Marihuanos legalizavimas tapo itin karšta tema pastarosiomis savaitėmis. Ilinojus neatsilieka nuo kitų valstijų ir 2018-aisiais pradeda bandomąją programą, kurios rėmuose atrinktiems pacientams bus leidžiama naudoti marihuaną medicininiais tikslais.

Tačiau licencijuotas urologas-onkologas ir Lenox Hill ligoninės Niujorke urologijos ir robotinės chirurgijos departamento vadovas dr. Davidas Samadi sako, kad tokios marihuanos legalizavimo tendencijos jam kelia nerimą.

Kas yra marihuana?

Marihuana vadinami džiovinti kanapės lapai, žiedai, stiebeliai ir sėklos, kuriuose yra psichoaktyvios medžiagos tetrahidrokanabinolio, arba THC. Ji į organizmą gali patekti rūkant marihuaną, įkvepiant jos dūmų, valgant kartu su maistu ar geriant kaip arbatą.

Tačiau, anot dr. Samadi, ypatingai neramina tai, kad šiandien marihuana nėra tokia pati, kaip 7-ajame ar 8-ajame dešimtmetyje. Per paskutinius kelis dešimtmečius THC koncentracija kanapėse vis didėjo, ir dabar marihuana yra stipresnė nei kada anksčiau.

Pastaruoju metu populiarėjantis naujas marihuanos vartojimo metodas – rūkyti kanapės augalo sakus – daugybę žmonių jau atsiuntė į ligoninių priimamuosius dėl labai didelių THC kiekių, patekusių į jų organizmus.

Kaip „žolė“ veikia organizmą?

Marihuana daro tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį poveikį organizmui, sako dr. Samadi. Per pirmąsias kelias minutes parūkius marihuanos jau pradedamas jausti jos poveikis, kai THC iš plaučių patenka į kraujotaką, galiausiai pasiekdamas smegenis ir kitus organus.

„Ekstazė“, kurią pajaučia žmogus, yra marihuanos poveikis aktyvuojant smegenų dalis su specifiniais receptoriais. Tai sukelia pakitusios laiko nuovokos jausmą, nuotaikos pokyčius, apsunkina judėjimą, lemia atminties ir sprendimų priėmimo sutrikimus.

Mokslininkai vis dar aiškinasi ilgalaikį marihuanos poveikį. Tačiau yra žinoma, kad kuo jaunesnio amžiaus yra marihuaną vartojantis žmogus, pavyzdžiui, paauglys, tuo didesnė neigiama įtaka jo akademinėms žinioms, mąstymo gebėjimams, mokymuisi ir intelekto koeficientui.

Marihuana taip pat gali turėti tokį fizinį ir psichinį poveikį sveikatai:

* Kvėpavimo problemos – marihuanos dūmai erzina plaučius ir daro jiems žalą, didindami riziką išsivystyti lėtiniam bronchitui ir plaučių infekcijoms.

* Pagreitėjęs širdies ritmas – „žolė“ gali pagreitinti širdies ritmą iki trijų valandų po vartojimo, tokiu būdu didinant širdies smūgio tikimybę, ypač širdies ligomis sergantiems žmonėms.

* Žala negimusiems kūdikiams – marihuaną nėštumo metu vartojančioms moterims padidėja tikimybė pagimdyti per mažo svorio naujagimius ir susilaukti kūdikio su smegenų ar elgsenos problemomis. Vaikai, gimdoje turėję sąlytį su marihuana, vėliau patiria dėmesio sukaupimo, atminties ir sprendimų priėmimo problemas, lyginant su tais vaikais, kurie tokio sąlyčio prieš gimimą neturėjo.

* Intensyvus vėmimas ir pykinimas – ilgalaikiams marihuanos vartotojams gali išsivystyti kanabinoidų hiperemezės sindromas, kuris pasireškia intensyvaus pykinimo, vėmimo ir dehidratacijos ciklais.

* Laikinos haliucinacijos ir paranoja.

* Kitos psichinės sveikatos ir elgsenos problemos – šizofrenija sergantys ir marihuaną vartojantys žmonės gali patirti simptomų stiprėjimą. Be to, marihuanos vartotojai – ypač tie, kurie jos vartoja daugiausiai – neretai yra mažiau patenkinti gyvenimu, turi santykių problemų ir mažesnius akademinius bei karjeros pasiekimus. Jaunuoliams tai gali reikšti didesnę tikimybę mesti mokslus, neįstengti susirasti gero darbo, bei dažniau patirti sužeidimus ir traumas.

Pasak dr. Samadi, marihuanos produktus vartojantys asmenys neturėtų to daryti prieš vairuodami ar valdydami sunkiasvorę arba pavojingą įrangą, o besilaukiančios moterys turėtų apskritai nevartoti marihuanos.

Ir, svarbiausia, atminkite vieną dalyką – nesvarbu, ką jums sakytų jos vartotojai, marihuanos naudojimas gali sukelti priklausomybę. Pagal įvairius duomenis, nuo 9 iki 30 proc. marihuanos vartotojų galiausiai išsivysto priklausomybė, vadinama marihuanos vartojimo sutrikimu, o tie asmenys, kurie pradeda „žolę“ vartoti dar iki 18-ojo gimtadienio, turi nuo keturių iki septynių kartų didesnę riziką ja susirgti.