„Tuo tarpu 39 susišaudymai per savaitgalį Čikagoje, 9 mirtys. Jokio žiniasklaidos pasipiktinimo. Kodėl?“, – prezidentas pasidalino savo entuziasto Jacko Posobieco „Twitter“ žinute.
Tai nėra šiaip sau klausimas paklaustas bet kokiu metu, Tai yra klausimas, iškeltas tada, kai mūsų šalyje ištryško rasinės neapykantos geizeris, priminęs, kad toji neapykanta visada čia buvo, tik niekad taip akivaizdžiai neiškilo į paviršių. Skirtingų ideologinių grupių susirėmimai ir siaubingas vidinio terorizmo atvejis, pražudęs moterį ir sužalojęs dar 19 žmonių. O mūsų prezidentas, kuriam nieko nereiškia „Twitter“ užsipulti paauglį, uždavusį jam nepatinkantį klausimą, sugebėjo dėl įvykių apkaltinti „daug pusių“, tuomet kelias dienas abstrakčiai kalbėjo apie „mūsų vertybes“ ir primygtinai atsisakė įvardinti kaltuosius: gal dėl to, kad žino, koks populiarus jis yra tarp neapykantos grupių, o gal dėl to, kad kai kurie jo artimiausi patarėjai yra iškilę iš tų pačių gretų.
Trumpo reakcija įsiutino šalį. Taip yra todėl, kad amerikiečiai nėra pratę prie tokio atviro bailumo, prie pataikavimo tokioms iaubingoms tendencijoms. Tik ne iš prezidento. Tai mums yra naujienos.
O štai Čikaga yra didelis miestas, kuriame kasdien aidi šūviai. Mes nesame pavojingiauias miestas Amerikoje. Mes nesame žmogžudysčių sostinė. Čikaga turi paplitusią gaujų problemą, o žmogudysčių skaičius penkis kartus viršija Niujorko. Tačiau šios probemos, nors ir patenka į žinias, nė iš tolo neprilygta šviežiam siaubui, kurį sukelia su naciais flirtuojantis šalies prezidentas.
Įdomu, ar tai atsako į Posobieco klausimą? O gal jis (ir visi kiti) dar norėt žinoti, kodėl Trumpas taip dažnai linksniuoja Čikagą? Viso pasaulio „Trumpai“ visada siekia išvengti asmeninės atsakomybės badydami pirštais į ką nors kitą, ką laiko blogesniu. Moterys susiduria su kokia nors neteisybe? Pažiūrėkit į Saudo Arabiją – jie net vairuoti jos neleidžia! Į minią žmonių įvažiavo automobilis kaip per teroristinius išpuolius Prancūzijoje? Pažiūrėkit į susišaudymus ir žūtis Čikagoje!
Tai tėra egoistiška dėmesio nukreipimo strategija. Čikaga jau yra tapusi raktiniu žodžiu Trumpui ir jo bendrams, kai tik jie nori išvengti pasekmių. Arba, kaip suprato generalinis prokuroras Jeffas Sessionas, – norint ir vėl pelnyti prezidento simpatijas. Trečiadienį kalbėdamas Majamyje, Sessionsas ir vėl kritikavo Čikagą – miestą prieglobstį, nepaklūstantį federaliniams įsakymams, per nelegalių imigrantų apsaugą tapusį nusikalstamumo irštva (tai yra daug kartų faktais įrodyta netiesa, tačiau tai nesvarbu). Nors miestų prieglobsčių yra ne vienas ir ne du, ir nors visi jie yra iškėlę ieškinius prieš Sessionsą, siekdami neleisti jam atimti iš jų federalinio finansavimo, vis tiek vienintelis Sessionso taikinys ir atpirkimo ožys yra Čikaga.
Sessionsui buvo iškilusi rimta grėsmė netekti pareigų, kai prezidentas pradėjo piktintis dėl šio atsistatydinimo nuo Rusijos tyrimo. Tačiau generalinis prokuroras rado sau ssaugų prieglobstį, ėmęsis įgyvendinti centrinio Trumpo politinio pažado: atsikratyti miestuų prieglobsčių ir deportuoti visus nelegalius imigrantus. O tai, kad jis nuolat linksniuja Čikagą kaip visų problemų šaltinį tik dar labiau garantuoja jam sugrįžtančias Trumpo simpatijas.
Tačiau net patys aršiausi Trumpo šalininkai, pritariantys bet kokioms prezidento idėjoms, nesugebėtų rimtais veidais pasakyti, kad Donaldui Trumpui nuoširdžiai rūpi nusikalstamumas Čikagoje ir jis nuoširdžiai kremtasi dėl nuolat netenkamų spalvotųjų asmenų gyvybių. Visi žino, kad Čikaga jam tėra palanki korta.
Trumpas nuo pat savo kampanijos pradžios žadėjo, kad visos problemos yra lengvai ir paprastai išsprendžiamos. Išrinkite jį ir anglie pramonė vėl klestės. Atsikratykime užsieniečiais ir etninėmis mažumomis ir turėsime rojų žemėje. Reikalas tas, kad praktika įrodo visiems seniai žinomą tiesą. Šalies problemos nėra nei paprastos, nei lengvai išsprendžiamos. Pažadėjęs „atsiųsti federalus“ Trumpas dislokavo Čikagoje kelis federalinius agentus, kurie mažai kuo gali padėti vietinei teisėsaugai. Smurtą Čikagoje galima išspręsti imantis plataus masto reformų ir pataisant sugedusią sistemą, skiriant dėmesio šeimoms, švietimui, darbo vietoms. Tai kad prezidentas nuolat bado pirštais į Čikagos problema nė neketindamas jų rimtai spręsti yra žiaurus pasityčiojimas. Kita vertus, žiaurios patyčios pastaruoju metu yra nepaprastai madingos.
