal naujuosius ES reglamentus, bus skiriamos pagal atitinkamos šalies pragyvenimo lygį. Kai naujasis įstatymo projektas bus galutinai priimtas, jis galios tik naujiems atvykėliams į JK, o visiems kitiems šalyje dirbantiems ES piliečiams įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 d.
Ko Cameronas norėjo: Prieš deryboms surimtėjant, Cameronas siekė sustabdyti bet kokių išmokų mokėjimą vaikams, gyvenantiems už Jungtinės Karalystės ribų, kurių tėvai dirba JK. Prieš pat viršūnių susitikimą Britanija sušvelnino šį reikalavimą taip, kad vaikų išmokos paprasčiausiai būtų indeksuojamos pagal pragyvenimo standartą šalyje, kurioje tas vaikas gyvena. Nepaisant šios lengvatos – ir palyginti mažos sumos, kurią sudaro tokios išmokos – vaikams skirtos pašalpos sukėlė vieną didžiausių barnių per susitikimą Briuselyje, Visegrádo šalims apskritai priešinantis šiam Britanijos siekiui.
Ką jis gavo: Išmokos vaikams, gyvenantiems už JK ribų, pagal naujuosius ES reglamentus, bus skiriamos pagal atitinkamos šalies pragyvenimo lygį. Kai naujasis įstatymo projektas bus galutinai priimtas, jis galios tik naujiems atvykėliams į JK, o visiems kitiems šalyje dirbantiems ES piliečiams įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 d.
Stipresnė apsauga valiutai eurozonoje
Ko Cameronas norėjo: Saugikliai, skirti apsaugoti už eurozonos ribų esančias šalis nuo reglamentų, kuriuos priima jai priklausančios šalys, buvo pagrindinis Britanijos ministro pirmininko prioritetas derantis dėl tolimesnės šalies narystės ES. Tiksliau kalbant, jis norėjo, kad bet kuri eurozonai nepriklausanti ES šalis turėtų teisę atidėti naujų reglamentų bendros valiutos zonoje priėmimą, paskatinant tolimesnes diskusijas tarp ES lyderių dėl tų pasiūlymų.
Ką jis gavo: Tikriausiai patį Cameroną nustebino greitas ES lyderių sutikimas, kad nuo šiol užteks vos vienos ne eurozonai priklausančios šalies nepritarimo norint paskatinti debatus dėl eurozonos įstatymų „problemos“. Kiti ES lyderiai tam pritarė todėl, kad nei JK, nei bet kuri kita šalis neturės veto teisės. Ši taktika bus taikoma tik atidėti eurozonos įstatymų priėmimą, o ne jį sustabdyti.
Dar glaudesnė sąjunga
Ko Cameronas norėjo: Deklaracijos, kad Europos Sąjungos pažadas „siekti dar glaudesnės sąjungos tarp Europos žmonių“ negali būti taikomas Jungtinei Karalystei. ES lyderiai jau anksčiau susitarė dėl šios specifinės formuluotės 2014-ųjų birželį, kuomet pažymėjo, kad ji nereiškia, jog visos ES šalys yra integracijos kelyje, bet Cameronas norėjo dar stipresnio pareiškimo.
Ką jis gavo: Kur kas empatiškesnę kalbą, kuri pažymėjo, kad JK nėra gilesnės integracijos kelyje. Po viršūnių susitikimo buvo išplatintas šis pareiškimas: „Yra pripažįstama, kad Jungtinė Karalystė nėra įsipareigojusi siekti gilesnės politinės integracijos Europos Sąjungoje. Nuorodos į dar glaudesnę sąjungą negalioja Jungtinei Karalystei.“
